Civilinė byla Nr. e3K-3-466-219/2017 

              Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21819-2015-8 

Procesinio sprendimo kategorija 2.2.2.3.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Taminsko, 

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Group Europa Investment“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Europa Group“ dėl akcininko neturtinių teisių gynimo ir įpareigojimo suteikti informaciją.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens dalyvio neturtinę teisę gauti informaciją apie bendrovės veiklą ir dokumentų kopijas (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 18 straipsnio 1 dalis), aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas ieškiniu prašė teismo įpareigoti bendrovių prokuristą ne vėliau kaip per tris dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti galimybę susipažinti (elektroniniu formatu pateikiant laikmeną su informacija) ir leisti daryti jam pasirinktinai šių dokumentų kopijas: a) sutartis bei susitarimus tarp bendrovių ir akcininkų, taip pat patronuojamųjų bendrovių, įskaitant ir neapsiribojant reikalavimo perleidimo sutartimis, jų pakeitimais, papildymais ir priedais, akcijų pakeitimais; b) UAB „Ekvalda“ valdytojo ir administruoto bendrovių turto ir dokumentų perdavimo–priėmimo aktus ir visus priedus; c) visus dokumentus, susijusius su UAB „Group Europa Investment“ reikalavimo teisių į bankrutuojančią bendrovę „S. C Europa Group Towers S. R. L“ perleidimu A. B., taip pat kitus dokumentus, kurie buvo pateikti ar gauti „S. C Europa Group Towers S. R. L“ bankroto byloje; d) UAB „Europa Group“, „Europa Group SIA“ ir „S. C Europa Group S. R. L“ dokumentus, susijusius su bendrovių turimų paskolų refinansavimu; e) „S. C Europa Group S. R. L“ ir „Europa Group SIA“ turto vertinimo ataskaitas, atliktas kredito sutarties pagrindu už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 17 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. ir būsimas ateityje; f) bendrovių „S. C Europa Group S. R. L“, „Europa Group Investment S. R. L“, „S. C Europa Group Investment Engineering SRL“, „Europa Group Hanner SRL“, „S. C Europa Group Reality S. R. L“, „S. C Europa Group Towers S. R. L“, „Europa Consulting S. R. L“, „Europa Group Timisoara S. R. L“, „Europa Technopark OOD“, UAB „Europa Group“, UAB „Europa Group Investment“, „Europa Group SIA“ didžiąsias knygas su analitika detaliai pagal buhalterines sąskaitas bei minėtų bendrovių buhalterinės apskaitos registrus pagal kiekvieną sąskaitą elektroniniu „Microsoft Excel“ formatu su atsakingo asmens parašu už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 17 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. bei ateityje besibaigiant kiekvienam mėnesiui naujus duomenis; g) civilinių bylų, kuriose akcininkas A. B. yra ieškovas, o bendrovės yra atsakovės, medžiagą apie bylose priimtus sprendimus ir dokumentus, kurių pagrindu buvo reiškiami reikalavimai bendrovėms; h) galimybę prisijungti prie bendrovių darbuotojų darbo elektroninio pašto dėžučių.
3. Ieškovas nurodė, kad yra atsakovių akcininkas, valdantis akcijas, suteikiančias 50 procentų visų balsų. Atsakovės nepagrįstai ribojo jo teisę susipažinti su bendrovių informacija, kurią privalo akcininkui raštu pareikalavus per 7 dienas pateikti, kaip tai nustatyta ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje. Ieškovas nurodė, kad sutiko susipažinti su informacija, esančia skaitmeninėje laikmenoje, o dokumentų išspausdinti neprašė. Ieškovas įvykdė visus būtinus reikalavimus, kad galėtų susipažinti su prašoma informacija, sutiko atlyginti atsakovių išlaidas, susijusias su dokumentų ar jų kopijų parengimu, jeigu jos bus pagrįstos konkrečiais rašytiniais įrodymais. Jis neginčijo fakto, kad prašoma susipažinti informacija yra konfidenciali, tačiau vien tai, jog jis nebuvo pasirašęs nustatytos formos įsipareigojimo, nereiškia, kad neteko teisės susipažinti su bendrovių informacija. Ieškovo teigimu, kitam bendrovių akcininkui A. B. leidžiama daryti bendrovės dokumentų kopijas.
