Civilinė byla Nr. 2-9753-792/2012

(Proceso Nr. 2-06-3-07392-2012-7)

Procesinio sprendimo kategorija:29.4.

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I MA S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovui V. S., ieškovo atstovei advokatei Linai Zamulskienei, atsakovo UAB „Mingės egzotika“ atstovui advokatui Arūnui Skuolevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. S. žvejybos įmonės ieškinį atsakovui UAB „Mingės egzotika“ dėl nekilnojamojo daikto valdymo gynimo ir žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

ieškovas V. S. žvejybos įmonė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Mingės egzotika“ dėl nekilnojamojo daikto valdymo gynimo ir žalos atlyginimo, kuriuo prašo įpareigoti atsakovą nešvartuoti jai nuosavybės teise priklausančių ar kitu pagrindu valdomų laivų V. S. žvejybos įmonės valdomose 32 m, 26 m ir 32 m krantinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Nidoje, atkarpose bei priteisti iš atsakovo 3000 Lt žalos (negautų pajamų), palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2010-07-19 buvo sudaryta Valstybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 6S-223, kuria VĮ Vidaus vandens kelių direkcija V. S. žvejybos įmonei išnuomavo 32 m, 26 m ir 32 m krantinės atkarpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Nida, Neringos m. sav., unikalus (duomenys neskelbtini). VĮ Vidaus vandens kelių direkcija leido nuomininkui subnuomoti krantinės atkarpas ar kitaip leisti kitiems asmeninis šiuo turtu naudotis. Ieškovas dalį krantinės subnuomavo kitoms įmonėms, pageidaujančioms krantinėje švartuoti laivus. UAB „Mingės egzotika“ du jai priklausančius laivus ieškovo išsinuomotoje krantinėje be jo sutikimo švartavo 2010 m. rugpjūčio mėnesį, tuo metu laivų kapitonai ir įmonės direktorius ne kartą buvo įspėti nešvartuoti laivų ieškovo valdomoje krantinėje. Atėjus 2011 m. sezonui UAB „Mingės egzotika“ toliau visą vasarą švartavo laivus jo valdomoje krantinėje ir nereagavo į teisėto krantinės valdytojo reikalavimus nešvartuoti laivų ieškovo išsinuomotoje krantinėje. Kadangi atsakovas nereaguoja į jo reikalavimus nešvartuoti laivų Nidos prieplaukos krantinėje, kurią jis, ieškovas, yra išsinuomavęs, todėl kreipiasi į teismą dėl valdymo teisės gynimo ir prašo teismo įpareigoti atsakovą nešvartuoti laivų Nidos prieplaukos krantinės atkarpose, valdomose V. S. žvejybos įmonės, be ieškovo leidimo. Kartu pažymi, kad atsakovas, teikdamas kelionių laivu paslaugas (sezono metu kiekvieną dieną) gauna pajamas, tačiau laivus Nidoje švartuoja ir keleivius įlaipina bei išlaipina ieškovo išsinuomotoje krantinėje, negavęs jo sutikimo. Atsakovas iš savo neteisėtų veiksmų patiria naudą, o jis - žalą (nuostolius).  Nurodo, jog dalį išsinuomotos krantinės yra subnuomavęs kitoms įmonėms bei iš to gauna pajamas - po 500 Lt kas mėnesį, jei nuoma trumpesniam terminui ir po 400 Lt, jei nuoma ilgesniam terminui. Jei atsakovas laivus švartuotų teisėtai - sudaręs subnuomos sutartį, ieškovas per 2010 m. rugpjūčio, 2011 m. gegužės -rugsėjo mėnesius būtų gavęs 3000,00 Lt pajamų (skaičiuojant po 500 Lt kas mėnesį). Mano, jog minėta suma yra patirti nuostoliai, todėl reikalauja ją atlyginti (b.l. 3-6).

