Administracinė byla Nr. AS-689-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02372-2022-3

                Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. spalio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. D. (V. D.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos dėl neteisėtų veiksmų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2022 m. birželio 2 d. gautas (paštu išsiųstas 2022 m. gegužės 31 d.) pareiškėjo V. D. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame pareiškėjas nesutiko su Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) veiksmais, prašė atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl turtinės padėties.

Paduotas skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsniuose skundui keliamus reikalavimus, todėl teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas 14 kalendorinių dienų terminas pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti skundą su ABTĮ 88 straipsnio nuostatas atitinkančiais reikalavimais, pateikti Departamento ir Vilniaus PN sprendimus (kartu su metaduomenimis), įrodymus, kada pareiškėjui buvo įteiktas Departamento sprendimas bei įrodymus apie sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį. 

Teisme 2022 m. birželio 29 d. gautas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus PN ir Departamento veiksmų, pridedant skundžiamus aktus bei papildomai formuluojant reikalavimą dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, akcentuojant, kad pareiškėjas negali pateikti įrodymų, kurie pagrįstų, jog jis neturi galimybės dėl turtinės padėties sumokėti žyminio mokesčio, todėl prašė jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Teismas 2022 m. liepos 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 20 kalendorinių dienų terminą pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui patikslintą skundą su ABTĮ 88 straipsnio nuostatas atitinkančiais reikalavimais, įrodymus apie sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį arba rašytinius įrodymus apie turtinę padėtį.

Teisme 2022 m. rugpjūčio 5 d. buvo gautas pareiškėjo skundas, paduotas šalinant skundo trūkumus, kuriame pareiškėjas nurodė, kad teismui pateikė skundžiamus Vilniaus PN ir Departamento sprendimus, taip pat duomenis apie tai, kada Departamento atsakymas jam buvo įteiktas, taip pat nurodė, kad negali pateikti duomenų apie tai, jog neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį. Pareiškėjas pažymėjo, kad patyrė neigiamus išgyvenimus dėl priimtų sprendimų, todėl prašė teismo priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Teismas nurodė, jog pareiškėjas teismo 2022 m. birželio 7 d. bei 2022 m. liepos 8 d. nutartyse nustatytų skundo trūkumų nepašalino. Teismas, 2022 m. birželio 7 d. nustatydamas terminą skundo trūkumams pašalinti, detaliai nurodė pareiškėjui, kokius trūkumus pareiškėjas turėtų pašalinti, taip pat buvo išspręstas ir pareiškėjo prašymas dėl žyminio mokesčio – pareiškėjo prašymas buvo netenkintas, o pareiškėjas įpareigotas pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjas ne tik šių trūkumų nepašalino, tačiau nesuformulavo konkrečių reikalavimų. Tai, kad 2022 m. birželio 29 d. teisme gautame skunde pareiškėjas nurodo, jog nesutinka su Vilniaus PN ir Departamento sprendimais ir todėl prašo priteisti neturinės žalos atlyginimą, negali būti laikoma tiksliai suformuluotais reikalavimais, nes nei minėtame skunde, nei 2022 m. rugpjūčio 5 d. teisme gautame skunde nėra įvardijami tikslūs skundžiamų sprendimų numeriai ir jų datos, o reikalavimas dėl žalos atlyginimo visiškai nedetalizuotas. Tik tinkamai suformulavus skundą galima tiksliai ir aiškiai apibrėžti bylos nagrinėjimo dalyką ir tinkamai išnagrinėti bylą. Pareiškėjo 2022 m. birželio 2 d., 29 d. ir 2022 m. rugpjūčio 5 d. pateiktuose skunduose reikalavimai nėra tikslūs ir aiškūs, nėra suprantama su kokiu konkrečiai sprendimu ar jo dalimi pareiškėjas nesutinka, nepateiktas įrodymas, kad sumokėtas žyminis mokestis bei įrodymai, kad negali sumokėti žyminio mokesčio.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo,

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria pareiškėjui nepašalinus 2022 m. birželio 7 d. ir 2022 m. liepos 8 d. nutartyse nustatytų skundo trūkumų, skundas laikytas nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigdamas, kad jis reikalavimus suformulavo tinkamai, pateikė teismui skundžiamus aktus, duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą pateikti negali ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. ir 2011 m. birželio 9 d. nutarimus), tačiau pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. ABTĮ aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.). Taigi, termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas skundą pateikusiam asmeniui yra palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, asmeniui suteikia galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020).

Pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui nustatyti ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalį, skunde, be kita ko, turi būti nurodyta: konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data (6 p.); aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta (7 p.); pareiškėjo reikalavimas (8 p.); pridedamų dokumentų sąrašas (10 p.). Pagal ABTĮ 25 straipsnį, prie skundo (prašymo, pareiškimo) pridedami šie priedai: skundžiamas aktas; jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) buvo nagrinėtas administracinių ginčų komisijoje ar kitoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, – tos administracinių ginčų komisijos ar institucijos sprendimas; jeigu būtina, – dokumentas, patvirtinantis reikalavimų ar prieštaravimų skundžiamai institucijai, įstaigai įteikimo datą; dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. Kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, prie jo turi būti pridedamos ir priedų skaitmeninės kopijos. Elektroninės formos skundai (prašymai, pareiškimai) ir prie jų pridedamų priedų skaitmeninės kopijos pateikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka (1 d.);. išskyrus šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio (2 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi teisme 2022 m. birželio 2 d. gauto skundo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjo skundas neatitiko minėtų pagrindinių skundui keliamų reikalavimų. Iš pareiškėjo skundo argumentų galima spręsti, kad pareiškėjas nesutinka su Vilniaus PN ir Departamento priimtais sprendimais dėl jo kreipimosi, tačiau nepateikė siekiamų apskųsti sprendimų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas, sprendžiant iš jo turinio, nepateko į ABTĮ 36 straipsnyje nustatytų neapmokestinamų skundų sąrašą, pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui nepateikus rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, kad jis negali sumokėti žyminio mokesčio, pagrįstai 2022 m. birželio 7 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pateikti įrodymus apie 30 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą (ABTĮ 35 str.).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, vertino, ar skundas yra pateiktas laikantis ABTĮ nustatytų skundo padavimo terminų. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Nagrinėjamu atveju specialus įstatymas, t. y. Bausmių vykdymo kodeksas, o konkrečiai jo 183 straipsnis nustatė, kad Departamento atsakymas per 20 dienų gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas skunde nurodė, kad jis Departamento sprendimą gavo 2022 m. gegužės 4 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo pareiškėją pateikti įrodymus apie Departamento sprendimo jam įteikimą bei atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad jei Departamento sprendimas jam buvo įteiktas 2022 m. gegužės 4 d., tai skundas dėl Departamento sprendimo teismui turėjo būti pateiktas iki 2022 m. gegužės 24 d. imtinai, tačiau pareiškėjas teismui skundą išsiuntė 2022 m. gegužės 31 d., praleidęs terminą skundui paduoti.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartyje pareiškėjui išaiškino šios nuostatos turinį bei akcentavo, kad pareiškėjas gali prašyti teismo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nurodydamas svarbias priežastis, dėl kurių terminas yra praleistas, tuo pačiu pridėti tai patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėjas, teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartimi nustatytu terminu šalindamas skundo trūkumus, pateikė patikslintą skundą (teisme gautas 2022 m. birželio 29 d.), prie kurio pridėjo aktus, su kuriais nesutinka, t. y. Vilniaus PN atsakymus į jo 2022 m. vasario 7 d. skundą ir Departamento sprendimą, priimtą išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Vilniaus PN atsakymų. Taip pat pareiškėjas pateikė išrašą iš apskaitos žurnalo apie skundžiamo Departamento sprendimo jam įteikimą, kuris patvirtina, kad Departamento sprendimas jam buvo įteiktas 2022 m. gegužės 4 d. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad negali pateikti duomenų apie tai, kad neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį bei nurodė, kad patyrė neigiamus išgyvenimus dėl priimtų sprendimų, todėl prašė teismo priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teisme 2022 m. birželio 29 d. gautą pareiškėjo skundą, sprendžia, kad pateiktas patikslintas skundas iš esmės atitiko minimalius ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 7 8 10 punktuose, 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, kad teismas galėtų spręsti jo priėmimo klausimą, todėl nesutinkama su pirmosios instancijos teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartyje dėl trūkumų šalinimo ir skundžiamoje 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje pateiktu vertinimu, kad nėra aišku kokį konkretų veiksmą (raštą, sprendimą) pareiškėjas prašo panaikinti (t. y. nėra pateikta duomenų apie sprendimą priėmusį subjektą, sprendimo priėmimo datą ir numerį). Iš patikslinto skundo matyti, kad pareiškėjas siekia skųsti Vilniaus PN atsakymus į jo 2022 m. vasario 7 d. skundą bei Departamento sprendimą, išnagrinėjus jo skundą dėl Vilniaus PN atsakymų, taip pat prašo dėl neteisėtai priimtų sprendimų priteisti 500 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl patikslinto skundo reikalavimo panaikinti administracinius sprendimus pažymėtina, kad ABTĮ 34 straipsnis nustato, kad išskyrus įstatymo numatytus atvejus, skundai administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis (ABTĮ 25 str. 2 d., 35 str.), todėl pirmosios instancijos teismas 2022 m. liepos 8 d. nutartyje, spręsdamas pareiškėjo patikslinto skundo dėl minėtų administracinių aktų panaikinimo priėmimo klausimą bei nustatydamas terminą patikslinto skundo trūkumams pašalinti, pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas, vadovaujantis ABTĮ 35 straipsniu, kuris nustato, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose, turi pateikti teismui įrodymus, kad sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį arba, reikšdamas prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, pateikti įrodymus apie turtinę padėtį.

Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, nenurodė jokių argumentų dėl teismo nustatyto praleisto kreipimosi į teismą termino, nesuformulavo prašymo atnaujinti šį terminą siekdamas skųsti administracinius aktus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostata, pakartotinai 2022 m. liepos 8 d. nutartyje išaiškino, kad pareiškėjas gali prašyti teismo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, tačiau privalo nurodyti svarbias priežastis, dėl kurių terminas yra praleistas, ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėjas, teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartimi nustatytu terminu šalindamas skundo trūkumus, pateikė skundą (teisme gautas 2022 m. rugpjūčio 5 d.), kuriame, be kita ko, nurodė, kad negali pateikti įrodymo, jog neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį, nes tai užtruktų ilgą laiką, prašė atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo teisme 2022 m. rugpjūčio 5 d. gauto skundo turinį, sprendžia, kad pareiškėjas nepašalino visų 2022 m. birželio 7 d. bei 2022 m. liepos 8 d. nutartyse nustatytų skundo dėl administracinių aktų panaikinimo trūkumų, t. y. pareiškėjas nepateikė ginčo laikotarpiui aktualių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas neturi galimybių sumokėti žyminio mokesčio, taip pat nesuformulavo prašymo atnaujinti praleistą skundo reikalavimo dėl administracinių aktų panaikinimo padavimo terminą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Aptartos nuostatos kontekste praleistas skundo padavimo terminas, nesant svarbių priežasčių, yra savarankiškas pagrindas atsisakyti priimti skundą.

Aptarti skundo dėl administracinių sprendimų panaikinimo trūkumai yra esminiai ir neabejotinai sudarė kliūtis pareiškėjo skundo dalį dėl administracinių aktų panaikinimo priimti nagrinėti. Nors pareiškėjas ir reagavo į teismo 2022 m. birželio 7 d. bei 2022 m. liepos 8 d. nutartis, kuriomis jam buvo nustatyti terminai skundo dėl administracinių aktų panaikinimo trūkumams pašalinti, išsamiai paaiškinant, kaip tai turėtų būti padaryta, tačiau teismo nurodytų visų skundo trūkumų pareiškėjas nepašalino.

Per nustatytą terminą pareiškėjui nustatytų skundo trūkumų nepašalinus, teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi jo skundas dalyje dėl administracinių aktų panaikinimo pagrįstai buvo laikomas nepaduotu ir grąžintas.

Nagrinėjamu atveju nebuvo kliūčių spręsti patikslinto skundo reikalavimo dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo priėmimo klausimą. Pažymėtina, kad kai prašoma priteisti neturtinę žalą, kuri atlygintina Lietuvos valstybės, atstovaujamos institucijos, kurios pareigūnų veiksmais padaryta žala, tokio pobūdžio skundai neapmokestinami žyminiu mokesčiu ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme. Pastebėtina ir tai, kad skundo dalies dėl sprendimų panaikinimo nepriėmimas dėl jų neatitikimo formaliems procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, nėra kliūtis priimti nagrinėti teisme reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nes įstatymai nenustato reikalavimo nuginčyti sprendimą, iš kurio yra kildinamas žalos atlyginimas. Be to, formalūs reikalavimai, taikomi skundui dėl žalos atlyginimo ir skundui dėl sprendimų panaikinimo yra iš dalies skirtingi. Nagrinėjamu atveju sprendimų apskundimo terminų praleidimas, niekaip nesusijęs su procesinėmis prielaidomis kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo nors ir būtų praleistas ieškinio senaties terminas, kuris taikomas tik atsakovo reikalavimu ir tik nagrinėjant bylą iš esmės, o ne skundo priėmimo stadijoje. Taigi teismas be pagrindo atsisakė priimti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, todėl atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama ir patikslinto skundo reikalavimo dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria: 

Pareiškėjo V. D. (V. D.) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalį panaikinti ir patikslinto skundo reikalavimo dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius