Civilinė byla Nr. e2A-478-852/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13747-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.2.1.6; 

1.2.2.1.7; 1.2.5.7

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energus group“ ir atsakovo G. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ir inovacinių sprendimų spektras“ (buvęs pavadinimas „Energus“) ir uždarosios akcinės bendrovės „Energus group“ ieškinį atsakovui G. Š., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Wirepro“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Norfos mažmena“ dėl sutartinės baudos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.        Ginčo esmė

1.       Ieškovės restruktūrizuojama UAB „Energus“ (toliau – ir ieškovė1) ir UAB „Energus group“ (toliau – ir ieškovė2) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo G. Š.: 1) ieškovės RUAB „Energus“ naudai 50 000 Eur baudą, pažeidus sutartinę prievolę, ir 968 Eur išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka: 2) ieškovės UAB „Energus group“ naudai 50 000 Eur baudą, pažeidus sutartinę prievolę; 3) ieškovės RUAB „Energus“ naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) ieškovės UAB „Energus group“ naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė RUAB „Energus“ buvo įkurta 2010 m. pabaigoje. Ji rinkoje nuo 2012 metų siūlo išskirtinę „Energy Support“ paslaugą – efektyvų pastato sistemų monitoringą ir valdymą nuotoliniu būdu arba kitaip tariant, nuotolinę pastatų eksploataciją. Ieškovė UAB „Energus group“ buvo įkurta 2016 m. pabaigoje. Ji yra viena didžiausių inžinerinių sistemų rangos įmonių Lietuvoje. Ieškovė2 priklauso vieninteliam akcininkui P. Š.. Savo ruožtu ieškovė2 yra patronuojanti ieškovės1 atžvilgiu, t. y. jai priklauso 100 proc. ieškovės1 akcijų. Abiejų ieškovių vadovu yra P. Š.. Ieškovė1 ir atsakovas G. Š. 2011 m. rugpjūčio 29 d. sudarė darbo sutartį Nr. 8, kurios pagrindu atsakovas pradėjo eiti sistemų administratoriaus – programuotojo pareigas, kuri nuo 2019 m. sausio 31 d. pakeista, atsakovui pradėjus eiti vykdomojo direktoriaus pareigas. Ieškovė2 ir atsakovas 2021 m. gegužės 21 d. sudarė darbo sutartį Nr. 28, kurios pagrindu atsakovas pradėjo eiti projektų vadovo pareigas. Kadangi ieškovės ėmėsi rinkoje teikti išskirtines paslaugas, tokias kaip „Energy Support“, kilo poreikis apsaugoti konfidencialią informaciją, todėl atsakovui, kaip ir kitiems ieškovių darbuotojams, kuriems atliekant darbo funkcijas tampa žinoma ieškovių konfidenciali informacija, buvo pateiktos konfidencialumo sutartys. Atsakovas 2021 m. rugsėjo 1 d. su ieškovėmis sudarė atskiras konfidencialumo sutartis, kurių pagrindu įsipareigojo saugoti konfidencialią informaciją 10 metų po darbo santykių nutraukimo. 2021 m. spalio mėn. tarp P. Š., atstovaujančio ieškovių interesus, ir atsakovo buvo pradėtos derybos, susijusios su atsakovo tolesniu darbu pas ieškoves, tačiau atsakovas nutarė nutraukti darbo santykius. Ieškovės siekė apsaugoti savo interesus, todėl pasiūlė atsakovui sudaryti nekonkuravimo ir neviliojimo susitarimą, aptariant aiškias nekonkuravimo ribas, pateikiant išsamų nekonkuravimo klientų sąrašą bei atitinkamai už tai mokant atsakovui kompensaciją. Atsakovas 2021 m. gruodžio 13 d. elektroniniu paštu ieškovių vadovui P. Š. nurodė, kad šis atsiųstų nekonkuravimo ir neviliojimo susitarimą derinimui bei patikino, kad pasirūpins, jog jo išėjimas niekaip nedarytų įtakos nei darbuotojams, nei darbui su klientais. Ieškovių vadovas 2021 m. gruodžio 14 d. atsiuntė atsakovui derinimui nekonkuravimo ir neviliojimo sutarties projektą bei akcentavo esminius aspektus, kurie ir buvo su atsakovu sutarti dar vykusių derybų metu, t. y., jog atsakovas nevykdys ir nevystys išmanaus pastatų eksploatavimo („Energy Support“ paslauga) veiklos; atsakovas nesiūlys ieškovių grupės klientams projektinės veiklos paslaugų; atsakovas nevilios ieškovių darbuotojų, o už tai atsakovui bus mokama kompensacija. Atsakovas išreiškė tam tikras pastabas. 2021 m. gruodžio 19 d. elektroniniu laišku ieškovių vadovas nurodė, jog tam tikros sutarties sąlygos gali būti derinamos, tačiau klientų sąrašas nebus keičiamas. Taip pat nurodė, jog ieškovės tikisi, kad atsakovas laikysis anksčiau ieškovių vadovui rašytame laiške pateiktų tvirtinimų, jog nebus viliojami ieškovių darbuotojai, klientai, nebus vykdoma išmanaus pastatų eksploatavimo veikla, nebus naudojami ieškovių kurti ar kitais pagrindais valdomi IT produktai. Taigi, savo esme tapo akivaizdu, jog atsakovas nenori pasirašyti jam siūlomos sutarties, ypač atsižvelgiant į tai, jog jo netenkino prie šios sutarties pradedamas didžiausių / svarbiausių klientų sąrašas. Atsakovas nuo 2021 m. gruodžio 23 d. buvo atleistas pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, pačiam darbuotojui prašant. Netrukus po to, t. y. 2022 m. vasario 8 d. atsakovas įsteigė konkuruojantį ūkio subjektą UAB „Wirepro“, kuris iš esmės verčiasi ta pačia veikla kaip ir ieškovės. Dėl darbuotojų viliojimo ir perėjimo į UAB „Wirepro“ paaiškino, jog netrukus po to, kai atsakovas įsteigė trečiąjį