Baudžiamoji byla Nr. 2K-258/2009 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.9.9
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. rugsėjo 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Ž. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 19 d. nutarties.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu E. Ž. nuteistas pagal BK 164 straipsnį vienerių metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2004 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme bei nustatyta galutinė subendrinta vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 19 d. nutartimi nuteistojo E. Ž. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,
nustatė:
E. Ž. nuteistas už tai, kad būdamas sveikas ir darbingas vengia pareigos mokėti pagal teismo sprendimą (duomenys neskelbtini) lėšas po ketvirtadalį visų rūšių darbo užmokesčio, bet ne mažiau kaip įstatymo nustatytas minimalus dydis, kas mėnesį savo sūnui A. Ž., gimusiam 1990 m. rugpjūčio 2 d., išlaikyti iki sūnaus A. Ž. pilnametystės nuo 2004 m. rugsėjo 7 d. iki 2005 m. kovo 28 d., nuo 2006 m. balandžio 4 d. iki 2007 m. vasario 15 d., nuo 2007 m. balandžio 18 d. iki 2008 m. balandžio 14 d. R. Ž. naudai; alimentų įsiskolinimas R. Ž. yra 13 820,62 Lt.
Kasaciniu skundu nuteistasis E. Ž. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 19 d. nutartį – sušvelninti jam paskirtą bausmę ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo suvaržyta kasatoriaus teisė į gynybą, nes nuteistajam E. Ž. paprašius gynėjo šis nebuvo paskirtas, nebuvo suteikta galimybė duoti parodymus jo artimiesiems, neatsižvelgta į tai, kad jis dirbo, pati nukentėjusioji R. Ž. prašė neskirti laisvės atėmimo bausmės. Kasatorius skunde nurodo, kad nevengė ir nevengia mokėti sūnui priteistas periodines išmokas, teigia ilgą laiką neturėjęs darbo, gaudavęs bedarbio pašalpą, tad nebuvę galimybės padengti įsiskolinimo, tačiau šiuo metu jam turint nuolatinį darbą jis taip pat neturės galimybės padengti įsiskolinimo, jei turės atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Arvydas Kuzminskas prašo nuteistojo E. Ž. kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad nuteistojo teiginys apie tai, kad jis nevengė išlaikyti savo vaiko, nepagrįstas, pirmosios instancijos teisme nepažeistas baudžiamojo proceso įstatymas, nepaskiriant jam gynėjo, nes iš teismo posėdžio protokolo byloje matyti, kad nuteistajam E. Ž. buvo išaiškintos visos jo teisės, taip pat ir numatytos BPK 22 straipsnio 3 dalyje, jokių klausimų, prašymų ar papildymų nuteistasis E. Ž. teismo posėdyje nepareiškė; pastabų dėl teismo posėdžio protokolo taip pat nebuvo pareikšta, nors tokia teisė nuteistajam E. Ž. buvo išaiškinta, prašymo turėti gynėją kasatorius nereiškė ir ikiteisminio tyrimo metu. E. Ž. nepatenka į sąrašą asmenų, kuriems gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Taigi E. Ž. nuteistas už tęstinę nusikalstamą veiką, kuri truko ilgą laiko tarpą, nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teistas už analogišką veiką, todėl abiejų instancijų teismų padaryta išvada apie tai, kad bausmės paskirtis nebus pasiekta be realaus laisvės atėmimo, yra logiška ir pagrįsta. Nuteistojo teiginys, kad jo buvusi sutuoktinė prašė neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, yra nepatvirtintas baudžiamosios bylos medžiaga.
Kasacinis skundas atmestinas.
Pagal BK 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui.
1993 m. kovo 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu iš E. Ž. buvo priteistas išlaikymas jo sūnui A. Ž., gimusiam 1990 m. rugpjūčio 2 d., – 0,4 MGL dydžio kas mėnesį iki šio pilnametystės. 1999 m. balandžio 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu pakeistas išieškotinų alimentų vaikui išlaikyti minimalus dydis, nustatant jį po vieną ketvirtąją dalį visų rūšių darbo užmokesčio (pajamų), bet ne mažiau kaip įstatymo nustatytas minimalus dydis (t. y. 1 MGL) vienam vaikui kas mėnesį išlaikyti. Taigi nuteistasis E. Ž. turėjo pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, mokėdamas teismo nustatyto dydžio mėnesio išmokas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kasatorius, žinodamas apie tokią pareigą, tyčia šios pareigos nevykdė. Tokia teismo išvada padaryta remiantis BPK nustatyta tvarka surinktais ir įvertintais įrodymais.
