Civilinė byla Nr. 3K-3-406/2010
Procesinio sprendimo
kategorijos:
21.4.2.8;
52.3; 99.1.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno
(pranešėjas), Antano Simniškio ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal
atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Kamesta“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės
administracijai dėl skolos bei palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje
nagrinėjami klausimai, susiję su viešojo juridinio asmens atstovų veiksmų
ginčijimu esant statybos rangos santykiams.
Ieškovas
nurodė, kad 1992 m. gegužės 4 ir 15 d. sudarė su atsakovu statybos rangos
sutartis, pagal kurias vykdė statybos rangos darbus, susijusius su Marvelės
gatvės rekonstrukcija ir Nemuno kairiojo kranto krantinės tvirtinimu. Šios
sutartys buvo pildomos ir keičiamos vėliau šalių pasirašytais papildomais
susitarimais. Pagal 2005 m. sausio 3 d. šalių pasirašytą papildomą susitarimą
atsakovas (užsakovas) pagal ieškovo (rangovas) pateiktą 2007 m. birželio 22 d.
PVM sąskaitą faktūrą už atliktus darbus turėjo sumokėti 4 783 164,58 Lt. Atsakovas
2008 m. sausio 30 d. raštu atsisakė vykdyti šią prievolę motyvuodamas tuo, kad
šalių susitarimuose dėl darbų atlikimo numatyta, jog rangovas darbus atlieka ir
perduoda užsakovui pagal kasmetinius darbų vykdymo grafikus, o 2007 metams toks
grafikas nebuvo sudarytas. Ieškovo teigimu, nors jis nebuvo sudarytas, tačiau
atsakovas darbus priėmė, pasirašė atliktų darbų aktus bei išlaidų sąmatas.
Ieškovo nuomone, atsakovas, pasirašęs atliktų darbų aktus, atliktų darbų ir
išlaidų apmokėjimo pažymą bei priėmęs apmokėti 2007 m. birželio 29 d. PVM
sąskaitą faktūrą už 2007 m. birželio mėnesį, pagal 2005 m. sausio 3 d. papildomo
susitarimo 7 punktą, privalo atsiskaityti už atliktus darbus. Ieškovas prašė
priteisti iš atsakovo 4 783 164,58 Lt skolos bei 177 567 Lt palūkanų.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog
šalys pagal 2005 m. sausio 3 d. Papildomo susitarimo 5 punktą nebuvo raštu
suderinusios 2007 metų statybos darbų apimčių, terminų ir jų apmokėjimo sumos,
o ieškovas darbus vykdė be statybos leidimo ir užsakovo neperduotoje
statybvietėje, t.y. savavališkai. Ieškovas vienašališkai indeksavo darbų kainą.
Atsakovo darbuotojai, pasirašę 2007 m. birželio mėnesį atliktų darbų aktus, atliktų
darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą bei priėmę 2007 m. birželio 29 d. PVM
sąskaitą faktūrą, viršijo savo įgaliojimus, todėl ieškinys turi būti atmestas.
