Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-13-693/2018

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00137-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.9.6.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Vytauto Piesliako ir Vytauto Masioko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. prašymą išnagrinėjo atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis 2017 m. sausio 18 d. surašė A. V. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2017 m. sausio 18 d., 8.59 val., Klaipėdoje, Liepojos g. 49, vairavo transporto priemonę BMW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas – 0,60 promilės – neblaivumo (girtumo) laipsnis. Taip A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus. Tokie A. V. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto 2017 m. sausio 20 d. nutarimu (toliau – institucijos 2017 m. sausio 20 d. nutarimas) A. V. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nubaustas 300 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių.

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi, iš dalies tenkinant A. V. skundą, institucijos 2017 m. sausio 20 d. nutarimas pakeistas. A. V. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 6 mėnesiams. Kita institucijos 2017 m. sausio 20 d. nutarimo dalis palikta nepakeista.

4. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis panaikinta ir priimtas naujas nutarimas – netenkinti A. V. skundo dėl institucijos 2017 m. sausio 20 d. nutarimo pakeitimo ir institucijos 2017 m. sausio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. liepos 18 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. prašymas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

6. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. V. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartį.

6.1. Pareiškėjas teigia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes jį priimant padarytas esminis tiek materialiosios, tiek proceso teisės pažeidimas.

7. Pareiškėjas nurodo, kad teismas (ar pareigūnas) turi veikti pagal savo kompetenciją ir neišeidamas už jos ribų. Šioje byloje Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutarimu panaikino apylinkės teismo nutartį, t. y. tokį apylinkės teismo priimtą procesinį dokumentą, kurio teisės naikinti ANK apygardos teismui nesuteikė. Taigi šiuo konkrečiu atveju Klaipėdos apygardos teismas peržengė savo kompetencijos ribas ir priėmė neteisėtą sprendimą. Vien šio šiurkštaus procesinio pažeidimo pakanka konstatuoti, kad padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, turėjęs įtakos neteisėtam nutarimui priimti.

8. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad skundžiamo nutarimo teiginiai, jog apylinkės teismas nepagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skyrė jam pernelyg švelnią administracinio poveikio priemonę, yra nepagrįsti ir prieštarauja teismų praktikai bei teisingumo principui. Apygardos teismas tik paviršutiniškai įvertino bylos aplinkybes ir visiškai neatskleidė bylos esmės. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 563, 569 straipsniai). Šių proceso teisės normų nesilaikymas yra esminis proceso teisės pažeidimas, dėl kurio teismo sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

8.1. Pareiškėjas pažymi, kad pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką skiriama nuobauda turi būti teisinga. Pareiškėjas nurodo, kad jis neneigė savo kaltės dėl padaryto nusižengimo, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, baudą sumokėjo, suprato savo elgesio neleistinumą, įvertino neigiamas savo elgesio pasekmes, laikosi ir ateityje laikysis tiek KET, tiek kitų teisės aktų reikalavimų ir naujų administracinių nusižengimų nedarys. Jis yra neteistas, tikrai nepiktnaudžiauja alkoholiu, be to, padarytas nusižengimas nesukėlė jokių pasekmių. Nustatytas neblaivumo laipsnis (0,60 prom.) labai nežymiai viršijo leistiną maksimalų (0,40 prom.) alkoholio kiekį. Todėl nepagrįstas skundžiamo nutarimo teiginys, kad nustatytas neblaivumo laipsnis žymiai viršija minimalią ribą. Taip pat nutarime nepagrįstai nurodyta, kad ,,apylinkės teismas neteisingai konstatavo, jog jis galiojančių nuobaudų nusižengimo metu neturėjo“, nes apylinkės teismo nutartyje pažymėta, jog jis galiojančių nuobaudų už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus neturi, atsakomybėn už tokio pobūdžio nusižengimus patrauktas pirmą kartą. Pareiškėjas nurodo, kad jis yra baustas administracine tvarka už 2016 m. balandžio 18 d. padarytą pažeidimą, susijusį su higienos norminių aktų nesilaikymu.

