Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05675-2022-0
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 19 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys V. B. ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama spręsti klausimą dėl baudos skyrimo V. B.. Nurodė, kad vykdant vykdomąją bylą Nr. 0075/22/00995 surašytas 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-22-75-16115. Skolininkas privalomojo nurodymo iki šios dienos neįvykdė.
2. Suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovė teismo posėdžio metu prašė skirti V. B. baudą už privalomojo nurodymo, kuriuo skolininkas V. B. buvo įpareigotas iki 2022 m. liepos 27 d., išardyti savavališkai atliktą buto Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), balkono įstiklinimą, baudos terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 27 d. iki 2022 m rugsėjo 8 d., kuomet skolininkas V. B. pateikė suinteresuotam asmeniui informaciją apie privalomojo nurodymo įvykdymą. Paaiškino, kad 2022 m rugsėjo 8 d. iš skolininko gavo informaciją apie privalomojo nurodymo įvykdymą, ir 2022 m. rugsėjo 26 d. atlikę patikrinimą, nustatė, kad 2022 m. sausio 27 d. surašytas privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-30-220127-00005 – įvykdytas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.
4. Teismas nustatė, kad antstolė A. R. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0075/22/00995, pradėtą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2022 m. sausio 27 d. surašytą privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-220127-00005, kuriuo skolininkas V. B. buvo įpareigotas iki 2022 m. liepos 27 d. išardyti savavališkai atliktą buto Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), balkono įstiklinimą ypatingosios kategorijos, gyvenamosios (trijų ir daugiau butų - daugiabučiai pastatai) paskirties pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurio 2022 m. sausio 26 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30- 220126-00011 ir sutvarkyti statybvietę.
5. Teismas iš byloje esančių duomenų – teismo posėdžio metu duotų suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovės paaiškinimų, jos teismo posėdžio metu pateiktų dokumentų – 2022 m. rugsėjo 27 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto Nr. PNSSA-30-220927-00139, suinteresuoto asmens V. B. rašytinio paaiškinimo, nustatė, kad 2022 m. sausio 27 d. privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-30-220127-00005 – įvykdytas.
6. Teismas nesutiko su suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos pozicija, kad bauda suinteresuotam asmeniui V. B. vis tiek skirtina, tik baudos terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 27 d. (iki kada privalomuoju nurodymu skolininkas V. B. buvo įpareigotas išardyti savavališkai atliktą buto Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), balkono įstiklinimą) iki 2022 m rugsėjo 8 d., kuomet skolininkas V. B. pateikė suinteresuotam asmeniui informaciją apie privalomojo nurodymo įvykdymą.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog asmuo, kuriam prašoma skirti baudą, buvo tinkamai informuotas apie jam 2022 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymu Nr. S-22-75-15429 nustatytą antstolio pareigą per 5 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolę raštu apie privalomojo nurodymo įvykdymą bei pateikti to įrodymus.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymas Nr. S-22-75-15429 dėl reikalavimo pateikti informaciją apie privalomojo nurodymo įvykdymą, buvo siųstas paštu, adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau patikrinus šios siuntos duomenis per www.post.lt, ši pašto siunta (Nr. (duomenys neskelbtini)), jos neįteikus, 2022 m. rugsėjo 23 d. buvo grąžinta siuntėjui, t. y., antstolei. Jokių kitų įrodymų apie šio patvarkymo siuntimą skolininkui V. B., ar duomenų, kad šis patvarkymas būtų įteiktas, kaip ir duomenų, ar jis apskritai buvo įteiktas, vykdomojoje byloje nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti antstolės pareiškimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir mano, kad teismas netinkamai taikė teisės aktų normas, todėl nutartis yra nepagrįsta.
9.2. Atkreipė dėmesį, kad antstolė, CPK 585 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, 2022 m. rugpjūčio 17 d. surašė patvarkymą dėl reikalavimo pateikti informaciją apie privalomojo nurodymo įvykdymą Nr. S-22-75-15429. Antstolė minėtu patvarkymu įpareigojo skolininką per 5 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos informuoti ją raštu apie privalomojo nurodymo tinkamą įvykdymą bei pateikti to įrodymus. Tuo tarpu raginimas CPK 655 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu vykdomojoje byloje nebuvo surašytas.
