Civilinė byla Nr. e2-283-826/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00632-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.1.2.4.2.3; 2.1.2.6; 2.4.4.5.5; 2.6.7; 2.6.14.4;  3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 3  d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis,

sekretoriaujant K. P.,

dalyvaujant ieškovės J. B. Š. atstovui advokatui R. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. Š. patikslintą ieškinį atsakovams V. R., D. V., R. V. ir J. B., tretiesiems asmenims notarei I. Š. ir antstolei R. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė J. B. Š. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama:

1.1       pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2016 m. kovo 22 d. J. B. Š. vienašalį sandorį, kuriuo ieškovė davė sutikimą, kad V. R. įkeistų bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui už jai suteiktą paskolą pagal 2015 m. spalio 5 d. Plungės rajono 1-ojo notarų biuro notarės I. Š. patvirtintą sutartį mainais į išlaikymą iki gyvos galvos jai perduotą nekilnojamąjį turtą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Neringoje;

1.2       pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. kovo 23 d. sutartinės hipotekos sutartį Nr.1355, patvirtintą Plungės 1-ojo notarų biuro notarės I. Š.;

1.3       pripažinti negaliojančiomis elektronines varžytynes Nr. 160205;

1.4       nutraukti 2015 m. spalio 5 d. Plungės rajono 1-ojo notarų biuro notarės I. Š. patvirtintą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, grąžinti ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), Neringoje, atleisti V. R. nuo rentos sutartimi nustatytų pareigų;

1.5       priteisti ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė, 2016 m. kovo 22 d. sudarydama ginčijamą vienašalį sandorį, dėl savo sveikatos būklės negalėjo adekvačiai suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negalėjo suvokti atliekamų veiksmų neigiamų padarinių galimybės ir negalėjo pasipriešinti kitų asmenų, kuriais pasitikėjo (nagrinėjamu atveju – atsakove V. R.) paliepimams ir valiai. Toks sandoris teismo tvarka pripažintinas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio pagrindu.

3.       Taip pat nurodė, kad hipotekos sandoriui, kurio pagrindu atsakovė V. R. įkeitė 2 kambarių butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), Neringos m., Neringos r. sav., siekdama užtikrinti kreditorių D. V. ir R. V. 49 600,00 Eur dydžio reikalavimo teisę, buvo būtinas ieškovės notariškai patvirtintas sutikimas, kurį ieškovė davė nesuvokdama savo veiksmų pasekmių. Panaikinus ginčijamą vienašalį sandorį, pripažintinas negaliojančiu nuo sudarymo momento sutartinės hipotekos sandoris dėl buto įkeitimo.

4.       Taip pat nurodė, kad iš neteisėto sandorio negali kilti teisėtos pasekmės, todėl antstolės R. S. vykdytos varžytynės, kurių metu parduotas 2 kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini), Neringos m., Neringos r. sav., laimėtojas J. B., pripažintinos negaliojančiomis. Teigia, kad turto pardavimas iš varžytynių pažeidė ieškovės teises ir interesus, saugomus CK 6.463 straipsnio 1 dalyje. Ši norma įpareigoja rentos mokėtoją elgtis sąžiningai, nepažeidžiant rentos gavėjo interesų. Nagrinėjamu atveju, ieškovei nesuvokiant savo veiksmų esmės ir jų galimų padarinių, duodant sutikimą įkeisti atsakovei iki gyvos galvos sutarties pagrindu perleistą turtą, vėliau jį įkeitus ir už atsakovės skolą pardavus iš varžytynių, pažeista ieškovės teisė turėti gyvenamąją patalpą.

5.       Pažymėjo, kad, esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovė negali pasitikėti atsakove V. R., kuri gyvena Plungės rajone, retai lanko ieškovę ir nesirūpina ja taip, kaip ieškovė tikėjosi. Atsakovė nepateisino ieškovės lūkesčių. Realiai ja rūpinasi giminaičiai. Atsakovė V. R. netinkamai vykdė Išlaikymo iki galvos sutartį, todėl sutartis nutrauktina, ieškovei grąžintinas Išlaikymo iki galvos sutarties pagrindu atsakovei V. R. perleistas turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

6.       Atsakovė V. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais ir jame nurodytomis aplinkybėmis sutinka. Nurodė, kad 2016 m. kovo 22 d. paėmė ieškovę iš Plungės ligoninės, nuvyko į Plungės 14-ąjį notarų biurą, kur ieškovė davė sutikimą įkeisti jai perduotą butą, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa. Ieškovė pasitikėjo atsakove, todėl neprieštaravo tam, ką sakydavo. Butą įkeitė už paskolą, kurią suteikė D. V. per atstovą T. Č.. Kadangi laiku nemokėjo už paskolą, kreipusis į antstolę, butas buvo parduotas iš varžytynių. Taip pat nurodė, kad ieškovė pagrįstai prašo nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir grąžinti jai butą.