asmenį, 2022 m. kovo 1 d. ieškovės1 darbuotojas A. D., pateikė ieškovei1 prašymą dėl atleidimo iš darbo nuo 2022 m. kovo 22 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, o 2022 m. birželio 1 d. jau kitas ieškovės1 darbuotojas E. V. taip pat pateikė prašymą ieškovei1 dėl atleidimo iš darbo nuo 2022 m. birželio 16 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Minėtieji darbuotojai perėjo dirbti pas trečiąjį asmenį. Vėliau sekė ir kitų ieškovės1 darbuotojų išėjimas, t. y. 2022 m. spalio 26 d. – J. M. ir R. K., 2022 m. lapkričio 16 d. – A. D., 2023 m. balandžio 17 d. S. L.. Atsakovas savo aktyviais veiksmais perviliojo minėtus darbuotojus pas save bei bandė toliau vilioti darbuotojus. Keli ieškovės darbuotojai patvirtino, jog atsakovas yra asmeniškai jiems skambinęs ir siūlęs pereiti. Ieškovės2 darbuotojas R. Z. 2022 m. liepos 28 d. raštu patvirtino ieškovei2, kad atsakovas po išėjimo ne kartą yra skambinęs jam ieškovių veiklos klausimais, ir davęs ne kartą suprasti, kad norėtų ieškovių darbuotojus įdarbinti savo įsteigtoje ir valdomoje bendrovėje UAB „Wirepro“. Paaiškino, jog ieškovė1 su ieškove 2 nuo 2020 m. vasario 10 d. yra sudariusi paslaugų sutartį Nr. ENERG20200210, kurios pagrindu persamdo darbų atlikimui/paslaugų teikimui ieškovę1, todėl tiek ieškovės1, tiek ieškovės2 darbuotojai savo esme tarpusavyje susiję. Pažymėjo, jog ieškovė1 investavo į išėjusių darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, apmokėdama įvairaus pobūdžio su tuo susijusias išlaidas. Ieškovės nurodė, kad 2022 m. lapkričio 9 d. elektroniniu paštu iš adresato (duomenys neskelbtini) į atsakovui dar dirbant pas ieškoves šių jam sukurtą darbinį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) buvo gautas elektroninis laiškas. Iš minėto laiško tapo žinoma, kad atsakovas veikdamas trečiojo asmens UAB „Wirepro“ vardu ir interesais veda derybas su ieškovių vienu pagrindinių klientų UAB „Norfos mažmena“. Dar daugiau, kartu su elektroniniu laišku prisegta sutartis taip pat ieškovėms patvirtino ir tai, jog darbai, kurie buvo derinami kaip trečiojo asmens ketinamos teikti paslaugos (atlikti) UAB „Norfos mažmena“, visiškai atitiko tuo metu būtent ieškovės2 UAB „Norfos mažmena“ atliekamus darbus (teikiamas paslaugas), jų pobūdį ir pan. Šios aplinkybės patvirtino ne tik vieno pagrindinių klientų viliojimo faktą, bet ir faktą, kad atsakovas tai darė apgalvotai ir veikdamas iš anksto. UAB „Norfos mažmena“ pateikė ieškovei2 2022 m. lapkričio 14 d. pranešimą Nr. S-2346 apie tai, kad atsisako ieškovės2 teikiamų nuotolinės elektros sąnaudų priežiūros ir analizės paslaugų nuo 2023 m. sausio 1 d., prašant pateikti visų UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ kompiuteriniuose tinkluose esančių monitoringo ir valdymo sistemų valdiklių prisijungimo vardus ir slaptažodžius, aktualiausias schemas su valdomais galiniais įrenginiais ir centrinės energijos monitoringo sistemos administratoriaus teisių vartotojo prisijungimo vardus ir slaptažodžius. Ieškovė2 2023 m. sausio 18 d. kreipėsi į UAB „Norfos mažmena“ su prašymu dėl sutarties su UAB „Wirepro“ kopijos ir papildomos informacijos pateikimo, be kita ko, paaiškindama, jog jai yra kilę pagrįstų įtarimų apie tai, jog UAB „Norfos mažmena“ ir atsakovas su trečiuoju asmeniu jau yra sudarę arba ruošiasi sudaryti paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu bus teikiamos panašios paslaugos į ieškovės2 UAB „Norfos mažmena“ teikiamas paslaugas bei apie tai, kad atsakovas, pasinaudodamas konfidencialia ieškovės2 informacija, siekia įtikinti ieškovės2 klientus nutraukti bendradarbiavimą su ieškove2 ir sudaryti analogiškų paslaugų teikimo sutartis su jo naujai įsteigta ir valdoma įmone (trečiuoju asmeniu). UAB „Norfa mažmena“ į ieškovės2 jai siųstą prašymą nereagavo ir atsakymo nepateikė. Ieškovės pažymėjo, jog UAB „Artelas“ patvirtino, kad 2022 m. liepos mėn. telefoninių pokalbių metu, atsakovas ir jo įsteigtas trečiasis asmuo teikia paslaugas UAB „Norfos mažmena“ parduotuvėse Naujojoje Akmenėje, Plungėje ir galimai kituose miestuose. P. Š. UAB „Alvora“ patvirtino, jog atsakovas buvo susisiekęs su šia įmone ir siūlė atsisakyti ieškovių paslaugų ir pereiti pas trečiąjį asmenį. Mano, jog tokių bandymų pervilioti būta ir daugiau. Ieškovės taip pat paaiškino, kad ieškovė2 organizavo darbuotojų atranką darbų projektų pareigoms užimti. Atvykęs pretendentas V. J. darbo pokalbio metu, o būtent tuo momentu, kuomet atranką vykdžiusio asmens kompiuteryje buvo parodyta ieškovės2 sukurtos administracinių pastatų centro „Danske bank“, Saltoniškių g. 7, Vilniuje, vizualizacija, atskleidė, jog tokią vizualizaciją jis jau yra matęs. Atsižvelgiant į tai, nedelsiant buvo paprašyta patikslinti, kada ir kokiomis aplinkybėmis tokią vizualizaciją pretendentas galėjo matyti, buvo paaiškinta, kad jam (pretendentui) analogišką vizualizaciją parodęs atsakovas, kuomet jis pretendavo į laisvą darbo vietą pas trečiąjį asmenį. V. J. pateikė 2023 m. sausio 6 d. rašytinį paaiškinimą. Po šios informacijos gavimo ieškovės atliko vidinį tyrimą, atsižvelgiant