Be to, su ieškovu sudaryta 2005 m. rugpjūčio 1 d. Aleksoto transporto mazgo
koncesijos sutartis, į kurią yra įtraukti Marvelės gatvės tiesybos darbų
kiekiai, todėl už tuos pačius darbus jam būtų apmokėta dvigubai, jeigu būtų
patenkinti ieškovo reikalavimai.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Kauno
apygardos teismas 2009 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir
priteisė ieškovui iš atsakovo visą skolą - 4 783 164,58 Lt bei dalį palūkanų - 133
301,31 Lt, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė, kad
šalių atstovai pasirašė atliktų darbų aktus už 2007 m. birželio mėnesį visai
skolos sumai, šie aktai atitinka perdavimo–priėmimo aktams įstatymo keliamus
reikalavimus, todėl turi būti laikoma, kad ieškovas (rangovas) perdavė, o
atsakovas (užsakovas) priėmė 2007 m. atliktus statybos darbus be jokių pastabų
ar trūkumų konstatavimo. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog darbuotojai,
pasirašę 2007 m. birželio mėnesį atliktų darbų aktus, viršijo savo įgaliojimus,
nurodydamas, kad šiuo pagrindu priešieškinio byloje dėl aktų, kaip dvišalių
sandorių, pripažinimo negaliojančiais, nėra, o kol šie aktai nenuginčyti, jie
šalims sukelia teisinių padarinių. Teismas sprendė, kad statybos leidimo
neturėjimas ir statybvietės neperdavimas nepaneigia rangovo teisės gauti
atlyginimą už faktiškai atliktus darbus, nes šios faktinės aplinkybės neturi
įtakos sprendžiant ginčą dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, kuriuos užsakovas
priėmė; nurodė, jog atsakovas nesilaikė Statybos įstatymo reikalavimų, nes
pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies
3–5 punktų, 15 straipsnio 5 dalies 2
punkto nuostatas statybos projektu ir leidimu bei
statybos technine priežiūra turėjo pasirūpinti atsakovas. Byloje neįrodyta, kad
jis ieškovui būtų pateikęs nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą, kurio
išdavimo klausimus sprendžia pats, ar būtų perdavęs statybvietę, nors privalėjo
tai padaryti. Dėl to, teismo nuomone, net ir tada, kai rangovas atlieka darbus,
pažeisdamas viešosios teisės reikalavimus (neturi statybos leidimo, patvirtinto
projekto, nepaskyrė asmens, vykdančio techninę priežiūrą ir pan.), užsakovas
privalo atlyginti už faktiškai atliktus statybos darbus. Teismas sprendė, kad
šalys, nors ir ne rašytine forma, buvo susitarusios dėl 2007 m. atliktų darbų
apimties ir kainos. Teismas laikė, jog darbų kainų indeksavimas buvo atliktas
ne vienašališkai rangovo, o derybų metu šalims pasiekus susitarimą ir
pritaikius Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
paskelbtą 2007 m. I pusmečio statybos sąnaudų kainų indeksą. Teismas taip pat
nurodė, kad aplinkybė, jog su ieškovu 2005 m. rugpjūčio 1 d. sudaryta Aleksoto
transporto mazgo koncesijos sutartis, į kurią galbūt įtraukti Marvelės gatvės
tiesybos darbų kiekiai, nepaneigia ieškovo teisės gauti atlyginimą už statybos
rangos darbus, atliktus pagal statybos rangos sutartį. Atsakovas, apmokėjęs už
atliktus darbus pagal rangos sutartį, galės šia aplinkybe remtis, jei ieškovas
Koncesijos sutarties pagrindu sieks gauti atlyginimą už tuos pačius darbus.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 30 d.
nutartimi Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 5 sprendimą paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo
argumentais ir sprendimu. Teismo manymu, šios sutarties šalys nagrinėjamu
atveju nesilaikė sutartinių nuostatų: ieškovas nereikalavo, kad būtų
pasirašytas susitarimas dėl darbų 2007 metais, ir pasikliovė atsakovo pareigūnų
elgesiu, o atsakovas šiame procese nevykdė savo pareigų, kaip užsakovas bei
savivaldos institucija. Teismas pažymėjo, kad liudytojai, pirmiau nurodytu
laikotarpiu ėję svarbias pareigas atsakovo struktūriniuose padaliniuose,
patvirtino, jog ieškovo veiksmai atsakovui buvo žinomi, jog, įvertinus
situaciją, kuri tuo metu buvo susiklosčiusi minimo projekto vykdymo procese, t.