7.       Atsakovas J. B. pateikė rašytinius paaiškinimus, įvardytus kaip atsiliepimas į ieškovės ieškinį, juose nurodė, kad su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad pasitikėjo valstybės institucijomis, jog vykdomos varžytynės yra teisėtos ir vyko esant teisėtam pagrindui. Pažymėjo, kad yra sąžiningas vykusių varžytynių laimėtojas, laiku ir visiškai atsikaitęs už varžytynėse nusipirktą nekilnojamąjį turtą, todėl nori kuo greičiau realizuoti savo teises laimėjęs varžytynes. Prašo ieškinio netenkinti, atnaujinti varžytynes ir leisti pasirašyti varžytynių laimėjimo aktą.

8.       Atsakovai D. V. ir R. V. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai D. ir R. V. yra susiję tik su vienu iš ieškovės prašomų panaikinti sandorių, kurio šalis jie yra, – 2016 m. kovo 23 d. sutartinės hipotekos sandoriu. Atsakovai neturėjo teisinio pagrindo kvestionuoti skolininkės V. R. nuosavybės teisių į įkeičiamą butą ar ieškovės valios duodant sutikimą butą įkeisti teisėtumo. Turtas buvo įkeistas laikantis visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, nesant jokių apribojimų ir (ar) draudimų dėl turto įkeitimo, todėl hipotekos teisė, kaip daiktinė teisė, atsakovų yra įgyta sąžiningai, atsakovai yra sąžiningi šios teisės turėtojai. Ieškovė nenurodo jokių aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų daryti bent prielaidą, kad atsakovai buvo nesąžiningi, pvz., klaidino ieškovę, įtikinėjo sandorį sudaryti ir pan. Net ir pripažinus ieškovės 2016 m. kovo 22 d. vienašalį sandorį, taip pat  ir 2016 m. kovo 23 d. sutartinės hipotekos sandorį negaliojančiais, tai įtakos sąžiningų atsakovų daiktinėms teisėms į įkeistą turtą neturės, jų daiktinės teisės turi būti ginamos. Taip pat nurodė, kad ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiomis varžytynes vien tuo pagrindu, kad ieškovės vienašalis sandoris bei hipotekos sandoris pripažinti negaliojančiais, neturi prasmės, kadangi atsakovų kaip sąžiningų kreditorių daiktinė įkeitimo teisė liks galioti ir seks paskui daiktą. Pripažinus minėtus sandorius negaliojančiais ir grąžinus butą natūra ieškovei, hipoteka taptų svetimo daikto hipoteka, o tai nesudarys jokių kliūčių kreditoriams patenkinti savo reikalavimo teises iš įkeisto turto, taip pat ir realizuojant jį varžytynėse. Netgi tenkinus ieškovės reikalavimus panaikinti sandorius, pripažinti varžytynes negaliojančiomis, nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, reikalavimas dėl restitucijos gali būti tenkintas tik iš dalies – taikant restituciją priteisiant ieškovei ekvivalentą pinigais (CK 6.146 straipsnis). Ieškinyje nurodomos aplinkybės, susijusios su išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymu ir vykdymu, su vienašalio ieškovės sandorio sudarymu, atsakovams nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Todėl, teismui tenkinus ieškovės reikalavimus, turėtų būti taikoma restitucija ieškovei priteisinat ekvivalentą pinigais iš teismo pripažinto nesąžiningu asmens. Pažymėjo kad pati ieškovė išlaikymo iki gyvos galvos sutarties 6.2 punkte numatė alternatyvų savo galbūt pažeistų teisių gynybos būdą – sumokėti išperkamąją kainą CK 6.454 straipsnyje numatytomis sąlygomis.