4. Atsakovės nurodė, kad atsisakė suteikti informaciją akcininkui, nes ieškovas neįvykdė visų sąlygų, kad įgytų teisę susipažinti su bendrovių dokumentais bei informacija. Visa ieškovo prašoma gauti informacija yra konfidenciali. Be to, ieškovas nėra pasirašęs nustatytos formos įsipareigojimo neatskleisti komercinės paslapties, konfidencialios informacijos. Ieškovo pasirašyti 2013 m. lapkričio 27 d. įsipareigojimai neatskleisti konfidencialios informacijos neatitiko atsakovių nustatytų įsipareigojimų neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos formos ir turinio. Atsakovių teigimu, ieškovas galimai jau yra šiurkščiai pažeidęs lojalumo pareigą bendrovėms. Vilniaus apygardos teisme yra iškelta civilinė byla pagal bendrovių akcininko A. B. netiesioginį ieškinį ieškovui, UAB „Aderas“, M. J., UAB „Teniso pasaulis“ ir UAB „Sitis“ dėl galimai neteisėtų ieškovo veiksmų perkeliant atsakovių vykdytą viešbučių valdymo ir apgyvendinimo paslaugų verslą kaip turtinį kompleksą iš atsakovių į UAB „Aderas“. Be to, ieškovas, neturėdamas tuometinio atsakovių laikinojo administratoriaus sutikimo, per jam lojalią UAB „Europa Group“ darbuotoją A. M. elektroniniu paštu neteisėtai gavo bendrovės dokumentus, susijusius su konfidencialia atsakovių informacija.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad ieškovas savo teisę susipažinti su atsakovių dokumentais, kuriuose esanti informacija sudaro įmonės komercinę paslaptį, galėjo įgyvendinti tik pateikęs bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos (ABĮ 18 straipsnio 1 dalis). Atsakovės, siekdamos užtikrinti savo interesus, turėjo diskreciją vienašališkai nustatyti įsipareigojimo neatskleisti komercinės paslapties, konfidencialios informacijos formą ir turinį. ABĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat įtvirtina akcininko pareigą pateikti bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą, o ne tokį, kokio pageidauja pats akcininkas. Byloje nustačius, kad ieškovas tinkamo turinio įsipareigojimo nepasirašė, atsakovės pagrįstai atsisakė tokią informaciją pateikti.
7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ne visi ieškovo prašomi pateikti dokumentai apie bendrovės veiklą pateko į ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje išvardytų dokumentų, su kuriais turi teisę susipažinti šios grupės akcininkai, sąrašą. Bendrovių  „Europa Group“ ir „Group Europa Investment“ įstatų 8.1 punktas, reglamentuojantis bendrovės dokumentų ir kitos informacijos pateikimo akcininkams tvarką, analogiškai, kaip ir minėto įstatymo nuostata, įtvirtina akcininko teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais, t. y. akcininko teisė į informaciją neapima jo teisės gauti informacijos iš bendrovės patronuojamųjų įmonių, kaip to prašoma ieškinio reikalavimuose.
8. Ieškovas pageidavo su dokumentais susipažinti elektroniniu formatu (jam pateikiant laikmeną su informacija) ir leisti jam daryti dokumentų kopijas pasirinktinai, tačiau ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad su konfidencialia ir nevieša informacija akcininkas turi teisę tik susipažinti, o ne ją kopijuoti. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovo susipažinti su informacija reikalavimo būdas (elektroniniu formatu), jam pasirinktinai darant kopijas, neatitiko įstatymo nuostatų.
9. Teismas pripažino nepagrįstu ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovių prokuristą sudaryti galimybes susipažinti su bendrovių didžiosiomis knygomis bei bendrovių apskaitos registrais ateityje kiekvieno mėnesio pabaigoje. Nei bendrovių įstatai, nei kiti norminiai aktai, reglamentuojantys akcininko neturtinių teisių įgyvendinimą, tokios galimybės neįtvirtina.
10. Ieškinio reikalavimą leisti ieškovui prisijungti prie darbuotojų pašto dėžučių, kaip nepagrįstą įstatymu bei prieštaraujantį Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsniui, teismas taip pat pripažino nepagrįstu.
11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2017 m. vasario 7 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
12. Kolegija, aiškindama teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad akcininko teisė gauti informaciją nėra absoliuti, įstatymas įtvirtina šios teisės ribojimus – pagal įstatymą su dokumentais, susijusiais su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir (ar) konfidencialia informacija, gali susipažinti tik akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos.
13. Pagal kasacinio teismo praktiką negalima tapatinti teisės susipažinti su teise kopijuoti dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1068/2002).