9.3. Pažymėjo, kad teismas priimdamas nutartį vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022 pateiktu išaiškinimu dėl raginimo įteikimo, tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022 antstolis išties skolininkui įteikė raginimą įvykdyti privalomąjį nurodymą, vadovaujantis CPK 655 straipsnio nuostatomis. Tačiau, šioje byloje antstolė raginimo skolininkui nesiuntė, siuntė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, o tai yra kitokio pobūdžio dokumentas.
9.4. Akcentuoja, kad antstolės 2022 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymo dėl reikalavimo pateikti informaciją apie privalomojo nurodymo įvykdymą Nr. S-22-75-15429, kuris yra informacinio pobūdžio kreipimasis į skolininką, negalima prilyginti raginimui bei su juo sieti pareigą vykdyti privalomąjį nurodymą, kadangi tai nėra tokio pat pobūdžio dokumentas bei šiuo dokumentu nėra nustatomas papildomas terminas privalomojo nurodymo įvykdymui, o tik prašoma pateikti informaciją apie privalomojo nurodymo (ne)įvykdymą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
12. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties, kuria buvo nutarta atmesti pareiškėjos pareiškimą dėl baudos skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
13. Antstolė A. R. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0075/22/00995, pradėtą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2022 m. sausio 27 d. surašytą privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-220127-00005, kuriuo statytojas V. B. (skolininkas) buvo įpareigotas iki 2022 m. liepos 27 d. išardyti savavališkai atliktą buto Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), balkono įstiklinimą ypatingosios kategorijos, gyvenamosios (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) paskirties pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurio 2022 m. sausio 26 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-220126-00011 ir sutvarkyti statybvietę.
14. 2022 m. rugpjūčio 17 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-22-75-15429 skolininkui V. B. pateikti informaciją apie privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-220127-00005 tinkamą įvykdymą bei pateikti to įrodymus. Skolininkui nepateikus informacijos apie privalomojo nurodymo vykdymą ar įvykdymą, antstolė 2022 m. rugpjūčio 25 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-22-75-16115.
15. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis 2022 m. rugpjūčio 17 d. išsiuntė suinteresuotam asmeniui – skolininkui patvarkymą dėl reikalavimo pateikti informaciją apie privalomojo nurodymo įvykdymą Nr. S-22-75-15429, kuriuo įpareigojo skolininką per 5 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolę raštu apie privalomojo nurodymo įvykdymą bei pateikti to įrodymus. Suėjus 2022 m. rugpjūčio 17 d. patvarkyme nurodytam terminui, antstolė nustatė, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. surašiusi sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kreipėsi į teismą.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias baudos skyrimą už privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymą, šioje byloje susiklosčiusioms faktinėms ir teisinėms situacijos aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad privalomasis nurodymas įvykdytas, nėra.
17. Privalomasis nurodymas – tai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 2 straipsnio 2 dalis). Privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (TPSVPĮ 11 straipsnio 10 dalis, 13 straipsnio 6 dalis, 14 straipsnio 8 dalis).
18. Teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Taigi už privalomojo nurodymo neįvykdymą skolininkui teismo nutartimi gali būti skiriama bauda. Teismo nutartis skirti skolininkui baudą priimama išnagrinėjus privalomojo sprendimo neįvykdymo aplinkybes ir priežastis. CPK 771 straipsnyje reglamentuojamos ne tik privalomųjų nurodymų, bet taip pat ir sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo pasekmės. Dėl to nagrinėjamu atveju reikšmingi kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti taikant nurodytą teisės normą civilinėje byloje dėl baudos už sprendimo įpareigoti skolininką atlikti tam tikrus veiksmus nevykdymą. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimamos teismo nutarties taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimant tokią nutartį išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).
19. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas).
20. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog asmuo, kuriam prašoma skirti baudą, buvo tinkamai informuotas apie jam 2022 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymu Nr. S-22-75-15429 nustatytą antstolio pareigą per 5 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolę raštu apie privalomojo nurodymo įvykdymą bei pateikti to įrodymus. Teismo vertinimu nustačius, kad skolininkui nebuvo tinkamai įteiktas 2022 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymas dėl reikalavimo pateikti informaciją apie privalomojo nurodymo įvykdymą Nr. S-22-75-15429, bauda V. B. skirtina būti negali, kadangi skolininkas neturi objektyvios galimybės geranoriškai įvykdyti privalomojo nurodymo iki antstolio raginime nurodyto termino pabaigos, kadangi tokio raginimo skolininkas net nebuvo gavęs. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skolininkas rašytiniu paaiškinimu kreipėsi į Klaipėdos statybos inspekcijos administracijos skyrių ir informavo, kad demontavimo darbai buvo atlikti 2022 m. rugpjūčio 31 d. Taip pat buvo atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2022 m. rugsėjo 27 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-30-220927-00139 nustatyta, kad 2022 m. sausio 27 d. privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-30-220127-00005 – įvykdytas.
21. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad skolininkas ėmėsi veiksmų, kad galėtų įvykdyti sprendimą, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju paskyrus baudą, neįrodžius skolininko nesąžiningumo ir piktybiško vengimo įvykdyti privalomąjį nurodymą, būtų pažeisti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai, neužtikrinta tinkama vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyra.
22. Pažymėtina, kad privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo turi būti nustatytu laiku įvykdytas jame nurodytu vienu iš Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų, taip pat per nurodymo įvykdymo terminą asmuo gali pasinaudoti teise gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal šio straipsnio 5 dalį.
23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindas skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra privalomojo nurodymo neįvykdymas nė vienu iš šių būdų. Vien savavališkos statybos nepašalinimas nurodytu konkrečiu būdu nesudaro pagrindo skirti baudą, nes turi būti įvertinta, ar skolininkas nesiėmė priemonių, kad pasinaudotų jam įstatymo suteikta teise gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. kad įteisintų savavališką statybą. Jeigu asmuo imasi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, tai šis užtrukimas pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį pripažįstamas svarbia priežastimi pratęsti terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, analogiškai šios aplinkybės vertintinos ir sprendžiant dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo ir skolininko kaltės baudos skyrimo kontekste – jeigu asmuo laiku ėmėsi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, nėra pagrindo skirti tokiam asmeniui baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą, remiantis vien procedūriniu pažeidimu, kad jis laiku nesikreipė dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių – ir nesiima veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 36 punktas).
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje vien formalus CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų teisinių pasekmių pritaikymas, t. y. baudos paskyrimas, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų.
25. Nagrinėjamu atveju, skolininkas V. B. siekdamas įvykdyti privalomąjį nurodymą, kreipėsi į Inspekciją, bei pateikė rašytinius paaiškinimus norėdamas informuoti apie privalomojo nurodymo įvykdymą. Taigi, nors nagrinėjamu atveju privalomojo nurodymo įvykdymo terminas suėjo, tačiau suinteresuotas asmuo ėmėsi veiksmų siekdamas privalomąjį nurodymą įvykdyti.
26. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad skolininkui nebuvo tinkamai įteiktas 2022 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymas dėl reikalavimo pateikti informaciją apie privalomojo nurodymo įvykdymą Nr. S-22-75-15429, kuriuo skolininkas buvo įpareigotas per 5 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolę raštu apie privalomojo nurodymo įvykdymą bei pateikti to įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad skolininkas ėmėsi veiksmų, kad galėtų įvykdyti sprendimą, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos pareiškimo ir neskyrė baudos, kadangi nėra pagrindo konstatuoti sąmoningo privalomojo nurodymo nevykdymo, t. y. skolininko kaltės.
27. Teismo sprendimas (nutartis) pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog paminėtų įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų buvo laikytasi, nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos nei procesinės, nei materialinės teisės normos, o apeliantė be pakankamo pagrindo atskirajame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
28. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Vykdomąją bylą Nr. 0075/22/000995 grąžinti antstolei A. R. Ž.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Giedrė Seselskytė