9.       Trečiasis asmuo notarė I. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais pripažinti notarės patvirtintus sandorius negaliojančiais nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad 2015 m. spalio 5 d. tarp ieškovės ir atsakovės V. R. buvo sudaryta Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, patvirtina Plungės rajono 1-ojo notarų biuro notarės I. Š., notarinio registro Nr. 4267, pagal kurią perleidėja J. B. Š. perleido įgijėjai V. R. jos asmeninėn nuosavybėn 2 kambarių butą, esantį Neringos sav., Neringos m., (duomenys neskelbtini), mainais už išlaikymą iki gyvos galvos. 2016 m. kovo 22 d. notarinio registro Nr. 1314 patvirtintas J. B. Š. sutikimas dėl mainais į išlaikymą iki gyvos galvos perduoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), Neringos m., įkeitimo. Vienašalis sandoris patvirtintas notaro biuro patalpose, ne ligoninėje. Pažymėjo, kad tiek išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, tiek sutikimo sudarymo ir tvirtinimo proceso metu, bendraujant su sandorio šalimis, nekilo net menkiausia abejonė ieškovės veiksnumu, ieškovė aiškiai išreiškė savo valią, aiškiai ir rišliai atsakinėjo į užduodamus klausimus, suvokė savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Sutarties ir sutikimo tekstai buvo garsiai perskaityti, ieškovė sava ranka aiškiai ir įskaitomai juos pasirašė.

10.       Trečiasis asmuo antstolė R. S. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos faktinės aplinkybės

11.       Byloje nustatyta, kad 2015 m. spalio 5 d. Plungės rajono 1-ojo notarų biuro notarė I. Š. patvirtino Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, notarinio registro Nr. 4267, pagal kurią J. B. Š. perleido 2 kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Neringos m., Neringos r. sav., V. R., o ši įsipareigojo teikti ieškovei sutartyje numatytas materialinio aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas: ją prižiūrėti, teikti išlaikymą, aprūpinti gyvenamąja patalpa, drabužiais, maistu, slaugyti, teikti vaistus, susirgus iškviesti gydytoją, nuvežti pas gydytojus, suteikti visas kitas reikiamas ir būtinas paslaugas, palaidoti ją savo lėšomis pagal galiojančius Lietuvoje papročius, prižiūrėti kapą (el. bylos 1 tomas, b. l. 13–17).

12.       2016 m. kovo 22 d. Plungės rajono 1-ojo notarų biuro notarė I. Š. patvirtino J. B. Š. vienašalį sandorį, notarinio registro Nr. 1314, kuriuo ieškovė davė sutikimą įkeisti 2 kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Neringos m., Neringos r. sav. už atsakovės V. R. įsipareigojimus pagal paskolos sutartį (el. bylos 1 tomas, b. l. 22).

13.       2016 m. kovo 23 d. Plungės rajono 1-ojo notarų biuro notarė I. Š. patvirtino Sutartinę hipoteką, notarinio registro Nr. 1355, kurios pagrindu atsakovė V. R. įkeitė 2 kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Neringos m., Neringos r. sav., siekdama užtikrinti kreditorių D. V. ir R. V. 49 600,00 Eur dydžio reikalavimo teisę (el. bylos 1 tomas, b. l. 24–29).

14.       2018 m. spalio 22 d. antstolė R. S. varžytynėse pardavė 2 kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Neringos m., Neringos r. sav. Laimėtojas J. B. (el. bylos 1 tomas, b. l. 21). Pardavimo iš varžytynių aktas nesurašytas.

Dėl reikalavimo pripažinti sandorius negaliojančiais CK 1.89 straipsnio pagrindu 

Dėl 2016 m. kovo 22 d. vienašalio sandorio panaikinimo

15.       Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti teisėtumą civiliniuose santykiuose, nepaneigiant civilinių teisinių santykių stabilumo, įgytų teisių tęstinumo reikšmės. Todėl tam, kad sandoris nebūtų nuginčytas abejotinais pagrindais, kiekvienu sandorio ginčijimo atveju teismas turi analizuoti tiek ginčijamo sandorio turinį, tiek ir jo sudarymo aplinkybes, turėjusias reikšmės sandorio šalių apsisprendimui dėl sandorio sudarymo. Ypač sandorio sudarymo aplinkybės aktualios, kai ginčijami sandoriai, turintys valios trūkumų. Prie tokių sandorių su valios trūkumais priskiriami ir CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai, t. y. savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti, nors ir veiksnaus, fizinio asmens sudaryti sandoriai (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2016 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).

16.       Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. A. K. v. V. Z. ir kt., bylos Nr.3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2009; kt.). Taigi, ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; kt.).

