Civilinė byla Nr. 2-924-236/2016
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.5.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla Nr. 2-2290-653/2016 pagal ieškovo M. P. P. ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, dalyvaujant trečiajam asmeniui valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas M. P. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei BAB bankui SNORAS, prašydamas pripažinti negaliojančia su atsakovu 2011 m. sausio 17 d. sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovui sumokėtą 15 000 Lt sumą į jo terminuoto indėlio sąskaitą atsakovės banke, pripažinti ieškovo teisę į indėlių draudimo išmoką, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi nutarė civilinės bylos nagrinėjimą sustabdyti iki Lietuvos Aukščiausiame Teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-7-559/2013.
Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikė prašymą dėl civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir nutraukimo arba palikimo nenagrinėtu, kuriuo prašė atnaujinti bylos nagrinėjimą ir civilinę bylą nutraukti arba palikti nenagrinėtą tuo atveju, jeigu ieškovas neatsisakys ieškinio. Nurodė, kad indėlių draudimo išmoka už indėlių sertifikatą ieškovui yra išmokėta, byloje ginčo dalyko neliko, todėl sprendė, jog byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 str. 1 p.) arba ieškinys paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 11 p., 296 str. 2 d.).
Ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašė priteisti 376,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 94 str. 1 d.).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė nutraukti bylą. Nurodė, kad neatsisako ieškinio, tačiau prarado materialųjį suinteresuotumą bylos baigtimi, trečiajam asmeniui jam išmokėjus indėlių draudimo išmoką už indėlių sertifikatą. Prašė priteisti ieškovui 376,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas trečiojo asmens prašymą palaikė. Pažymėjo, jog bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš trečiojo asmens.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 12 d. nutartimi nutarė civilinę bylą Nr. 2-2290-653/2016 pagal ieškovo M. P. P. ieškinį atsakovui BAB bankas SNORAS dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, nutraukti, priteisti iš trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovo M. P. P. naudai 376,50 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, jog ieškovas nurodė, jog, nors ir neatsisako ieškinio, tačiau prarado materialųjį teisinį suinteresuotumą, trečiajam asmeniui jam išmokėjus indėlių draudimo išmoką už indėlių sertifikatą, todėl teismas sprendė, jog civilinė byla nutrauktina CPK 5 str., 293 str. 1 p. pagrindu, nebelikus ginčo tarp šalių.
Teismas nurodė, kad ieškovas prašė priteisti jo patirtas 376,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas atsižvelgė į tai, jog ieškovas ieškiniu reikalavo pripažinti negaliojančia jo su atsakove 2011 m. sausio 17 d. sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovui sumokėtą 15 000 Lt sumą į jo terminuoto indėlio sąskaitą atsakovės banke, pripažinti ieškovo teisę į indėlių draudimo išmoką. Teismas pažymėjo, jog tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo patvirtino, jog šiuo metu indėlių draudimo išmoka už indėlių sertifikatą ieškovui yra išmokėta, todėl sprendė, jog trečiasis asmuo įvykdė ieškovo reikalavimą ir konstatavo, jog iš trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, turinčio šalies teises ir pareigas (CPK 47 str. 2 d.), ieškovo naudai priteistina 376,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (iki 2015 m. kovo 20 d. galiojusi redakcija) 8.2 p. nustatyto maksimalaus dydžio (CPK 93 str. 1 d., 94 str.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
- Ieškovo bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl nepakankamai aiškaus buvusio 2011 m. indėlių bei investicijų draudimo sistemos ir finansinių priemonių rinkų teisinio reglamentavimo. Nurodė, jog po atsakovo bankroto bylos iškėlimo pastarasis neturėjo pagrindo trečiajam asmeniui perduoti duomenų apie draudimo išmokas už indėlių sertifikatus, o trečiasis asmuo neturėjo pagrindo mokėti atitinkamų draudimo išmokų, kadangi nebuvo gavęs iš draudėjo (atsakovo) duomenų apie indėlininkus ir indėlių sumas (dalyje dėl indėlio sertifikatų), reikalingų draudimo išmokoms išmokėti (Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 10 str. 3 dalis), o Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalis aiškiai nustatė, kad draudimo objektas negali būti paties draudėjo išleisti skolos vertybiniai popieriai (indėlio sertifikatai);
- Byloje nėra duomenų, kad trečiojo asmens elgesys buvo netinkamas;
- Indėlio draudimo išmokos išmokėjimas negali būti laikomas ieškinio (dėl sutarties pripažinimo negaliojančia dėl tariamo suklydimo) pripažinimu ir jo reikalavimų įvykdymu. Bankas duomenis apie indėlininkus bei jiems priklausančias sumas trečiasis asmuo perdavė, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, todėl trečiasis asmuo ir išmokėjo indėlio draudimo išmokas ieškovui ir kitiems indėlių sertifikatų turėtojams;
- Ieškovas teismo nebuvo pripažintas suklydęs sudarantis indėlio sertifikato sutartį;
- Tuo atveju, jeigu aukštesnės instancijos teismo nuomone šioje byloje ieškovui turėtų būti priteistos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, jos negali būti priteistos iš trečiojo asmens.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutarties dalis, kuria priteistos iš trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovui bylinėjimosi išlaidos, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Pažymėtina, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių, ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Be to, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei BAB bankui SNORAS, prašydamas pripažinti negaliojančia su atsakovu 2011 m. sausio 17 d. sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovui sumokėtą 15 000 Lt sumą į jo terminuoto indėlio sąskaitą atsakovės banke, pripažinti ieškovo teisę į indėlių draudimo išmoką, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje konstatavo, jog nagrinėjamu atveju indėlio sertifikatas negali būti laikomas vertybiniu popieriumi, kuriam taikoma Indėlių direktyvos I priedo 12 punkte ir Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtis, negali būti perleidžiamas tretiesiems asmenims laisvai ir be apribojimų, Bankui nedalyvaujant tokiame sandoryje, yra vardinis, todėl tokiam indėlio sertifikatui turi būti taikoma indėlių garantijų sistema. Kasacinis teismas taip pat nurodė, jog atsižvelgiant į išplėstinės teisėjų kolegijos pirmiau pateiktą išaiškinimą, kad ieškovo įsigytam indėlių sertifikatui turėtų būti taikoma indėlių garantijų sistemos apsauga, nelieka aplinkybės, dėl kurios ieškovas būtų galėjęs klysti ar būti suklaidintas, nes jis turi teisę į draudimo išmoką, todėl nelieka pagrindo pripažinti indėlio sertifikato įsigijimo sandorį negaliojančiu ir taikyti CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisių gynimo būdą. Dėl šios priežasties išplėstinė teisėjų kolegija plačiau dėl byloje dalyvaujančių asmenų argumentų dėl suklydimo nepasisako (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015).
Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliante, jog apeliantė, išmokėdama indėlio draudimo išmoką ieškovui, vadovavosi aukščiau nurodytu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad indėlių sertifikatams taikoma indėlių garantijų sistema. Be to, kaip pagrįstai nurodė apeliantė, teismas nepripažino ieškovo suklydusio sudarant indėlio sertifikato sutartį, todėl Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog trečiasis asmuo įvykdė ieškovo reikalavimą.
Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad indėlis yra tinkamas drausti, indėlių draudimo sistemos dalyvis privalo indėlininkui tai patvirtinti sąskaitų išrašuose ir juose pateikti nuorodą į informaciją indėlininkui. Informaciją indėlininkui indėlių draudimo sistemos dalyvis kiekvienam indėlininkui pateikia bent kartą per metus (pridėdamas kaip priedą prie sąskaitos išrašo ar kitokiu būdu).
Draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, patvirtintos valstybės įmonės Indėlių draudimo fondo tarybos 2001 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 4 (2009 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 02-6-3 redakcija) 13 punktas taip pat nustatė, kad draudėjas, kuriam yra įvykęs draudžiamasis įvykis, privalo pateikti draudimo įmonei draudžiamojo įvykio dienos duomenis apie indėlininkus ir jų indėlius ir (arba) įsipareigojimus investuotojams ir investuotojus, kurių vertybinius popierius ir (arba) pinigus draudėjas yra perleidęs arba panaudojęs be investuotojo valios.
Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė perdavė apeliantei duomenis apie atsakovės indėlių sertifikatų turėtojus ir jiems priklausančias indėlių draudimo išmokas (b. l. 148). Apeliantė 2015 m. gruodžio 14 d. pervedė į AB SEB banką 4 525,21 Eur draudimo išmoką už ieškovo indelio sertifikatą, kurią ieškovas turėjo galimybę atsiimti nuo 2015 m. gruodžio 15 d. (b. l. 116). Dėl to, sutiktina su apeliante, jog ieškovo bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl nepakankamai aiškaus buvusio 2011 m. indėlių bei investicijų draudimo sistemos ir finansinių priemonių rinkų teisinio reglamentavimo, o ne dėl netinkamo apeliantės elgesio.
Nagrinėjamu atveju apeliantės elgesys laikytinas tinkamu, atitinkančiu teisės normų nustatytus reikalavimus. Dėl to apeliacinis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš trečiojo asmens ieškovui 376,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Apeliacinis teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį pareiškė dėl to, kad, atsakovui BAB bankui SNORAS iškėlus bankroto bylą, ieškovui nebuvo išmokėta draudimo išmoka už iš atsakovo įsigytus indėlio sertifikatus. Ieškovas kreipėsi į teismą siekdamas užsitikrinti, kad bankui perduotoms lėšoms būtų taikoma Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta draudimo apsauga. Ieškinio dalykas ir teisinis pagrindas buvo suformuluoti atsižvelgiant būtent į atsakovo poziciją nepripažinti ieškovo lėšoms taikytinos draudimo apsaugos, ir tai nulėmė netinkamas teisinio reglamentavimo nuostatų aiškinimas. Pažymėtina, kad draudimo išmoka ieškovui buvo išmokėta tik po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. konstatavo, kad indėlio sertifikatui turėtų būti taikoma indėlių garantijų sistemos apsauga. Todėl atsakovo pozicija dėl ieškovo lėšoms netaikytinos draudimo apsaugos buvo paneigta. Civilinės bylos nutraukimą ir ieškovo materialinio suinteresuotumo užbaigimą lėmė tai, kad jo siektas pažeistų teisių gynybos būdas teisme buvo realizuotas, nors ir kitu, nei nurodyta ieškinyje, teisiniu pagrindu, t. y. ieškovo reikalavimas buvo patenkintas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo ieškovo reikalavimai iš esmės buvo patenkinti, o tai lėmė civilinės bylos nutraukimą, laikytina, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje civilinėje byloje susidarė dėl atsakovo kaltės. Dėl to apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei teismų praktika šiuo klausimu, sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovo BAB banko SNORAS administravimo skirtų lėšų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-889-943/2016; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje nr. 2-923-178/2016).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui iš trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas, netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes (jų visumą) bei netinkamai aiškino ir taikė bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančias teisės normas, todėl nagrinėjamu klausimu padarė klaidingą išvadą. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – priteistina iš atsakovo BAB banko SNORAS administravimui skirtų lėšų ieškovui 376,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kita nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš atsakovo BAB banko SNORAS administravimui skirtų lėšų ieškovui M. P. P. 376,50 Eur (tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus ir penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėjas Kazys Kailiūnas