VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjųLoretos Braždienės, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei atsakovės E. Č. ir trečiojo asmens S.Č.apeliacinius skundus ir atsakovoUAB „Architektūros menas“ prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-26 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-05-19 leidimo Nr. LSNS-01-170519-00974 panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, pareikštą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, E. Č. ir UAB „Architektūros menas“, tretieji asmenys: ieškovės pusėje – AB „AmberGrid“, atsakovų pusėje – D. Š., S.Č., K. A. ir

nustatė:

I.Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-05-19 išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-01-170519-00974; 2) įpareigoti atsakovę E. Č. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant reikalui pertvarkyti žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatytą statinį – vienbutį gyvenamąjį namą taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius; 3) per nustatytą terminą neatlikus 2 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti atsakovę E. Č. per 6 mėnesius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir projektuotojosUAB „Architektūros menas“ lėšomis nugriauti statinį – vienbutį gyvenamąjį namą, esantį žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę; 4) nustatyti, kad E. Č.nepašalinus statybos,kuriai buvo išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-01-170519-00974, padarinių – t. y. nenugriovus statinio ir nesutvarkius statybvietės, šiuos padarinius turi teisę pašalinti ir sutvarkyti statybvietę ieškovė atsakovės E. Č. lėšomis.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017-05-19 išduotu statybos leidimu suteikė teisę statytojui K.A. statyti neypatingą gyvenamosios (vieno buto pastatai) paskirties statinį – vienbutį gyvenamąjį namą žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), pagal projektuotojos UAB „Architektūros menas“ parengtą statinio projektą „Vienbučio gyvenamojo namo Vilniaus m. (skl. kad. Nr. 0101/0051:207) statybos projektas“ Nr. 17005-01-TP, 2017 m. (toliau – projektas). Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovei E. Č. ir trečiajam asmeniui S.Č.(2018-06-21 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 6568 ir priėmimo – perdavimo aktas Nr.6586).Atsakovė E.Č. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (IS) „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“) 2020-02-03 pateikė pranešimą apie statybos pradžią, rangovo(-ų) ir pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą Nr. ANN-100-200203-00592, kuriuo informavo, kad ji yra statomo vienbučio gyvenamojo namo statytoja.

3. Ieškovė atliko statybos leidimo teisėtumo patikrinimą ir 2020-08-17 surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. SLD-00-200817-00102, patikrinimo išvadose konstatuodama, jog statybos leidimas išduotas neteisėtai.Ieškovės teigimu, 2017-05-05 pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikti ne visi privalomi dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 5dalyje, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 6 priedo 11 punkte, t. y. prie prašymo išduoti statybos leidimą nepateiktas privalomasmagistralinio dujotiekio savininko AB „AmberGrid“ rašytinis pritarimas projektui, kai statinys patenka į magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.Be to, projekte suprojektuotosautomobilių statymo vietos žemės sklypeišeina iš statybos linijos, nurodytos detaliajame plane, ribų, o tai pažeidžia Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Dėl šių priežasčių atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija negalėjo pritarti projektui, o statybos leidimas negalėjo būti išduotas.Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nepareikalavusi pateikti nurodyto rašytinio pritarimo, pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalį, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 13 punktą, 5 priedo 1 dalies 1.7 papunktį, kuris nurodo, kad savivaldybės administracija tikrina, ar pateikti visi privalomi dokumentai, taip pat pažeidė 1.8 papunktį, pagal kurį savivaldybės administracija tikrina, ar statinio projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.Statybos leidimas yra išduotas neteisėtai,todėl turi būti panaikintas teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Ieškovė nurodė, kad statybos leidimas jau yra sukėlęs materialinius teisinius padarinius, t.y. žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas vienbutis gyvenamasis namas. Dėl to, siekiant panaikinti statybos leidimo galiojimą, kartu tikslinga šalinti ir statybos padarinius. Ieškovė prašė taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2dalies 3 punkto nuostatas, pagal kurias teismas savo sprendimu gali suteikti galimybę atsakovei E. Č. parengus reikiamą projektinę dokumentaciją, kuri atitiktų galiojančius teisės aktus, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant reikalui pertvarkytipastatytą statinį – vienbutį gyvenamąjį namą taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, tačiau to nepadarius per nustatytą terminą, vadovaujantis Statybos įstatymo 33straipsnio 2 dalies 1 punktu, statinys, pastatytas pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, nugriaunamas teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis.Ieškovė nurodė, kad kaltė dėl statybos, vykdomos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, tenka projektuotojui, parengusiam statinio projektą ir institucijai, išdavusiai tokį dokumentą, todėl kaltais asmenimis, kurių lėšomis turėtų būti šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą Statybos leidimą padariniai, turėtų būti pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsakinga už neteisėto statybos leidimo išdavimą ir projektuotoja UAB ,,Architektūros menas“, prisiėmusi atsakomybę, kad projektas atitinka imperatyvias įstatymų nuostatas. Turi būti laikoma solidarioji atsakovių atsakomybė, nes buvo vienas bendras procesas, lėmęs statybą leidžiančio dokumento išdavimą.

5. Trečiasis asmuo ieškovės pusėje AB ,,AmberGrid“ atsiliepime prašė ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bendrovės teigimu, ieškinyje nurodytas statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai ir yra pagrindas panaikinti jo galiojimą. Žemės sklypas, kuriam išduotas ginčijamas statybos leidimas, yra mažesniu nei 200 m atstumu nuo magistralinių dujotiekių, kaip potencialiai pavojingų įrenginių, ir patenka į potencialiai pavojingas magistralinių dujotiekių vietovės klasės teritorijas, todėl buvo privalu gauti bendrovės AB ,,AmberGrid“, kaip magistralinių dujotiekių savininkės ir Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorės, pritarimą projektui. Statybos leidimas išduotas, negavus privalomo bendrovės pritarimo projektui ir pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, reikšmingas, užtikrinant saugą.Bendrovė pabrėžė, kad negalėtų pritarti imperatyviąsias teisės normas pažeidžiančio pastato projektui, nes ginčijamo statybos leidimo pagrindu pradėtas statyti pastatas, kurio statybos galimybė potencialiai pavojingose magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijose buvo ir yra ribota saugos užtikrinimo tikslais ir didžiausias leistinas 10 pastatų, skirtų žmonėms gyventi, skaičius žemės sklypą apimančiame magistralinių dujotiekių pirmos vietovės klasės vienete yra viršytas.

6. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti.Atsakovė nurodė, kad ieškovė praleido statybos leidimo ginčijimo terminus. Pirma, ginčijamas statybos leidimas yra išduotas 2017-05-19, t. y. nuo jo išdavimo yra praėję daugiau nei vieneri metai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punktu, ieškovė negalėjo tikrinti statybos leidimo savo planinių patikrinimų metu. Antra, ieškovė praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą administraciniam aktui apskųsti, nes AB ,,AmberGrid“ raštus – skundus ieškovė gavo 2020-04-07 ir 2020-04-24, tačiau su ieškiniu kreipėsi tik 2020-10-16. Atsakovės teigimu, statybą leidžiantis dokumentas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, nes vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statyba žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), suplanuota detaliuoju planu, kuris patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 2001-02-08 sprendimu Nr. 237V ,,Dėl teritorijos prie dujų paskirstymo stoties Gudelių gatvėje nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“. Šie sprendiniai yra privalomi suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Be to, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota specialioji žemės naudojimo sąlyga – magistralinių dujotiekių ir naftotiekių apsaugos zona. Viešuosiuose registruose nėra duomenų, nurodančių, kad sklypai patenka į magistralinių dujotiekių vietovės klasės teritoriją ir (ar) reguliuojamų statybų apsaugos zoną. Dėl to, išduodant ginčijamą statybos leidimą, nebuvo pagrindo vadovautis kitais duomenimis, išskyrus tuos, kurie įrašyti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Dujų tinklai ir teisės į juos įregistruoti jau po nurodyto detaliojo plano patvirtinimo, todėl minimoje teritorijoje negali būti ribojamas gyvenamųjų namų skaičius. Be to, 2019-10-16 rašte AB ,,AmberGrid“ nurodė, kad ji 2017-04-28 pritarė projekto projektiniams sprendiniams.

