Civilinė byla Nr. 2S-1321-796/2017

                                     Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05172-2017-6

  Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

  3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.18; 3.5.21.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko S. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal skolininko S. M. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Skolininkas S. M. pateikė skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, prašė panaikinti antstolio A. S. 2016-07-01 patvarkymą Nr. S1a-46010, kuriuo apribojama skolininko teisė asmeninėmis lėšomis įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Taip pat prašė įpareigoti antstolį vykdyti išieškojimą iš piniginių lėšų, viršijančių Vyriausybės nustatytą 1 minimalųjį mėnesio atlyginimą (toliau – MMA). Skolininkas nurodė, jog, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios 1 MMA. Tuo atveju, jeigu lėšos buvo nurašytos kaip darbo užmokestis, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) LI skyriuje (733–743 straipsniai) numatytu reglamentavimu. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA, išskaitoma 20 procentų; jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, – ne daugiau kaip 50 procentų; išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios 1 MMA dydį, išskaitoma 70 procentų. Jo atveju pagal antstolio patvarkymą yra nuskaitomos visos lėšos, esančios Vilniaus pataisos namų banko sąskaitoje, nepaisant to, viršija ar ne 1 MMA, todėl jam nelieka pajamų, kurias galėtų naudoti savo reikmėms. Mano, jog antstolis neturi teisės 2016-07-01 patvarkymu Nr. S1a-46010 paimti visas jam priklausančias lėšas.
2. Antstolis A. S. skolininko S. M. skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0010/16/01173 perdavė teismui. Nurodė, kad 2016-07-01 patvarkymu Nr. S1a-46010 antstolis įpareigojo Vilniaus pataisos namus atlikti išskaitas iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų. Patvarkyme nurodyta: „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 688, 611, 733–743 straipsniais, reikalauju iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies (pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų), neviršijančios 1 MMA.“ Taip pat nurodė, jog antstolis neapribojo skolininko teisės įsigyti maisto produktų ar kitokių gėrybių. CPK nustato galimybę atlikti išskaitas iš skolininko pajamų, neviršijančių 1 MMA (CPK 736 straipsnis), todėl tokios išskaitos yra galimos. Maisto produktams ar kitokioms gėrybėms įsigyti skolininkas gali naudoti lėšas, kurių liks po išskaitų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi skolininko S. M. skundas netenkintas. Teismas nurodė, jog antstolio A. S. veiksmų, vykdant piniginių lėšų išieškojimą iš skolininkui priklausančios sąskaitos, teisėtumą jau yra išnagrinėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas, kuris 2017 m. vasario 23 d. nutartimi konstatavo, jog antstolis pagal 2016-07-01 patvarkymą Nr. S1a-46010 galėjo nukreipti išieškojimą į pareiškėjo sąskaitą įkalinimo įstaigoje ir galėjo paskirstyti iš šios įstaigos gautas lėšas. Ši nutartis nebuvo apskųsta ir įsiteisėjo 2017-03-18. Įvertinęs tai, jog antstolio veiksmų teisėtumas jau yra išnagrinėtas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi, teismas nurodė, jog iš naujo vertinti antstolio veiksmų teismas negali. Teismas taip pat pažymėjo, jog 2016-07-01 patvarkyme yra nurodyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatyto 1 MMA. Todėl atmesti kaip nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko gaunamas pinigines lėšas, nuskaito visas lėšas. Taip pat teismas pažymėjo, jog nėra duomenų, kad antstolis patvarkymu taikė apribojimus skolininkui įsigyti maisto produktų ir būtinųjų reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu skolininkas S. M. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį, įpareigoti antstolį nevykdyti išieškojimo iš pinigų sumos, neviršijančios 1 MMA. Nurodo, jog nepaisant to, kad 2016-07-01 patvarkyme yra nurodyta, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA, antstolis daro priešingai – nuskaito visą pinigų sumą. Tai įrodo ir antstolio atsiliepimas į jo skundą. Jei antstolis nenukreiptų išieškojimo į 1 MMA, ginčo nebūtų. Esant tokiai situacijai, teismas nepagrįstai atsisakė pakartotinai įpareigoti antstolį nevykdyti išieškojimo iš pinigų sumos, neviršijančios 1 MMA.
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis A. S. prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Antstolis išdėstė analogiškus argumentus, kuriais rėmėsi priimdamas 2017-04-04 patvarkymą dėl skundo nagrinėjimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar antstolis teisėtai ir pagrįstai nukreipia išieškojimą į skolininko S. M. darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų sumas, kurių dydis neviršija Vyriausybės nustatyto 1 MMA.
9. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Antstolis turi veikti taip, kad vykdymo veiksmai būtų teisėti ir atliekami ne tik formaliai laikantis įstatymo, bet realiai užtikrintų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Antstolių įstatymo 3 straipsnis).