Kasatoriaus argumentai dėl teisės į gynybą pažeidimo nepagrįsti. Kasatorius E. Ž. realizavo savo teisę į gynybą nuspręsdamas gintis pats. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008 m. liepos 8 d., 2008 m. rugpjūčio 29 d., 2008 m. spalio 13 d. kasatorius atsisakė gynėjo ikiteisminio tyrimo metu. Įtariamajam E. Ž. buvo išaiškinta, kad atsisakymas gynėjo neatima iš jo teisės vėliau bet kuriuo proceso metu vėl turėti gynėją (BPK 52 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 22 straipsnio 3 dalimi, kasatoriui buvo išaiškinta, kad jis turi teisę turėti gynėją, taip pat dar kartą nurodyta, jog gynėjo atsisakymas ankstesnėje proceso stadijoje neužkerta kelio savo teisei į gynybą realizuoti per pasirinktą ar paskirtą gynėją nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kasatorius šia teise nepasinaudojo. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole nėra duomenų, kad kasatorius E. Ž. būtų prašęs paskirti jam gynėją. Pagal BPK 261 straipsnio 6 dalį per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo pasirašymo nagrinėjimo teisme dalyviai gali su juo susipažinti ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti jo neteisingumą ar neišsamumą; kasatorius pastabų dėl teismo posėdžio protokolo nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą, tikrino argumentus dėl teisės į gynybą suvaržymo ir neturėjo pagrindo spręsti, kad E. Ž. teisė turėti gynėją buvo suvaržyta, nes iš bylos dokumentų matyti, jog nesinaudoti gynėjo paslaugomis E. Ž. nusprendė pats.
Laikotarpiai, kada kasatorius buvo registruotas darbo biržoje kaltinamajame akte kaip veikos padarymo laikas nenurodyti. Nuteistojo E. Ž. darbas pagal verslo liudijimą nuo 2008 m. balandžio 1 d. su pratęsimais iki 2008 m. spalio 31 d. nėra aplinkybė, šioje byloje pripažintina kaip lengvinanti baudžiamąją atsakomybę dėl veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, padarymo; nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant abiejų instancijų teismuose nuteistasis E. Ž. būtų stengęsis grąžinti bent dalį alimentų įsiskolinimo.
Dėl kasatoriaus argumento, jog proceso metu nebuvo apklausiami jo artimieji, pažymėtina, kad pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylą išspręsti teisingai. Šioje byloje teismams kaip visumą ištyrus ir įvertinus nukentėjusiosios R. Ž. parodymus, rašytinius įrodymus byloje bei paties kasatoriaus E. Ž. parodymus, vengimo išlaikyti nepilnametį vaiką faktas yra tinkamai įrodytas. Nėra pagrindo manyti, kad apklausus kasatoriaus nurodomus asmenis būtų galima nustatyti kokias nors naujas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Baudžiamoji atsakomybė kyla tiek tuo atveju, kai visiškai nevykdoma pareiga išlaikyti vaiką, tiek ir tuo atveju, kai ji vykdoma iš dalies. Kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais nei nurodyta teismo sprendime baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nešalina. Baudžiamojon atsakomybėn asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-491/2005). Kasacinio skundo nuoroda, kad kasatoriaus artimieji rūpinosi jo sūnumi, nuteistojo E. Ž. atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nešalina.
Nėra jokio teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Nagrinėjant bylą žemesnės instancijos teismuose buvo atsižvelgta į tai, kad kasatorius jau du kartus buvo teistas už vengimą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, atidedant bausmės vykdymą, todėl buvo padaryta išvada, jog šioje byloje bausmės vykdymas negali būti atidėtas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo E. Ž. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Valerijus Čiučiulka
Aldona Rakauskienė
Gintaras Goda