8.2. Be to, pareiškėjas nurodo, kad jis gyvena Palangoje, o dirba Klaipėdoje, taip pat papildomai dirba UAB ,,T“ gydytoju urologu, taigi jam nuolat reikia vykti tiek į Klaipėdą, tiek į Telšius. Be to, mažametę dukterį (4 metų) kiekvieną dieną turi nuvežti į vaikų darželį Klaipėdoje. Jam nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. nustatytas tik 40 proc. darbingumo lygis, jis negali dirbti darbo, susijusio su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu, priverstinais liemens palenkimais ir pan. Taip pat apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, susijusias su sunkiai sergančia jo motina (šiuo metu jau mirusi). Pareiškėjo manymu, apylinkės teismas buvo paskyręs nuobaudą, atitinkančią administracinių nuobaudų paskirtį. Tuo tarpu apygardos teismo nutarimu paskirta nuobauda yra neproporcinga padarytam nusižengimui, neatitinka visuomenės siekiamų ir visuotinai svarbių tikslų, nepagrįstai suvaržo jo teises labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl skundžiamas nutarimas turėtų būti panaikintas. Be to, apygardos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą ir ją individualizuodamas, pažeidė bendrąsias administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, nes nutarimas yra grindžiamas argumentais, kurie nepašalina abejonių dėl jų teisingumo ir pagrįstumo. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Pareiškėjas mano, kad skundžiamas nutarimas savo turiniu nėra teisingas teisės taikymo aktas.

9. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas Ramūnas Stasiulis atsiliepimu prašo netenkinti A. V. prašymo ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą.

9.1. Atsiliepime nurodoma, kad A. V. padarė šiurkštų KET pažeidimą – vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad aplinkybės, jog asmuo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, teisė vairuoti reikalinga dėl darbo ir rūpinimosi artimaisiais, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl apylinkės teismo nurodytos aplinkybės, kad A. V. teisė vairuoti reikalinga dėl geresnio susisiekimo su darbovietėmis ir dėl rūpinimosi mama, nėra reikšmingos. A. V. privalėjo iš anksto numatyti galimai kilsiančias pasekmes dėl alkoholio vartojimo, tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nenurodė kažkokių išskirtinių priežasčių, dėl kurių A. V. būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas už tokį šiurkštų KET pažeidimą, t. y. taikyti švelnesnę nuobaudą, nei numato įstatymas, nes A. V. padarė tyčinį, pavojingą, administracinį nusižengimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei.

10. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. prašymas atmestinas.

Dėl ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo

11. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi, iš dalies tenkinant A. V. skundą, institucijos 2017 m. sausio 20 d. nutarimas pakeistas. A. V. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 6 mėnesiams (institucijos nutarimu teisės vairuoti transporto priemones buvo atimtos 12 mėnesių).

11.1. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs institucijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutarties, skundą tenkino ir 2017 m. gegužės 19 d. nutarimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartį panaikino ir priėmė naują nutarimą – netenkinti A. V. skundo dėl institucijos 2017 m. sausio 20 d. nutarimo pakeitimo ir institucijos 2017 m. sausio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą. Šis teismas, priimdamas minėtą nutarimą, vadovavosi ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

11.2. ANK 653 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, apygardos teismas priima vieną iš šių sprendimų: panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje (3 punktas).

11.3. Pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutarimu panaikino apylinkės teismo nutartį, t. y. tokį apylinkės teismo priimtą procesinį dokumentą, kurio teisės naikinti ANK apygardos teismui nesuteikė. Taigi šiuo konkrečiu atveju Klaipėdos apygardos teismas peržengė savo kompetencijos ribas ir priėmė neteisėtą sprendimą, taip padarydamas esminį proceso teisės pažeidimą.