y. siekiant išvengti didesnių nuostolių atsiradimo, ieškovui buvo leista 2007
m. tęsti darbus. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad, remiantis byloje
surinktais įrodymais, apibūdinančiais atsakovo pareigūnų elgesį ieškovui
atliekant bei atlikus ginčo darbus, apelianto nurodomo rašytinio kasmetinio
susitarimo dėl darbų 2007 m. nebuvimas neduoda pagrindo spręsti apie ieškovo
veiksmų savavališkumą. Teisėjų kolegija nustatė, kad darbų kainos indeksavimą
ieškovas atliko ne vienašališkai, o derybų metu šalims susitarus dėl
indeksavimo taikymo, remiantis Statistikos departamento prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės paskelbtą 2007 m. I pusmečio statybos sąnaudų kainų
indeksą. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ne kartą pabrėžė, kad yra
viešasis juridinis asmuo, todėl jo darbuotojai neturėjo teisės savo nuožiūra
susitarti dėl biudžeto lėšų panaudojimo, todėl atsakovui nėra prievolės
sumokėti ieškovui už padarytus statybos rangos darbus. Teisėjų kolegija,
konstatavusi, kad šioje byloje yra viešasis interesas, siūlė atsakovui pateikti
papildomų įrodymų, susijusių su ieškovo prašomos priteisti skolos pagrįstumu,
taip pat ir dėl argumentų, susijusių su reikalavimu apmokėti už Marvelės gatvės
tiesybos darbus, kurie gali būti įtraukti į Aleksoto transporto mazgo
koncesijos sutartį, nors apeliaciniame skunde dėl šios teismo išvados
nepasisakoma. Tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti, motyvuojant tuo, kad šiuo
metu savivaldybė neturi įrodymų, jog ieškovas nėra atlikęs darbų už nurodytą
sumą, ar juos atlikęs nekokybiškai, kad sutinka su darbų verte, išskyrus
indeksavimą, nes ,,iki šios dienos neturi įrodymų ją nuginčyti“, kad atsakovui
nekyla abejonių dėl to, kad darbų yra atlikta mažiau nei nurodyta aktuose,
tačiau atsisako juos apmokėti, nes aktus pasirašė neįgalioti asmenys. Teisėjų
kolegija laikė, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas sprendžia vykdydamas procesinę pareigą ir nuo šalių
prašymo nepriklauso (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas).
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį ir priimti naują
sprendimą: ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai
neatsižvelgė į veiksmų atlikimą per atstovus reglamentuojančias nuostatas. Atsakovo
darbuotojai, priimdami Nemuno krantinės tvirtinimo darbus, nesant 2005 m.
sausio 3 d. šalių papildomo susitarimo 5 punkte numatyto rašytinio susitarimo,
viršijo savo įgaliojimus. Atsakovas yra viešasis juridinis asmuo, todėl jo
darbuotojai neturi teisės savo nuožiūra susitarti dėl biudžeto pinigų
panaudojimo. Atsakovas niekada nepritarė minėtiems savo darbuotojų veiksmams,
atsisakė apmokėti ieškovo pateiktą 2007 m. birželio 29 d. sąskaitą faktūrą,
todėl turi būti laikoma, jog šie neteisėti veiksmai atsakovui nesukėlė teisinių
padarinių.
2. Teismai
pažeidė teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, nes įteisino ieškovo
nepagrįstą praturtėjimą: ieškovui priteista pinigų suma, nors susitarimo dėl
jos (teisinio pagrindo) nėra.
3. Teismai
pažeidė sutarčių vertinimo taisykles, nes neatsižvelgė į sutarties šalių
tikruosius ketinimus, taip pat į tai, kad iš pažeidimo negali kilti teisė. Ieškovo
2007 metais atlikti darbai, atsižvelgiant į šalių valios išraišką, laikytini
savavališkais. Sudarant 2005 m. sausio 3 d. papildomą susitarimą, atsakovas
neturėjo nustatytų 36 426 484 Lt šio susitarimo vykdymui, todėl šalys šio
susitarimo 5 punkte susitarė, kad numatyti darbai bus vykdomi kiekvienais
metais, patvirtintus Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos
finansavimo sąmatą, pasirašant susitarimus, kuriuose bus nustatoma konkrečių
metų statybos darbų apimtis, terminai bei apmokėjimo suma. Teismai,
konstatuodami, kad, nesant rašytinio susitarimo dėl darbų 2007 metais, šalys
dėl jų susitarė, nepagrįstai prioritetą teikė ne susitarimo pažodiniam
aiškinimui bei jame aiškiai įtvirtintai šalių valiai, bet neaiškaus turinio
tariamiems susitarimams. Papildomo susitarimo 5 punkte nustatyta, kad sutarties
kaina gali būti indeksuojama abipusiu susitarimu, tuo tarpu ieškovas kainą
indeksavo vienašališkai. Teismai nepagrįstai pripažino šį indeksavimą tinkamu.