17.       Siekiant išsiaiškinti, ar ieškovė J. B. Š. 2016 m. kovo 22 d. vienašalio sandorio sudarymo metu, duodama sutikimą įkeisti atsakovės V. R. nuosavybėn pagal Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį perleistą 2 kambarių butą, galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, byloje buvo atlikta kompleksinė teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizė (el. bylos 2 tomas, b. l. 158–168). Atsakydami į teismo nutartyje pateiktus klausimus, ekspertai padarė išvadą, kad dėl įgytos silpnaprotystės (mišri kortikinė ir subkortikinė kraujagyslinė demencija), jau nuo 2015 m. sausio mėn. siekusios sunkaus pažinimo sutrikimo lygį bei lydimos asmenybės regreso, išryškėjusių tokių asmenybės bruožų kaip pasyvumas, priklausomumas, patiklumas, paklusnumas J. B. Š. 2016 m. kovo 22 d. sudarydama vienašalį sandorį, kuriuo davė sutikimą įkeisti 2 kambarių butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, už atsakovės V. R. įsipareigojimus pagal paskolos sutartį, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, numatyti tolimųjų savo veiksmų pasekmių ir negalėjo valdyti savo veiksmų. Ekspertizės išvadoje nurodoma, kad adekvatų tiriamosios situacijos vertinimą, sprendimų priėmimą ir atitinkamai jos elgesį, užtikrinant savo civilines teises ir pareigas, trikdo ir daro nevisavertį pažintinių funkcijų sutrikimai, kurie konstatuojami nuo 2007 metų, kai pirmą kartą apylinkės psichiatro J. B. Š. diagnozuota įgyta silpnaprotystė (2007 m. – senatvinė demencija, 2011 m. – mišri kortikalinė ir subkortikalinė demencija, vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas, nuo 2015 m. sausio 21 d. – mišri kortikalinė ir subkortikalinė demencija, sunkus pažinimo sutrikimo lygis, MMSE – 8 balai), ryškūs trumpalaikės ir ilgalaikės atminties, dėmesio, orientacijos, mąstymo sutrikimai, prarasti savarankiško socialinio funkcionavimo įgūdžiai (intelektinis faktorius) ir tokie jos asmenybės bruožai kaip pasyvumas, priklausomumas, patiklumas, paklusnumas (valios faktorius), nebuvę būdingi premorbidinei asmenybei, bet išryškėję kartu su pažintinių funkcijų silpnėjimu nuo 2007 m. Ekspertizės akto turinys yra nuoseklus, išvados išplaukia iš tyrimo eigos, jos motyvuotos, kategoriškos, todėl nekyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų ir jie įrodo ginčijamą sandorį sudariusio asmens valios ydingumą. Kad ieškovė sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, patvirtina ir kita byloje esanti rašytinė medžiaga. Medicininėje dokumentacijoje jau nuo 2007 m. objektyviai fiksuojami ieškovės kognityvinių funkcijų sutrikimai, siekiantys vidutinį pažinimo sutrikimą (MMSE – 14 balų), nustatyta įgytos silpnaprotystės (nepatikslintos demencijos) diagnozė. Nurodoma 2–3 metus blogėjanti atmintis, dėmesys, trinkanti socialinė bei kasdienė buitinė adaptacija, ryškėjantis nesavarankiškumas. 2014 m. gruodžio mėnesį ieškovė persirgo išeminiu galvos smegenų insultu kairės vidurinės smegenų arterijos baseine su daline motorine afazija (el. bylos 2 tomas, b. l. 103). 2015 m. sausio 21 d. atlikto protinės būklės mažojo tyrimo metu pastebimi ryškūs sutrikimai orientacijos laike, iš dalies vietoje, sutrikusios vykdomosios funkcijos, trumpalaikė ir darbinė atmintis, dėmesio koncentracija ir kalbos supratimas (MMSE – 8 balai) (el. bylos 2 tomas, b. l. 92), ryškus kasdienės veiklos, įgūdžių, asmenybės, interesų, potraukių regresas (Blessed’o demencijos skalė – 25 balai) (el. bylos 2 tomas, b. l. 104). 2015 m. vasario 13 d. bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo akte Nr. SP-485 ieškovės sveikatos būklė užfiksuota kaip blogėjanti. Nurodyta, kad nuo 2005 m. pradėjo blogėti atmintis; sunkiai save apsitarnauja dėl ryškių pakitimų stubure ir atminties sutrikimo; kalba lėtai, neaiškiai, į klausimus atsako dažniausiai ne pagal prasmę; mąstymas labai lėtas, klampus; dezorientuota laike ir vietoje; dėmesio nesukaupia; kai kurių artimųjų nepažįsta; sutrikusi kasdieninė veikla, valgymo, apsirūpinimo įgūdžiai. Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma pagrįstai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad ieškovė 2016 m. kovo 22 d., sudarydama vienašalį sandorį, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, numatyti tolimųjų savo veiksmų pasekmių ir negalėjo valdyti savo veiksmų. Ir nors, notarės vertinimu, sandorį sudariusios Justinos B. Š. veiksmai nekėlė abejonių dėl šio asmens gebėjimo suvokti sandorio esmę, teismo vertinimu, notaras nėra specialiųjų medicininių žinių turintis asmuo, kuris galėtų tinkamai diagnozuoti asmens būklę trumpo susitikimo su klientu metu. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pateikta kitų įrodymų, paneigiančių medicininiuose dokumentuose ir ekspertizės akte nustatytas išvadas (CPK 178 straipsnis).