14. Byloje nesant duomenų, kad atsakovės savo įstatuose būtų išplėtusios ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas akcininkų teises, kolegija, remdamasi pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu bei pateikta teismų praktika, ieškovo argumentą, kad jis, būdamas atsakovių akcininkas, nuosavybės teise valdantis 1/2 bendrovių akcijų, turėjo teisę susipažinti su visa bendrovių informacija, prašyti ir gauti kopijas, daryti dokumentų nuorašus, pripažino nepagrįstu.
15. Ieškovui atsisakius pasirašyti bendrovės nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą, atsakovėms buvo pagrindas atsisakyti pateikti susipažinti konfidencialią ir (ar) komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančią informaciją. Pažymėtina, kad ieškovas, nesutikdamas su atsakovių nustatytos formos įsipareigojimu neatskleisti konfidencialios informacijos bei manydamas, kad įsipareigojimas ribojo ar pažeidė jo, kaip akcininko, teises, galėjo kreiptis į teismą su prašymu pakeisti įsipareigojimo formą ar turinį, tačiau tokių veiksmų nesiėmė, įsipareigojimo neginčijo ir šioje byloje.
16. Kito atsakovių akcininko A. B. veiksmai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nedarė įtakos ABĮ 18 straipsnio 1 dalies aiškinimui ir taikymui šioje byloje.
17. Bendrovių didžioji knyga ir apskaitos registrai yra priskirtini informacijai, su kuria siekdamas susipažinti ieškovas turėjo pasirašyti atsakovių nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pripažindami, kad akcininkas neturi teisės gauti dokumentų, sudarančių bendrovės konfidencialią informaciją, kopijų, jeigu tokia akcininko teisė nenurodyta įstatuose, netinkamai aiškino bei taikė ABĮ 18 straipsnio nuostatas, nes sisteminis ABĮ 18 straipsnio aiškinimas leidžia teigti, kad akcininkas turi teisę ne tik susipažinti su konfidencialia informacija, bet ir gauti dokumentų, sudarančių konfidencialią informaciją, kopijas sumokėdamas už tai atlyginimą įstatuose nustatyta tvarka; dokumentų, sudarančių bendrovės konfidencialią informaciją, kopijų neperdavimas akcininkui trukdo ieškovui įgyvendinti neturtinę akcininko teisę susipažinti su bendrovės informacija.
2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016, išaiškino ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą informacijos akcininkams suteikimo tvarką.
3. Dokumentų, sudarančių konfidencialią informaciją, kopijų darymo ribojimas lemia bendrovės akcininko nušalinimą nuo bendrovės veiklos, o susipažinimas su dokumentais bendrovės patalpose užkerta kelią tinkamai įsigilinti į juos ar atlikti jų analizę.
4. Teismų procesiniuose sprendimuose pateiktas ABĮ 18 straipsnio 1 dalies aiškinimas prieštarauja verslo logikai ir verslo procesams, nes ieškovas, kaip juridinio asmens dalyvis, kiekvieną kartą norėdamas susipažinti su bendrovės konfidencialia informacija, turėtų kreiptis į teismą su prašymu užtikrinti tam tikrus įrodymus ar išreikalauti atitinkamus dokumentus vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 199 straipsniu.
5. Atsakovės akcininkams taiko dvejopus standartus – vienam iš akcininkų yra leidžiama daryti bendrovės dokumentų kopijas, kitam draudžiama, t. y. laikinai vadovaujantis bendrovių prokuristas veikia išimtinai kito akcininko interesais, o ieškovui informacijos neteikia sąmoningai.
19. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovės prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Pagal sisteminį ABĮ 18 straipsnio aiškinimą akcininkui suteikiama teisė tik susipažinti su dokumentais, susijusiais su konfidencialia informacija, tačiau neįtvirtinta akcininko teisė daryti visų bendrovės dokumentų (informacijos) kopijų, galima kopijuoti tik tuos dokumentus, kurie nėra susiję su konfidencialia informacija. Tokia įstatymo formuluotė dėl šios akcininko teisės nesikeitė nuo pat ABĮ priėmimo. Tiek ABĮ įstatymo redakcija, galiojusi 2002 m. rugsėjo 23 d., kai buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1068/2002, tiek ir aktuali ABĮ redakcija įtvirtina vienodą akcininko teisės susipažinti su konfidencialia informacija apimtį, t. y. akcininkas turi teisę susipažinti su dokumentais, tačiau akcininkui nesuteikiama teisė daryti bei gauti dokumentų, sudarančių konfidencialią informaciją, kopijų. Atsakovių įstatuose nėra įtvirtinta platesnė bendrovių akcininkų teisės susipažinti su dokumentais, sudarančiais konfidencialią bendrovių informaciją, apimtis, atitinkamų pakeitimų nėra inicijavęs ir pats ieškovas, todėl, vadovaujantis ABĮ 18 straipsnio 1 dalimi, atsakovių akcininkai neturi teisės gauti dokumentų, sudarančių atsakovių konfidencialią informaciją, kopijų.