7. Atsakovė taip pat nurodė, kad reikalavimas dėl įpareigojimo statybos padarinius šalinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis yra nepagrįstas, nesStatybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nenustatyta galimybė statybos padarinius šalinti savivaldybės lėšomis – pastaroji nėra statytojas ar užsakovas, pastato savininkas, valdytojas ar naudotojas, žemės sklypo savininkas, valdytojas ar naudotojas. Be to, statybos leidimo panaikinimas savaime nėra pagrindas konstatuoti administravimo subjekto veiksmų neteisėtumą ar kaltę dėl neteisėtos statybos. Prieš išduodama ginčijamąstatybos leidimą, atsakovė patikrino pateiktą statinio projektą savo kompetencijos ribose, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji būtų nevykdžiusi pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai.Ieškovė privalo pagrįsti atsakovės kaltę dėl neteisėtos statybos, t. y. nurodyti, kokių konkrečiai teisės aktuose įtvirtintų pareigų savivaldybės administracija neįvykdė bei įrodyti, jog būtent tokių pareigų nevykdymas nulėmė neteisėtos statybos atsiradimą, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.

8. Atsakovė E. Č. ir trečiasis asmuo S.Č. atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimas su ieškiniu grindžiamas argumentais, kad: 1) ieškovė neturėjo teisės nagrinėti AB ,,AmberGrid“ skundų dėl statybos leidimo teisėtumo, nes nuo statybos pradžios buvo praėję daugiau kaip vieneri metai; 2) ginčui taikytina Statybos įstatymo redakcija ir STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nenumatė reikalavimo gauti AB,,AmberGrid“ pritarimą projektui; 3) Specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės sklypui nebuvo nei nustatytos, nei įregistruotos, todėl statytojas neturėjo iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų kylančios pareigos suderinti projektinę dokumentaciją su magistralinį dujotiekį eksploatuojančia įmone; 4) AB ,,AmberGrid“ faktiškai pritarė ginčo pastato statybai žemės sklype; 5) ieškinio patenkinimas pažeistų byloje gintinų viešųjų ir privačių interesų balansą ir sukeltų neproporcingas pasekmes sąžiningo įgijėjo atžvilgiu; 6) projekte nurodytos automobilių stovėjimo vietos kerta ne „statybos ribą“, suprantamą pagal šiuo metu galiojantį Teritorijų planavimo įstatymą, o „užstatymo ribą“, kuri nedraudžia statyti inžinerinius statinius už jos ribų. Seniai parengtuose detaliuosiuose planuose vartojamų sąvokų turinys turi būti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą ir įprastinę praktiką; be to, net jei „užstatymo riba“ projekto sprendiniais, susijusiais su parkavimo vietomis, būtų pažeista, šis pažeidimas yra lengvai ištaisomas ir tam nebūtina naikinti statybos leidimo.

9. Atsakovas UAB ,,Architektūros menas“ rašytiniuose paaiškinimuose prašė ieškinį jos atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad projektuotojo atsakomybės ribos negali būti plečiamos ir atsakovas negali būti atsakingas už veiksmus, kurių jis nepadarė, t. y. statytojo teisių realizavimą ir statybą nesilaikant priimto ir patvirtinto projekto. Atsakovas taip pat nurodė, kad architektas D. Š., rengdamas ir tvirtinančiai institucijai teikdamas jo parengtą projektą, veikė kaip autorius ir, nors tuo metu buvo įsidarbinęs bendrovėje, bendrovė nei tvirtino, nei rengė projekto. Dėl to atsakomybė už tinkamą projekto parengimą turi būti taikoma projekto autoriui architektui, kuriam ir priklauso autorinė priežiūra. UAB ,,Architektūros menas“ niekaip neprisidėjo prie projekto parengimo, o architektui nebedirbant įmonėje, nėra galimybės taikyti ir drausminę atsakomybę buvusio darbuotojo atžvilgiu.

10. Trečiasis asmuo atsakovų pusėje D. Š. rašytiniuose paaiškinimuose prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2017-05-19 gaunant ginčijamą statybos leidimą, magistralinio dujotiekio savininko rašytinio pritarimo projektinei dokumentacijai nereikėjo gauti. Toks reikalavimas įtvirtintas tik nuo 2017-07-01. Taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 ,,Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 25.4 punktas reglamentuoja specialiąją žemės naudojimo sąlygą, statant objektus 200 metrų ir mažesniu atstumu nuo magistralinio dujotiekio, todėl ši specialioji žemės naudojimo sąlyga privalėjo būti įrašyta į nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą. Tvirtinant sklypo detalųjį planą, ši specialioji sąlyga nebuvo nei nustatyta, nei įrašyta į viešąjį registrą, todėl ši specialioji žemės naudojimo sąlyga sklypui neturėjo būti taikoma.Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad parengtas statybos projektas buvo pateiktas patikrinti ir suderinti taip pat ir AB ,,AmberGrid“, o pastaroji 2017-04-28 į IS ,,Infostatyba“ įkėlė žymą ,,pritarta“, t. y. AB ,,AmberGrid“ projektą patikrino, suderino ir jam pritarė, todėl nebuvo pažeisti STR 1.05.01:2017 6 priedo 11 punkto reikalavimai. Trečiojo asmens teigimu, niekur nėra skelbiama informacija, kada išseko ar kada išseks nustatytas 10 namų limitas magistralinio dujotiekio apsaugos teritorijoje, o privačiam juridiniam asmeniui AB,,AmberGrid“ suteikiama subjektinė teisė vienai savo nuožiūra spręsti dėl kitų privačių asmenų subjektinių teisių ribojimo. Teisės aktai, draudžiantys kitiems žemės sklypų savininkams įgyvendinti statytojo teises jų privačia nuosavybe esančiuose žemės sklypuose, taip pat ir sklype, kuris yra šalių ginčo dalykas, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus proporcingumo, teisingumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, teisinės valstybės, privačios nuosavybės gerbimo ir ūkinės veiklos laisvės, asmenų lygybės prieš įstatymą principus, be įstatyme nustatyto pagrindo riboja jų nuosavybės teises. Teisės aktai nenustato teisingos ir proporcingos kompensacijos už žemės sklypų, patenkančių į teritoriją 200 metrų atstumu nuo magistralinio dujotiekio vamzdyno, savininkų nuosavybės ir ūkinės veiklos teisių ribojimą. Dėl to teismas turėtų spręsti šių teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai klausimą. Be to, atsakovų namas teritorijoje yra dešimtas, todėl pagal nurodytus teisės aktus jo statyba toje teritorijoje yra galima, t. y. pažeidimas būtų formalus ir turėtų būti taikomi proporcingumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-01-26sprendimu ieškinį patenkino.