18.       Be to, sprendžiant dėl CK 1.89 straipsnio pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) turi būti atsižvelgta ne tik į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu, bet ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-2019/2017, 27 punktas). Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovės materialinė padėtis ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo tokia gera, kad asmeniui, galinčiam numatyti atliekamų veiksmų neigiamas pasekmes, nekiltų abejonių dėl atliekamų veiksmų naudingumo. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad sutikimas įkeisti vienintelį gyvenamąjį būstą užtikrinant kito asmens tinkamą prievolės įvykdymą nebuvo naudingas ieškovei (priešingai nei atsakovei V. R., kuria ieškovė pasitikėjo), bet rizikingas, o tai netiesiogiai patvirtina, kad ieškovė nesuprato duodamo sutikimo turinio reikšmės ir pasekmių.

19.       Dėl anksčiau nurodytų argumentų ieškovės reikalavimas tenkintinas – pripažintinas negaliojančiu nuo sudarymo momento 2016 m. kovo 22 d. Justinos B. Š. vienašalis sandoris, kuriuo ieškovė davė sutikimą, kad V. R. įkeistų bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui už jai suteiktą paskolą pagal 2015 m. spalio 5 d. Plungės rajono 1-ojo notarų biuro notarės I. Š. patvirtintą sutartį mainais į išlaikymą iki gyvos galvos jai perduotą nekilnojamąjį turtą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Neringoje.

Dėl 2016 m. kovo 23 d. hipotekos sandorio panaikinimo

20.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė taip pat prašo panaikinti 2016 m. kovo 23 d. įregistruotą hipotekos sandorį, kurio pagrindu buvo įregistruota hipoteka butui su rūsiu, esančiam (duomenys neskelbtini), Neringos m., Neringos r. sav. Atsakovai D. V. ir R. V. nurodo, kad jie yra sąžiningi daiktinės teisės įgijėjai, jų teisės turi būti ginamos, nes nei sandorio pripažinimas negaliojančiu, nei restitucijos taikymas negali daryti įtakos sąžiningo daiktinės teisės įgijėjo interesams.

21.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningo įgijėjo interesų apsaugos institutas taikomas tiek ginant nuosavybės teisę, tiek ir kitas daiktines teises. Jeigu įkeitimo teisė, kaip daiktinė teisė, yra įgyta sąžiningai, tai sąžiningo įkaito turėtojo teisė turi būti ginama. Nei sandorio pripažinimas negaliojančiu, nei restitucijos taikymas negali daryti įtakos sąžiningo įgijėjo interesams (CK 1.80 straipsnio 4 dalis, 6.153 straipsnis), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (CK 4.96 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-829/2002; 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-410/2004). Sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisės yra ginamos net ir tuo atveju, jeigu hipotekos sandoris būtų pripažintas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako (CK 4.197 straipsnio 6 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad ir tais atvejais, kai ginčijama įkaito davėjo nuosavybės teisė į hipoteka įkeistą daiktą, hipotekos kreditorius, kaip trečiasis asmuo pagal nuosavybės įgijimo sandorį, gali gintis kaip sąžiningas hipotekos (daiktinės teisės) įgijėjas, prašydamas palikti jam hipotekos teisę, jei apie pažeidimus, kurie buvo padaryti įkaito davėjo įgyjant nuosavybę, hipotekos kreditorius nežinojo ir negalėjo žinoti. Sąžiningu gali būti pripažįstamas tas kreditorius, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo dėl hipotekos sandorio sąlygų ir objekto, galimų negaliojimo pagrindų. Tokie duomenys gaunami iš įvairių šaltinių, pirmiausia iš turto savininko ar jo atstovo paaiškinimų, iš registrų ar kitų asmenų, oficialių ir privačių šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Taigi hipotekos kreditorius, prašydamas teismo jam palikti hipotekos teisę pagal CK 4.197 straipsnio 6 dalį, turi įrodyti, jog faktiškai nežinojo ir negalėjo žinoti hipotekos sandorio teisinių trūkumų, sudariusių pagrindą tokį sandorį pripažinti negaliojančiu, ir turi teisę prašyti teismo ginti jo, kaip sąžiningo kreditoriaus, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2015; 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2007).