Atsakovas atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog atsakovas švartavo savo laivus „Forelle P422“ ir „Neptūnas P-407“ būtent prie krantinės dalies, kurios valdymo teisė yra perleista pagal subnuomos sutartis kitiems asmenims - J. N. įmonei bei UAB „Šturmų žuvininkystės įmonė“. Nei viena iš nurodomų krantinės subnuomininkių niekada nėra reiškusi jokių pretenzijų atsakovui dėl to, kad jis naudojasi subnuomojamomis krantinėmis, nes pagal žodinį susitarimą su nurodomais subnuomotojais atsakovui buvo leidžiama švartuoti jo laivus prie subnuomininkų naudojamos krantinės. Mano, jog pretenzijas dėl atsakovo švartuojamų laivų minimoje krantinėje galėtų reikšti ne ieškovas, o nurodomi aukščiau subnuomininkai. Teigia, jog ieškovas nėra tas subjektas, kurio turto (krantinės) naudojimo teisės būtų pažeistos, todėl jo pamąstymai apie patirtus nuostolius yra visiškai nepagrįsti. Nurodo, jog ieškovas turi turtinius santykius ne su atsakovu, o su trečiaisiais asmenimis (subnuomininkais), ir dėl šios priežasties turtiniai reikalavimai galėtų būti reiškiami ne atsakovui, o buvusiems subnuomininkams pagal pateiktas minimas sutartis, ir tai tik tokiu atveju, jei ieškovas įrodytų tai, kad subnuomos sutartys buvo vykdomos netinkamai, t.y., jis yra negavęs iš subnuomininkų sutartyse nurodomo apmokėjimo už naudojimąsi krantine. Kaip subnuomininkai naudojosi subnuomotu turtu, yra tik subnuomininkų reikalas, ir kaip jie yra vykdę sudarytas subnuomos sutartis, yra tik sutarčių šalių galimo ginčo objektu. Atsakovas jokiais sutartiniais santykiais su ieškovu nėra susijęs, todėl ieškovo manymas, esą jis galėjo gauti pajamas ir iš atsakovo, yra visiškai nepagrįstas. Taip pat prašo atmesti reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, kadangi ieškovas neįrodė, jog jis buvo teisėtas krantinės valdytojas ieškinyje nurodomu laikotarpiu (b.l. 43-46).

Teismo posėdžio metu ieškovas bei jo atstovė ieškinio reikalavimus palaiko ir prašo ieškinį tenkinti, atsakovo atstovas prašo ieškinį atmesti.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad VĮ Vidaus vandens kelių direkcija (Nuomotojas) ir V. S. žvejybos įmonė (Nuomininkas) 2010-07-19 sudarė Valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 6S-223, kuria VĮ Vidaus vandens kelių direkcija V. S. žvejybos įmonei išnuomavo 58 ir 32 m krantinės atkarpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Neringos m., Neringos sav., unikalus (duomenys neskelbtini)(b.l. 10-11). 2010-08-13 Susitarimu Nr. 1 „Dėl 2010-07-19 Valstybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 6S-223 pakeitimo“ (toliau –Susitarimas Nr. 1) VĮ Vidaus vandens kelių direkcija ir V. S. žvejybos įmonė sutarė pakeisti Sutarties 3 pastraipą ir ją išdėstė taip – Nuomininkas įsipareigoja perduoti nuomininkui tris krantinės atkarpas – 32 m, 26 m ir 32 m, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Neringos m., Neringos sav., unikalus (duomenys neskelbtini)(b.l. 13,14). 2010-08-13 minėtos šalys pasirašė Valstybės materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktą (b.l. 14), nuomos sutartis įregistruota viešajame registre (b.l. 16-18). VĮ Vidaus vandens kelių direkcija 2010-08-03 raštu Nr. 2S-486 leido nuomininkui subnuomoti minėtas krantinės atkarpas (b.l. 15). V. S. žvejybos įmonė su UAB „Šturmų žuvininkystės įmone“ 2011-05-07 sudarė VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos Valstybės materialiojo turto subnuomos sutartį Nr. 2, kuria subnuomavo krantinės atkarpą – 18 m, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Neringos m., Neringos sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną pasirašytas turto perdavimo ir priėmimo aktas (b.l. 33-34, 35,36). 2010-08-04 V. S. žvejybos įmonė su J. N. įmone sudarė VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos Valstybės materialiojo turto subnuomos sutartį Nr. 3, kuria subnuomavo krantinės atkarpą – 18 m, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Neringos m., Neringos sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną pasirašytas turto perdavimo ir priėmimo aktas (b.l. 37-38, 39,40).

Nagrinėjamoje byloje esminis ginčas kilo dėl nekilnojamojo daikto valdymo gynimo, taip pat ieškovas prašo priteisti žalą (negautas pajamas).