4. Teismai
pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nes konstatavo
esant susitarimą dėl 2007 m. atliktinų darbų, remiantis vien liudytojų
parodymus. Teismai nevertino to, kad savivaldybės administracija darbuotojų,
pasirašiusių atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, veiksmams nepritarė, atsisakė
apmokėti sąskaitą, nebuvo šalių rašytinio susitarimo dėl indeksacijos.
5. Teismas
išėjo už pareikšto ieškinio ribų, nes ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 30
000 Lt žyminio mokesčio, tačiau priteista 36 483,39 Lt.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d.
nutartį. Atsiliepimu iš esmės palaikomi pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismų teisiniai argumentai.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353
straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų,
patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu,
remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis
aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl
kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami
ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro
kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai. Šioje byloje kasacinis teismas
pasisako dėl teisės normų, reglamentuojančių viešojo asmens atstovavimą
sudarant sandorius, viešojo asmens sandorio sudaryto viršijus įgaliojimus,
nuginčijimą ir negaliojimą bei sutarčių aiškinimo taisykles, taikymo ir aiškinimo.
Dėl šalių sutarties aiškinimą reglamentuojančių taisyklių
pažeidimo
Savivaldybė, atlikdama viešąsias funkcijas, pavyzdžiui,
kurdama atitinkamos savivaldybės teritorijos infrastruktūrą – kelius, tiltus,
komunikacijas ir kt., neišvengiamai dalyvauja civiliniuose teisiniuose
santykiuose. Pagal CK 2.36 straipsnio 2 dalį savivaldybė įgyja teises ir
prisiima pareigas per savivaldybių valdymo institucijas. Savivaldybės
sutartines prievoles vykdo jos valdymo organai, darbuotojai. Jeigu statybos
rangos darbai atliekami pagal sutartį, kuri kiekvienais metais turi būti
tikslinama priklausomai nuo finansavimo, tai rašytinio patikslinimo nebuvimas
nesudaro pagrindo teigti, kad susitarimo dėl darbų atlikimo nėra. Tą patvirtina
darbų pagal sutartį atlikimas ir apmokėjimas už šiuos darbus pagal kasmet
patikslinamus kiekius ir apimtis. Rašytiniai patikslinimai, kurių nebuvimu
grindžiama savivaldybės pozicija byloje, yra tik sutarties dalių įvykdymo ir
apmokėjimo detalizavimas. Atitinkamai tai reiškia, kad savivaldybės
darbuotojai, pasirašę aktus dėl dalies statybos darbų priėmimo, finansinius
dokumentus dėl jų apmokėjimo, nesudaro savarankiškų statybos rangos sutarčių,
nes jų veiksmai iš esmės yra jau sudarytų sutarčių vykdymas ir sutartinių
santykių tęsinys. Ar konkretūs statybos darbai gali būti laikomi statybos
rangos sutarties dalyku, sprendžiama pagal sutarčių aiškinimo taisykles.
Įstatyminės sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195
straipsniuose. Jų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota kasacinio teismo
nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d.
nutartis civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos
geležinkeliai“, byla Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis
civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „Arum“,
byla Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje
UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, byla Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m.
rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., byla Nr. 3K-3-406/2008; kt.). Įstatyminės sutarčių
aiškinimo nuostatos reikalauja sutartį aiškinti: laikantis sąžiningumo principo
ir prioritetiškai siekiant nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, neapsiribojant
pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima
nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę
jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys;
visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio
ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat į
įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jeigu abejojama dėl sąvokų,
kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia,
atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai
abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies
nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; aiškinant sutartį, taip pat turi būti
atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių
praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.
Nagrinėjamu atveju 1992 m. gegužės 15 d.
prasidėjusių šalių statybos rangos sutartinių santykių objektas yra Marvelės
gatvės rekonstrukcijos ir Nemuno kairiojo kranto krantinės tvirtinimo darbai. 2007 m. bei vėliau atlikti darbai buvo atliekami kaip
sudėtinė viso statybų projekto dalis. Ieškovas perdavė, o atsakovas priėmė
2007 m. atliktus statybos darbus be jokių pastabų ar trūkumų konstatavimo. Tokia šalių tarpusavio santykių praktika niekuo nesiskyrė
nuo įprastinės darbų atlikimo ir apmokėjimo praktikos, išskyrus tai, kad šiuo
atveju nebuvo pasirašytas specialus rašytinis susitarimas dėl darbų atlikimo.