į tai, jog įėjimas į pastatų valdymo sistemą (dar kitaip vadinamą BMS) yra galimas tik suvedus IP adresą su konkrečiu nurodytu portu, taip pat, tik suvedus žinomą priskirtą vartotojo „user name“ ir jam priskirtą slaptažodį, kurie žinomi tik ieškovės2 darbuotojams. Pažymėjo, jog BMS yra abiejų ieškovių produktas, ir ieškovės BMS sistemoms turi išskirtines teises kurti/redaguoti/trinti vartotojo vardus ir slaptažodžius. Tam ieškovės turi administratoriaus vartotojo prieigą ir slaptažodį. Pažymėjo, jog BMS administracinių patalpų centrui „Danske Bank“, Saltoniškių g. 7, Vilnius, aptarnavo ieškovės2 padalinys, kuriam vadovavo atsakovas. Dėl šios priežasties atsakovui buvo žinoma tiek prieiga, tiek ir vartotojo vardas bei slaptažodis prie BMS administracinių patalpų centro „Danske Bank“, Saltoniškių g.7, Vilnius. Ieškovės2 pastatų inžinerinių sistemų priežiūros skyriaus vadovas V. S. 2023 m. sausio 6 d. pateikė rašytinį pranešimą dėl užfiksuoto neteisėto prisijungimo prie pastatų valdymo sistemos, iš kurio matyti, jog 2022 m. rugsėjo 12 d. 18.41 min. 55 s. užfiksuotas prisijungimas prie ieškovėms priklausančios BMS; prisijungta pasinaudojant vartotojo „Support“ vardu ir slaptažodžiu, kuriuos žino tik tam tikri ieškovių darbuotojai; minėtu metu jokie ieškovių darbuotojai nesijungė prie BMS, kadangi jokie darbuotojai ne darbo valandų metu negali prisijungi prie BMS, o ir jokios užduotys nebuvo suformuotos BMS administracinių patalpų centrui „Danske Bank“. Kitaip tariant, patikrinus, ar V. J. nurodytu metu, kuomet jis dalyvavo pas trečiąjį asmenį darbo pokalbyje ir kurio metu atsakovas jam rodė vizualizaciją, analogišką ieškovių kurtai BMS administracinių patalpų centrui „Danske Bank“, o būtent 2022 m. rugsėjo 12 d. laikotarpiu nuo 18:30 val. iki 19:30val., buvo prisijungimų prie BMS. Paaiškėjo, jog iš teisų 2022 m. rugsėjo 12 d. 18:41 val. buvo prisijungta vartotojo vardu „support“. Taigi atsakovas ne tik nesunaikino turimos ieškovių konfidencialios informacijos įskaitant prisijungimo vartotojų vardus ir slaptažodžius, bet ir sėkmingai ja naudojosi savo asmeniniams interesams po išėjimo iš darbo ieškovių bendrovėse. Ieškovės 2022 m. liepos 12 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl konfidencialios sutarties įsipareigojimų pažeidimo, netesybų sumokėjimo, nesąžiningo konkurencijos veiksmų nutraukimo. Ieškovių finansininkas P. M. taip pat patvirtino, kad 2022 m. pavasario pabaigoje – vasaros pradžioje atsakovas buvo pasikvietęs jį pietų, kurių metu klausinėjo apie ieškovių finansinę padėtį, veiklos rezultatus, bei kitos konfidencialios informacijos, kurios jam neatskleidė. Atsakovas trečiojo asmens vardu viską organizuoja teisėtomis priemonėmis, tačiau tai daro siekdamas pridengti tikrąsias aplinkybes. Ieškovės pažymėjo, kad atsakovui pareiga saugoti jų konfidencialią informaciją yra nustatyta Konfidencialumo sutartyse. Taip pat konfidencialumo sutartyse buvo apibrėžta konfidencialios informacijos turinys ir netesybos, jeigu atsakovas nesaugos ir naudos konfidencialią informaciją asmeniniais ar komerciniais tikslais. Nepaisant to, atsakovas, įsteigdamas trečiąjį asmenį visą darbo metu pas ieškoves gautą konfidencialią informaciją, įskaitant klientų sąrašus, sprendimus priimančių asmenų kontaktinius duomenis, visą informaciją apie „Energy Support“ paslaugą, panaudojo savo asmeniniais ir komerciniais tikslais, nes analogišką paslaugą pasiūlė UAB „Norfos mažmena“. Pažymėjo, kad Konfidencialumo sutarčių 4 skyriuje šalys aiškiai susitarė, kas bus laikoma konfidencialia informacija. Pagal Konfidencialumo sutarčių 4.1.1. punktą visa „Energy Support“ paslaugą sudaranti informacija yra konfidenciali. Tačiau atsakovas, pasinaudodamas šia informacija, pradėjo teikti pasaugas UAB „Norfos mažmena“. Tai yra akivaizdus Konfidencialumo sutarčių 4.1.1. punkto pažeidimas. Pažeistas taip pat Konfidencialumo sutarčių 4.1.5. punktas. Konfidencialumo sutarčių 5.1. punktu atsakovas įsipareigojo neatskleisti konfidencialumo informacijos jokiems asmenims be ieškovių sutikimo. Tačiau ieškovėms tapo žinoma, kad darbo pokalbio metu su V. J. naudojo unikalius prisijungimo prie ieškovių kompiuterio duomenis. Pažymėjo, kad aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių visetas patvirtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė su ieškovėmis sudarytas tiek Konfidencialumo sutarčių nuostatas (2.2 punktas) panaudodamas ieškovėms priklausančią konfidencialią informaciją ir/ar komercines paslaptis asmeniniais ir /ar komerciniai tikslais bei CK1.116 straipsnio ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, pasinaudojant informacija, kuri sudaro ieškovių tiek konfidencialią informaciją tiek ir komercinę paslaptį, taip pat gavo iš ieškovių darbuotojų informaciją, turint tikslą konkuruoti bei siekiant naudos tiek sau, tiek ir savo vardu įsteigtam bei valdomam juridiniam asmeniui. Atsakovas dar dirbdamas pas ieškoves buvo aiškiai supažindintas su ieškovių klientų sąrašu, kuris, be kita ko, jam buvo ne tik žinomas iš pateikto sąrašo (kartu su nekonkuravimo