Civilinė byla Nr. 2S-818-153/2011;

pirmosios instancijos teismo teisėja Diana Labokaitė;

procesinio dokumento kategorijos: 122.1., 122.3, 122.5, 121.5, 99.1.2, 121.6.    

 (S)

 KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

kolegijos teisėjų: Virginijos Gudynienės, Nijolios Indreikienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo, paduotas civilinėje byloje Nr.2-24485-638/2011 pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovei G. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

Ieškovas L. K. ieškiniu prašė pripažinti atsakovės G. B. paskleistus duomenis žeminančiais ir įpareigoti atsakovę juos paneigti; priteisti iš atsakovės 3322 Lt turtinės žalos ir 677 Lt neturtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010-12-28 sprendimu už akių ieškovo ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo 120 Lt žyminį mokestį ir 10 Lt pašto išlaidas valstybės naudai. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė teismo 2010-12-28 sprendimą už akių panaikinti ir iš atsakovės ieškovui priteisti išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo spaudoje būdu. Ieškovas prašė teismo atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą. Nurodė, kad yra neįgalus asmuo, neturi darbo, moka mokesčius, santuokos metu ir vėliau neturėjo teisės dirbti.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 10 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo atmetė ir nustatė ieškovui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti: iki 2011-01-19 sumokėti 120 Lt žyminio mokesčio bei pateikti teismui įrodymus apie sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas nurodė, kad ieškovas turi sumokėti žyminį mokestį kartu su apeliacinio skundo pateikimu, nes nėra pagrindo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pagal CPK 84 str., kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo. Kadangi apeliaciniu skundu ieškovas skundžia visą sprendimą, jis turi sumokėti žyminį mokestį tokio paties dydžio, koks buvo sumokėtas paduodant ieškinį, t. y. 120 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d.). Teismas konstatavo, kad apeliacinis skundas neatitinka apeliacinio skundo turiniui keliamų reikalavimų, nes nėra pateikta duomenų, jog už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio ieškovas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas) (CPK 306 str. 3 d.), todėl ieškovui nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – žyminiam mokesčiui sumokėti.

Atskiruoju skundu ieškovas L. K. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 10 d. nutartį pakeisti taip, kad teismas jo apeliacinį skundą išsiųstų aukštesnės instancijos teismui. Skunde nurodo, kad žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimui atidėti teismui pakako ieškovo nurodymo, jog jis yra neįgalus ir buvo pripažintas negalinčiu dirbti, o apeliaciniame skunde nurodymas, jog jis yra neįgalus, moka mokesčius ir negauna darbo, yra nepakankamas pagrindas atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą. Apeliantas pažymėjo, kad bylinėjimosi metu jis išleido 169,78 Lt iš savo 597,10 Lt gruodžio mėn. pajamų. Mano, kad teismas varžo jo teisę pateikti apeliacinį skundą.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą L. K. sumokėti 120 Lt dydžio žyminį mokestį bei netenkino ieškovo prašymo ir neatidėjo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau šis sunkumas yra laikinas, t. y. jog pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010).

Atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio reglamentuoja CPK 83 straipsnio 3 dalis, žyminio mokesčio atidėjimą – CPK 84 straipsnis. Netgi rimti finansiniai sunkumai, iškylantys asmeniui, besikreipiančiam į teismą, nėra besąlyginis pagrindas taikyti CPK 83 straipsnio 3 dalyje arba 84 straipsnyje numatytas procesines privilegijas. Vertinant apelianto galimybes sumokėti žyminį mokestį atsižvelgiama į žyminio mokesčio dydį, kuris yra 120 Lt, ginčo teisinį pobūdį, apeliantas nori priteisti žalą (turtinę ir neturtinę) bei bendrą socialinį kontekstą, kuriame veikia teisiniai institutai, numatantys atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio ir žyminio mokesčio atidėjimą. Apelianto turtinė būklė gana sunki, L. K. gauna invalidumo išmoką, kuri yra 597,10 Lt, pateikti byloje rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantas yra neįgalus (b. l. 42-43), iš prijungtų civilinių bylų (Nr. 2-13815/20012-737/2009) matyti, kad apeliantas nekilnojamo turto ir transporto priemonių, registruotų savo vardu, neturi. Susiklosčius nurodytai situacijai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, kad ieškovas gali sumokėti 120 Lt žyminį mokestį, teisėjų kolegija sutinka su apelianto motyvais, kad neatidėjus žyminio mokesčio sumokėjimo, tai ieškovui būtų pernelyg sunki finansinė našta. Bylos duomenimis, ieškovas byloje turėjo (169,78 Lt) išlaidų dėl paskelbimo spaudoje apie teismo posėdį (b. l. 27-29), tad jo pajamos dėl šios priežasties sumažėjo. Todėl įvertinus paminėtas aplinkybes, skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo tenkintinas, žyminio mokesčio sumokėjimas atidėdamas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.

Kartu su atskiruoju skundu pateikti kasos kvitai, apelianto skunde teigiama, jog tai yra ieškovo išlaidos kompensuojamiems vaistams (b. l. 49), tačiau teisėjų kolegija nesivadovauja byloje šiuo įrodymu, nes nėra žinoma, kokius vaistus vartoja apeliantas, ar nurodyta kasos kvituose data vaistai buvo paskirti ieškovo gydymui, be to, apelianto pateiktuose kvituose dalis įrašų pašalinta. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija šiuo įrodymu byloje nesivadovauja (CPK 185 str., 202 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337-339 str.,

n u t a r i a:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, patenkinti apelianto L. K. prašymą atidėti 120 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė                                                                          Galina Blaževič

Kolegijos teisėjos                                                                               Virginija Gudynienė 

                                                         Nijolia Indreikienė