Atskiro 2007 m. atliktų darbų sutarties įforminimo nebuvimas nereiškia, kad darbai
buvo atlikti savavališkai, kad nėra šalių sutarties, kad savivaldybės
darbuotojai, pasirašydami 2007 m. atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitą faktūrą,
sudarė sandorį be įgaliojimo ar viršijo jį. Atsižvelgiant į tai darytina
išvada, kad nors specialaus rašytinio susitarimo dėl 2007 m. atliktinų darbų ir
nėra, bet esant bendro pobūdžio ir galiojančioms 1992 m. sudarytoms rangos
sutartims, kuriose nurodomas sutarties dalykas susijęs su 2007 m. atliktais
darbais, bei atsižvelgiant į šalių elgesį po sutarties sudarymo, darytina
išvada, kad tikrieji šalių ketinimai buvo pastatyti ir eksploatuoti visą
statybos objektą, į jo statybą įtraukiant ir darbus, už kuriuos apmokėjimas yra
ginčijamas šioje byloje.
Savivaldybė, grįsdama savo poziciją byloje, pateikia
argumentus dėl savavališkos statybos. Šiuo aspektu paminėtina, kad pirmosios
instancijos teismas sprendė, jog statybos leidimo neturėjimas ir
statybvietės neperdavimas nepaneigia rangovo teisės gauti atlyginimą už
faktiškai atliktus darbus, nes, teismo teigimu, šios faktinės aplinkybės neturi
įtakos sprendžiant ginčą dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, kuriuos užsakovas
priėmė. Teisėjų kolegija pažymi, kad statybos teisėtumas – svarbi sąlyga
įgyvendinant su statyba susijusias civilines teises, ir būtina nustatyti, kas
turėjo užtikrinti statybų teisėtumą. Nors statybos teisiniai santykiai tarp
šalių prasidėjo dar 1992 m., kai buvo pasirašytos sutartys dėl statybos darbų,
bet statybos darbai buvo vykdomi be statybos leidimo. 2008 m. atsakovo Vidaus
audito skyriaus ataskaitoje teigiama, kad statybos leidimas Marvelės gatvės
tiesybai išduotas 2007 m. gegužės 25 d., o leidimo vykdyti Nemuno kairiojo
kranto tvirtinimo darbus atsakovas neturi. Pažymėtina, kad statybos leidimas
yra išduodamas statytojui (užsakovui), kuris nagrinėjamu atveju yra pats
atsakovas. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo
argumentais, kad statybos projektą, leidimą bei statybos techninę priežiūrą
turėjo užtikrinti atsakovas. Nors sutartys pasirašytos dar 1992 m., užsakovas
ne tik negavo statybos leidimo, bet ir ilgą laiką neprieštaravo statybai nesant
išduoto statybos leidimo. Užsakovas žinojo apie vykdomus statybos darbus
neturint statybos leidimo ir dėl to ne tik kad nesiėmė jokių teisinių
priemonių, bet priešingai – pasirašinėjo atliktų darbų aktuose, o neteisėtumo
klausimą iškėlė kai reikėjo atsiskaityti už atliktus darbus. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nesiekia pašalinti
savavališkos statybos padarinių – nereikalauja nugriauti statybos objekto, priešingai
– naudojasi statybos rangos objektais. Dėl to darytina išvada, kad šie
argumentai nesąžiningai pateikiami siekiant išvengti apmokėjimo už statybos
darbus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo
argumentai dėl sutarčių aiškinimą reglamentuojančių normų netinkamo taikymo
nepagrįsti.