ir neviliojimo susitarimo projektu, kuris nebuvo atsakovo pasirašytas, tačiau buvo šalių suderintas), bet ir praktiškai, kadangi atsakovas buvo tas pats asmuo, kurio darbinių funkcijų vykdymas buvo neatsiejamas su ieškovių konfidencialios informacijos sužinojimu (pas ieškovę1 atsakovas ėjo vykdomojo direktoriaus pareigas, o pas ieškovę2 ėjo projektų vadovo pareigas), įskaitant ieškovių klientus, jų kontaktinius duomenis bei kitą su ieškovių paslaugų/darbų teikimu, ypač atsižvelgiantį ilgametę atsakovo darbo patirtį pas ieškoves. Ieškovių klientų sąrašas kaip toks, kurio turinį sudarytų aukščiau nurodyti duomenys, nėra ir niekada nebuvo prieinamas viešai. Atsakovui buvo žinoma tiek UAB „Norfos mažmena“, tiek UAB „Rivona“ sprendimus priimančių asmenų kontaktinė informacija, taip pat informacija apie komercines sąlygas, paslaugas, planuojamų užsakymo apimtis ir pan. Ieškovės Konfidencialumo sutartyse su atsakovu konfidencialiai informacijai priskiriamas darbuotojų atlyginimas, darbo užmokesčio sistemos nuostatos, privatus telefono numeris, asmeninis el. pašto adresas. Paaiškino, kad po atsakovo išėjimo iš ieškovių, išėjo dar 6 darbuotojai iš ieškovės1 ir vienas iš ieškovės2 ir kitą darbo dieną ar po 14 dienų įsidarbino atsakovo įmonėje. Trečiasis asmuo konkuruoja su ieškovėmis, todėl išėjusių darbuotojų yra reikšminga darbo patirtis bei žinios, kvalifikacija, kurią savo lėšomis padėjo įgyti ir tobulinti ieškovės. Niekada viešai nebuvo prieinami ieškovių darbuotojų sąrašai, darbuotojų kontaktiniai duomenys, jiems mokamas darbo užmokestis, darbuotojų asmeninės charakteristikos, darbo įgūdžiai, įgyta kvalifikacija, darbo patirtis ir pan. Konfidencialia ieškovių informacija laikytina bet kokie ieškovių naudojami vartotojo vardai, slaptažodžiai ir kitokio pobūdžio apsaugos kodai ir kitos apsaugos priemonės, taip pat esama ieškovių techninė bazė, bet kokia techninė informacija ir dokumentacija padedanti vykdyti veiklą, tačiau atsakovas po išėjimo iš ieškovių naudojosi šia informacija. Ieškovių įsitikinimu atsakovas pažeidė Konfidencialumo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, dėl ko atsakovui taikytina sutartinė atsakomybė. Taip pat nurodė, jog patyrė išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, kurias prašo priteisti.

2.       Atsakovas G. Š. ir trečiasis asmuo UAB „Wirepro“ atsiliepimu į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį arba atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog apie savo teisių pažeidimą ieškovės vėliausiai sužinojo 2022 m. liepos 12 d., kai pateikė pirmą pretenziją, todėl ši diena laikytina senaties termino pradžios diena. Ieškinys pareikštas 2023 m. rugsėjo 19 d., t. y. praėjus beveik 14 mėn. nuo ieškinio senaties termino pradžios, todėl atsakovas prašė taikyti CK 1.125 straipsnio 5 d. įtvirtintą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ir šiuo savarankišku pagrindu ieškinį atmesti. Paaiškino, kad pagrindinė atsakovo išėjimo iš darbo ieškovių įmonėse priežastis buvo ta, kad ieškovių pagrindinis akcininkas nusprendė keisti įmonių grupės struktūrą tokiu būdu, kad pelningos veiklos iš restruktūrizuojamos ieškovės1 būtų perkeltos į kitas grupės įmones, taip siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškovės1 kreditoriais. Kadangi atsakovas nenorėjo prisidėti prie šios, jo vertinimu, nesąžiningos ir, galimai, net nusikalstamos veikos („fenikso“ sindromas), atsakovas nusprendė pasitraukti iš Energus įmonių grupės. Negana to, atsakovas, išėjęs iš darbo, kurį laiką nežinojo, kur tęs karjerą, todėl ėmėsi įprastų rinkoje darbo paieškos metodų, pvz., dalyvavo keliuose darbo pokalbiuose (tokiose bendrovėse kaip VGTU elektronikos fakultetas, UAB „Eikos statyba“, UAB „Eltko“ ir kt.), informaciją apie tai, kad ieško naujo darbo, skelbė viešai savo profesinio socialinio tinko Linkedin paskyroje. Ir tik vėliau sulaukęs gausybės gerų atsiliepimų bei užklausų ir pasiūlymų nusprendė įsteigti UAB „Wirepro“. Jokie teisės aktai, ar atsakovo su ieškovėmis sudaryti susitarimai nedraudė ir nedraudžia atsakovui užsiimti ūkine-komercine veikla, įskaitant, ir panašia ar analogiška (konkuruojančia) ieškovių vykdomai veiklai. Susitarimas dėl nekonkuravimo nebuvo sudarytas. Konfidencialumo sutarčių sudarymo faktas ar jų nuostatos negali būti aiškinamos tokiu būdu, kuris de facto sukurtų atsakovui nekonkuravimo įsipareigojimą ieškovių atžvilgiu. Atsakovo Konfidencialumo sutartimi prisiimti konfidencialumo įsipareigojimai negali būti aiškinami kaip užkertantys kelią atsakovui užsiimti ūkine-komercine veikla, įskaitant, ir konkuruojančia su ieškovėmis, nes priešingas atsakovo ieškovių atžvilgiu prisiimtų įsipareigojimų vertinimas reikštų neproporcingą konstitucinės asmens teisės pasirinkti darbą bei verslą apribojimą. Maža to, atsakovo įgyta patirtis, žinios, gebėjimas bendrauti, organizuoti verslą negali būti laikomi komercine paslaptimi ir, nesant susitarimo dėl nekonkuravimo, negali būti draudžiama šiais įgūdžiais naudotis net ir konkuruojant su buvusiais darbdaviais – ieškovais. Ieškovės ieškinyje