22.       Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. balandžio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2006, taip pat išaiškino, kad CK normos, reglamentuojančios sąžiningo įgijėjo interesų gynimą, taikomos tik tokiam sąžiningam įgijėjui, kuris turtą įgijo nuosavybės teise, sąžiningo įgijėjo teisių institutas (CK 4.95-4.97 straipsniai) taikomas tik kilnojamųjų daiktų ir turtinių teisių turėtojui, bet ne hipotekos kreditoriui.

23.       Atsakovai D. V. ir R. V. nurodė, kad turi būti ginami sąžiningo įgijėjo interesai; šiuo atveju daiktinė įkeitimo teisė yra įgyta sąžiningai, todėl turi būti taikoma CK 1.80 straipsnio 4 dalis. CK normos, reglamentuojančios sąžiningo įgijėjo interesų gynimą, taikomos tik tokiam sąžiningam įgijėjui, kuris turtą įgijo nuosavybės teise. Nagrinėjamoje byloje hipotekos kreditorius ginčijamo turto nuosavybės teise neįgijo. CK 4.215 straipsnyje sąžiningo įgijėjo teisėms prilygintos tik įkaito turėtojo teisės. Sąžiningo įgijėjo teisių institutas (CK 4.95–4.97 straipsniai) turi būti taikomas tik kilnojamųjų daiktų ir turtinių teisių turėtojui, bet ne hipotekos kreditoriui. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad CK 1.95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Dėl to turtas, kurio teisinė priklausomybė yra atsakovės V. R., tačiau jam įkeisti reikalingas notarinis rentos gavėjo sutikimas, negali būti atsakovės V. R. skolinių įsipareigojimų užtikrinimo objektas. Dėl to naikintinas įkeitimo sandoris, t. y. 2016 m. kovo 23 d. Plungės rajono 1-ojo notarų biuro notarės I. Š. patvirtinta Sutartinė hipoteka, notarinio registro Nr. 1355, kurios pagrindu atsakovė V. R. įkeitė 2 kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Neringos m., Neringos r. sav., siekdama užtikrinti kreditorių D. V. ir R. V. 49 600,00 Eur dydžio reikalavimo teisę.

Dėl elektroninių varžytynių panaikinimo

24.       Reikalavimas pripažinti negaliojančiomis antstolės R. S. vykdomas elektronines varžytynes Nr. 160205 yra išvestinis, todėl, pripažinus negaliojančiu ieškovės 2016 m. kovo 22 d. J. B. Š. vienašalį sandorį, kuriuo ieškovė davė sutikimą, kad V. R. įkeistų bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui už jai suteiktą paskolą pagal 2015 m. spalio 5 d. Plungės rajono 1-ojo notarų biuro notarės I. Š. patvirtintą sutartį mainais į išlaikymą iki gyvos galvos jai perduotą nekilnojamąjį turtą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Neringoje, panaikinus įkeitimo sandorį, t. y. 2016 m. kovo 23 d. Plungės rajono 1-ojo notarų biuro notarės I. Š. patvirtintą Sutartinę hipoteką, notarinio registro Nr. 1355, kurios pagrindu atsakovė V. R. įkeitė 2 kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Neringos m., Neringos r. sav., siekdama užtikrinti kreditorių D. V. ir R. V. 49 600,00 Eur dydžio reikalavimo teisę, taip pat tenkintinas – įvykusios elektroninės varžytynės Nr.160205 pripažintinos negaliojančiomis.