2. Sisteminio ABĮ 18 straipsnio 1 dalies aiškinimo nepaneigia ir kasaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016, nes joje yra nurodomos keturios informacijos akcininkams pateikimo alternatyvos, iš kurių bent vienos įgyvendinimas yra laikomas tinkamu akcininko neturtinės teisės susipažinti su bendrovės informacija realizavimu. Nurodytoje nutartyje kaip vienas iš akcininko neturtinės teisės susipažinti su bendrovės informacija tinkamo įgyvendinimo būdų yra pripažįstamas akcininkų informavimas apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, t. y. bendrovė neturi pareigos visais atvejais perduoti dokumentų kopijų, o akcininkas neturi teisės visais atvejais gauti prašomų susipažinti dokumentų kopijų. Taigi administracinio teisės pažeidimo byloje atitinkamas klausimas dėl konfidencialios informacijos akcininkams pateikimo net nebuvo nagrinėtas.
3. Nėra jokio skirtumo, kur akcininkas susipažins su bendrovės dokumentais ir atliks jų analizę – ar bendrovės patalpose, tinkamose susipažinti su dokumentais bei jų analizei atlikti, ar paties akcininko pasirinktoje kitoje vietoje, nes akcininko neturtinė teisė susipažinti su informacija yra įgyvendinama pateikiant dokumentus susipažinti ir sudarant atitinkamas galimybes akcininkui su jais susipažinti. Nagrinėjamoje byloje UAB „Group Europa Investment“ dokumentai buvo pateikti ieškovui susipažinti bendrovėms atstovaujančių advokatų kontoroje. Minėta bendrovė taip pat sudarė visas galimybes ieškovui susipažinti su 2016 m. liepos 26 d. prašyme dėl informacijos suteikimo nurodytais dokumentais. Ieškovui pateikus pasirašytą nustatytos formos konfidencialumo įsipareigojimą bei apmokėjus dokumentų techninio paruošimo išlaidas, bendrovė pateikė ieškovo prašomus dokumentus susipažinti.
4. CPK 199 straipsnio nuostata yra skirta ne akcininko teisėms, o išskirtinai teismo proceso šalies interesams atitinkamoje nagrinėjamoje byloje ginti, todėl, vadovaujantis CPK 199 straipsniu, gali būti išreikalauta tik ta informacija, kuri yra susijusi su nagrinėjama byla bei gali padėti nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, ir būtent tai lemia informacijos suteikimą, tačiau CPK 199 straipsnio pagrindu negali būti įgyvendinama akcininko teisė susipažinti su informacija, kuri nėra susijusi su nagrinėjama byla.
5. Atsakovių prokuristas, visu atstovavimo atsakovėms laikotarpiu siekdamas ginti bendrovių interesus, laikėsi vienodos pozicijos abiejų bendrovių akcininkų atžvilgiu ir nė vienam iš jų nesuteikė teisės gauti dokumentų, sudarančių konfidencialią informaciją, kopijų.
6. Net jei ieškovas ir turėtų teisę susipažinti su visa atsakovių informacija, jis neturi teisės susipažinti su atsakovių patronuojamųjų bendrovių dokumentais, akcininkui taip pat nesuteikta teisė prisijungti prie darbuotojų elektroninio pašto dėžučių, nes tokie veiksmai pažeistų Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. ABĮ 18 straipsnio 1 dalis nesuteikia ieškovui, kaip akcininkui, teisės įpareigoti bendroves sisteminti informaciją, daryti dokumentų analizę, suvedinėti duomenis į skaitmeninę laikmeną ar atlikti bet kokius kitus veiksmus su bendrovių turimais duomenimis. Atitinkamus veiksmus turi atlikti pats ieškovas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens dalyvio neturtinę teisę gauti informaciją apie bendrovės veiklą ir dokumentų kopijas (ABĮ 18 straipsnio 1 dalis), aiškinimo ir taikymo

20. Byloje sprendžiama dėl ABĮ 18 straipsnio, reglamentuojančio akcininko teisę gauti informaciją apie bendrovės veiklą, aiškinimo ir taikymo. Ieškovas ieškinyje ir kasaciniame skunde pagrindiniu argumentu nurodo tai, kad jis, turėdamas po 50 procentų bendrovių (atsakovių) akcijų, turi teisę ne tik susipažinti su visais bendrovės veiklos dokumentais, bet ir gauti jų kopijas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasaciniame skunde keliamus teisės aiškinimo ir taikymo klausimus, pasisako dėl ABĮ 18 straipsnio aiškinimo ir taikymo.