Dėl per atstovą atliktų veiksmų ginčijimo
Sandoriai gali būti niekiniai arba nuginčijami. Jei sandoris
niekinis, jis negalioja nepriklausomai nuo to, yra priimtas teismo sprendimas
dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ar ne. Byloje niekinio sandorio faktą
teismas konstatuoja ex officio, t. y. savo iniciatyva (CK 1.78
straipsnio 5 dalis). Jei sandoris tik nuginčijamas, tai, siekiant pripažinti jį
negaliojančiu, būtina pareikšti reikalavimą įstatymo nustatyta procesine
tvarka. Šioje byloje atsakovas nepareiškė reikalavimo byloje dėl statybos
rangos sandorio pripažinimo negaliojančiu, t. y. nepareiškė priešieškinio dėl
sandorio nuginčijimo. Nepaisant to atsakovas teigia, kad sandoris negalioja dėl
to, kad jį sudarė neįgaliotas asmuo. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks atsikirtimas
teisiškai nereikšmingas. Sandoris, kuris sudarytas neįgalioto asmens (CK 1.92
straipsnis), kai viešojo asmens vardu veikia be įgaliojimo jo darbuotojai, yra
priskiriami prie nuginčijamųjų sandorių, o ne prie niekinių, t. y.
nesukeliančių civilinių teisių ir pareigų. Taigi, jei asmuo teigia, kad
sandoris negalioja, jis turi reikšti dėl to ieškinį. Šito byloje nebuvo
padaryta, todėl visi veiksmai atlikti pagal šalių sutartį, taip pat darbų
atlikimo aktai, pasirašyti savivaldybės darbuotojų, kol nenuginčyti įstatymų
nustatyta tvarka pareiškus ieškinį ir pripažinus juos negaliojančiais, yra
galiojantys ir savivaldybei sukuriantys civilines teises ir pareigas. Esant
galiojančiam statybos rangos sandoriui pagrindo teigti, kad rangovas
nepagrįstai praturtėjo užsakovo sąskaita, nėra.
Dėl
neteisėto kainos indeksavimo
Pagal šalių 2005 m. sausio 3 d. papildomo susitarimo 5
punktą sutarties kaina gali būti indeksuojama dėl infliacijos ar pasikeitusių
mokesčių ir nustatoma šalių susitarime, kuris pasirašomas kiekvienais metais,
nustatant darbų apimtis, terminus ir apmokėjimą. Taigi kaina pagal sutartį
galėjo būti indeksuojama, tačiau ne vienašališkai, o tarpusavio sutarimu. Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta susitarimo dėl kainos indeksavimo,
sudaryto 2005 m. sausio 3 d. papildomo susitarimo 5 punkte nustatyta tvarka. Sutarties
šalis negali vienašališkai atsisakyti nuo sutarties ar keisti jos vykdymo
sąlygas, jei to nenumato įstatymas ar sutartis (CK 6.59 straipsnis), todėl
bendra pagal sutartį mokėtina suma mažinama tokiu dydžiu, kokiu buvo neteisėtai
indeksuota. Atliktų darbų aktuose nurodyta darbų vertė – 3 670 886,09 Lt – buvo
padidinta 1,303 karto. Taigi atliktų darbų kaina vienašališkai buvo padidinta
iki 4 783 164,58 Lt. Rangovas darbus, nesant konkretaus rašytinio susitarimo
dėl kainos indeksavimo, atliko savo rizika. Reikalaudamas priteisti už atliktus
darbus, rangovas galėjo byloje įrodinėti ir indeksavimo sąlygas, t. y.
pasikeitusias statybos sąnaudas ir tai, kaip jų pokytis keičia visą sutarties
kainą, tačiau to nepadarė. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo rangovui
priteisti visą jo prašomą sumą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro
išvadą, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas sumažinant
priteistiną sumą 1 112 278,49 Lt, t. y. iki 3 670 886,09 Lt. Atitinkamai
mažinamos palūkanos, kurios (5 proc. metinių palūkanų dydžio) nuo 3 670 886,09
Lt už 204 dienų pradelstą laikotarpį yra 102 583,66 Lt.