12.Pirmosios instancijos teismasnustatė,jog statybos leidimas išduotas 2017-05-19. Atsakovė E.Č. pranešimą apie statybos pradžią, rangovo (-ų) ir pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą Nr. ANN-100-200203-00592 pateikė 2020-02-03, jame nurodydama statybos pradžios datą – 2020-02-03. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas surašytas 2020-08-17. Atsižvelgiant į tai, kad nuo atsakovės pranešimo apie statybos pradžią iki patikrinimo akto nepradėjo vieneri metai, atsakovių teiginiai, jog pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punkto reguliavimą ieškovė negalėjo nagrinėti 2020-04-07 ir 2020-04-24 gautų AB ,,AmberGrid“ skundų dėl Statybos leidimo teisėtumo, atmestini. Teismas pažymėjo, kad atsakovė statybos pradžią deklaravo 2020-02-03, pateikdama pranešimą apie statybos pradžią, rangovo (-ų) ir pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą Nr. ANN-100-200203-00592. Atsakovės pateikta 2018-06-25 sutartis Nr. 00187 sudaryta dėl aplinkos tvarkymo darbų, kurie nelaikytini statybos darbais nagrinėjamos bylos kontekste. Taip pat nurodė, kad nėra pateikta įrodymų apie realiai pradėtus ir vykdytus statybos darbus nuo atsakovės nurodomos datos iki 2020-02-03, o iš trečiojo asmens AB ,,AmberGrid“ su atsiliepimu į ieškinį pateikto viešai prieinamo orto-foto žemėlapio matyti, kad 2019 m. statybos darbai ieškinyje nurodytame sklype pradėti nebuvo.

13. Skundžiamame sprendime taip pat nurodyta, kad dokumentas, kuriame konstatuoti nustatyti pažeidimai – statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. SLD-00-200817-00102 – priimtas 2020-08-17. Ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2020-10-16. Taigi, ieškinys pareikštas, nepraleidus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto 2 mėnesių termino.

14. Sprendimą priėmęs teismas nurodė, kad kasacinis teismas tiesiogiai yra išaiškinęs, jog sprendžiant statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimus, turi būti tiriama ir vertinama ta faktinė situacija, kuri buvo statybą leidžiančio dokumento išdavimo momentu ir taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo būtent pirmiau įvardytu momentu. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino, jog ieškovė pagrįstai rėmėsi Statybos leidimo išdavimo metu galiojusia Statybos įstatymo redakcija ir STR 1.05.01:2017, numatančiais reikalavimąpateikti rašytinį AB ,,AmberGrid“ pritarimą projektui. Pažymėjo, kad šią išvadą patvirtina ir faktinė ginčo situacija, kai statybos leidimo teisėtumas nurodytu argumentu ginčijamas ne dėl parengto projekto trūkumų, o dėl to, jog kreipiantis dėl statybos leidimo išdavimo, nebuvo pateiktas vienas iš būtinų dokumentų – privalomas rašytinis magistralinio dujotiekio savininko pritarimas statinio projektui. Pačiame projekte nurodomi pagrindiniai dokumentai, kuriais vadovaujantis parengtas projektas, o tarp jų – STR 1.05.01:2017. Pirmosios instancijos teismas taip pat pabrėžė, kad galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 25.4 punkte taip pat buvo tiesiogiai nustatyta, kad rengiantis statyti kokius nors pastatus, įrenginius ar kitus objektus 200 metrų ir mažesniu atstumu nuo magistralinio dujotiekio ar naftotiekio trasos, priešprojektinius pasiūlymus ir projektinę dokumentaciją būtina suderinti su šį magistralinį dujotiekį ar naftotiekį eksploatuojančia įmone (organizacija). Tokia prievolė buvo įtvirtinta ir turėjo būti žinoma tiek projekto rengėjui, tiek atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei.

15. Pirmosios instancijos teismas paaiškino, kad magistralinio dujotiekio apsaugos zonos iš esmės skirtos dujotiekio, kaip statinio, apsaugai ir joms aktualios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios yra registruojamos nekilnojamojo turto registre (galiojusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalis, Specialiųjų sąlygų 2.3, 26 punktai). Tuo tarpu magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijos skirtos užtikrinti aplinkinėse nustatyto dydžio teritorijose esančių asmenų saugumą, atsižvelgiant į dujotiekio, kaip potencialiai pavojingo objekto, specifiką, todėl jose taikomi užstatymo normatyvai, susiję su žmonių skaičiaus potencialiai pavojingose teritorijose ribojimu,nustatant didžiausią leistiną gyvenamųjų namų skaičių ir jų dydžio limitą (galiojusių Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12 patvirtintų Magistralinio dujotiekio įrengimo taisyklių28–29 punktai). Teisės aktuose nebuvo nustatyta tokių teritorijų įregistravimo nekilnojamojo turto registre prievolė. Tačiau aplinkybė, jog nekilnojamojo turto registre nebuvo ir neturėjo būti registruojamos magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijos, nepaneigia pareigos laikytis teisės aktų, įtvirtinančių pareigą gauti magistralinio dujotiekio valdytojo ar naudotojo rašytinį pritarimą statinio projektui. Iš projekto regimo medžiagos taip pat matyti, jog buvo žinoma apie vietovės klasės teritorijos specifiką ir AB ,,AmberGrid“ pritarimo būtinybę: bylos medžiagoje esanti žyma patvirtina, jog rengiant projektą naudotas topografinis planas buvo suderintas su AB ,,AmberGrid“ 2016-09-13, reg. Nr. 1001V, tačiau spaude aiškiai nurodyta pareiga su bendrove papildomai derinti statybos projektų sprendinius. Vėliau projekto plane šios žymos nebematyti, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog pareiga derinti projektą buvo žinoma topografinio plano užsakovui ir atsakovėms: projektuotojai bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

16. Skundžiamame sprendime taip pat nurodyta, kad įgyvendinant detalųjį planą ir siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, turi būti laikomasi šiam procesui nustatyto reglamentavimo – Statybos įstatymo ir jį konkretinančių poįstatyminių teisės aktų.Teismai yra išaiškinę, kad detaliųjų planų privalomumas nereiškia, jog statinio projektas neturi atitikti ir kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, t. y. statinio projektas rengiamas ne tik vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, bet ir kitais galiojančiais teisės aktais.Pažymėjo, kad ir paties 2001-02-08 Vilniaus miesto valdybos sprendimo Nr. 237V, kuriuo patvirtintas Detalusis planas, 2.1 punkte nustatyta, kad ,,detaliojo plano sprendiniai galės būti realizuoti, rekonstravus magistralinį dujotiekį ar kitu būdu sumažinus apsaugos zoną“.

17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kreipiantis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nebuvo pateiktas imperatyviose teisės nuostatose įtvirtintas privalomas magistralinio dujotiekio operatorės pritarimas projektui, pagal kurį prašyta išduoti statybos leidimą, todėl, išduodant statybos leidimą, pažeisti galiojusių Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 15 punktas, 8 dalis, STR 1.05.01:2017 11, 13.2 punktai, 14 – 18 punktai, 5 priedo 1.7 punktas, 6 priedo 11 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 25 punktas. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinio reikalavimą pripažinti 2017-05-19 statybos leidimą negaliojančiu.

18. Sprendimą priėmęs teismas įvertino, kad galiojęs teisinis reguliavimas nesudaro pagrindo pripažinti, jog automobilių stovėjimo aikštelė galėtų būti laikoma inžineriniu statiniu, kurį galima statyti už statybos ribos. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 18 punkto nuostatas statybos riba – linija, už kurios pastatų ir (ar) kitų statinių statyba negalima, išskyrus kelių ar gatvių ir inžinerinių tinklų tiesimą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 punkte nurodyta, kad inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punkto nuostatas kitos paskirties inžineriniai statiniai ? fortai, bunkeriai, šaudyklos, techniniai stebėjimo bokštai, sąvartynai, atsinaujinančių išteklių energiją naudojantys energijos gamybos statiniai (vėjo elektrinės, saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai ir kiti), transporterių galerijos, estrados, nuotekų valyklos statiniai ir kiti inžineriniai statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualetai, stoginės, pavėsinės, atraminės sienelės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir panašiai).Taigi, automobilių stovėjimo aikštelė laikytina inžineriniu statiniu, tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad ji patektų į nustatytą sąrašą atvejų, kai statinių statyba galėtų kirsti statybos liniją, t. y. ji nelaikytina keliu, gatve ar inžineriniu tinklu, kurį būtų leista statyti už statybos ribos. Sprendime pripažinti pagrįstais ieškovės teiginiai, kad projekto sprendiniai pažeidė Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies reikalavimus projektą rengti, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, specialiaisiais reikalavimais, galiojančiais teisės aktais.

19. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju yra tikimybė įteisinti statinį, sėkmingai atlikus atsakovės pasiūlytas procedūras, dėl to patenkintas ieškinio reikalavimas suteikti galimybę atsakovei E. Č. parengus reikiamą projektinę dokumentaciją, kuri atitiktų galiojančius teisės aktus, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant reikalui pertvarkyti žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatytą statinį – vienbutį gyvenamąjį namą taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, tačiau nustatant, jog, to nepadarius per nustatytą terminą, vadovaujantis Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, statinys, pastatytas pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, nugriaunamas teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis.

20. Skundžiamame sprendime taip pat nurodyta, kad kaltė dėl statybos, vykdomos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, tenka tiek atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kaip institucijai, išdavusiai tokį dokumentą, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus bei tvarką, tiek projektuotojui UAB ,,Architektūros menas“, parengusiam teisės aktų reikalavimų neatitinkantį projektą. Pirmosios instancijos teismas nustatė priežastinį neteisėtai išduoto statybos leidimo ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų ryšį, nes pastaroji atsakovė netinkamai vykdė teisės aktuose įtvirtintas pareigas patikrinti pateiktus dokumentus (Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalis, STR 1.05.01:2017 13 punktas, 5 priedo 1 dalies 1.7 punktas, 1.8 punktas). Taip pat nustatė priežastinį neteisėtai išduoto statybos leidimo ir atsakovo UAB ,,Architektūros menas“ veiksmų ryšį, nes už statinio projekto atitiktį nustatytiems teisės aktų reikalavimams atsako jį pasirašęs asmuo teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. atsakovė prisiėmė atsakomybę už projekto atitiktį imperatyvioms įstatymų nuostatoms (Statybos įstatymo 24 straipsnio 21 dalis).Dėl to pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstais ieškovės teiginius, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB ,,Architektūros menas“ laikytini dėl neteisėto Statybos leidimo išdavimo atsakingais kaltais asmenimis, kurių lėšomis turėtų būti šalinami neteisėtos statybos padariniai. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad abuatsakovai prisidėjo prie neteisėtų padarinių atsiradimo, tačiau negalima konstatuoti, jog kiekviena iš jų prie to prisidėjo iš esmės, t. y. be jos žala visa apimtimi nebūtų atsiradusi. Pirmosios instancijos teismas nustatė dalinę atsakovų pareigą padengti statybos padarinių šalinimo išlaidas po 50 proc., nes kiekviena iš atsakovių prie atsiradusių padarinių prisidėjo po lygiai, ir atvirkščiai, kiekviena iš jų galėjo užkirsti kelią padariniams – UAB ,,Architektūros menas“ –  teikdama tinkamai parengtus dokumentus arba Vilniaus miesto savivaldybės administracija – tinkamai atlikdama pateikiamų dokumentų kontrolę. Dėl to kaltais dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenimis nagrinėjamu atveju pripažintos atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Architektūros menas“, kurių atsakomybės laipsnis sudaro po 50 procentų.

21. Sprendimą priėmęs teismas atmetė teiginius, kad ieškinio patenkinimas pažeistų viešųjų ir privačių interesų balansą ir sukeltų neproporcingas pasekmes atsakovei E.Č.. Magistraliniai dujotiekiai priskiriami potencialiai pavojingiems įrenginiams, todėl teisės aktuose magistralinių dujotiekių, gretimos aplinkos ir greta būnančių žmonių saugai užtikrinti nustatytas specifinis teritorijų, esančių greta magistralinių dujotiekių, režimas. Viena iš tokių specifinio režimo teritorijų yra vietovės klasių teritorijos, kuriose nustatomi aktualūs užstatymo normatyvai, tarp jų – didžiausias leistinas pastatų aukštų skaičius bei pastatų, skirtų nuolat žmonėms būti, skaičius. Taikomų užstatymo normatyvų pagrindinis tikslas – atsižvelgiant į magistralinio dujotiekio vamzdyno, kaip potencialiai pavojingo įrenginio, pavojingumo ir rizikos laipsnį, atitinkamoje potencialiai pavojingoje teritorijoje riboti žmonių skaičių ir taip išvengti potencialios žalos jų sveikatai ir gyvybei vamzdyno avarijos, sutrikimo ar kito įvykio atveju. Sprendimą priėmęs teismas nurodė, kad net ir hipotetinis potencialių nelaimės aukų padidėjimas keliais žmonėmis negali būti pripažįstamas mažiau reikšmingu nusižengimu viešajam interesui, nei nuosavybės į teisėtai įgytą turtą išsaugojimas, todėl situacija, kai pastatas pastatytas neturint magistralinio dujotiekio operatoriaus pritarimo, negali būti vertinama kaip formalus ar mažareikšmis pažeidimas.

III. Apeliacinių skundųir atsiliepimų į juosargumentai

22. Apeliantė(atsakovė) Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašopanaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-26 sprendimąir išspręsti bylą iš esmės – ieškinį atmesti.

23. Apeliantėnurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino, grindžia Statybos įstatymo redakcija, galiojusia Statybos leidimo išdavimo metu bei Statybos leidimo išdavimo metu galiojusiu STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybosužbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagalneteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017), kuris pradėjo galioti tik 2017-01-01, redakcija. Apeliantės vertinimu, ginčo santykiui turėtų būti taikoma dar iki 2017-01-01 galiojusi Statybos įstatymo redakcija bei iki 2017-01-01 galiojęs STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – STR 1.07.01:2010). Pastarieji, projektavimo metu galioję ir statybos leidimo išdavimui taikytini teisės aktai nenumatė reikalavimo gauti AB „AmberGrid“ pritarimą projektui.

24. Apeliantė paaiškino, kad Statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo 2 straipsnyjenustatyta, jog „iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos specialiųjų architektūrosreikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo irapsaugos reikalavimų, prisijungimo sąlygų, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, statiniųstatybos užbaigimo procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metugaliojusius teisės aktus“. Iš bylos medžiagos matyti, jog specialieji architektūros reikalavimai buvo gauti 2011-12-16; statinio techninė (projektavimo) užduotis patvirtinta 2016-09-05; ESO prisijungimo sąlygos gautos 2016-12-06; projektavimo sutartis tarp statytojo K. Arlausko ir Projektuotojo sudaryta 2016 m. Taigi, projektas, kurio pagrindu išduotas ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas, buvo pradėtas rengti 2016 m., todėl ginčui taikytinas iki 2017 m. galiojęs reglamentavimas nenumatė įpareigojimo gauti AB „AmberGrid“ pritarimą. Teismas nepagrįstai patenkino ieškinį ir rėmėsi ginčui netaikytina Statybos įstatymo redakcija, o taip pat STR 1.05.01:2017, numatančiais reikalavimą gauti rašytinį AB „AmberGrid“ pritarimą projektui iki prašymo išduoti statybos leidimą pateikimo, nors ankstesnė Statybos įstatymo redakcija bei STR 1.07.01:2010 tokio reikalavimo nenumatė.

