Baudžiamoji byla Nr. 1-253-448/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49588-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;

1.1.4.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2;

1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.8.15;

1.1.13; 1.2.4.6.2.2; 2.1.7; 2.1.15.1.9;

2.1.15.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS  TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 11 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Renaldos Kučinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį, 245 straipsnį, 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 2 punktą, 641 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

kaltinamasis A. D. 2018 m. spalio 14 d. apie 19 val. adresu (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narius – sugyventinės K. D. mažamečius vaikus N. M. ir E. M.: pastūmė N. M., dėl ko šis atsitrenkė į palangę bei sudavė vieną kartą kumščiu jam į galvą, taip smurtaudamas nukentėjusiajam N. M. sukėlė fizinį skausmą ir dėl odos nubrozdinimo dešinės alkūnės sąnario srityje, poodinės kraujosruvos dešinio momens srityje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tęsdamas nusikalstamą veiką, A. D. pastūmė E. M., dėl ko šis atsitrenkė į sieną, po to sugriebė jam už kairės kojos ir ją suko, taip smurtaudamas nukentėjusiajam E. M. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinės kraujosruvos dešinės alkūnės sąnario vidiniame paviršiuje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas įtariamuoju, A. D. 2018 m. spalio 15 d. apklausos metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2018 m. spalio 14 d. vakare namuose, kambaryje jis sudavė vieną kartą kairės rankos delnu savo sugyventinės sūnui N. M., tačiau sudavė šiam ne per galvą, o per sėdmenis. Kitam sugyventinės sūnui E. M. jis nesudavė nei vieno smūgio, vaikų jis nestūmė. Jis su sugyventine K. D., jos motina A. D. ir K. D. mažamečiais vaikais N. M., E. M., R. M. bei bendru jo ir K. D. vaiku G. D. gyvena jo dėdei priklausančiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vakarą jis liepė vaikams eiti miegoti, tačiau N. M. jo neklausė, išdykavo, rėkavo ir nėjo miegoti. Kadangi N. jo neklausė, jis sudavė N. vieną kartą per sėdmenis. Dėl suduoto smūgio N. jis labai gailisi. Kuomet jis sudavė smūgį N., niekas iš suaugusiųjų to nematė, nes tame kambaryje buvo tik jis su vaikais. Daugiau smūgių jis nei vienam vaikui nesudavė. Anksčiau jis nėra smurtavęs nei prieš vieną vaiką. Tą vakarą jis buvo neblaivus, nes iš pradžių pas kaimyną, o vėliau ir savo namuose gėrė degtinę. Namuose degtinę jis gėrė kartu su sugyventine ir jos motina. 2019 m. sausio 29 d. apklausos metu A. D. pareiškė, jog jis supranta, kuo yra įtariamas ir savo kaltę pripažįsta pilnai. 2018 m. spalio 14 d. vakare jis buvo neblaivus, kadangi tą dieną buvo vartojęs degtinę, todėl gerai neprisimena visų tarp jo ir sugyventinės vaikų N. M. bei E. M. įvykusio konflikto aplinkybių, tačiaus galėjo būti taip, kad tą vakarą namuose jis stumdė vaikus, sudavė N. vieną kartą ranka į galvą ir suko E. koją. Tai buvo pirmas kartas, kuomet jis smurtavo prieš sugyventinės vaikus. Dėl tokio savo elgesio jis labai gailisi (bylos lapai (toliau – b. l.) 118 – 119, 123).