21. Akcinės bendrovės dalyviui – akcininkui – teises ir pareigas bendrovei suteikia jo turimos šios bendrovės akcijos. CK 1.102 straipsnio 1 dalis nustato, kad akcija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, jeigu įstatymai nenustato ko kito, teisę gauti akcinės įmonės pelno dalį dividendais ir teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymo nustatytas teises.
22. Akcininko neturtinę teisę gauti informaciją apie bendrovės veiklą reglamentuoja ABĮ 18 straipsnis (ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų apskaitos dokumentų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais.
23. Aiškinant ABĮ 18 straipsnio 1 dalį gramatiniu teisės normos aiškinimo metodu, darytina išvada, kad ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno akcininko teisės į informaciją apimtis ir akcininko (akcininkų grupės), kuris turi ar valdo 1/2 dalį ir daugiau akcijų, teisės į informaciją apimtis. Pirmoji grupė akcininkų, t. y. kiekvienas bendrovės akcininkas, turi teisę susipažinti ir (ar) gauti bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus ir nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas; antroji grupė, t. y. akcininkai, turintys pusę ir daugiau bendrovės akcijų, turi didesnės apimties teisę – susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Taigi įstatymas nustato visų akcininkų teisės į informaciją apimtį ir akcininkams, turintiems didesnį turtinį interesą dėl akcijų skaičiaus (½ dalį ir daugiau akcijų), teisę į visą, įskaitant neviešą, informaciją.
24. ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, numatantis skirtingoms akcininkų grupėms pagal turimų akcijų dalį priskirtiniems akcininkams teisę gauti informaciją, skiriasi ne tik teisės gauti informaciją apimtimi (kiekiu), bet ir ribojimu gauti dokumentų kopijas. Kiekvienas akcininkas turi teisę ne tik susipažinti, bet ir gauti dokumentų, kurie yra vieši ir nėra susiję su bendrovės konfidencialia informacija, kopijas. Akcininkams teisės gauti dokumentų, kurie susiję su komercine paslaptimi ar konfidencialia informacija, kopijų įstatymas nenustato. Taigi įstatymas nustato akcininkui, turinčiam pusę ir daugiau bendrovės akcijų, teisę į informaciją apie visą bendrovės veiklą, įskaitant bendrovės komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją, tačiau šią teisę akcininkai gali įgyvendinti tik susipažindami su tokia informacija, bet ne darydami ar gaudami bendrovės dokumentų kopijas.
25. Toks ABĮ 18 straipsnio 1 dalies aiškinimas atitinka formuojamą teismų praktiką. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl akcininko teisės į informaciją, be kita ko, yra nurodęs, kad negalima tapatinti akcininko teisės susipažinti su teise kopijuoti dokumentus. Teisė kopijuoti dokumentus sietina su teise turėti dokumentų kopijas, naudotis jomis savo nuožiūra, o bendrovės pareiga „pateikti susipažinti“ ar akcininko teisė „turėti teisę susipažinti“ aiškintina kaip akcininko galimybė tik susipažinti su dokumento turiniu, be teisės daryti dokumento kopijas ir vėliau jomis naudotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1068/2002). Priimant nurodytą nutartį galiojo ankstesnė ABĮ redakcija, tačiau, nustatant akcininko teises į informaciją, buvo naudojamos galiojančioje ABĮ 18 straipsnio redakcijoje vartojamos sąvokos.
26. ABĮ 18 straipsnio 1 dalies aiškinimas gramatiniu metodu iš esmės atitinka jos aiškinimą sisteminiu ir teleologiniu teisės normų aiškinimo metodais.