25.       Teismas, sandorį pripažinęs negaliojančiu, privalo išspręsti jo negaliojimo padarinių klausimą. Kai sandoris, pagal kurį asmuo gavo turtą, pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, taikoma restitucija (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).

26.       Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-701/2016).

27.       CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Taigi restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes.

28.       CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

29.       Pripažinus sandorį negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens, pagal nurodyto straipsnio 2 dalį taikomi CK 1.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti padariniai – viena negaliojančio sandorio šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo padarinių.

30.       Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas J. B. pagal teismo sprendimu pripažintas negaliojančiomis elektronines varžytynes antstolei R. S. yra pervedęs 95 776 Eur. Pripažinus negaliojančiomis elektronines varžytynes Nr.160207, atsakovui J. B. nedelsiant turi būti grąžinta visa jo sumokėta suma 95 776 Eur (pagal 2019 m. birželio 21 d. antstolės R. S. patvarkymą Nr.0106/18/00514), nes teismas neturi duomenų apie šių lėšų grąžinimą J. B..

Dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo

31.       Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis – rentos porūšis, kuriam būdingi bendrieji rentos sutarties ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 straipsnio 2 dalis). Rentos gavėjo poreikių tenkinimas, atsižvelgiant į jo poreikius, gali būti tiek materialaus, tiek nematerialaus pobūdžio – aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, priežiūra; sutartyje gali būti nustatyta ir rentos mokėtojo pareiga padengti rentos gavėjo laidojimo išlaidas (CK 6.461 straipsnio 1 dalis).

32.       CK 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukti sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant, ar sutarties pažeidimas yra esminis. Klausimas, ar konkretus išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas iš esmės pažeidžia išlaikymo įsipareigojimus, sprendžiamas įvertinant paminėtame straipsnyje nurodytus kriterijus ir atsižvelgiant į išlaikymo iki gyvos galvos sutarties ypatumus.

33.       Aiškindamas CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, jog sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu; kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, dėl kokių priežasčių liko neįgyvendinti nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012).

34.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme. Pagal šią sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2006). Rentos mokėtojo veiksmai sąžiningumo, protingumo ir teisingumo aspektu vertintini pagal tai, ar jie maksimaliai atitinka rentos gavėjo būtiniausius poreikius ir ar jie skirti būtent tokiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-611/2016, 19 punktas).

35.       Kadangi rentos gavėjo būtiniausių poreikių tenkinimas priklauso nuo tinkamo sutarties vykdymo, todėl griežtas sutarties sąlygų laikymasis yra labai svarbus. Esant blogai rentos gavėjo sveikatos būklei ar turtinei padėčiai, laiku nepatenkinus jo poreikio gauti reikiamą materialinę paramą ar paslaugas, rentos gavėjo interesams gali būti padaryta didelė žala, todėl tuo konkrečiu atveju tai būtų sutarties pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2006).

36.       Nagrinėjamos bylos atveju kaip esminį išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimą ieškovė nurodė tai, kad buvo pažeista jos teisė į gyvenamąjį bustą. Pažymėjo, kad ji nebepasitiki atsakove V. R.. Atsakovė gyvena Plungėje, retai lanko ieškovę, nesirūpina taip, kaip tikėjosi. Realiai ieškove rūpinasi kiti giminaičiai. Teigia, kad atsakovė nepateisino ieškovės lūkesčių. Atsakovė V. R. neprieštarauja, kad minėta sutartis būtų nutraukta ir pagal sutartį gautas turtas būtų grąžintas ieškovei.  

37.       Jau nurodyta, kad kiekvienu atveju, sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti. Pagal CPK 178 straipsnį, reglamentuojantį įrodinėjimo pareigą, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi ieškinį dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo CK 6.464 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu pareiškusi pradinė ieškovė ir jos teisių perėmėjas privalėjo įrodyti, kad rentos mokėtoja (atsakovė) iš esmės pažeidė sutartį.

38.       Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja esant pagrindą atsakovės V. R. elgesį (nutarties 17 punktas) vertinti kaip esminį sutarties pažeidimą ir išlaikymo iki gyvos galvos sutartį nutraukti CK 6.464 straipsnio 2 dalies pagrindu, grąžinti ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), Neringoje, atleisti V. R. nuo rentos sutartimi nustatytų pareigų (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

39.       Apibendrindamas aptartą teisinį reglamentavimą ir išdėstytus argumentus bei bylai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

40.       CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

41.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė patyrė 683,89 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 300,00 Eur žyminis mokestis, nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ieškovė atleista Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi (el. bylos 1 tomas, b. l. 62, 73-75), 383,89 Eur už ekspertizės atlikimą (el. bylos 2 tomas, b. l. 107).