Be paties kaltinamojo A. D. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusysis nepilnametis N. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog šiuo metu jis gyvena pas savo tėvą G. M. Jie gyvena keturiese – jis, jo tėvas ir jo broliai E. M. bei R. M. Pas tėvą jis gyvena neseniai. Anksčiau jis gyveno pas savo motiną. Šiuo metu negyvena pas motiną, kadangi A. D. namuose juos mušė. Dabar ten gyvena tik jo motina ir A. D. Įvykio dieną A. D. juos mušė kambaryje, kuriame jis miega su broliu E. M. Tai buvo jų kambarys. Prieš tai, iki jų mušimo, jie žaidė. A. D. įėjo į jų kambarį ir pradėjo juos mušti. A. D. mušė jų motiną, o jie šią gynė. Viskas įvyko tą pačią dieną. Jų motina susipyko su A. D. ir šis ją sumušė. Tuo metu jų kambaryje buvo jis, trys jo broliai, sesuo ir senelė. A. D. atėjus į jų kambarį, jie žaidė su žaislais. Kuomet į kambarį atėjo A. D., šis jau buvo supykęs ir pradėjo mušti jį ir E. A. D. pirmiau mušė E., kuris sėdėjo ant kilimo ir žaidė. A. D. laužė E. koją ir pastūmė jį į palangę, dėl to šis susimušė alkūnę. A. D. taip pat skriaudė ir jį – pastūmė į palangę. Tuo metu jis sėdėjo ant lovos ir žaidė. Kuomet jį pastūmė, jis liko ant lovos, tačiau susimušė alkūnę. A. D. jį stūmė už pilvo, tačiau pilvo jam neskaudėjo. Jam skaudėjo dešinės rankos alkūnę, tačiau jis neverkė. Jo brolis E. verkė. Tuo metu kambaryje dar buvo senelė, kuri matė, kaip A. D. juos stumdė. Senelė nieko nesakė. Jų motina tuo metu buvo išėjusi į kiemą. Po to atvažiavo policija ir išsivežė A. D. Policiją iškvietė jo tėvas G. M., kuris sužinojo apie šį įvykį, nes brolis E. paskambino tėvui. Viskas įvyko vakare. Jam ir jo broliui E. liko mėlynės ant dešinių rankų alkūnių. Dar jam buvo sužalota ir galva, nes A. D. trenkė kumščiu jam per galvą ir pataikė į dešinę galvos pusę. A. D. pirmiau jį pastūmė, o po to trenkė kumščiu į galvą. Jis negali papasakoti, kaip A. D. pykosi su jo motina. Gindami motiną, jis su broliu E. rankomis pastūmė A. D., kad šis atstotų nuo jų motinos. Tuomet A. D. atsistojo ir juos užsipuolė. A. D. netrenkė E. į galvą, tačiau paėmęs už čiurnos, sukiojo jo kairę koją. Tuo metu, kai A. D. sukinėjo E. koją, šis verkė, prašė jį paleisti. Jų senelė miegojo tame pačiame kambaryje, ji nieko nesakė. Viskas baigėsi, kai į namus įsiveržė policijos pareigūnai. Jis su E. pabėgo į kiemą iš karto po to, kai juos nuskriaudė. Jie bėgo nuo A. D., nes jo bijojo. A. D. juos vijosi, liepė sustoti, tačiau jie nesustojo. E. paskambino jų tėvui ir pasakė, kad juos sumušė. Su jais kalbėjo policijos pareigūnai, kuriems jie papasakojo viską, kas įvyko. Tai buvo jau ne pirmas kartas, kuomet A. D. juos skriaudė. A. D. dažnai juos skriaudžia, kai pykstasi su jų motina. Jų motina ir A. D. pykstasi ir žodžiais, ir mušasi. A. D. jį sumušė pirmą kartą, o jo brolį E. – jau nebe pirmą kartą. Jis suprato, kad tada A. D. buvo neblaivus. A. D. visada būna piktas, ne tik tada, kai būna neblaivus (b. l. 59 – 60).

