Civilinė byla Nr. e2-6257-759/2020
Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00655-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.3; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 30 d.
Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB Legal Balance ieškinį atsakovei A. O. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė UAB Legal Balance kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės A. O. 265 Eur negrąžinto kredito dalį, 480,31 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsakovei A. O. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, pasiūlant per 20 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį.
Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sutinka, jog būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovė be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas turi teisę, esant ieškovės prašymui, priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 - 286 straipsniai).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė A. O. 2015 m. rugsėjo 8 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis) su vartojimo kredito davėju UAB Ferratum (nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. UAB „Halex“) (toliau – pradinė kreditorė). Nurodyta sutartimi atsakovei buvo suteiktas 300 Eur vartojimo kreditas iki 2016 m. kovo 6 d. bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 102 Eur bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovei pradėjus nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį, pradinė kreditorė, vėliau ir ieškovė informavo skolininkę pranešimais bei reikalavo įvykdyti prievolę ir padengti įsiskolinimą.
Tarp pradinės kreditorės UAB „Ferratum“ bei UAB „Ferratum Finance“ 2016 m. liepos 22 d. buvo sudaryta Sutartis dėl paskolos sutarčių perkėlimo, kuria UAB „Ferratum Finance“ perėmė visą UAB „Ferratum“ paskolų sutarčių portfelį. UAB „Ferratum Finance“ kartu su UAB „Credit day“ 2019 m. gegužės 9 d. sudarė Subrogacijos sutartį, kurios pagrindu perleido UAB „Credit day“ reikalavimo teisę į UAB „Ferratum Finance“ skolingus asmenis, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovės skolą pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Credit day“ ir ieškovė UAB Legal Balance 2019 m. gegužės 10 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2019-05/01, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 221 straipsnio 1 dalimi bei nepažeidžiant kredito gavėjo teisių, UAB „Credit day“ perleido ieškovei reikalavimo teises į skolingus asmenis, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovei pranešta 2019 m. birželio 18 d. pranešimu.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimo perleidimą atsakovei pranešta 2019 m. birželio 18 d. pranešimu (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikšti kreditorinius reikalavimus, kylančius iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei.
Kaip jau buvo nustatyta, atsakovė 2015 m. rugsėjo 8 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį atsakovei buvo suteiktas 300 Eur vartojimo kreditas iki 2016 m. kovo 6 d. Atsakovė buvo įsipareigojusi grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 102 Eur bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir laiku kredito negrąžino. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas ar kredito suteikimo faktą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 265 Eur negrąžinto kredito dalį pagrįstas ir yra tenkintinas.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 480,31 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas. Ieškovė, taikydama 110,26 proc. metinę palūkanų normą, paskaičiavo atsakovei 480,31 Eur minimalių nuostolių atlyginimo funkciją atliekančias kompensuojamąsias palūkanas už naudojimąsi vėluojama sumokėti suma nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2017 m. spalio 28 d., t.y. už 600 dienų.
Pagal aktualiausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pelno palūkanų skaičiavimas už naudojimąsi kredito suma po paskolos grąžinimo termino, nustatyto paskolos sutartyje, kaip šiuo atveju po 2016 m. kovo 7 d., nėra galimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 52, 54 punktai). Nors ieškovė palūkanas įvardina kaip atliekančias kompensuojamąją funkciją, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumos per dieną (kompensacinių prievolių skaičiavimo laikotarpis – ne ilgiau 180 dienų), nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Nagrinėjamu atveju sutarties šalys susitarė dėl 110,26 proc. dydžio fiksuotos metinės palūkanų normos už naudojimąsi suteiktu kreditu ar jo negrąžinta dalimi ir nustatė, kad tuo atveju, jei kredito gavėjas laiku negrąžina kredito ar jo dalies <...>, kredito gavėjas už laiku negrąžintą kreditą ar jo dalį moka kredito davėjui specialiose sąlygose ir tinklapyje nurodytas palūkanas už kreditą (t. y. už tolesnį naudojimąsi kreditu) iki faktinio kredito (jo dalies) grąžinimo į kredito davėjo sąskaitą.
Pažymėtina, kad šis palūkanų dydis viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 proc.). Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, darytina išvada, kad vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 punkto sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys dėl kompensuojamą funkciją atliekančių palūkanų, pripažinus sutarties sąlygą dėl šių palūkanų negaliojančia, atmestinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (265 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisia 49,68 Eur bylinėjimosi išlaidas (visa ieškovės reikalavimų suma – 745,31 Eur, ieškovei priteista 265 Eur, kas sudaro 36 procentai visų ieškovės reikalavimų; ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 138 Eur; kadangi patenkinami 36 procentus ieškovės reikalavimų, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos apskaičiuojamos taip: 138 Eur x 36 proc. = 49,68 Eur).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), 265 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt penkių eurų) negrąžinto kredito dalį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (265 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 49,68 Eur (keturiasdešimt devynių eurų 68 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679,esančios adresu: Vilnius, Žalgirio g. 90, naudai.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.
Sprendimo už akių patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.
Teisėja Snieguolė Bielskienė