Civilinė byla Nr. e2-1985-1195/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30231-2025-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1

                                (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 28 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Olga Gružienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“, akcinės draudimo bendrovės ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė ,,Compensa Vienna Insurance Group“, akcinė draudimo bendrovė kreipiasi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 228,60 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 

2.       Ieškovė nurodo, kad ieškovė ir A. V. 2024 m. rugsėjo 4 d. sudarė transporto priemonės savanoriškojo draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 270 0854409). Sutartimi buvo apdrausta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2025 m. liepos 12 d. A. V., vairuodama transporto priemonę, po (duomenys neskelbtini) tiltu, (duomenys neskelbtini) g., įvažiavo į duobę ir apgadino automobilį. Ieškovė už įvykio metu transporto priemonei padarytos žalos likvidavimą išmokėjo 228,60 Eur draudimo išmoką. Draudimo išmoka buvo išmokėta pagal remonto darbų PVM sąskaitą faktūrą Nr. 043260. Žalos administravimo metu taip pat buvo nustatyta, kad duobė, buvusi važiuojamojoje kelio dalyje, nebuvo ženklinta bei įvykio vietoje nebuvo greitį ribojančių kelio ženklų. Atlikus transporto priemonės nuotolinę apžiūrą buvo nustatyta, kad įvykio metu buvo sugadinta transporto priemonės apatinė svirtis, o taip pat po įvykio reikalingas ratų geometrijos reguliavimas. Būtent dėl kelio važiuojamojoje dalyje buvusios duobės transporto priemonė buvo apgadinta. Gatvėje esanti duobė laikytina kelio konstrukcijos trūkumu. 

3.       Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsakovė nurodo, kad pagal ieškovės kartu su ieškiniu pateiktus duomenis – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimą bei (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (po (duomenys neskelbtini) tiltu) esančios kelio dangos nuotrauką – ieškovės apdraustas automobilis įvažiavo į atsivėrusią smegduobę, esančią šalia inžinerinio šulinio dangčio. Inžineriniai šuliniai, kurie yra vandentiekio ir nuotekų tinklų dalis, priklauso UAB „Vilniaus vandenys“, kuri atsako už šių tinklų priežiūrą ir remonto darbus Vilniaus mieste. Iš ieškovės pateiktos nuotraukos matyti, jog kelio, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (po (duomenys neskelbtini) tiltu), danga yra geros būklės – joje nėra duobių ar kitų kelio dangos trūkumų. Todėl žala atsirado ne dėl kelio defekto, o dėl įdubos (įgriuvos), esančios maždaug vieno metro atstumu nuo UAB „Vilniaus vandenys“ priklausančio inžinerinio šulinio. Smegduobės miestuose dažniausiai susiformuoja dėl netinkamai prižiūrimų po žeme esančių vamzdynų, kai požeminiai vandenys išplauna gruntą ar ištirpdo po žeme esantį gipso sluoksnį, susidaro ertmė, į kurią vėliau sukrinta gruntas. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimai, pareikšti atsakovei, yra atmestini kaip pareikšti netinkamam atsakovui. Nepriklausomai nuo to, kas šioje byloje laikytinas tinkamu atsakovu, atsakovės vertinimu, ieškovės pareikšti reikalavimai bet kuriuo atveju yra nepagrįsti. Byloje nėra pateikta duomenų apie automobilio techninę būklę iki eismo įvykio, todėl nėra įrodymų, kad visi automobilio gedimai atsirado būtent dėl įvažiavimo į įgriuvą. Teismas privalo nustatyti tikrąjį patirtos žalos dydį, o tokie duomenys byloje nepateikti. Be to, jeigu būtų nustatyta, kad UAB „Vilniaus vandenys“ priklausantys tinklai neturėjo įtakos smegduobės atsiradimui, jos susiformavimas laikytinas force majeure aplinkybe, kurios protingai numatyti ar jai užkirsti kelią nebuvo įmanoma. Net ir tuo atveju, jeigu teismas pripažintų ieškinio reikalavimus pagrįstais, atsakovės vertinimu, turėtų būti sprendžiamas žalos dydžio sumažinimo klausimas, atsižvelgiant į automobilio vairuotojo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, neatsargumą.