Nukentėjusysis nepilnametis E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog šiuo metu jis su broliu gyvena pas savo tėvą G. M. Prieš tai jis gyveno su savo motina ir jos sugyventiniu, kurį jis vadina „dėde“. Dabar jis gyvena su tėvu, nes dėdė A. D. namuose pas motiną juos mušė. Viskas įvyko kambaryje, kuriame miega jo motina ir A. D. Įvykio dieną A. D. mušė jį ir jo brolį N. M. A. D. sukinėjo jo kairę koją žemiau kelio. Tuo metu jis sėdėjo ant lovos ir žiūrėjo televizorių. Ta lova yra dešinėje kambario pusėje, prie lango. Tame kambaryje dar buvo abu jo broliai. A. D. atėjo į kambarį būdamas neblaivus, nes tai matėsi iš jo veido. Juos mušdamas, A. D. nieko jiems nesakė, o dėl ko juos mušė, jis nežino. Pirmiausia A. D. skriaudė N., kuriam praskėlė galvą, trenkė N. į palangę. Jis suprato, kad N. M. galvą, nes šis pats taip ir pasakė. Galvą N. praskėlė kairėje pusėje, prie ausies, ten matėsi ir „guzas“. N. neverkė, tačiau jis sakė, kad jam skaudėjo. Kai A. D. sukinėjo jo koją, jam skaudėjo, tačiau jis neverkė. Jam taip pat sužeidė galvą, kai trenkė jį į sieną, pastūmė. Stumdamas jį, A. D. buvo suėmęs jį už galvos. Tuo metu tame kambaryje buvo jis, brolis N. ir A. D. Kiti suaugusieji tuo metu buvo kieme. Viskas baigėsi, kai atvažiavo policijos pareigūnai. Mano, kad policiją iškvietė jų kaimynai, kadangi jo motina ir A. D. stipriai triukšmavo ir mušėsi tarpusavyje. Jis matė, kaip šie mušėsi. Jis nebandė ginti motinos ir nieko nesakė. A. D. nustojo juos mušti, kai atvažiavo policija. Tuo metu jie dar buvo kambaryje. Jis pats kalbėjo su policijos pareigūnais, kartu su broliu N. jie papasakojo viską, kas įvyko. Apie šį įvykį jis taip pat pasakojo ir savo tėvui. A. D. yra juos skriaudęs ir anksčiau, jis mušdavo jį ir N. diržo sagtimi. A. D. nesakydavo, dėl ko juos skriaudžia. A. D. dažnai būna neblaivus, tuomet jis būna piktas. Kai A. D. būna blaivus, jis nebūna piktas. Juos skriaudžia tik A. D. Įvykio metu jam buvo padaryta „mėlynė“ ant kaktos, o jo broliui N. – praskelta galva. Jo rankos nebuvo sužeistos, jų neskaudėjo, „mėlynių“ nebuvo. Jo broliui N. buvo „mėlynė“ ant dešinės rankos alkūnės, buvo nubrozdinta, matė, kad bėgo kraujas. A. D. mušdavo juos diržu per užpakalį. Iš karto po šio įvykio jo brolis paskambino jų tėvui ir pasakė, kad juos muša. Apie ankstesnius jų mušimus jis tėvui nieko nepasakodavo (b. l. 76 – 77).

Liudytojas G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis su K. D. turi tris bendrus mažamečius vaikus – N. M., gimusį (duomenys neskelbtini), E. M., gimusį (duomenys neskelbtini), ir R. M., gimusį (duomenys neskelbtini). Jis su K. D. kartu negyvena jau apie 4 metus, jie nebuvo susituokę. Po jo ir K. D. skyrybų apie pusmetį jų vaikai gyveno kartu su juo, o po to jie persikraustė gyventi pas K. D. Kai jų vaikai persikraustė gyventi pas K. D., ši jau gyveno kartu su savo dabartiniu sugyventiniu A. D. 2018 m. spalio 14 d. apie 19 val. jam į mobilųjį telefoną paskambino jo sūnus N. ir pasakė, kad jo motinos sugyventinis A. D. jį muša ir išjungė telefoną. Netrukus jam paskambino kitas jo sūnus E. ir pasakė, kad A. D. jį muša, sukioja jo kojas, taip pat sakė, kad jis su broliais N. ir R. pabėgo į kiemą ir prašė jo ką nors daryti, gelbėti juos. E. taip pat minėjo, kad jo motina, jos sugyventinis ir senelė (K. D. motina) yra neblaivūs. Baigęs kalbėti su sūnumi, jis iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie A. D. smurtavimą prieš jo vaikus. Tą patį vakarą Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai atvežė į jo namus jo vaikus N., E. ir R., kadangi jiems buvo nesaugu būti jų motinos namuose. Vaikai iki šiol gyvena pas jį. Tą patį vakarą N. ir E. teigė, jog juos abu mušė jų motinos sugyventinis A. D. Jo sūnaus R. A. D. nemušė. Kaip konkrečiai A. D. prieš jo vaikus smurtavo, kiek smūgių ir į kurias kūno vietas jiems buvo suduota, jis savo vaikų neklausinėjo, kadangi nenorėjo jų traumuoti ir klausinėti. Po minėto įvykio praėjus kelioms dienoms, jo vaikai jam pasakojo, kad A. D. dažnai prieš juos smurtaudavo, juos mušdavo. Vaikai taip pat pasakojo, kad jų motina K. D. dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus su sugyventiniu A. D. Kuomet A. D. būdavo neblaivus, jis pradėdavo kibti prie vaikų ir juos mušdavo. Vaikai teigė, jog motina prieš juos nesmurtaudavo. Papildomos apklausos metu liudytojas G. M. parodė, jog dėl 2018 m. spalio 14 d. įvykusio įvykio, kurio metu A. D. smurtavo prieš jo mažamečius vaikus N. ir E., jis civilinio ieškinio nereikš, tačiau nori, kad A. D. būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 88 – 89, 90).