Dėl
įrodinėjimą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo
Kasaciniame
skunde teigiama, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias
teisės normas, nes konstatavo esant susitarimą dėl 2007 m. atliktinų darbų, remiantis
vien liudytojų parodymais. Šis argumentas atmestinas
dėl dviejų priežasčių. Pirma, kasatorius šį argumentą formuluoja nurodydamas,
kad teismas rėmėsi tik vienos rūšies įrodymais – liudytojų parodymais, tačiau
nepagrindžia, kodėl šie įrodymai netinkami faktinių aplinkybių buvimui
pagrįsti, pavyzdžiui, netikslūs, išgalvoti. Antra, teismai išvadą apie
susitarimo dėl darbų atlikimo 2007 m. padarė vadovaudamiesi bylos aplinkybių
visuma, t. y. ne tik liudytojų parodymais, bet ir pačių šalių pozicijomis
byloje bei tarpusavio dokumentacija.
Dėl žyminio mokesčio sumokėjimą reglamentuojančių CPK
nuostatų netinkamo taikymo
Kasacinio
skundo argumentai dėl žyminio mokesčio pagrįsti, nes pirmosios instancijos
teismas (ir jo sprendimą apeliacine tvarka tikrinęs apeliacinės instancijos
teismas) priteisdamas žyminį mokestį netinkamai taikė CPK 80 straipsnio 1
dalies 1 punktą. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovės naudai iš
atsakovo 36482,39 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Pažymėtina, kad pagal CPK 80
straipsnio 1 dalies 1 punktą bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose
ginčuose negali viršyti trisdešimt tūkstančių litų. Nurodyta trisdešimt
tūkstančių litų suma yra ne žyminio mokesčio dydis, bet dydžio riba, todėl jai
netaikoma CPK 82 straipsnio 1 dalies nuostata, kad CPK nustatytą žyminį mokestį
teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą. Tai
reiškia, kad trisdešimt tūkstančių litų suma neindeksuotina ir visais atvejais
žyminis mokestis pagal vieną teisinį reikalavimą negali viršyti trisdešimt
tūkstančių litų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas priteisė (apeliacinės
instancijos teismas paliko šį sprendimą nepakeistą) 36 482,39 Lt žyminio
mokesčio išlaidų. Susidarius žyminio mokesčio permokai, ši turi būti grąžinama,
bet ne priteisiama iš pralaimėjusios bylą šalies CPK 87 straipsnio nustatyta
tvarka. Tai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl
dalies, kuria buvo priteista 36482,39 Lt žyminio mokesčio, priteistiną
žyminio mokesčio sumą sumažinant 6482,39 Lt, t. y. iki 30 000 Lt. Ieškovui 6482,39
Lt žyminio mokesčio permoka turi būti grąžinama iš valstybės biudžeto (CPK 87
straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pagal CPK 359
straipsnio 3 dalį kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, panaikina arba pakeičia
apskųstą sprendimą, nutartį, nustatęs CPK 346 straipsnyje įtvirtintus kasacijos
pagrindus. Atsižvelgdama į šioje nutartyje
išdėstytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad dalis
kasacinio skundo argumentų pagrįsti, todėl egzistuoja pagrindas kasacine tvarka
pakeisti dalį skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų
šioje byloje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Bendras atmestų ir patenkintų materialinių teisinių
reikalavimų santykis bylą išnagrinėjus kasacine tvarka yra 77 proc. ieškovo
naudai, t. y. ieškovas prašė priteisti 4 783
164,58 Lt (neįskaičiuojant palūkanų už šią sumą), o buvo priteista 3 670 886,09
Lt (neįskaičiuojant palūkanų už šią sumą). Atsižvelgiant
į tai ir paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
Dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo reikalavimų byloje nepareikšta,
todėl šios kasacinio teismo nepriteisiamos.
Už ieškinio padavimą mokėtinas žyminis mokestis yra 30
000 Lt. Atsižvelgiant į bendrą atmestų ir patenkintų
materialinių teisinių reikalavimų santykį, atsakovas privalo padengti 77 proc.
šio žyminio mokesčio sumos, t. y. 23 100 Lt. Pirmosios instancijos teisme iš
atsakovo priteista didesnė suma nei reikėtų, todėl ji mažinama iki 23 100 Lt. Nors
teikiant apeliacinį skundą žyminis mokestis nepagrįstai nebuvo sumokėtas, tačiau
pirmosios instancijos teismas priėmė apeliacinį skundą, o apeliacinės
instancijos teismas dėl šio pažeidimo nepasisakė. Kasacinis teismas ištaiso šią
teismų klaidą priteisdamas į valstybės biudžetą: iš ieškovo 6900 Lt, iš
atsakovo 23 100 Lt. Teikdamas kasacinį skundą atsakovas sumokėjo 30 000 Lt,
todėl iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 6900 Lt išlaidų už žyminio
mokesčio sumokėjimą atlyginimas.
Kasaciniame procese valstybė
patyrė 32,73 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl jos valstybės
naudai priteisiamos iš bylos šalių: 25,20 Lt valstybės naudai priteisiama iš
atsakovo, 7,53 Lt – iš ieškovo.
Taip pat pakeičiamas 23,49 Lt procesinių
dokumentų įteikimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas
šia tvarka: 18,08 Lt valstybės naudai priteisiama iš atsakovo, 5,41 Lt – iš
ieškovo.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 87, 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1
dalimi,
nutaria:
Kauno
apygardos teismo 2009 m. sausio 5 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį pakeisti:
Iš atsakovo
Kauno miesto savivaldybės administracijos (j. a. kodas 188764867) ieškovui UAB
,,Kamesta“ (j. a. kodas 259805810) priteistus 4 783
164,58 Lt (keturis milijonus septynis šimtus aštuoniasdešimt tris tūkstančius vieną
šimtą šešiasdešimt keturis litus 58 ct) skolos ir 133 301,31 Lt (šimtą
trisdešimt tris tūkstančius tris šimtus vieną litą 31 ct) palūkanų sumažinti
priteisiant 3 670 886,09 Lt (tris milijonus šešis šimtus septyniasdešimt tūkstančių
aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis litus 9 ct) skolos ir 102 583,66 Lt (šimtą
du tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt tris litus 66 ct) palūkanų.
Iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės
administracijos (j. a. kodas 188764867) ieškovui UAB
,,Kamesta“ (j. a. kodas 259805810) priteisti 23 100
(dvidešimt tris tūkstančius vieną šimtą litų) Lt išlaidų, susijusių su žyminio
mokesčio sumokėjimu pirmosios instancijos teisme.
Iš atsakovo Kauno miesto
savivaldybės administracijos (j. a. kodas 188764867) valstybės naudai (išieškotojas
– Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų
surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) priteisti 18,08 Lt
(aštuoniolika litų 8 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
pirmosios instancijos teisme.
Iš ieškovo UAB ,,Kamesta“ (j. a.
kodas 259805810) valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių
inspekcija (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT
247300010112394300, įmokos kodas 5660) priteisti 5,41 Lt (penkis litus 41 ct)
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos
teisme.
Iš ieškovo UAB ,,Kamesta“ (j. a. kodas 259805810) valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių
inspekcija (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT
247300010112394300, įmokos kodas 5660) priteisti 6900
(šešis tūkstančius devynis šimtus) Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės
administracijos (j. a. kodas 188764867) valstybės
naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas
188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos
kodas 5660) priteisti 23 100 (dvidešimt tris
tūkstančius vieną šimtą litų) Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Iš ieškovo
UAB ,,Kamesta“ (j. a. kodas 259805810) atsakovui Kauno miesto savivaldybės
administracijai (j. a. kodas 188764867) priteisti 6900 (šešis tūkstančius
devynis šimtus) Lt išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu
kasaciniame teisme.
Iš atsakovo Kauno miesto
savivaldybės administracijos (j. a. kodas 188764867) valstybės naudai (išieškotojas
– Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų
surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) priteisti 25,20 Lt
(dvidešimt penkis litus 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu kasaciniame teisme.
Iš ieškovo UAB ,,Kamesta“ (j. a.
kodas 259805810) valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių
inspekcija (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT
247300010112394300, įmokos kodas 5660) priteisti 7,53 Lt (septynis litus 53 ct)
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių
inspekciją grąžinti ieškovui UAB ,,Kamesta“ (j. a. kodas 259805810) 6482,39 Lt (šešių
tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt dviejų litų 39 ct) žyminio mokesčio
permoką.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
|
Teisėjai
|
Algis Norkūnas
|
|
|
Antanas Simniškis
|
|
|
Janina Stripeikienė
|