25. Skunde taip pat nurodyta, kad 2019-10-16 raštu, adresuotu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai bei AB „AmberGrid“ nurodė, kad žemės sklypui (kad. Nr. 01010/0051:207) 2017-05-19 yra išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-01-170519-00974 statinio projektui „Vienbutis gyvenamasis namas Vilniuje“ statybai, kurio projektiniams sprendiniams 2017-04-28 AB „AmberGrid“ pritarė CPR-170428-36248.

26. Apeliantė taip pat mano, kad statytojas prisiima bet kokią riziką, susijusią su statybą leidžiančio dokumento panaikinimu, nepateikdamas savivaldybei visų įstatymo reikalaujamų dokumentų (ar pateikdamas faktinės situacijos neatitinkančius duomenis), reikalingų statybą leidžiančio dokumento išdavimui, t. y. pats statytojas yra atsakingas už galimai patirtinus nuostolius, panaikinus statybą leidžiantį dokumentą. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Nr. A15-1797/2005, teismas, be visa ko, turėtų nustatyti, ar statytojas teisėtai atliko visus būtinus statybos leidimui gauti veiksmus, pateikė visus tokiam sprendimui reikiamus dokumentus ir nepateikė viešojo administravimo subjektui apgaulingų, neteisingų ar neišsamių duomenų, siekdamas statybos leidimo išdavimo. Prieš išduodant rašytinį pritarimą ir leidimą, administracija patikrino pateiktą statinio projektą savo kompetencijos ribose tiek, kiek buvo reikalinga sprendimui dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimopriimti, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai administracija būtų nevykdžiusi.

27. Atsakovė E. Č. ir trečiasis asmuo S.Č. apeliaciniu skundu ir atsakovas UAB „Architektūros menas“ prisidėjimu prie minėtų apeliantų apeliacinio skundo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-26 sprendimą ir išspręsti bylą iš esmės – ieškinį atmesti.

28. Apeliantai laikosi pozicijos, kad reikalavimas gauti rašytinį AB „AmberGrid“ pritarimą atsirado tik 2017-01-01 įsigaliojusioje Statybos įstatymo redakcijoje (27 straipsnio 5 dalies 15 punktas) bei STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) (6 priedo 11 punktas). Iki 2017 m. galiojęs Statybos įstatyme toksreikalavimas nebuvo numatytas. Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalyjeįtvirtintas sąrašas dokumentų, kuriuos reikia pateikti siekiant gauti leidimą statyti naują statinį, skirtingai nei ta redakcija, kuria sprendime nepagrįstai remiasi teismas, nenumatyta pareiga pateikti statybos techniniuose reglamentuose nurodytų subjektų rašytinių pritarimų statinio projektui statybos techniniuose reglamentuose nustatytais atvejais.

29. E. Č.ir S.Č. nesutinka, kad ginčui taikant iki 2017 m. galiojusias Statybos įstatymo ir STR 1.07.01:2010 nuostatas, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 25.4 reikalavimai galėjo būti taikomi. Teigia, kad prie ieškinio pridėtos projekto bendrosios dalies, analizuojamu atveju specialiosios žemės naudojimo sąlygos ar reikalavimai, keliami su magistralinių dujotiekių ir naftotiekių trasomis susijusioms teritorijoms, nebuvo nei nustatyti, nei įregistruoti. Specialiųjų sąlygų VII skirsnyje įtvirtinti reikalavimai, susiję su statybomis 200 m. atstumu iki magistralinio dujotiekio, sklypui J17 projektavimo ir statybos leidimo išdavimo metu, nebuvo taikomi.

30. Apeliantai teigia, kad pateikta AB „AmberGrid“ parengta situacijos schema, kurioje AB „AmberGrid“ nurodė, jog statybos leidimui pritarta 2017-04-28 automatiniu pritarimu (Černevič atsiliepimo į ieškinį 5 priedas). Taigi, AB „AmberGrid“ pripažino, kad toks automatinis pripažinimas iš jo pusės buvo. Teismas nepagrįstai nesivadovavo AB „AmberGrid“ automatiniu pritarimu vien dėl to, kad jis priskirtas formaliai kitam projektui nei tas, pagal kurį išduotas statybos leidimas. Nors projektas, kuriam buvo gautas AB „AmberGrid“ automatinis pritarimas, formaliai yra kitas, tačiau iš jo akivaizdu, kad AB „AmberGrid“ iš principo neprieštaravo būtent pastato J17 statybai. Nepaisant to, kad projekte, kuriam gautas AB „AmberGrid“ automatinis pritarimas, buvo įsivėlusi techninė klaida, pastatas J17 pavaizduotas ne sklype J17, tačiau gretimame sklype (duomenys neskelbtini), iš projekto buvo aišku, kad pastatas J17 projektuojamas būtent sklype J17. Vien ta aplinkybė, kad AB „AmberGrid“ pritarimas neatitinka formos, nors dėl to nepažeidžiami nei viešieji, nei privatūs interesai, negali būti pagrindas statybos leidimui panaikinti.

31. Skunde teigiama, kad statybos leidimo panaikinimas ir įpareigojimas įteisinti statybą ar nugriauti pastatą J17 dėl tariamo AB „AmberGrid“ pritarimo projektui nebuvimo ne tik neapgintų viešojo ar privataus intereso, tačiau sukeltų neadekvačias neigiamas pasekmes E. Č. ir S.Č., kurie statytojo teises perėmė, įsigydami sklypą J17 ir yra laikytini sąžiningais įgijėjais. Dvi automobilių stovėjimo vietos, kurios šiuo metu yra už užstatymo ribos arba ją kerta, galėjo būti pažymėtos priešais pastatą užstatymo zonos ribose, o aikštelės plotas gali būti atitinkamai sumažintas. Tam nereikia naujo statybos leidimo, nes būtų mažinamas inžinerinio statinio matmuo. Naikindamas statybos leidimą, teismas pažeidė proporcingumo reikalavimą, kylantį iš teisinės valstybės principo

32. Apeliantai laikosi pozicijos, kad reikalavimai dėl statybos leidimo panaikinimo ir kaltų asmenų nustatymo nebuvo nukreipti E. Č. atžvilgiu, nes E. Č. neišdavinėjo statybos leidimo, o taip pat neprisidėjo prie statybos leidimo išdavimo. Vadinasi, teismas nepagrįstai trečdalį visų bylinėjimosi išlaidų priskyrė būtent E. Č.. Net jeigu sprendimas nebūtų naikinamas dėl šiame apeliaciniame skunde nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas turėtų pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. E. Č. įsitikinimu, jai kartu su kitais dviem atsakovais teoriškai galėtų būti priskirtos nebent trečdalį visų bylinėjimosi išlaidų sudaranti suma, t. y. 3 234,64 Eur. Taigi, sprendimo nepanaikinus, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas turėtų būti pakeistas iš E. Č. priteisiant 1078,21 Eur.

33. E. Č. ir S.Č. atsiliepime į apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą nurodo, kad prašo patenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti skundžiamą sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

34. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje – AB „AmberGrid“ atsiliepime į apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą nurodo, kad prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

35. Trečiasis asmuo nurodo, kad savivaldybės teiginius, esą 2017-05-19 ginčo statybos leidimo išdavimui turėjo būti taikomi iki 2017-01-01 galioję teisės aktai, nes projektas pradėtas rengti 2016 m., paneigia faktas, jog pats projektas parengtas būtent 2017 m., be to, pagal teisės aktus, galiojusius būtent 2017 m. Pati savivaldybė savo atsiliepime į ieškinį nurodė, tad ir pripažino, jog 2017-05-19 ginčijamo statybos leidimo išdavimui taikytini būtent 2017 m. galioję teisės aktai, įskaitant ir 2017-01-01 įsigaliojusią Statybos įstatymo redakciją bei 2017 m. STR 1.05.01:2017. Savivaldybė savo atsiliepime į ieškinį citavo 2017-01-01 įsigaliojusios Statybos įstatymo redakcijos ir 2017 m. STR 1.05.01:2017 normas, galiojusias ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu ir tik vėliau pakeitė savo poziciją dėl ginčo santykiams taikytino teisinio reguliavimo.

36. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros prasideda nuo teisės aktų reikalavimus atitinkančio prašymo išduoti šį dokumentą pateikimo, o ne nuo statinių projektavimo pradžios. Nėra ginčo, kad abu prašymai išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal 2017 m. parengtą projektą buvo pateikti jau 2017 m, t. y. pirminis prašymas – 2017-04-04, pakartotinis prašymas – 2017-05-05. Tad statybos leidimo išdavimo procedūros buvo pradėtos 2017 m. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju netaikytina savivaldybės nurodyta Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies norma, leidžianti iki 2017 m. pradėtas procedūras užbaigti pagal teisės aktus, galiojusius iki 2017 m. Kita vertus, savivaldybės nurodyta Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies normapatvirtina, kad 2017 m. pateikto prašymo pagrindu 2017 m. pradėtoms statybos leidimo išdavimo procedūroms dėl 2017-05-19 statybos leidimo išdavimo (ne)teisėtumo taikytini2017 m. galioję teisės aktai. Tokią išvadą patvirtina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo 33 punkte paminėta teismų praktika.

37. Trečiasis asmuo taip pat tvirtina, kad savivaldybė nenurodė argumentų, kodėl ji nesutinka su sprendimo 49 – 55 punktuose išdėstytais teismo motyvais dėl negauto bendrovės pritarimo projektui. Paaiškino, kad apeliaciniame skunde savivaldybė akcentuoja vien tai, kad ji patikrino projektą savo kompetencijos ribose, kiek buvo reikalinga sprendimui dėl statybos leidimo išdavimopriimti. Tačiau pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalies bei 2017 m. STR 1.05.01:2017 13.2 punkto, 5 priedo 1.7 punkto ir 6 priedo 11 punkto nuostatas savivaldybė privalėjo patikrinti ne tik projektą, bet ir tai, ar su prašymu pateikti visi dokumentai, reikalingi statybos leidimo išdavimui, inter alia, ar su 2017-05-05 prašymu pateiktas bendrovės rašytinis pritarimas tam projektui. Kadangi šios imperatyviai įtvirtintos pareigos savivaldybė nevykdė, teismas pagrįstai pripažino jos kaltę ir atsakomybę dėl susidariusios situacijos.

38. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovės E.Č. ir trečiojo asmens S.Č.apeliacinį skundą nurodė, jog sutinka su apeliaciniu skundu, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

39. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį prašo atmesti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir neįrodytą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-26 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vadovaudamasis teismų praktika išsamiai motyvavo dėl apeliantės nurodytų teisės aktų galiojimo laike ir pagrįstai pripažino, kad „<...>Teismai tiesiogiai yra išaiškinę, kad sprendžiant statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimus turi būti tiriama ir vertinama ta faktinė situacija, kuri buvo statybą leidžiančio dokumento išdavimo momentu ir taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo būtent pirmiau įvardytu momentu. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog ieškovė pagrįstai rėmėsi Statybos leidimo išdavimo metu galiojusia Statybos įstatymo redakcija ir STR 1.05.01:2017, numatančiais reikalavimą pateikti rašytinį AB ,,AmberGrid“ pritarimą projektui. Apeliaciniame skunde apeliantė teigdama, kad IS „Infostatyboje“ buvo gautas AB „AmberGrid“ „automatinis pritarimas“ nepateikė argumentų, paneigiančių skundžiamame sprendime (49 – 55 punktai) nurodytus motyvus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, kad ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai, nes AB „AmberGrid“ rašytinis pritarimas projektui turėjo būti pateiktas apeliantei kartu su 2017-05-05 prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau toks pritarimas nebuvo pateiktas, todėl vien šiuo pagrindu apeliantės argumentai, kad buvo gautas AB „AmberGrid“ „automatinis pritarimas“ IS „Infostatyboje“, nors teisės aktų nustatyta tvarka AB „AmberGrid“ nebuvo projektą tikrinantis subjektas, yra atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

40. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje – AB „AmberGrid“ atsiliepime į apeliantų atsakovės E.. Č. ir trečiojo asmens S.Č. apeliacinį skundą iš esmės pakartojo atsiliepimo į atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą teiginius. Papildomai nurodė, kad apeliacinio skundo teiginiai apie teismo pažeistą viešųjų ir privačių interesų balansą bei proporcingumo principą nepagrįsti bei motyvuotai atmesti sprendime. Apeliantų teiginių nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad sprendimu leista statytojai per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įsiteisinti pastatą, atlikus teisės aktuose nustatytus privalomus veiksmus. Apeliantų teiginiai apie tariamą galimybę automobilių stovėjimo vietas kvalifikuoti gatve (gatvės dalimi) neatitinka ne tik teisinio reguliavimo, bet ir projekto sprendinių. Be to, šie apeliantų teiginiai net ir teisiškai byloje nereikšmingi, nes, kaip pagrįsta aukščiau, pagal taikytiną detaliojo plano rengimo metu apibrėžtą statybos ribos sąvoką už statybos ribos negalėjo būti statinių, tad ne tik automobilių stovėjimo vietų / aikštelių, bet ir gatvių bei kitų susisiekimo komunikacijų.

41. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atsakovės E. Č. ir trečiojo asmens S.Č. apeliacinį skundąpakartojo atsiliepimo į atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį teiginius. Papildomai nurodė, kad teismas skundžiamu sprendimu nepažeidė viešojo ir privataus interesų pusiausvyros, tinkamai taikė Statybos įstatymo 33 straipsnio nuostatas, spręsdamas dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo būdo ir kaltų asmenų atsakomybės.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

42. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

43.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėlVilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 19 d. leidimo Nr. LSNS-01-170519-00974 panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

44. Nustatyta, jog ieškovė pareiškė ieškinį dėl statybos leidimo panaikinimo tuo pagrindu, kad: 1) su 2017-05-05 prašymu išduoti statybos leidimą nebuvo pateiktas privalomas AB ,,AmberGrid“, kaip magistralinio dujotiekio savininko, rašytinis pritarimas projektui, taip pažeidžiantLietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 15 punktą ir 8 dalį,Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 13 punktą, 5 priedo 1.7 punktą, 6 priedo 11 punktą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 25 punkto paskutinės pastraipos normas; 2) 2017 m. parengtame projekte suprojektuotos automobilių stovėjimo vietos ieškinyje nurodytame sklype pažeidžia statybos ribą, nurodytą detaliajame plane, taip pažeidžiaStatybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį bei 2017 m. STR 1.05.01:2017 5 priedo 1.8 punktą.

45. Pirmosios instancijos teismas 2022-01-26 sprendimu inspekcijos ieškinį patenkino ir pripažino statybos leidimą negaliojančiu. Sprendimą priėmęs teismas priėjo prie išvados, jog savivaldybei nebuvo pateiktas imperatyviose teisės normose įtvirtintas privalomas magistralinio dujotiekio operatorės pritarimas projektui, pagal kurį prašyti išduoti statybas leidžiantys dokumentai, todėl išduodant statybą leidžiančius dokumentus buvo pažeistas Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 15 punktas ir 8 dalis, 2017 m. STR 1.05.01:2017 11, 13.2, 14-18 punktai, 5 priedo 1.7 punktas, 6 priedo 11 punktas ir Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 25 punkto paskutinės pastraipos normos.