Liudytoja K. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji su A. D. kartu gyvena jau apie penkis metus ir yra sugyventiniai, jie veda bendrą ūkį. Jie gyvena A. D. dėdei priklausančiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena keturi nepilnamečiai vaikai – N. M., gimęs (duomenys neskelbtini), E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), G. D., gimusi (duomenys neskelbtini), ir jos motina A. D. G. D. yra bendra jos ir A. D. dukra, o berniukai yra bendri jos ir kito vyro vaikai. 2018 m. spalio 14 d. nuo pietų ji, jos sugyventinis A. D. ir motina A. D. kieme prie savo namo gėrė alų. Visa tai matė ir jos mažamečiai vaikai, jie žaidė kieme. Tą dieną tarp A. D. ir vaikų nebuvo jokio konflikto, ji nematė, kad A. D. būtų stumdęs ar mušęs vaikus. Vakare, gal apie 20 val. pas juos į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie pasakė, jog gavo pranešimą, kad namuose yra mušami jos vaikai. Kas pranešė policijai apie tai, kad neva prieš jos vaikus yra smurtaujama, ji nežino. Policijos pareigūnams N. ir E. pasakė, jog juos abu mušė jos sugyventinis A. D., todėl policijos pareigūnai A. D. išvežė į policijos komisariatą. N., E. ir R. išsivežė Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai ir juos  perdavė jų tėvui G. M., o G. D. buvo perduota jos seneliui J. D. Tą dieną minėti berniukai žaidė tarpusavyje, jie žaisdami grūmėsi, stumdėsi, griuvinėjo, vartėsi ant žemės. Jie dažnai stumdosi, mušasi tarpusavyje, todėl ant berniukų kūno dažnai būna kraujosruvų. Nei minėtą dieną, nei anksčiau prieš jos vaikus niekas nesmurtavo. 2018 m. spalio 15 d. ji paskambino telefonu ir kalbėjo su sūnumi E. apie iš vakaro įvykusį įvykį, klausė jo, kodėl šis ir N. apkaltino A. D. tuo, kad šis juos mušė. E. jai atsakė, jog taip sugalvojo N., kuris liepė jam visiems sakyti, kad juos abu mušė A. D. N. yra sudėtingo charakterio vaikas, jis turi negalią, yra linkęs meluoti bei fantazuoti, todėl šį faktą, kad A. D. mušė jį ir E., jis tik išsigalvojo, iš tikrųjų jos vaikų niekas nemušė (b. l. 98 – 99).

Liudytoja A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji gyvena kartu su savo dukra K. D. ir jos sugyventiniu A. D. šio dėdei priklausančiuose namuose adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu iš K. D. ir A. D. šeimos yra paimti keturi nepilnamečiai vaikai, tai yra K. D. trys sūnūs – N. M., E. M. ir R. M., kurie šiuo metu gyvena pas jų tėvą G. M., o bendra K. D. ir A. D. dukra G. D. šiuo metu gyvena pas A. D. tėvus. Minėti vaikai buvo paimti 2018 metų spalio mėnesį. Tai buvo, kai į jų namus atvykę policijos pareigūnai rado namuose ją, K. D. ir A. D. neblaivius. Tą dieną ji nematė, kad A. D. būtų smurtavęs prieš vaikus. Patys vaikai jai taip pat nieko neminėjo apie tai, kad A. D. juos mušė. Ji niekada nėra mačiusi ar girdėjusi, kad A. D. muštų vaikus, kadangi šis visada gerai sutardavo su vaikais, jais rūpindavosi (b. l. 101 – 102).