10. Civilinės bylos bei vykdomosios bylos Nr. 0010/16/01173 duomenimis nustatyta, jog antstolio A. S. kontoroje vykdomas 2016-02-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-12539-769/2015 dėl 5385,09 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko S. M. išieškotojos daugiabučių namų savininkų bendrijos „S“ naudai. Išieškojimas iš skolininko S. M. vykdomas remiantis antstolio A. S. 2016-07-01 patvarkymu Nr. S1a-46010. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, jog antstolio A. S. veiksmų teisėtumą vykdant piniginių lėšų išieškojimą iš skolininkui S. M. priklausančios sąskaitos jau yra nagrinėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-3015-901/2017. Teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi konstatavo, jog remiantis 2016-07-01 patvarkymu Nr. S1a-46010 iš skolininko gaunamų pajamų gali būti išskaitoma ne daugiau kaip 50 procentų iš lėšų, neviršijančių MMA, pagal kelis vykdomuosius dokumentus ir ne daugiau kaip 70 procentų iš lėšų, viršijančių MMA. Ta pačia nutartimi teismas taip pat nustatė ir antstolio padarytus pažeidimus, todėl įpareigojo antstolį grąžinti skolininkui dalį neteisėtai 2016-12-16 patvarkymu paskirstytų lėšų.
11. Skolininkas S. M. teigia, jog antstolis A. S. ir toliau daro pažeidimus. Remdamasis CPK 668 straipsnio 1 dalimi ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, skolininkas nesutinka su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatyto 1 MMA. Tačiau atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).
12. Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatyto 1 MMA.
13. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).
14. Antstolis A. S. Vilniaus pataisos namams nusiųstame 2016-07-01 patvarkyme Nr. S1a-46010 dėl skolos išieškojimo, vadovaudamasis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų (pažymėtina, jog iš trečiųjų asmenų gaunamos piniginės lėšos gali būti prilygintos kitoms pajamoms, kurios patenka į CPK 736 straipsnio dispoziciją, Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-887-826/2017) kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies (pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų), neviršijančios 1 MMA. Taigi antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko pajamas, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų. Kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.
15. Pažymėtina, jog 2016-07-01 patvarkyme nurodyta, kad antstolis vadovaujasi ir CPK 688, 611 straipsniais, tačiau šie straipsniai šiuo atveju nėra aktualūs, kadangi CPK 611 straipsnis reglamentuoja vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarką, o CPK 688 straipsnis – išieškojimo nukreipimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis ar priklausantį skolininkui iš kitų asmenų, taigi, į tokias pinigų sumas ir turtą, kuris faktiškai yra ne pas skolininką, o pas kitus asmenis.
16. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog ir skolininkas S. M. savo skunde dėl antstolio veiksmų (b. l. 3–4) nurodė, kad tuo atveju, jeigu lėšos buvo nurašytos kaip darbo užmokestis, vadovaujamasi CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) numatytu reglamentavimu. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA, išskaitoma 20 procentų; jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, – ne daugiau kaip 50 procentų; išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų. Taigi, skolininkui yra žinomos CPK 736 straipsnio nuostatos ir tai, kad įstatymas nedraudžia išieškoti iš darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto 1 MMA.
17. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad                                2016-07-01 patvarkyme yra nurodyta, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatyto 1 MMA. Tačiau tai minėtame patvarkyme Nr. S1a-46010 nėra nurodyta, todėl tai galbūt ir suklaidino skolininką. Tačiau, kaip anksčiau aptarta, nagrinėjamu atveju antstolis turi teisę, vadovaudamasis CPK 736 straipsnio nuostatomis, vykdyti išieškojimą iš skolininko S. M. sąskaitoje esančių piniginių lėšų, neviršijančių 1 MMA.
18. Taip pat pažymėtina, jog CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog 2016-07-01 patvarkyme Nr. S1a-46010 antstolis, be kita ko, nurodė: „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 688, 611, 733–743 straipsniais, reikalauju iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies (pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų), neviršijančios 1 MMA.“ Kaip matyti, antstolis išieškojimą nukreipė į skolininko darbo užmokestį, kitas jam prilygintų išmokų sumas bei iš trečiųjų asmenų gaunamas lėšas, tačiau toliau nurodydamas išskaitų procentinę dalį nurodo išskaičiuoti atitinkamai 70, 20, 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies.
20. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas aptarta, konstatuoja, jog skolininkas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad antstolis A. S. po Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-3015-901/2017 priimtos 2017 m. vasario 23 d. nutarties būtų netinkamai vykdęs išieškojimą ir išskaičiavęs daugiau, negu įstatymas numato. Naikinti skundžiamą patvarkymą ir įpareigoti antstolį nevykdyti išieškojimo iš skolininko S. M. pajamų sumos, neviršijančios 1 MMA, kaip to prašo skolininkas, nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

skolininko S. M. atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                       Kristina Domarkienė