42.       Bylinėjimosi išlaidas byloje ieškovė patyrė dėl atsakovės V. R. kaltės, nes ji, žinodama apie ieškovės sveikatos sutrikimus, jai nustatytas diagnozes, taikytą gydymą ir pan., turėdama pareigą rūpintis ieškove pagal 2015 m. spalio 5 d. Plungės rajono 1-ojo notarų biuro notarės I. Š. patvirtiną Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, veikė priešingai ieškovės interesams, įkalbėjo ieškovę duoti sutikimą dėl buto įkeitimo pagal jos skolinius įsipareigojimus, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais visos ieškovės byloje patirtinos išlaidos priteistinos tik iš atsakovės V. R..

43.       Dėl tos pačios priežasties, tai yra dėl to, kad ieškovė turėjo ginti savo pažeistas teises, žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, priteistinas valstybei tik iš atsakovės V. R..

44.       Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovai D. V. ir R. V. byloje patyrė 450,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 300,00 Eur + 150,00 Eur advokato pagalbai apmokėti (el. bylos 2 tomas, b. l. 31, 32). Ieškinys buvo patenkintas visiškai,  todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovams D. V. ir R. V. neatlygintinos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

45.       Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta vykdomojoje byloje Nr.0106/18/00514 antstolei R. S. surašyti pardavimo iš varžytynių, kurių metu buvo parduotas butas (duomenys neskelbtini), Neringoje, aktą, kol bus išnagrinėta ši civilinė byla ir įsiteisės byloje priimtas teismo sprendimas, lieka galioti, iki įsiteisės byloje priimtas teismo sprendimas (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša

46.       Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis (CPK 10 straipsnio 2 dalis).

47.       2020 m. birželio 2 d.– liepos 1 d. teismo ekspertizės akte Nr.85TPK-92/2020 ir jo prieduose (medicininiuose dokumentuose) yra duomenys apie ieškovės sveikatos būklę, taikytą gydymą, todėl, siekiant apsaugoti informaciją apie ieškovės sveikatą, ši bylos dalis pripažintina nevieša.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu 2016 m. kovo 22 d. Plungės rajono 1-ojo notarų biuro notarės I. Š. patvirtintą J. B. Š. vienašalį sandorį, notarinio registro Nr. 1314, kuriuo ieškovė davė sutikimą įkeisti 2 kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Neringos m., Neringos r. sav., už atsakovės V. R. įsipareigojimus pagal paskolos sutartį.

Pripažinti negaliojančia 2016 m. kovo 23 d. Plungės rajono 1-ojo notarų biuro notarės I. Š. patvirtintą Sutartinę hipoteką, notarinio registro Nr. 1355, kurios pagrindu atsakovė V. R. įkeitė 2 kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Neringos m., Neringos r. sav., siekdama užtikrinti kreditorių D. V. ir R. V. 49 600,00 Eur dydžio reikalavimo teisę.

Pripažinti negaliojančiomis antstolės R. S. vykdytas elektronines varžytynes Nr. 160205, taikyti restituciją ir J. B. grąžinti elektroninių varžytynių metu sumokėtą 95 776 Eur sumą.

Nutraukti 2015 m. spalio 5 d. Plungės rajono 1-ojo notarų biuro notarės I. Š. patvirtiną Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, notarinio registro Nr. 4267, pagal kurią J. B. Š. perleido 2 kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Neringos m., Neringos r. sav., V. R., taikyti restituciją ir ieškovei J. B. Š. grąžinti 2 kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Neringos m., Neringos r. sav.

Priteisti iš atsakovės V. R. 3 249,00 Eur žyminio mokesčio valstybei, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės V. R. 683,89 Eur ieškovei J. B. Š. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Pripažinti visus byloje esančius J. B. Š. medicininius duomenis (ligos istorijos kopijas, 2020 m. birželio 2 d.–liepos 1 d. teismo ekspertizės akte Nr.85TPK-92/2020 ir jo prieduose esančius duomenis apie ieškovės sveikatos būklę, taikytą gydymą ir pan.) nevieša bylos medžiaga.

Palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, iki įsiteisės byloje priimtas teismo sprendimas.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas                                                               Marius Dobrovolskis