Administracinė byla Nr. I-160-609/2012
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00397-2011-8
Bylos kategorija 1.25 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 11 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant pareiškėjų E.L., Z.G. atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Petrui Kaminskui teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų E.L. ir Z.G. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriui, UAB „Palangos komunalinis ūkis“ dėl administracinio akto panaikinimo,
n u s t a t ė :
pareiškėjai E.L. ir Z.G. skundu (b.l. 3,4) prašo panaikinti 2011 10 05 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A1-903. Skunde nurodo, kad ginčijamu įsakymu buvo pavesta atlikti Palangos mieste savavališkai įrengtų automobilių stovėjimo įrenginių fiksavimą bei parengti susitarimą su UAB „Palangos komunalinis ūkis“ dėl šių įrenginių išmontavimo. Teigia, kad šio akto veikimas buvo nukreiptas į namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštelėje nubraižytas horizontalaus ženklinimo juostas bei pareiškėjų įrengtus parkavimo įtaisus. Mano, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktas bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnis negalėjo būti pagrindu ginčijamam administraciniam aktui priimti. Nurodo, jog teisės aktų nustatyta tvarka nėra konstatuota, nustatyta ir pripažinta, kad parkavimo įrenginiai buvo sumontuoti savavališkai. Teigia, jog priimdama skundžiamą administracinį aktą, Palangos miesto savivaldybės administracija viršijo savo kompetenciją.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjų E.L. ir Z.G. atstovas skundą palaiko ir prašo jį patenkinti skunde išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į skundą (b.l. 23,24) nurodyta, kad atsakovė su skundo reikalavimu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Teigiama, jog pareiškėjų ginčijamas Palangos miesto savivaldybės administracijos įsakymas yra vidaus administravimo aktas, kuriuo Palangos miesto savivaldybės struktūriniam padalinio UAB „Komunalinis ūkis“skyriui buvo pavesta atlikti veiksmus, susijusius su Palangos mieste savavališkai įrengtų automobilių stovėjimo įrenginių fiksavimu bei numatyta parengti susitarimą su UAB „Komunalinis ūkis“ dėl šių įrenginių išmontavimo. Pažymėta, kad teritorija, kurioje buvo įrengti automobilių parkavimo įrenginiai, priklauso valstybei. 2011 09 09 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikrinimo akte buvo konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) kieme stovi du įrenginiai (parkavimo sistemos). Mno, kad įsleisdamas 2011 10 05 įsakymą Nr. A1-903 „Dėl savavališkai įrengtų automobilių stovėjimo įrenginių fiksavimo ir išmontavimo“, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius neviršijo savo įgaliojimų, nes vykdė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies nuostatas.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovas prašo skundo netenkinti atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų pagrindu.
Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus atsiliepime į skundą (b.l. 52,53) nurodyta, kad valstybinę žemę prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini) patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Žemės sklypas prie pastatų nesuformuotas, automobilių stovėjimo aikštelė Nekilnojamojo turto registre neįregistruota ir jos teisinis statusas nežinomas. Sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Palangos komunalinis ūkis“ rašytiniame paaiškinime (b.l. 50) nurodyta, jog automobilių stovėjimo įrenginiai (duomenys neskelbtini) buvo išmontuoti vykdant 2011 10 05 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą. Rašytinė sutartis dėk įrenginių išmontavimo nebuvo sudaryta, nes yra bendras susitarimas dėl miesto tvarkymo. Už atliktus darbus sąskaita palangos miesto savivaldybei neišrašyta ir jie nebuvo apmokėti. Sprendimą palieka teismo nuožiūrai.
Konstatuojama.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl savivaldybių administravimo subjekto priimto administracinio akto, kuriuo savivaldybės struktūriniam padaliniui pavesta atlikti savavališkai įrengtų automobilių stovėjimo įrenginių fiksavimą bei numatyta parengti susitarimą dėl tokių įrenginių išmontavimo. Pareiškėjai mano, jog skundu ginčijamas administracinis aktas pažeidžia jų teises ir yra neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas.
Iš byloje esančio trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimo raštu (b.l. 50) matyti, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys automobilių stovėjimo įrenginai buvo išmontuoti vykdant 2011 10 05 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A1-903.
Kadangi nustatyta, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys automobilių stovėjimo įrenginiai buvo išmontuoti byloje ginčijamo administracinio akto pagrindu, laikytina, jog pareiškėjai turi subjektinę teisę jį ginčyti teismine tvarka.
Nagrinėdamas administracines bylas, teismas privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas teisės pažeidimas, nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).
Kaip nurodyta trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, valstybinę žemę prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, žemės sklypas nesuformuotas, automobilių stovėjimo aikštelė Nekilnojamo turto registro įmonėje neįregistruota ir jos statusas nežinomas.
Pareiškėjai neginčija, jog automobilių stovėjimo įrenginius prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įrengė neturėdami nustatyta tvarka išduoto leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktu kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirtini viešiesiems keliams, yra priskirtini vidaus keliams. Pagal Kelių priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 02 11 nutarimu Nr. 155, 2 punktą kelio priežiūra- nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte numatyta, jog viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų yra vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas bei saugaus eismo organizavimas. Lietuvos Respublikos saugaus eimo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės ar kiti juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys- kelių savininkai ar valdytojai, atlikdami priskirtąsias funkcijas, užtikrina vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse saugias eismo sąlygas, įgyvendindami juose saugumo priemones. Gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir saugaus eismo sąlygas užtikrinančias funkcijas atlieka būtent savivaldybės (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 straipsnio 6 dalis, Kelių priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 02 11 nutarimu Nr. 155, 6 punktas, 8.3 punktas). Tiek Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 21 straipsnio 5 punkte, tiek Kelių priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 02 11 nutarimu Nr. 155, 13.6 punkte numatyta, kad už kelių priežiūrą atsakingi asmenys turi teisę neatidėliotinai organizuoti darbus, trukdančioms eismui kelyje esančioms kliūtims pašalinti.
Esant nustatytai aplinkybei, jog žemės sklypas prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas, automobilių stovėjimo aikštelė Nekilnojamo turto registro įmonėje neįregistruota, laikytina, jog ginčo teritorija atitinka Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte reglamentuotą vidaus kelio statusą.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalyje reglamentuota savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyta, jog savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, savivaldybės administracijos direktorius gali leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams.
Kadangi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas bei saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija, darytina išvada, jog išleisdamas byloje ginčijamą įsakymą, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius veikė savo kompetencijos ribose.
Esant nustatytai aplinkybei, jog automobilių stovėjimo įrenginiai buvo įrengti neturint leidimo, laikytina, jog pareiškėjų teisės negalėjo būti pažeistos skunde nurodytu būdu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. 3 d., 85-87 str., 88 str. 1 p.,
n u s p r e n d ž i a :
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjai Eglė Kiaurakytė
Dalia Gumuliauskienė
Laimutė Jokubauskaitė