11.4. Formaliai, t. y. pažodžiui aiškinant įstatymo nuostatas, galima sutikti su pareiškėju, kad apygardos teismas neturėjo įgaliojimų, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, panaikinti apylinkės teismo nutarties, nes įstatymo leidėjo šiame punkte aiškiai nurodyta tik galimybė panaikinti apylinkės teismo nutarimą. Šiame punkte, skirtingai nei kituose šios straipsnio dalies punktuose, nėra įvardijama galimybė priimti atitinkamą sprendimą dėl apylinkės teismo nutarties.

11.5. Tačiau apeliacinės instancijos teismo sprendimas šiuo pagrindu galėtų būti naikinamas tik nustačius, kad taip padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtam nutarimui priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sprendžiant šį klausimą turi būti atsižvelgiama į ANK nuostatų, reglamentuojančių administracinių nusižengimų bylų teiseną, visumą.

11.6. Pagal ANK 1 straipsnį šio kodekso paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme turi teisę dalyvauti institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas, kuris byloje gina viešąjį interesą (ANK 580 straipsnio 1 dalis). ANK 644 straipsnio 1 dalyje teisė apskųsti apygardos teismui apylinkių teismų nutarimus ir nutartis, priimtus išnagrinėjus administracinių nusižengimų bylas pirmosios instancijos teisme, suteikiama ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet ir nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusiai institucijai ar institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, taip pat nukentėjusiajam (ar jų atstovams). Pagal ANK 652 straipsnį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalyje apygardos teismui aiškiai suteikti įgaliojimai pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį tuo atveju, kai dėl to yra nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos ar institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Vertinant ANK nuostatas sistemiškai, tokie įgaliojimai apima ne tik, pavyzdžiui, įgaliojimus panaikinti apylinkės teismo nutarimą, kuriuo administracinio nusižengimo teisena nutraukta, ir paskirti administracinę nuobaudą, bet ir įgaliojimus paskirti griežtesnę nuobaudą, pavyzdžiui, panaikinti apylinkės teismo nutartį, kuria pakeistas institucijos ne teismo tvarka priimtas nutarimas, paskirta švelnesnė nuobauda, ir palikti galioti šį nutarimą.

11.7. ANK 653 straipsnyje, apibrėžiančiame teismo sprendimus dėl apeliacinio skundo, įtvirtintas teisinis reguliavimas nėra nuoseklus. Šiame straipsnyje nenurodyti teismo įgaliojimai panaikinti apylinkės teismo nutartį ir palikti galioti institucijos ne teismo tvarka priimtą nutarimą. Tačiau formalus nukrypimas nuo šio straipsnio nuostatų, priimant tokį sprendimą, negali būti laikomas esminiu proceso teisės pažeidimu. Priešingu atveju būtų paneigtos pirmiau nurodytos kitos ANK nuostatos, kuriomis, ginant viešąjį interesą ir siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, apeliacinės instancijos teismui suteikiami įgaliojimai patikrinti administracinio nusižengimo byloje priimtos nutarties (nutarimo) teisėtumą, pagrįstumą ir pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį tuo atveju, kai dėl to yra nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos ar institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Svarbesnis yra apeliacinės instancijos teismo nutarimo, naikinančio apylinkės teismo nutartį, turinys, o ne forma.

11.8. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, priėmęs nutarimą panaikinti apylinkės teismo nutartį ir palikti galioti institucijos ne teismo tvarka priimtą nutarimą, esminio proceso teisės pažeidimo nepadarė. Užtikrinti ANK nuostatų nuoseklumą yra įstatymų leidėjo kompetencija.

12. Kiti pareiškėjo argumentai yra apeliacinio bylos nagrinėjimo dalykas, nes iš esmės nenurodoma teisinių argumentų, kad buvo padarytas esminis materialiosios teisės pažeidimas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                              Tomas Šeškauskas

                                                                                                                                            Vytautas Piesliakas

                                                                                                                                            Vytautas Masiokas