Liudytoja I. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji dirba (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 14 d. apie 20 val. 20 min., tarnybos metu jie gavo pranešimą iš policijos budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) A. D. galimai smurtauja prieš savo sugyventinės K. D. mažamečius vaikus. Be to, A. D. ir K. D. yra neblaivūs. Apie 20 val. 40 min. ji su kolega D. G. nuvyko nurodytu adresu aiškintis įvykio aplinkybes. Jiems nuvykus nurodytu adresu, jie bendravo su mažamečiais vaikais-N. M., E. M., R. M. ir G. D.. R. M. ir G. D. sakė, kad A. D. jų nemušė, o bendraujant su N. M. ir E. M., šie teigė, jog A. D. prieš juos smurtavo. N. M. jiems papasakojo, kad jam su E. M. būnant kambaryje ir žiūrint televizorių, į kambarį atėjo jų motinos sugyventinis A. D. ir pradėjo prie jų kibti. A. D. jam, sėdinčiam ant lovos, sudavė ranka vieną kartą į galvą, nuo šio smūgio jis atsitrenkė į palangę ir susimušė dešinės rankos alkūnę, nes lova stovi prie pat lango ir jis sėdėjo netoli palangės. E. M. nurodė, jog po N. M. suduoto smūgio, A. D. priėjo prie jo ir vieną kartą kumščiu sudavė jam į dešinę ranką, po to suko jo koją. Abu vaikai minėjo, kad konfliktas tarp jų ir A. D. įvykio apie 13 val. ir tuo metu kambaryje buvo tik jie ir A. D., daugiau niekas minėto konflikto nematė. Daugiau vaikai nieko nenurodė. Jie tik pasakė, jog jų namuose dažnai kyla žodiniai konfliktai tarp jų motinos ir A. D., kadangi šie dažnai būna neblaivūs. Jie pastoviai girdi tuos konfliktus. Įvykio dieną A. D., jo sugyventinei K. D. ir šios motinai A. D. buvo nustatyti neblaivumai (b. l. 104 – 105).

Liudytojas D. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2018 metų spalio mėnesį, vakare, tarnybos metu jis su kolega gavo nurodymą iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur patėvis smurtauja prieš vaikus. Nuvykus nurodytu adresu, namuose buvo rasti keturi mažamečiai vaikai, jų motina su sugyventiniu ir tų vaikų senelė. Vaikų motinai, jos sugyventiniui ir senelei buvo nustatyti neblaivumai. Bendraujant su vaikais, du berniukai nurodė, kad namuose juos mušė jų motinos sugyventinis, kiti vaikai apie smurtą šeimoje nieko nepasakojo. Vienas iš berniukų pasakojo, kad motinos sugyventinis sudavė jam per veidą ir jį pastūmė, šis atsitrenkė į palangę ir susižalojo ranką. Kitas berniukas pasakojo, kad motinos sugyventinis jį taip pat pastūmė ir suko jo koją. Kiek pamena, ant abiejų berniukų rankų matėsi kraujosruvos,ar ant tų berniukų kūno buvo daugiau sužalojimų, jis nepamena. Bendraujant su nukentėjusių berniukų patėviu, šis paaiškino, kad berniukų nemušė, vaikų motina taip pat sakė, kad vaikų jos sugyventinis nemušė, vaikų senelė apie smurtą prieš vaikus nieko nesakė. Apie smurtą prieš vaikus buvo pranešta Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams, kurie atvyko į įvykio vietą ir bendravo su vaikais (b. l. 107 – 108).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos D. D. tarnybiniuose pranešimuose, kurių pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nurodyta, jog 2018 m. spalio 14 d. apie 13 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje K. D. sugyventinis A. D. smurtavo prieš K. D. mažamečius vaikus, tai yra prieš N. M., gimusį (duomenys neskelbtini), ir E. M., gimusį (duomenys neskelbtini). A. D. pastūmė sėdintį ant lovos E. M., dėl to šis atsitrenkė į sieną ir susižalojo dešinę ranką alkūnės srityje. Tada A. D. paėmė E. M. dešinę koją ir suko ją į dešinę pusę. A. D. taip pat pastūmė sėdintį ant lovos N. M., dėl to šis atsitrenkė į palangę ir susižalojo dešinę ranką. Tada A. D. kairės rankos delnu sudavė N. M. į galvos dešinę pusę. Ant abiejų berniukų dešinių rankų matėsi sužalojimai. Alkoholio kiekio matuokliu K. D. buvo nustatytas 1,91 promilės neblaivumas, A. D. – 2,39 promilės neblaivumas. Vaikai buvo perduoti Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams (b. l. 1, 4).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog 2018 m. spalio 14 d. nuo 22 val. 20 min. iki 23 val. 30 min. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 9 – 15).

Iš policijoje gautų pranešimų registro išrašo matyti, jog 2018 m. spalio 14 d. 19 val. 37 min. buvo gautas ir užregistruotas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) buvusios pranešėjo sugyventinės K. D. dabartinis sugyventinis A. D. muša pranešėjo vaikus bei jiems grasina. Prie šio pranešimo esantys papildomi duomenys patvirtina, jog pranešimas pasitvirtino (b. l. 16 – 20).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. N. tarnybiniuose pranešimuose dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog 2018 m. spalio 14 d. (duomenys neskelbtini) A. D. galimai smurtavo prieš mažamečius vaikus – N. M. ir E. M., buvo užfiksuoti ant jų kūno matomi sužalojimai, įvykio vietoje A. D. buvo nustatytas 2,39 promilės neblaivumas (b. l. 21 – 24, 25 – 28).

Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto D. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2018 m. spalio 14 d. 20 val. 20 min. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad galimai neblaivūs motina ir jos sugyventinis mušė vaikus. Įvykio vietoje K. D. buvo nustatytas 1,91 promilės neblaivumas, o jos sugyventiniui A. D. – 2,39 promilės. Kartu buvo ir K. D. motina A. D., kuriai buvo nustatytas 1,20 promilės neblaivumas. 2018 m. spalio 14 d. apie 21 val. jie nuvyko į nurodytą įvykio vietą. Namuose buvo 4 mažamečiai vaikai – N. M., E. M., R. M. ir G. D. Visi vaikai buvo tvarkingai aprengti, bendravo su jais, buities sąlygos – patenkinamos. Pirmiausia buvo bendrauta su vaikais. N. M. paaiškino, kad 2018 m. spalio 14 d. apie 13 val., jam būnant namuose su broliu E. M. ir žiūrint televizorių, tarp jų motinos ir jos sugyventinio įvyko konfliktas. N. ir E. puolė ginti savo motiną. Jų motinai išbėgus į kiemą, jos sugyventinis sudavė ranka N. į galvą, dėl to šis atsitrenkė į palangę ir nusibrozdino dešinės rankos alkūnę. E. paaiškino, kad motinos sugyventinis trenkė kumščiu jam į ranką ir dėl to ant dešinės jo rankos liko „mėlynė“. Po to motinos sugyventis dar suko jo koją. Tuo metu G. D. ir R. M. buvo kieme. Vaikai nuolat skambino savo tėvui G. M. Dėl minėtos šeimos telefonu buvo bendrauta su G. D. seneliais L. D. ir A. D., kurie sutiko, kad G. D. būtų laikinai apgyvendinta jų namuose adresu (duomenys neskelbtini). 22 val. atvyko A. D., kuris parašė paaiškinimą ir sutiko prižiūrėti savo anūkę, kol bus priimtas atitinkamas Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimas. Buvo užpildytas vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktas ir G. D. laikinai apgyvendinta adresu (duomenys neskelbtini). Bendraujant su K. D., ši nurodė, kad 2018 m. spalio 14 d. apie 17 val. namuose kartu su savo sugyventiniu vartojo alkoholį ir nematė, kad jos sugyventinis būtų smurtavęs prieš vaikus. 22 val. 10 min. atvykus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjai bei pasikalbėjus su vaikais ir surašius užduotis atlikti teismo medicinines ekspertizes, vaikai buvo paimti iš jiems nesaugios aplinkos ir nuvežti jų tėvui G. M., gyvenančiam (duomenys neskelbtini). 23 val. nuvykus ir įėjus į laiptinę, juos pasitiko vaikų tėvas G. M. Užėjus į jo butą, kambaryje matėsi paklota lova, bute daiktai buvo savo vietose, nesimatė netvarkos, tačiau jautėsi cigarečių dūmų kvapas. G. M. paaiškino, kad jis rūkė cigaretę virtuvėje prasidaręs langą, tačiau pažadėjo, esant vaikams, kambaryje nerūkyti, sakė, kad šis butas yra nuomojamas. Jie išsikvietė policijos pareigūnus, kad šie patikrintų G. M. blaivumą. G. M. buvo nustatytas 0,00 promilės blaivumas. Minėti vaikai buvo laikinai apgyvendinti pas jų tėvą G. M. Jam buvo įteiktos užduotys atlikti teismo medicinines ekspertizes. Jis įsipareigojo vaikus nuvesti pas teismo medicinos ekspertus, informuoti mokyklą, kad vaikai neatvyks į mokyklą bei apsilankyti Vaiko teisių apsaugos skyriuje (b. l. 35 – 36).