4.       Dublike ieškovė nurodo, kad eismo įvykis įvyko ne dėl šulinio duobės ar angos, laikytinos vandentiekio ir nuotekų tinklų infrastruktūros dalimi, bet dėl važiuojamojoje kelio dalyje buvusios ir nepažymėtos duobės. Vandentiekio ir nuotekų tinklų infrastruktūra defektų neturi ir yra tinkamai eksploatuojama. Ieškovo apdrausta transporto priemonė buvo apgadinta įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Atsakovės atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (po (duomenys neskelbtini) tiltu) esantys šuliniai, įskaitant ir šulinį Nr. 153, priklauso UAB „Vilniaus vandenys“, ir kad būtent į šį šulinį galimai įvažiavo ieškovės apdraustas automobilis, yra niekuo nepagrįstos. Nustačius nurodytas aplinkybes, pažymėtina, kad kelio ((duomenys neskelbtini)) duobė laikytina kelio konstrukcijos trūkumu, todėl atsakovės kaltė ir neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju nenustatinėjami. Atsakovė įrodymų, patvirtinančių nenugalimos jėgos ar automobilio vairuotojo neatsargumo aplinkybes, nepateikė, o savo teiginius apie galimai egzistavusias force majeure aplinkybes ar neatsargų vairuotojo elgesį grindė vien prielaidomis. Byloje nėra konstatuota kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl, vadovaujantis byloje esančiais duomenimis, nėra pagrindo daryti išvadą apie vairuotojo kaltę. Atsakovės teiginys, kad ieškovės apdraustos transporto priemonės vairuotojas privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos, atmestinas kaip nepagrįstas.

5.       Triplike atsakovė prašo teismo atmesti ieškovės ieškinį, o netenkinus šio prašymo – sumažinti priteistinos žalos dydį. Iš ieškovės pateiktų duomenų aiškiai matyti, jog smegduobė, į kurią įvažiavo ieškovės apdraustas automobilis, yra mažesniu nei vieno metro atstumu nuo inžinerinio tinklo šulinio. Todėl atsakomybė už nagrinėjamu atveju atsiradusią žalą tenka inžinerinio tinklo savininkui, t. y. UAB „Vilniaus vandenys“. Iš ieškovės pateiktos nuotraukos taip pat matyti, kad kelio, esančio (duomenys neskelbtini) (po (duomenys neskelbtini) tiltu), būklė, nepaisant matomos smegduobės, yra gera – kelio dangos trūkumų, tokių kaip duobės ar kiti pažeidimai, nėra. Todėl darytina išvada, kad žala atsirado ne dėl kelio konstrukcijos trūkumo (duobės), o dėl smegduobės (įdubos, įgriuvos). Neteisėti veiksmai yra būtina civilinės atsakomybės kilimo sąlyga. Tačiau ieškovė, siekdama įrodyti atsakovės veiksmų neteisėtumą, apsiribojo abstraktaus pobūdžio teiginiais ir nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė savivaldybės darbuotojų nerūpestingumas ar neatidumas organizuojant Vilniaus miesto gatvių priežiūrą. Ieškovė taip pat neįrodė, kad savivaldybė būtų pažeidusi ar nesilaikiusi teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovei būtų atsiradusi žala, todėl nėra pagrindo nustatyti ir kito būtino civilinės atsakomybės elemento – priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, privalo būti įrodyta, o žalos įrodinėjimo pareiga šiuo atveju tenka ieškovei.

6.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Vilniaus vandenys“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad atsakomybė už atsiradusią žalą (įrodžius visas žalos atlyginimui būtinas civilinės atsakomybės sąlygas) turėtų tekti atsakovei. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2013 m. rugsėjo 18 d. Nr. 30-2035 patvirtinto „Vilniaus miesto gatvėse atsiradusių įgriuvų, įdubų, inžinerinių šulinių avarinių gedimų operatyvaus šalinimo tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) 12 punktą, už eismo įvykio padarinius atsako inžinerinius tinklus eksploatuojančios organizacijos tik tais atvejais, kai: 12.1. sugedus inžineriniams tinklams įgriūva (įdumba) gatvės danga arba apledėja gatvė; 12.2. sulūžta šulinių dangčiai (atviri šuliniai) arba jų aukštis neatitinka gatvės dangos lygio. Nagrinėjamu atveju bendrovei priklausantis inžinerinis šulinys, esantis po Liubarto tiltu, šalia kurio buvo susiformavusi įgriuva, buvo tvarkingas – nenustatyta nei viena Aprašo 12 punkte numatyta aplinkybė, dėl kurios būtent UAB „Vilniaus vandenys“ galėtų būti laikoma atsakinga už eismo įvykio padarinius. Todėl atsakovės argumentai dėl UAB „Vilniaus vandenys“ atsakomybės yra atmestini kaip neturintys nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Dėl byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių

7.       Iš automobilio savanoriško draudimo liudijimo Nr. 270 0854409 nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 4 d. ieškovė apdraudė transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); draudimo laikotarpis nuo 2024 m. rugsėjo 4 d. iki 2025 m. rugsėjo 3 d. A. V., 2025 m. liepos 12 d. vairuodama transporto priemonę, po (duomenys neskelbtini) tiltu, adresu (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), įvažiavo į duobę ir apgadino automobilį. Iš kartu su ieškiniu pateiktų nuotraukų, (duomenys neskelbtini) 2025 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaitos faktūros 2025 m. rugpjūčio 28 d. Serija PRD Nr. 043260, nustatyta, kad įvykio metu buvo sugadinta transporto priemonės apatinė svirtis, o taip pat po įvykio buvo atliktas ratų geometrijos reguliavimas; remonto kaina – 228,60 Eur. Mokėjimų nurodymų kopijos patvirtina, kad ieškovė šią sumą, savanoriško draudimo liudijimo Nr. 270 0854409 pagrindu sumokėjo A. V.

Dėl ginčo esmės

8.       Byloje kilo ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl kelio trūkumo, atlyginimo regreso tvarka.

9.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenumato ko kita.

10.       CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Taigi, bendrąją taisyklę už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas (valdytojas).

11.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-27-701/2017 ir kt.).

12.       Byloje nėra ginčo, kad atsakovė yra gatvės (kelio), kuriame įvyko eismo įvykis, savininkė. Pareiga įrodyti, kad dėl kelio kliūties atsiradusios žalos atsakingas kitas asmuo, nagrinėjamu atveju tenka atsakovei (kelio savininkei).

13.       Atsakovė ginasi argumentu, kad ji neturi pareigos atsakyti pagal ieškinį, kadangi ieškovės apdraustas automobilis įvažiavo į atsivėrusią smegduobę, kuri yra prie pat šulinio; šulinio duobės priklauso UAB ,,Vilniaus vandenys“, kuri ir yra atsakinga už vandentiekio tinklų Vilniaus mieste priežiūrą ir remonto darbus.

14.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė šulinio diagnostikos vizualinę medžiagą, pagal kurią įvykio vietoje esantis šulinys, ties kuriuo buvo susiformavusi įgriuva, buvo tvarkingas. Vaizdo medžiaga trečiojo asmens atstovų buvo padaryta 2025 m. liepos 12 d. po pranešimo apie formuojamą duobę po (duomenys neskelbtini) tiltu, gavimo. Duomenų, galinčių paneigti šias aplinkybes byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis), todėl nėra pagrindo spręsti, kad kelio kliūtis (smegduobė, įgriuva) atsirado dėl UAB „Vilniaus vandenys“ priklausančių inžinierinių įrenginių.

15.       Dar daugiau, ieškovės apdrausta transporto priemonė buvo apgadinta ne dėl šulinio, o būtent duobės kelyje; atsakovė neįrodė, kad įgriuva kelyje susiformavo prie šulinio, kurio priežiūrą turi užtikrinti trečiasis asmuo.

16.       Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovė nepaneigė CK 6.266 straipsnio 2 dalyje nustatytos pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius savininko, atsakomybės prezumpcijos ir yra tinkama atsakove nagrinėjamoje byloje.

17.       Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 2 straipsnio 5 dalį kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Pagal to paties straipsnio 10 dalį kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio ir jo statinių naudojimo laiką. Kelius prižiūrintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) važiuojamąją kelio dalį ir kitus kelio įrengimus, kad šie objektai atliktų savo funkcijas, prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai būtų techniškai tvarkingi.

18.       Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų.

19.       Kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). Kelio trūkumu laikoma ženklais nepažymėta duobė kelyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Taigi, vieno ar kelių kelio trūkumas, dėl kurio asmeniui padaroma žalos, sudaro pagrindą taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę, todėl ieškovė turi įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą bei priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

20.       Nagrinėjamu atveju ginčo, kad atsakovės nuosavybės teise valdomoje (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), važiuojamojoje kelio dalyje atsirado įgriuva, t. y. kelio trūkumas, byloje nėra. Dėl kelio trūkumo buvo apgadinta A. V. vairuojama transporto priemonė, apdrausta automobilių savanorišku draudimu Nr. 270 0854409. Šias aplinkybes patvirtinta policijos eismo įvykio informacija, apgadintos transporto priemonės fotonuotraukos, autoservise nustatytų apgadinimų ir jų šalinimo sąmata. Taigi, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) užtikrinti tinkamą kelio būklę atsirado žala, kurią nagrinėjimu atveju trečiajam asmeniui atlygino draudimo bendrovė (ieškovė), todėl yra visos atsakovės, kaip kelio savininkės, civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246, 6.247, 6.249 , 6.266 straipsniai).