27. Viena vertus, jeigu įstatymo leidėjas būtų nustatęs bendrovei pareigą, o akcininkui teisę gauti visų bendrovės dokumentų kopijas, tai teisiniame reglamentavime, numatančiame antrajai akcininkų grupei pagal turimų akcijų dalį priskirtiniems akcininkams teisę gauti informaciją, būtų vartojęs teisiniame reglamentavime, numatančiame pirmajai akcininkų grupei pagal turimų akcijų dalį priskirtiniems akcininkams teisę gauti informaciją, gramatinę konstrukciją ir aiškiai nurodęs akcininko, turinčio 1/2 dalį ir daugiau akcijų, teisę ne tik susipažinti, bet ir gauti visų bendrovės dokumentų kopijas, tačiau tokios teisės nenustatė. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas apribojo akcininko teisę į neviešų dokumentų kopijų gavimą. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas akcininko teisę gauti informaciją apie bendrovės veiklą, yra nurodęs, kad akcininko teisė į informaciją nėra absoliuti ir gali būti ribojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-801/2002), kaip ir nustatyta ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje.
28. Kita vertus, įstatymo leidėjas, apribodamas akcininko, turinčio 1/2 dalį ir daugiau akcijų, teisę gauti dokumentų, turinčių bendrovės komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos, kopijas siekia apsaugoti bendrovę nuo tokių dokumentų pasklidimo ir panaudojimo viešojoje erdvėje. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl bendrovės valdymo organo – valdybos nario teisės į informaciją apie bendrovės veiklą, be kita ko, yra nurodęs, kad dėl valdymo organo nario ir akcininko skirtingo teisinio santykio su bendrove skiriasi ir pačios teisės į informaciją paskirtis ir apimtis: teisė į informaciją yra būtinoji (neatskiriama) sąlyga valdybos nario pareigoms vykdyti; akcininkui teisė į informaciją nustatyta, siekiant užtikrinti galimybę stebėti ir apsaugoti investiciją į bendrovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415-248/2017, 21 punktas). ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta akcininkui, turinčiam didesnį turtinį interesą dėl valdomo akcijų skaičiaus, teisė susipažinti su visais bendrovės dokumentais užtikrina jam teisę stebėti bendrovės veiklą ir apsaugoti savo investiciją į bendrovę, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti išvadą, kad teisiniu reguliavimu, tiek, kiek nenustatyta tokiam akcininkui teisė gauti visų bendrovės dokumentų kopijas, yra pažeidžiamos jo teisės ir (ar) toks reguliavimas prieštarauja verslo logikai. ABĮ 18 straipsnio 1 dalies aiškinimas, kad akcininkas turi teisę gauti visų bendrovės dokumentų kopijas, reikštų teisių, kurių nenustato įstatymas, akcininkui suteikimą.
29. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami ginčą, tinkamai aiškino ir taikė ABĮ 18 straipsnio 1 dalį, todėl teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus dėl akcininko, turinčio bendrovės 1/2 dalį ir daugiau akcijų, teisės į informaciją apie bendrovės veiklą (teisės gauti visų bendrovės dokumentų kopijas) apimties.
30. Pažymėtina ir tai, kad ABĮ 18 straipsnio 1 dalis nustato, jog akcininkas, pageidaujantis susipažinti su bendrovės dokumentais, turinčiais komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos, turi pateikti bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės paslapties, konfidencialios informacijos. Taigi įstatymas nenustato įsipareigojimo formos, ją nustato bendrovė, o akcininkas, norėdamas susipažinti su dokumentais, turi pareigą ją pasirašyti. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad ieškovas atsakovių nustatytos ir ieškovui pateiktos formos įsipareigojimo nepasirašė.
31. Ieškovas, be kita ko, kasaciniame skunde nurodo, kad atsakovės savo akcininkams taiko dvejopus standartus, nes jos kitam akcininkui A. B. leido daryti neviešų dokumentų kopijas. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai įmonėje yra du akcininkai ar dvi jų grupės, neturinčios daugumos akcijų, t. y. turinčios lygiai po 50 procentų visų įmonės akcijų, nė vienam akcininkui nėra pagrindo suteikti daugiau teisių nei kitam, turinčiam tokį pat kiekį akcijų, jų kaip akcininkų teisės yra lygios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-654/2013), todėl ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovės užtikrintų akcininkų lygiateisiškumą, tačiau, kaip pagrįstai nurodė teismai, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.
32. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir, jas aiškindamas, laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.  Naikinti ar keisti priimtą apeliacinės instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo. Kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
34. Atsakovės, pateikusios prašymą priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą, nepateikė dokumentų, patvirtinančių tokias išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
35. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 7,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš šio proceso dalyvio (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7,14 Eur (septynis Eur 14 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Andžej Maciejevski

Vincas Verseckas

Algirdas Taminskas