Iš Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktų matyti, jog 2018 m. spalio 14 d. iš nesaugios aplinkos adresu (duomenys neskelbtini) buvo paimti nepilnamečiai vaikai – N. M., G. D., E. M. ir R. M. (b. l. 37 – 38, 39 – 40, 41 – 42, 43 – 44).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog 2018 m. gruodžio 11 d. buvo aprašytas Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktas pokalbio garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip G. M. pranešė apie galimą smurtą prieš jo nepilnamečius vaikus (b. l. 48 – 49).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 971/2018 (06) nurodyta, jog N. M. odos nubrozdinimas dešinės alkūnės sąnario srityje, poodinė kraujosruva dešinio momens srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikiu galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 64).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 972/2018 (06) nurodyta, jog E. M. poodinė kraujosruva dešinės alkūnės sąnario vidiniame paviršiuje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikiu galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 80).

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu byloje įrodyta, jog kaltinamasis A. D. mušdamas sukėlė mažamečiams N. M. ir E. M. fizinį skausmą bei nežymiai juos sužalojo ir tuo jis padarė BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 151 – 153).

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis A. D., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė baudžiamąjį procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis A. D. sutiko ir su prokurorės jam pasiūlyta bausmės rūšimi – bauda bei jos dydžiu (b. l. 148 – 149).

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

A. D. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis A. D. iki šiol teistas vieną kartą, skirtą bausmę jis yra atlikęs, tačiau dar turi neišnykusį bei nepanaikintą teistumą (b. l. 128 – 129, 131 – 133; BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Kadangi A. D., būdamas jau teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas už jį neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, baudžiamojo įstatymo prasme jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). A. D. praeityje buvo baustas administracine tvarka, tačiau jis neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų (b. l. 134). Kaltinamasis išsituokęs, turi 6 vaikus, nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 127, 144, 145, 155). Gyvenamosios vietos seniūnija A. D. charakterizavo patenkinamai (b. l. 143). Nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 118 – 119, 123). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas; b. l. 1, 21 – 24, 25 – 28).

Už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo A. D. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis bus pilnai įgyvendinta jam paskyrus prokurorės pasiūlytą švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kadangi ši bausmės rūšis pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Be to, teismas, įvertinęs visas pirmiau aptartas aplinkybes, nustato, jog A. D. jam paskirtą baudą privalės sumokėti per 10 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Kadangi kaltinamojo A. D. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, jo atžvilgiu taikomas BK 641 straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis A. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. spalio 14 d. 20 val. 30 min. iki 2018 m. spalio 16 d. 10 val. (b. l. 109 – 110, 111). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitomas į A. D. paskirtą bausmę.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama A. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 124 – 125).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktiniai diskai su nepilnamečių N. M. ir E. M. apklausų vaizdo bei garso įrašais ir dar vienas kompaktinis diskas su Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, kurie saugomi vokuose prie bylos, paliekami toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir jį nubausti 75 MGL, tai yra 3 750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, A. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam sumažintą 50 MGL, tai yra 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti A. D. į bausmės dydį laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2018 m. spalio 14 d. 20 val. 30 min. iki 2018 m. spalio 16 d. 10 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai ir neatlikta bausmės dalimi laikyti 46 MGL, tai yra 2 300 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, jog A. D. teismo jam paskirtą baudą privalo sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 6801.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti A. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus su nepilnamečių N. M. ir E. M. apklausų vaizdo bei garso įrašais ir dar vieną kompaktinį diską su Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, kurie saugomi vokuose prie bylos, palikti toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką.

Išaiškinti nuteistajam A. D., jog jis per 14 (keturiolika) dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per 14 (keturiolika) dienų toks nuteistojo prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam A. D.

Teisėja                                                                                    Asta Jakučiūnienė