teigia, kad atsakovo įkurtas trečiasis asmuo teikia paslaugas, naudodamasis ieškovių „Energy Support“ paslaugos informacija, kurią ieškovės nurodo kaip savo konfidencialią informaciją. Akcentuodamas šio ieškovių argumento nepagrįstumą, atsakovas pažymėjo, kad jo ir jo vadovaujamo trečiojo asmens vykdoma veikla nėra grįsta jokia ieškovių konfidencialia informacija. Ieškovės neturi teisės bet kokiomis priemonėmis drausti atsakovui naudotis įprastomis darbo aplinkybėmis sąžiningai įgyta asmenine patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ir žiniomis. Trečiojo asmens vykdoma veikla – įvairaus pobūdžio elektrotechnikos sistemų projektavimas ir diegimas, silpnų srovių sistemų (apsauginė ir priešgaisrinė signalizacija, įeigos kontrolės, vaizdo stebėjimo ir kt. ) projektavimas, diegimas ir konfigūravimas, elektrotechnikos procesų valdymo automatizavimas. Tai nėra unikalios ir išskirtinės paslaugos rinkoje, jas gali teikti iš esmės bet kuris ūkio subjektas ar asmuo, atitinkantis teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus (pvz., elektros energetikos darbuotojų sertifikavimo reikalavimus) bei turintis atitinkamų techninių įgūdžių ir žinių. Pačios paslaugos iš esmės yra teikiamos, remiantis universaliomis elektrotechnikos, projektavimo, programavimo, t. y. techninėmis, žiniomis, kurios yra viešos ir monopolinėmis teisėmis nepriklauso jokiam konkrečiam ūkio subjektui ar asmeniui. Didžioji dauguma trečiojo asmens paslaugų yra įvykdoma pagal būtent užsakovo (kliento) iš anksto parengtus techninius ir darbo projektus. Analogiškas paslaugas rinkoje teikia daug ūkio subjektų. Atsakovo įsteigto trečiojo asmens teikiamos paslaugos bei jų turinys, atsižvelgiant į jų universalų pobūdį bei į tai, kad jos yra teikiamos atsakovui naudojantis savo sąžiningai kitose darbovietėse bei savarankiškai įgytomis žiniomis, patirtimi, įgūdžiais ir gebėjimais bei bendro pobūdžio techninėmis žiniomis, negali būti pripažįstamos ieškovių konfidencialia informacija ir ieškovės Konfidencialumo sutarčių pagrindu negali drausti atsakovui realizuoti šių žinių, patirčių, įgūdžių ir gebėjimų. Antra, ieškovės neįrodo, kas sudaro išskirtinį „Energy Support“ paslaugos turinį, ir kokias išimtines teises ieškovės į šias paslaugas turi, t. y. net nenurodo, kokiu pagrindu ieškovės gali drausti kitiems ūkio subjektams teikti elektros ūkio priežiūros paslaugas. Ieškovės deklaratyviai teigia, kad jų teikiama paslauga, vadinama „Energy Support“ paslauga, kurios turinį, pačių ieškovių apibrėžimu, sudaro pastatų inžinerinių sistemų monitoringas ir valdymas nuotoliniu būdu, yra išskirtinė ir visa informacija apie „Energy Support“ paslaugą sudaro komercinę ieškovių paslaptį. Šiuo atveju ieškovių naudojamas paslaugos terminas yra tik marketingo tikslais naudojamas žodžių junginys, tačiau pats šios paslaugos turinys – pastato inžinerinių sistemų monitoringas ir valdymas nuotoliniu būdu – nėra nei unikalus nei išskirtinis. Šiuolaikiniame pastate daugumos inžinerinių sistemų valdikliai būna prijungiami prie interneto, taip sudarant techninę galimybę sekti ir valdyti sistemas nuotoliniu būdu. Atsakovo teigimu jo veikla tiek steigiant, tiek vadovaujant trečiajam asmeniui nėra grįsta jokia ieškovių konfidencialia informacija. Atsakovas savo ir trečiojo asmens veikloje niekada nesinaudojo nei „Energy Support“ terminu, teikdamas paslaugas, taip pat niekada nesinaudojo ieškovių kuriama ar sukurta programine įranga, įskaitant pagal projektą „Pastatų inžinerinių sistemų energetinių sąnaudų monitoringo, prognozavimo ir priežiūros inovatyvių ekspertinių sistemų kūrimas“– jokių ieškovių teiginius patvirtinančių argumentų, susijusių su šiais teiginiais, ieškovės į bylą nepateikė, vadinasi ieškinys turėtų būti atmestas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Atsakovas ir trečiasis asmuo nei UAB „Norfos mažmena“, nei UAB „Rivona“ neviliojo, kontaktine informacija ir informacija apie komercines sąlygas nesinaudojo. Ieškovės nutyli esminę aplinkybę, kad pačios sukėlė konfliktą su UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ ir padarė įtaką šių bendrovių sprendimui pakeisti paslaugų teikėją. Patys klientai UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ kreipėsi į atsakovą pranešdami, kad su ieškovėmis nusprendė nebedirbti, todėl šios aplinkybės sieti su Konfidencialumo sutarčių pažeidimu nėra pagrindo. UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ sprendimas nebedirbti su ieškovėmis buvo nulemti pačių ieškovių veiksmų (ir neveikimo), o ne trečiojo asmens ar atsakovo kokie nors viliojimo veiksmai. Joks teisės aktas, ar atsakovo ieškovių atžvilgiu prisiimtas sutartinis įsipareigojimas nedraudė ir nedraudžia trečiajam asmeniui ar atsakovui teikti paslaugas buvusiam ieškovių klientui. Taigi, vien tik faktas, jog ūkio subjektas (šiuo atveju UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“) nutraukė paslaugų teikimo santykius su ieškove 2 ir nusprendė paslaugas pirkti iš kito ūkio subjekto (trečiojo asmens), nėra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovas ieškovių atžvilgiu atliko kokius tai neteisėtus veiksmus, pasireiškiančius Konfidencialumo sutarčių pažeidimu, nes joks atsakovo ieškovių atžvilgiu prisiimtas sutartinis įsipareigojimas nedraudžia atsakovui tiesiogiai ar netiesiogiai per trečiąjį asmenį teikti paslaugas buvusiems ieškovių klientams. Ieškovės byloje nepateikia visiškai jokių įrodymų, kad atsakovas būtų ėmęsis aktyvių ieškovės klientų UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ perviliojimo veiksmų. Ieškovės niekaip neįrodo, kad tokį klientų būtent UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ kreipėsi į atsakovą ir trečiąjį asmenį dėl paslaugų teikimo ir darbų atlikimo, o ne atvirkščiai. Atsakovo žiniomis, UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ sprendimą atsisakyti ieškovės2 paslaugų ir pasirinkti kitą paslaugų tiekėją lėmė UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ netenkinanti ieškovės2 teikiamų paslaugų kokybė ir dėl to kilęs ieškovų bei šių klientų tarpusavio konfliktai, su kuriais atsakovas niekaip nesusijęs, nes ieškovė2 sutartais terminais neatlikdavo darbų, teikė prioritetą kitiems klientams, palikdavo UAB „Norfos mažmena“ objektus (mažmenines parduotuves) be reikalingos priežiūros, o kilus konfliktui dėl atsiskaitymų nepertraukiamai turėjusias veikti sistemas ieškovai UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ apsisprendimą nulėmė kokie nors neteisėti atsakovų veiksmai ar koks nors informacijos, kurią saugoti įpareigojo Konfidencialumo sutartys, atskleidimas klientams savavališkai atjungė. Ieškovės sąmoningai nuo teismo nutyli šias aplinkybes, kurios iš esmės keičia visą ieškovių ieškinio naratyvą, kad UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ atsisakė ieškovių paslaugų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pasireiškiančių Konfidencialumo sutarčių pažeidimu. Ieškovių nurodytų klientų – UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ – komercinių santykių nutraukimo su ieškovėmis priežastis yra pačių ieškovių nekokybiškai teiktos šiems klientams paslaugos ir dėl to kilę jų tarpusavio konfliktai. Atsakovas pažymėjo, kad joks teisės aktas, ar atsakovo ieškovių atžvilgiu prisiimtas sutartinis įsipareigojimas nedraudė ir nedraudžia atsakovui įdarbinti konkuruojančioje bendrovėje, įskaitant ir ieškoves, dirbusius ar dirbančius asmenis. Be to, ieškovės ieškinyje be spekuliatyvių ir tikrovės neatitinkančių teiginių pateikimo niekaip neįrodo, kad ieškinyje nurodyti darbuotojai buvo pervilioti dirbti į trečiąjį asmenį pasinaudojus ieškovių konfidencialia informacija. Atsakovas niekada neatliko aktyvių tiesioginių ieškovių ieškinyje nurodytų darbuotojų perviliojimo dirbti į trečiąjį asmenį veiksmų, o šie asmenys buvo atrinkti į trečiojo asmens laisvas darbo vietas vykdant įprastus darbuotojų atrankos procesus. Trečiasis asmuo darbuotojų paiešką vykdydavo ir vykdo įprastuose viešuose darbuotojų paieškos kanaluose (skelbiu.lt, cvbankas.lt, facebook.com) skelbdamas informaciją apie laisvas darbo vietas bei trečiojo asmens darbuotojų poreikį. Taigi, trečiojo asmens naudotos viešos darbuotojų paieškos priemonės patvirtina, kad, trečiojo asmens vykdyti darbuotojų paieškos veiksmai ir priemonės buvo nukreipti į platų neapibrėžtą asmenų, kurie galėtų būti suinteresuoti darbu trečiajame asmenyje, ratą, o ne nukreiptos tiesiogiai išimtinai tik į ieškovių darbuotojus, kaip tą bando pateikti ieškovės savo ieškinyje. Ieškovės teigia, kad atsakovas 2022 m. rugsėjo 12 d. 18:41 val., pasinaudodamas darbo pas ieškovės metu sužinotu slaptažodžiu bei vartotojų vardu, prisijungė prie ieškovėms priklausančios konkretaus pastato – administracinių patalpų centrui „Danske Bank”, Saltoniškių g. 7, Vilnius - pastatų valdymo sistemos (BMS) ir tai parodė darbo pokalbyje dalyvavusiam asmeniui. Darbo pokalbio su V. J. metu jam buvo rodyta S. E. gamintojo tinklapyje pateikiami pavyzdžiai su galima vizualizacija projektuose (duomenys neskelbtini). Galimai šie vizualizacijos komponentai galėjo būti panaudoti ir ieškovių projektuose, nes tai laisvai leidžia pats gamintojas. Tikėtina, kad šie panašumai ir suklaidino V. J.. Ieškovių teiginiai, kad jis prisijungė prie ieškovės sistemos yra nepagrįsti. Atsakovo žiniomis „Danske Bank“ sistemą administruoja ne ieškovė, be to, prisijungimo prie pastatų valdymo sistemų (BMS) slaptažodžiai įprastai privalo būti keičiami mažiausiai kas 6 mėn., todėl 2022 m. rugsėjo 12 d., t. y. praėjus 9 mėn. nuo išėjimo iš darbo, atsakovas net teoriškai nebūtų turėjęs techninės galimybės prisijungti prie tokios sistemos, atsakovui jungtis prie tokios sistemos nebuvo jokio tikslo ir jokio motyvo. Atsakovo žiniomis, įprastai prisijungimai prie pastatų valdymo sistemų, siekiant jų saugumo, yra galimi tik per įmonės VPN ar tik iš konkrečių IP adresų (įmonės biuro vietos ar konkrečių prietaisų), tad tai dar kartą paneigia technines atsakovo galimybes jungtis prie ieškovių nurodytos pastatų valdymo sistemos (BMS), ir patvirtina, kad prisijungimai galėjo būti atlikti pačių ieškovių, siekiant imituoti neteisėtus veiksmus.

3.       Trečiasis asmuo UAB „Norfos mažmena“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį dalyje dėl nepagrįstų kaltinimų naudojant ieškovių konfidencialią informaciją UAB „Norfos mažmena“ veikloje atmesti kaip nepagrįstus ir neteisėtus, o dalyje dėl sutartinės atsakomybės taikymo spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad UAB „Norfos mažmena“ 2022 m. lapkričio mėnesį nusprendė atsisakyti ieškovo paslaugų dėl netenkinančios paslaugų kokybės, vėlavimų ir kilusio konflikto. Po šio sprendimo su UAB „Norfos mažmena“ akcininku D. D. susitiko ieškovų vadovas P. Š., kuris ėmė grasinti problemomis ir pareikalavo sumokėti apie 150 000 Eur, nors jokių paslaugų ar darbų iš ieškovų UAB „Norfos mažmena“ buvo nusprendusi nepirkti. Pasak ieškovų vadovo P. Š. UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ turėjo mokėti ieškovams, nes uždirba daugiau pelno, nei ieškovių apyvarta. Šio susitikimo metu P. Š. leido suprasti, kad neįvykdžius jo reikalavimų bus imtasi neteisėtų veiksmų, o restruktūrizuojamai UAB „Energus“ iškėlus bankrotą dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, bus apkaltinta UAB „Norfos mažmena“. Su tokiais ultimatumais ir grasinimais, turinčiais nusikalstamų veikų požymių, D. D. nesutiko, todėl laikytasi sprendimo atsisakyti ieškovių paslaugų. Negavęs pinigų, P. Š. nusprendė realizuoti savo neteisėtus grasinimus, todėl ieškovės neteisėtai pasinaudodamos joms suteikta nuotoline prieiga prie UAB „Norfos mažmena“ vidinio tinklo, užblokavo UAB „Norfos mažmena“ parduotuvių valdymo blokus slaptažodžiais. Dėl to 2023 m. sausio 1 d. sutriko parduotuvių darbas. Reaguojant į tai, UAB „Norfos mažmena“ vadovybė skubiai ieškojo pagalbos, todėl kreipėsi į G. Š., kurio kontaktus turėjo, ir kuris tuo metu vykdė veiklą savarankiškai. Paprašė jo vadovaujamos įmonės atkurti automatikos valdiklių gamyklinius parametrus bei į juos naujai įvesti reikalingus parametrus bei veikimo instrukcijas, kad parduotuvės galėtų atnaujinti veiklą, o ieškovės negalėtų jos pakartotinai sutrikdyti. Ieškovėms užblokavus automatikos valdiklius su slaptažodžiais, UAB „Wirepro“ buvo pateikta užduotis į automatikos valdiklius įvesti reikalingas valdymo instrukcijas naujai, neatsižvelgiant į senuosius duomenis, pagal „Norfos“ pateiktas instrukcijas ir užduotis. Šiems darbams atlikti nebuvo naudojama jokia ieškovių komercinė paslaptis. UAB „Norfos mažmena“ parduotuvėse esančių elektros įrenginių valdymui naudojami automatikos valdikliai visais atvejais yra projektuojami, montuojami, konfigūruojami ir eksploatuojami tik pagal UAB „Norfos mažmena“ parduotuvių standartus, teisės aktų reikalavimus, automatikos valdiklių gamintojo nurodytus, naudojant gamintojų instaliacijas, vadovus. Šiuos darbus UAB „Norfos mažmena“ parduotuvėse atlieka apie 20 skirtingų įmonių, t. y. ne vien ieškovės. Automatikos valdikliai įsigyjami jau su gamintojo programine įranga ir jokios ieškovų kurtos programinės įrangos norint įrangą eksploatuoti, nereikia, t. y. ieškovai klaidina teismą, į automatikos valdiklius įrašomos jau valdomos įrangos veikimo instrukcijos (šviesos, laiko, temperatūros, drėgmės ir pan.) vadinamos „programine įranga“. Duomenys, kaip turi UAB „Norfos mažmena“ parduotuvėse veikti sumontuota elektros įranga yra UAB „Norfos mažmena“ nuosavybės, o ne ieškovų, ir UAB „Norfos mažmena“ gali laisvai pasirinkti, kokius rangovus tokiems darbams samdyti. Aplinkybė, koks rangovas atlieka techninius programavimo darbus, neturi jokios įtakos automatikos valdiklio veikimui, valdikliuose naudojamiems parametrams ir instrukcijoms. Ieškovų noras patekti į UAB „Norfos mažmena“ parduotuves ir nukopijuoti naujausius duomenis iš automatikos valdymo skydų gali būti paaiškinamas tik tuo, kad ieškovės nori tęsti neteisėtus veiksmus prieš UAB „Norfos mažmeną“.