21.       Asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad už žalą, kuriai atsirasti turėjo įtakos nenugalima jėga, nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas, statinio savininkas (valdytojas) nebus atsakingas, o nukentėjusiajam teks visos įvykusio delikto sukeltos išlaidos. Taip pat šios teisės normos netiesiogiai paskirsto statinio savininko (valdytojo) ir žalą reikalaujančio atlyginti asmens įrodinėjimo pareigą – žalą patyrusiam asmeniui pakanka įrodyti žalos faktą bei dydį ir žalos bei statinio trūkumų priežastinį ryšį; statinio savininkas, gindamasis nuo reikalavimo atlyginti statinio trūkumų lemtą žalą, privalo įrodyti buvus CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytas pirmiau nurodytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-781/2022).

22.       Atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimais, teigia, kad kelio duobės (įgriuvos) atsiradimas laikytina force majeure (nenugalima jėga) aplinkybe ir dėl šios priežasties atsakovė turi būti atleista nuo civilinės atsakomybės. Be to, dėl įvykio iš dalies kalta ir apgadintos transporto priemonės savininkė (valdytoja), neatsargiai vairavusi automobilį.  

23.       Vienas iš nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad tokių aplinkybių nebuvo galima protingai numatyti, šalis negalėjo jų kontroliuoti ar užkirsti joms kelio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010 ir kt.).

24.       Atsakovė, nurodžiusi šį argumentą, nedetalizavo force majeure aplinkybės. Teismas taip pat nenustatė duomenų, kodėl duobės atsiradimas turi būti vertintinas kaip aptariama aplinkybė.

25.       CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020). Vertinant, ar buvo didelis nukentėjusiojo neatsargumas, reikšminga yra tai, ar nukentėjusysis sąmoningai neatsižvelgė į tam tikrą riziką, apie kurią buvo įspėtas ar neabejotinai žinojo (turėjo žinoti) ją esant.

26.       Atsakovės apeliavimas į transporto priemonės vairuotojos neatsargumą, kaltę yra deklaratyvus. Šalys byloje nesiginčijo, ar atsiradusi duobė buvo pažymėta, ar vairuotoja ją galėjo matyti ir išvengti. Kaip matyti iš pateiktos nuotraukos, atsiradusi kelio duobė įvykio momentu nebuvo pažymėta įspėjamaisiais ženklais. Duomenų apie tai, kad transporto priemonės vairuotoja elgėsi nerūpestingai ir neapdariai, ir (ar) sąmoningai būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, nėra.

27.       Transporto priemonės apgadinimus patvirtina (duomenys neskelbtini) 2025 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaita faktūra; remonto išlaidų suma – 228,60 Eur su PVM. Transporto priemonės apgadinimus patvirtina ir į bylą pateiktos nuotraukos. Todėl darytina išvada, kad ieškovė pateikė įrodymus, kuriais grindė eismo įvykio aplinkybes, padarytą žalą ir jos dydį. Tuo tarpu atsakovė, nesutikdama su tokiais įrodymais, išreiškė bendro pobūdžio abejones, tačiau nepateikė konkrečių duomenų, galinčių paneigti ieškovės pateiktus įrodymus ar nuginčyti įrodinėjamas aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

28.       Taigi, byloje nustatytos visos būtinos atsakovės, esančios kelio savininke (valdytoja), civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246, 6.247, 6.249 , 6.266 straipsniai). Prašomas priteisti žalos dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais, pagrindų mažinti žalos dydį nenustatyta. Ieškovė išmokėjo transporto priemonės savininkei 228,60 Eur draudimo išmoką, taip atlygindama žalą, kilusią dėl kelio įgriuvos, todėl įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens – atsakovės (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Dėl to ieškovės ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 228,60 Eur žalos atlyginimo (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 6.1015 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

29.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

30.       Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

31.       Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (228,60 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32.       CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

33.       Ieškovė už ieškinį sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 23 Eur bylinėjimosi išlaidos.

34.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje nepatirtos, todėl teismas šio klausimo nesprendžia.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 265, 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei „Compensa Vienna Insurance Group“, akcinei draudimo bendrovei, juridinio asmens kodas 304080146, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, 228,60 Eur (dviejų šimtų dvidešimt aštuonių eurų 60 centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 23 Eur (dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Olga Gružienė