Dėl nekilnojamojo daikto valdymo gynimo

Nustatyta, jog ieškovas - V. S. žvejybos įmonė 2010-07-19, kuri pakeista 2010-08-13, sudarė Valstybės materialiojo turto nuomos sutartį su VĮ Vidaus vandens kelių direkcija. Nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nuomotojas (VĮ Vidaus vandens kelių direkcija) nuomininkui (V. S. žvejybos įmonė) laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį perdavė tris Nidos krantinės atkarpas. Ieškovas teigia, jog atsakovas trukdo jam naudotis išnuomotu daiktu. CK 4.34 str. 1 d. nustatyta, jog kiekvienas valdytojas turi teisę ginti esamą valdymą ir atnaujinti atimtą valdymą. Valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą (CK 4.35 str. 1 d.). Iš byloje esančių fotolentelių (b.l. 21, 22), 2011-08-17 policijos tarnybinio pranešimo (b.l. 24), Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato 2011-08-19 rašto Nr. 1563 (b.l. 25) nustatyta, jog atsakovui priklausantys laivai „Forele P-422“ ir „Neptūnas P-407“ 2011-07-23 buvo prišvartuoti ieškovo išnuomotoje krantinėje. Tai 2011-08-17 paaiškinimu pripažino ir UAB „Mingės egzotika“ direktorius S. P. (b.l. 23). Pažymėtina, jog nors ir nepateikti duomenys apie laivų teisinę priklausomybę, tačiau bylos nagrinėjime teisme metu atsakovas neginčijo aplinkybės, jog minėti laivai („Forele P-422“ ir „Neptūnas P-407“) priklauso atsakovui. Taip pat iš byloje esančios 2011-09-25 fotolentelės (b.l. 27), 2011-09-25 policijos tarnybinio pranešimo (b.l. 28), nustatyta, jog atsakovui priklausantis laivas „Forele P-422“ 2011-09-25 buvo prišvartuotas ieškovo išnuomotoje krantinėje. Tai, jog atsakovo priklausantys laivai švartuojasi ieškovo išnuomotoje krantinėje teismo posėdžio metu patvirtino ne tik ieškovo V. S. žvejybos įmonės savininkas V. S., bet ir liudytojai J. Š. (laivo, priklausančio UAB „Šturmų žuvininkystės įmonei“, kapitonas), J. N.. Taip pat ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, jog atsakovo laivai keleivių įlaipinimui/išlaipinimui švartuojami ieškovo išnuomotose ir subnuomotose kitiems asmenims krantinės atkarpose. Kaip minėta, ieškovas dvi krantinės atkarpas (po 18 m) subnuomavo UAB „Šturmų žuvininkystės įmonei“ bei J. N. įmonei. Išsinuomojęs krantinės atkarpas bei jas subnuomavęs kitiems asmenims ieškovas vykdo verslą, t.y. iš minėtos veikslo jis gauna pajamas. Atsakovas nėra sudaręs subnuomos, panaudos ar kitokios sutarties su ieškovu, ieškovas nėra davęs žodinio sutikimo dėl atsakovui priklausančių laivų švartavimo išnuomotose krantinėse, todėl neturi teisės švartuoti laivų ieškovo išnuomotos/subnuomotos krantinės atkarpose. Švartuodamas laivus ieškovo išnuomotose/subnuomotose krantinės atkarpose ir nemokėdamas užmokesčio atsakovas pažeidžia ieškovo teises. Be to, nepaisydamas ieškovo prieštaravimo/nesutikimo dėl laivų švartavimo krantinės atkarpose, atsakovas trukdo ieškovui vystyti verslą, kadangi švartuojami laivai trukdo subnuomininkams (tai, jog atsakovo švartuojami laivai trukdo subnuomininkų veiklai teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas J. Š.). Iš byloje esančio Lietuvos saugios laivybos administracijos nurodyto Prieplaukų sąrašo (b.l. 29-30) nustatyta, jog Nidoje yra vienintelė prieplauka – (duomenys neskelbtini), Neringa. Taip pat nustatyta, jog atsakovo internetiniame tinklapyje www.mingėskaimas.lt reklamuojamos kelionės laivais į Nidą, buvo parduodami/pardavinėjami bilietai reisams į Nidą laivu „Forelle“ (b.l. 31). Kaip minėta, ieškovas nesutinka, jog nesant sutarties atsakovo laivai būtų švartuojami išnuomotos/subnuomotos krantinės atkarpose. Minėto prieštaravimo/nesutikimo nepaisymas ir tolimesnis atsakovui priklausančių laivų švartavimas prie minėtos krantinės yra neteisėtas, pažeidžia ieškovo teises bei teisėtus interesus, trukdo jam valdyti išnuomotą daiktą – krantinės atkarpas, todėl ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovui nešvartuoti jai nuosavybės teise priklausančių ar kitu pagrindu valdomų laivų ieškovo valdomose (išsinuomotose) 32 m, 26 m ir 32 m krantinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Neringos m., Neringos sav., atkarpose, tenkintinas. Teismas pažymi, kad nepagrįstas atsiliepimo argumentas, jog reikalavimus atsakovui turi teisę reikšti tik subnuomininkai, o ne nuomininkas. Kaip minėta, V. S. žvejybos įmonė yra teisėtas dalies krantinės atkarpų valdytojas, todėl turi teisę, kaip nustatyta CK 4.34 str. 1 d., ginti esamą valdymą. Kartu pažymėtina, jog taip pat nepagrįstas atsiliepimo teiginys, jog tarp atsakovo bei subnuomininkų (UAB „Šturmų žuvininkystės įmonė“, J. N. įmonė) buvo susitarimas dėl atsakovo laivų švartavimo jų subnuomotose krantinės atkarpose. Teismo posėdžio metu liudytojai J. Š., J. N. bei A. P. parodė, jog jokio susitarimo dėl atsakovui priklausančių laivų švartavimo tarp jų ir atsakovo nebuvo.