46. Apeliantė atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu teigia, kad ginčo santykiams, t. y. 2017-05-19 statybos leidimo išdavimui pagal 2017 m. parengtą projektą, turi būti taikoma iki 2017-01-01 galiojusi Statybos įstatymo redakcija bei iki 2017 m. STR 1.05.01:2017 galiojęs STR1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, kuriuose nebuvoreikalavimo gauti AB ,,AmberGrid“ pritarimą projektui. Taip pat nurodo, kad net jei būtų laikoma, kad bendrovės pritarimas buvo būtinas, bendrovė projektiniamssprendiniams pritarė 2017-04-28. Laikosi pozicijos, kad statytojas prisiima bet kokią riziką, susijusią su statybą leidžiančio dokumento panaikinimu,nepateikdamas savivaldybei visų įstatymo reikalaujamų dokumentų, reikalingų statybą leidžiančiodokumento išdavimui.

47. Apeliantai E. Č., S.Č.ir UAB „Architektūros menas“ teigia, jog pirmosios instancijos teismas 2017 m. reguliavimą taikė nepagrįstai bei grįsdamas pareigą gauti bendrovės ,,AmberGrid“ rašytinį pritarimą projektui, nepagrįstai rėmėsi specialiosiomis sąlygomis.Sprendimą priėmęs teismas nepagrįstai konstatavo, jog AB ,,AmberGrid“ nepritarė ieškinyje nurodyto pastato statybai.Sprendimas pažeidžia viešųjų ir privačių interesų balansą bei sukelia neproporcingas pasekmes sąžiningam įgijėjui. Teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė projekto sprendinių prieštaravimą detaliajam planui. Apeliantai taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

48. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tiek iš sisteminės Statybos įstatymo analizės, tiek iš patvirtintų statybos techninių reglamentų matyti, kad statinio projektavimas ir statybos leidžiančio dokumento išdavimas yra atskiri etapai, konstatavo, kad dėl to, sprendžiant dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo, taikytinas šios procedūros pradžioje buvęs teisinis reglamentavimas.

49. Pažymėtina, kad projektas parengtas 2017 m. ir šį faktą patvirtina:pirminio projekto, pagal kurį statybą leidžiantį dokumentą atsisakyta išduoti, titulinis lapas, pakeisto projekto, kurio pagrindu išduotas statybos leidimas, titulinis lapas. Juose abiejuose nurodyta, kad projektas parengtas 2017 m. balandžio mėn., t. y.jau galiojant tiems teisės aktams, kuriuos pagrįstai ir teisėtai taikė pirmosios instancijos teismas. Projekto priėmimo – perdavimo aktas buvo sudarytas 2017-04-04. Pirminiame statytojo 2017-04-04 prašymeir pakartotiniame 2017-05-05prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą, prie duomenų apie statinioprojektą nurodyta, jog projekto parengimo metai yra 2017 m. Net ir statybos leidime prie duomenų apie statinio projektą nurodyta, kad projekto parengimometai yra 2017 m. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta,kad projektas parengtas, vadovaujantis 2017 m. STR1.05.01:2017. Taip pat paminėtina, kad savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog 2017-05-19 statybos leidimo išdavimui taikytini būtent 2017 m. galioję teisės aktai, įskaitant ir2017-01-01 įsigaliojusią Statybos įstatymo redakciją bei 2017 m. STR1.05.01:2017. Taip pat pažymėtina, kad savivaldybėatsiliepime į ieškinį citavo 2017-01-01 įsigaliojusios Statybos įstatymo redakcijos ir 2017 m. 1.05.01:2017normas,galiojusias statybos leidimo išdavimo metu.

50. Abu prašymai išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal 2017 m. parengtą projektą buvo pateikti jau 2017 m, t. y. pirminis prašymas – 2017-04-04, pakartotinis prašymas – 2017-05-05. Tad statybos leidimo išdavimo procedūros buvo pradėtos 2017 m. Netaikytina savivaldybės nurodyta Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies norma, leidžianti iki 2017 m. pradėtas procedūras užbaigti pagal teisės aktus, galiojusius iki 2017 m. Statytojas, 2017-05-05 teikdamas prašymą išduoti statybos leidimą, privalėjo vadovautis tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 15 punktu bei 2017 m. STR 1.05.01:201711 punktu ir 6 priedo 11 punkto normomis. Vadinasi,su 2017-05-05 prašymu turėjo būti pateiktas AB ,,AmberGrid“ pritarimas pakeistam projektui.Savivaldybė, nagrinėdama 2017-05-05 prašymą ir tikrindama su juo pateiktą projektą,privalėjo vadovautis tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalies bei 2017 m. STR 1.05.01:2017 13 punkto ir 5 priedo 1.7 punktonormomis, t. y. turėjo patikrinti, ar kartu su 2017-05-05 prašymu buvo pateiktas AB ,,AmberGrid“ pritarimas pakeistam projektui, o, negavusi tokio pritarimo, privalėjo 2017-05-05 prašymo apskritai nepriimti. Šiųteisės normų nebuvo laikytasi, priešingai, buvo išduotas statybos leidimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtaitaikė minėtas teisės normas, konstatavo jų pažeidimą bei tuo pagrindu patenkino inspekcijos ieškinį.

51. Apeliantai E. Č., S.Č.ir UAB „Architektūros menas“ teigė, jog pagal statybos leidimo išdavimo metu galiojusioLietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalies nuostatas Nekilnojamo turto registre turėjo būti registruojamos būtent specialiosiosžemės naudojimo sąlygos ir jų taikymo teritorijos. Magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijos nebuvo ir iki šiol nėra specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo teritorijomis. VadovaujantisSpecialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 140 straipsnio 2 dalimi, specialiosios žemės naudojimo sąlygos magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose bus pradėtos taikyti tik nuo 2023-01-01, kai įsigalios Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo III skyriaus 7 skirsnis. Būtent tada bus modifikuotas magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijų teisinis režimas į specialiųjų žemės naudojimo sąlygų režimą bei atsiras galimybė jas įregistruoti Nekilnojamo turto registre. Šiuo metu magistralinio dujotiekiovietovės klasių teritorijose nėra taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tad jų ne tik nebuvo privaloma, bet ir nebuvo galimybės registruoti. Vien tai, jog pareiga gauti AB ,,AmberGrid“ pritarimą priešprojektinei ir projektineidokumentacijai 200 m atstumu nuo magistralinio dujotiekio esančiose magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose buvo įtvirtinta ne tikstatybų teisiniame reguliavime, bet ir Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 25 punkto paskutinėje pastraipoje, nereiškia, jogšiose teritorijose buvo taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registruotinos Nekilnojamo turto registre.Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pripažino, kad buvo pažeistos ir Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 25 punkto paskutinės pastraipos normos, numačiusios pareigą gauti AB ,,AmberGrid“ pritarimą projektui, kuriame suprojektuoti statiniai magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijoje.

52. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išskyrė tris kriterijus, kuriuos pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 15 punktą ir 2017 m. STR 1.05.01:20176 priedo 11 punktą turi atitikti AB ,,AmberGrid“  pritarimas: 1) jis turi būti išreikštas raštu (t. y. valiniais veiksmais); 2) pateiktas kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą bei 3) išduotas tam projektui, pagal kurį prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Sprendimo 51 – 53 punktuose pagrįsta, kad per IS „Infostatyba“ negautas bendrovės nepritarimas 2017-04-04 pateiktam pirminiam projektui, kitaip tariant, vadinamasis „automatinis pritarimas“ pirminiam projektui nė vieno iš šių kriterijų neatitinka, tad ir negali būti prilyginamas rašytiniam bendrovės pritarimui 2017-05-05 pateiktam esmingai pakeistam projektui. Savivaldybė privalėjo patikrinti ne tik projektą, bet ir tai, ar su prašymu pateikti visi dokumentai, reikalingi statybos leidimui išduoti. Kadangi šios imperatyviai įtvirtintos pareigos savivaldybė nevykdė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jos kaltę ir atsakomybę dėl susidariusios situacijos.

53. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas pagrįstai atmetė teiginius, kad ieškinio tenkinimas pažeistų viešųjų ir privačių interesų balansą ir sukeltų neproporcingas pasekmes atsakovei E. Č.. Magistraliniai dujotiekiai priskiriami potencialiai pavojingiems įrenginiams, todėl teisės aktuose nustatytas specifinis teritorijų, esančių greta magistralinių dujotiekių, režimas magistralinių dujotiekių, gretimos aplinkos ir greta būnančių žmonių saugai užtikrinti. Spręstina, kad apeliacinio skundo teiginiai apie pažeistą viešųjų ir privačių interesųbalansą bei proporcingumo principą nepagrįsti bei motyvuotai atmesti skundžiamajame sprendime. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sudarė sąlygas statytojai per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įsiteisinti pastatą, dėl kurio statybos leidimo ginčijasi šios bylos šalys, atlikus teisės aktuose nustatytus privalomus veiksmus.

54. Atsakovės ir trečiojo asmens apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai konstatavo projekto sprendiniųprieštaravimą detaliajam planui, detaliojo plano rengimo metu galioję teisės aktai nenustatė „užstatymo ribos“ ir „statybos ribos“ sąvokų, tačiau „užstatymo riba“buvo suprantama kaip riba, už kurios negali būti statomi tik pastatai. Be to, įvažiavimas į ginčo sklypą su automobilių stovėjimo vietomis galėjo būti laikomas D(2 – 7) kategorijos gatve, o šiuo metu galiojantis reguliavimas leidžia gatvės ir jos elementų statybą už statybos ribos. Taip pat nurodo, kad detaliojo plano sprendinių pažeidimas lengvai ištaisomas ir todėl nebuvo būtina panaikinti statybos leidimo. Minėti apeliantų argumentai atmestini, kadangi detaliojo plano rengimo ir patvirtinimo metu galiojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-12-16 įsakymu Nr. 402 patvirtintas laikinasis detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamentas, kurio 11 punkte apibrėžta statybos riba kaip linija, už kurios negalima tiek pastatų, tiek ir kitų statinių statyba.Apeliacinio skundo teiginiai, kad sklype įrengtos automobilių stovėjimo vietos galėtų būti laikomosgatvės dalimi, neatitinka projekto sprendinių. Projekte nėra minimagatvė, kaip vietinės reikšmės viešasis kelias sklypo ribose. Projekto aiškinamojorašto 4 lape, kuriame pateiktas projektuojamų statinių sąrašas, minima būtent automobiliųstovėjimo aikštelė. Nors minimi ir vidaus privažiavimai ir takai, tačiau jie pagal Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalįnegali būti laikomi gatve.

55. Apeliantė E. Č. taip pat teigia, kad reikalavimai dėl statybos leidimo panaikinimo ir kaltų asmenų nustatymo nebuvo nukreipti į ją, nes ji neišdavinėjo statybos leidimo, o taip pat neprisidėjo prie statybos leidimo išdavimo. Vadinasi, teismas nepagrįstai trečdalį visų bylinėjimosi išlaidų priskyrė būtent jai.

56. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 94 straipsnio 1 dalis).

57. Teisės doktrinoje teigiama, jog CPK 93 straipsnio1 dalyje nustatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklės pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą. Tokiu atveju išlaidos „seka paskui įvykį“ (angl. Costfollowtheevent). Taisyklė „pralaimėjęs moka“, atsižvelgiant į teisinės praktikos pasiektą lygį, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo standartų taikymo mastus, neturėtų būti absoliutinama. Pralaimėjusi bylą šalis, kuri tiek materialiųjų, tiek procesinių ginčo santykių atžvilgiu elgėsi apdairiai ir rūpestingai, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, t. y. jeigu jos negalima pripažinti kalta dėl bylą laimėjusios šalies išlaidų, neturėtų būti įpareigojama atlyginti bylą laimėjusios šalies išlaidų (CK 1.1 straipsnio 2 dalis, 6.248 straipsnis) (Simaitis, R. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese. Vilnius: Registrų centras, p. 309–310, 317, 328).

58. Aptartos doktrininės nuostatos iš esmės atitinka teismų praktikoje suformuluotas nuostatas. Kasacinio teismo nutartyse nuosekliai nurodoma, jog CPK 93 straipsnio1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

59. Sutiktina su apeliantės pozicija dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kadangi atsakovė E. Č. (ir trečiasis asmuo S.Č.) neprisidėjo prie ydingų projekto ir statybos leidimo parengimo ir patvirtinimo, t. y. šalių ginčą sukėlė ne jų, o atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Architektūros menas“ veiksmai. Todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės E.Č. neturėjo būti priteistos.Atsižvelgiant į tai, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, nurodant, kad bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui AB „AmberGrid“ iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir iš UAB „Arcitektūros menas“ priteisiamos lygiomis dalimis, po 4 782,43 Eur (9 564,87 Eur / 2) ir valstybei – po 69,53 Eur (139,06 Eur / 2) iš kiekvieno šiame sakinyje paminėto atsakovo.

60. Byla išspręsta ne apeliantų naudai, todėl jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Trečiasis asmuo AB „AmberGrid“ pateikė įrodymus, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų- 2 310Eur ir prašė šias išlaidas priteisti iš apeliantų. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Trečiajam asmeniui priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir iš UAB „Arcitektūros menas“ lygiomis dalimis, po 1155,02Euriš kiekvieno šioje nutarties pastraipoje paminėto atsakovo (CPK 93, 98, 302 straipsniai). Iš atsakovės E. Č. šios bylinėjimosi išlaidos nėra priteisinamos dėl šios nutarties 55 – 59 pastraipose nurodytų motyvų.

61. Atsakovė E. Č. taip pat turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų – 1 476,48 Eur. Šios iš laidos taip pat neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Iš dviejų E. Č. apeliaciniame skunde pareikštų reikalavimų patenkintas vienas (dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo). Laikytina, kad atsakovės E. Č. apeliacinio skundo patenkinimo proporcija yra ½. Dėl to atsakovei E. Č. iš ieškovo priteistina ½ dalis šios atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų – 738,24Eur.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 330, 331 straipsniais,

n u t a r i a :

Iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-26 sprendimą.

Priteisti trečiajam asmeniui ieškovės pusėje AB ,,AmberGrid“ (j. a. k. 303090867) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188710061) ir UAB ,,Architektūros menas“ (j. a. k. 302519783)po 4 782,43 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus ir keturiasdešimt tris euro centus) iš kiekvieno atsakovo.

Priteisti valstybei iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (j. a.k.188710061) ir UAB ,,Architektūros menas“ (j. a. k. 302519783) bylinėjimosi išlaidas po 69,53 Eur (šešiasdešimt devynis eurus ir penkiasdešimt triseuro centus) iš kiekvieno atsakovo. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-26 sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui ieškovės pusėje AB ,AmberGrid“ (j. a. k. 303090867) iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188710061) ir UAB ,,Architektūros menas“ (j. a. k. 302519783) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme,lygiomis dalimis po 1155,02Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus ir du euro centus) iš kiekvieno atsakovo.

Priteisti atsakovei E. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 288600210) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme – 738,24Eur (septynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir dvidešimt keturis euro centus).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.