Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-99-212/2014
Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07801-2013-5
Procesinio sprendimo kategorija:122.4;110
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 6 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko UAB „Lauktuvės Jums“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-9067-837/2013 pagal kreditorės UAB „Pokštas“ pareiškimą skolininkui UAB „Lauktuvės Jums“ dėl skolos priteisimo ir
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašė taikyti UAB „Lauktuvės Jums“ nekilnojamojo ar kilnojamojo turto areštą, o turto esant nepakankamai ir piniginių lėšų areštą. Nurodė, kad prašo priteisti 950 000 Lt skolą, ši suma yra labai didelė, skolininkas vengia atsiskaityti, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti, nes skolininkas gali perleisti savo turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininko UAB „Lauktuvės Jums“ kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus 950 000 Lt sumai, uždraudžiant skolininkui areštuotus daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims. Skolininkui neturint areštuotinų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų ar turint jų mažiau kaip už 950 000 Lt sumą, areštuoti skolininko pinigines lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose bendrai 950 000 Lt sumai (įskaitant ir areštuotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų vertę), uždraudžiant skolininkui vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su kreditoriumi UAB „Pokštas“ pagal teismui pateiktą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui. Nurodė, jog reikalavimo suma – 950 000 Lt, juridiniam asmeniui yra didelė, o tai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Todėl teismas darė išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali kilti reali grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes skolininkas turtą gali paslėpti, sunaikinti ar perleisti tretiesiems asmenims.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-11-19 nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės: kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Nurodo, jog teismo nutartis nėra pagrįsta bei motyvuota, todėl naikintina. Kreditorius prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad skolininkas gali bandyti perleisti savo turtą, jį paslėpti ir pan. Teismas neturėjo jokio pagrindo daryti išvados, kad skolininkas gali turtą ar lėšas slėpti, perleisti ar turtą kitiems asmenims ar kitokiais veiksmais siekia apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą. Todėl nebuvo jokio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien pareikštų reikalavimų dydis negali būti teismų praktikoje pripažįstamas kaip grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodymas. Teismas nevertino skolininko finansinės padėties, jo pajėgumų, nors tai privalėjo padaryti. Kadangi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išnagrinėtas skolininkui nepranešus, jis neturėjo galimybės teismui pateikti įrodymų apie savo finansinę padėtį ir valdomo turto vertę, kas turi esminės reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumui. Todėl teismui su atskiruoju skundu pateikia savo finansinės atskaitomybės dokumentus – balansą bei pelno ataskaitą bei išrašus iš Nekilnojamojo turto registrų duomenų bazės apie nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą. Įmonė veikia pelningai, jos grynąjį pelną 2013 m. sudarė 25 014 Lt. Per 2013 m. įmonių iš pardavimo veiklos gavo 159 735 Lt pajamų. Įmonės nuosavą kapitalą sudaro 480 268 Lt, ilgalaikio turto siekia 171 622 Lt, o trumpalaikio 1 292 371 Lt. Įmonė nuosavybės teise valdo daugiau kaip 1 903 740 Lt vertės nekilnojamojo turto, todėl ir patenkinus kreditoriaus reikalavimus skolininkas turės galimybę išmokėti ir įvykdyti teismo sprendimą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-11-19 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad didelė reikalavimo suma preziumuoja būsimo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl teismas visiškai pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Be to, apeliantas neneigia, kad yra skolingas kreditoriui, ginčo dėl skolos dydžio nėra, tačiau skolininkas neatsiskaito su kreditoriumi, o tai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skolininkui perleidus turtą, išleidus pinigus, nebus galimybės įvykdyti teismo įsakymą. Be to, pagal skolininko pateiktus duomenis, matyti, jog skolininkas yra nemokus, nes jo trumpalaikio ir ilgalaikio turto vertė yra du kartus mažesnė už skolą kreditoriui. Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vertė neatspindi realios turto vertės rinkoje. Mano, kad teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartis paliktina nepakeista (337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais ir jų dydžiu atsakovui ir jų taikymas yra būtinas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.), jeigu, patenkinus ieškinį, jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nėra sprendžiama, ar reikalavimas, kuriam užtikrinti yra prašoma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįstas ir tenkintinas. Įrodymus dėl ieškinio pagrįstumo teismas įvertina tik bylą išnagrinėjęs iš esmės. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą.
Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių yra dėl 950 000 Lt skolos. Šalis sieja sutartiniai santykiai, skolininkas neatsiskaito su kreditoriumi ir į raginimus sumokėti skolą nereaguoja (b. l. 2).
Atskirojo skundo argumentai atmestini. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu. Teismo 2013-11-19 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina kreditoriaus, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir skolininko, kuriam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą.
Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau tuomet, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, tai yra, kai jis paneigia objektyvios grėsmės būsimam sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-04-16 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 2-336/2009; 2010-04-29 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 2-472/2010; ir kt.).
Apeliantas teigia, kad atsižvelgiant į jo finansinius balanso duomenis, jo turtinė padėtis gera, prašoma išieškoti suma jo atžvilgiu nėra didelė ir jo turimo turto bei pajamų pakaktų skolai padengti.
Su šiais apelianto argumentais teismas nesutinka. Iš apelianto pateikto balanso matyti, kad 2013 m. bendrovė gavo tik 25 014 Lt pelno, turto turi už 1 463 993 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 983 725 Lt. Be to, visas skolininko vardu registruotas turtas yra areštuotas arba įkeistas, todėl negalima teigti, kad skolininkas turi galimybę išmokėti skolą ar įvykdyti teismo sprendimą. Įstatymas suteikia apeliantui teisę pasinaudoti CPK 146, 150 straipsnių nuostatomis ir prašyti vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, arba visai ją panaikinti, įmokant ginčo pinigų sumą į teismo specialiąją sąskaitą.
Kaip žinia, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ieškovo reikalavimo pagrįstumo, nevertina įrodymų. Tik priimdamas sprendimą, teismas juos įvertina ir konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas nagrinėjant šalių ginčą ir ar reikalavimas tenkintinas, ar atmestinas (CPK 265 str.).
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė įstatymo (CPK 144, 145 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Zina Mickevičiūtė