Dėl žalos atlyginimo

CK 6.245 str. 1 d. civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), kaltė (CK 6.248 str.), žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Būtinybę nustatyti šias sąlygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2012-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012). Kartu pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-19 nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007.). Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, nėra visų sąlygų atsirasti civilinei atsakomybei. Kaip minėta, nustatyta, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir trukdė ieškovui valdyti daiktą, t.y. išnuomotas/subnuomotas krantinės atkarpas. Taip pat nustatyta, jog ieškovas negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teises dėl atsakovo kaltės. Tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovas nepateikė duomenų, įrodančių patirtus nuostolius. CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Ieškovas teigia, jog jei atsakovas būtų laivus švartavęs teisėtai, t.y. sudaręs subnuomos sutartį, tokiu atveju jis per 2010 m. rugpjūčio, 2011 m. gegužės-rugsėjo mėnesius būtų gavęs 3000 Lt pajamų. Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Teismo nuomone, ieškovo minėti argumentai yra pagrįsti spėjimais, prielaidomis. Teismui nepateikta jokių duomenų, įrodančių, jog buvo sudaryta sutartis tarp ieškovo ir atsakovo ar buvo ruošiamasi ją sudaryti, jog buvo vedamos derybos ir pan. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad su kitomis įmonėmis buvo sudarytos sutartys dėl krantinės atkarpų subnuomos, neįrodo, jog ir su atsakovu subnuomos sutartis būtų sudaryta tomis pačiomis sąlygomis, t.y. būtų nustatyti tokie patys nuompinigiai, sutarties terminas ir pan. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausias Teismas 2012-03-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012 yra nurodęs, kad sprendžiant dėl negautų pajamų, kaip atlygintinės turtinės žalos, realumo ir įrodytinumo, negalima remtis prielaidomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašydamas priteisti negautas pajamas remiasi prielaidomis, o teismo sprendimas negali būti priimtas remiantis spėjimais bei prielaidomis, atmestinas ieškinio reikalavimas dėl žalos priteisimo.

Bylinėjimosi išlaidų priteisimas. LR CPK 93 str. 2 d. nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Laikytina, kad ieškovo ieškinio reikalavimai patenkinti 50 %, todėl šalims neatlygintinos jų turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Pateikdamas ieškinį ieškovas sumokėjo 232 Lt žyminį mokestį (142 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimą ir 90 Lt už turtinio pobūdžio reikalavimą). Atsižvelgiant į tai, kad tenkintas tik neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimas, tai ieškovui iš atsakovo priteistinas 142 Lt žyminis mokestis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str.,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą UAB „Mingės egzotika“, įmonės kodas 300105538, nešvartuoti jai nuosavybės teise priklausančių ar kitu pagrindu valdomų laivų ieškovo V. S. žvejybos įmonės valdomose (išsinuomotose iš VĮ Valstybės vidaus vandenų kelių direkcijos) 32 m, 26 m ir 32 m krantinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Neringos m., Neringos sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atkarpose.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Ieškovui V. S. žvejybos įmonei iš atsakovo UAB „Mingės egzotika“ priteisti 142 Lt žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                           Darius Kurpavičius