4.       Teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai A. P. (trečiojo asmens UAB „Norfos mažmena“ direktorius), D. D. (UAB „Rivona“ direktorius, UAB „Norfos mažmena“ akcininkas), S. L. (buvęs UAB „Energus“ darbuotojas (duomenys neskelbtini), šiuo metu dirba UAB „Wirepro“), E. V. (UAB „Energus“ dirbo (duomenys neskelbtini), šiuo metu dirba UAB „Wirepro“), V. J. (dirba UAB „Energus“ (duomenys neskelbtini)), R. Z. (dirba „Energus įmonių grupėje“ (duomenys neskelbtini)), V. S. (UAB „Energus“ (duomenys neskelbtini)), A. D. (UAB „Wirepro“ (duomenys neskelbtini), buvęs UAB „Energus“ (duomenys neskelbtini)), A. D. (UAB „Energus“ (duomenys neskelbtini), šiuo metu dirba UAB „Wirepro“), R. K. (dirba UAB „Wirepro“ (duomenys neskelbtini), prieš tai dirbo UAB „Energus“), J. M. (dirba UAB „Wirepro“ (duomenys neskelbtini), prieš tai dirbo UAB „Energus“).

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, t. y. priteisti iš ieškovių UAB „Energus“ ir UAB „Energus group“ trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Wirepro“ lygiomis dalimis 7097,36 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. y. iš kiekvienos ieškovės po 3548,68 Eur) ir 19,92 Eur pašto išlaidų valstybei (t. y. iš kiekvienos ieškovės po 9,96 Eur).

6.       Teismas nustatė, kad ieškovė1 ir G. Š. 2011 m. rugpjūčio 29 d. sudarė darbo sutartį Nr. 8, kurios pagrindu atsakovas pradėjo eiti sistemų administratoriaus – programuotojo pareigas, kuri nuo 2019 m. sausio 31 d. pakeista, atsakovui pradėjus eiti vykdomojo direktoriaus pareigas. Tuo tarpu ieškovė2 ir atsakovas 2021 m. gegužės 21 d. sudarė darbo sutartį Nr. 28, kurios pagrindu atsakovas pradėjo eiti projektų vadovo pareigas. Atsakovas 2021 m. rugsėjo 1 d. pasirašė Konfidencialumo sutartis, kuriomis susitarta dėl darbdavio konfidencialios informacijos apsaugos darbo sutarties galiojimo metu, taip pat ir dešimt metų po darbo sutarties pasibaigimo (2.1 p.). Darbdavio konfidencialia informacija, be kita ko, laikoma informacija apie darbdavio vykdomą veiklą (teikiamą paslaugą), susijusią su energijos valdymo sistemomis, nuotoline pastatų eksploatacija („Energy Support“), jos infrastruktūra, techniniais, IT ir kitais sprendimais, technologijomis, jų panaudojimu, rezultatais, komercinėmis sąlygomis, ir t.t., taip pat visus klientus, kurie domisi ar naudojasi (naudojosi) šia darbdavio paslauga (įskaitant, bet neapsiribojant šio kliento kontaktiniai asmenys ir/ar sprendimus priimantys asmenys, šių asmenų kontaktiniai duomenys, derybų, susitikimų, susirašinėjimų esmė ir detalės, pasiūlymai, užklausimai, užsakymai, pardavimai (darbai) ir pirkimų sąlygos, sutartys, pardavimų (darbų) kainos, ir kainų sudėtinės dalys, paslaugų (darbų) savikaina, paslaugų (darbų) ir kokybės reikalavimai, susiklostę verslo papročiai, komerciniai pasiūlymai, specifikacijos (4.1.1 p.); kuri nurodyta prie Konfidencialumo sutarties pridedamame Konfidencialios informacijos sąraše kaip priede Nr.4 (4.1.3 p.); taip pat bet kokia kita informacija, kurią darbuotojas sužino, vykdydamas Darbo sutartyje nurodytas pareigas ar atlikdamas bei kokius kitus veiksmus ir priklausanti darbdaviui, jo klientams, ar kitiems tretiesiems asmenims, kuri turi vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir negali būti laisvai jiems prieinama (įskaitant bet neapsiribojant bet kokią informaciją apie darbdavio teikiamas paslaugas (atliekamus darbus), finansinę būklę, pinigų judėjimo srautus, darbuotojų sukurtus intelektinės veiklos produktus ar jų dalis, kainodarą, esamų ar potencialių klientų, partnerių ar kontrahentų sąrašus, jų atstovus ir atstovų kontaktinius duomenis, darbuotojų atlyginimus ir darbo sąlygas, šios sutarties sąlygas, taip pat bet kokius kitus duomenis, susijusius su darbdavio vykdoma veikla, bei informaciją, kurią darbdavys laiko gamybine, komercine ar technologine paslaptimi nepriklausomai nuo to, ar tokia informacija yra tiesiogiai įtraukta į darbdavio komercinių, gamybinių ar technologinių paslapčių sąrašą (4.1.5 p.). Su atsakovu G. Š. darbo teisiniai santykiai pasibaigė 2021 m. gruodžio 23 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu.

7.       Teismas nurodė, kad pasak ieškovių, atsakovas įsteigdamas trečiąjį asmenį UAB „Wirepro“, visą darbo pas ieškoves metu gautą konfidencialią informaciją, įskaitant, klientų sąrašus, sprendimus priimančių atsakingų asmenų kontaktus, visą informaciją apie „Energy Support“ paslaugą, panaudojo savo asmeniniais ir komerciniais tikslais, nes analogišką paslaugą perviliodamas pasiūlė ieškovių klientui UAB „Norfos mažmena“. Teismas pažymėjo, kad ginčo šalys, pasirašydamos Konfidencialumo sutartį, aiškiai sutarė, kas bus laikoma konfidencialia informacija, tačiau ši informacija turi būti vertinama kompleksiškai pagal CK 6.193 straipsnį, reglamentuojantį sutarčių aiškinimą. Be to, nagrinėdamas bylą teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Šiuo atveju ieškovės teigia, kad atsakovas pasinaudojo konfidencialia informacija apie klientų sąrašus, sužinojo sprendimus priimančių atsakingų asmenų kontaktus ir perviliojo svarbų ieškovių klientą UAB „Norfos mažmena“. Akivaizdu, jog G. Š. dirbdamas pas ieškoves užmezgė tam tikrus ryšius su klientais ir galėjo susipažinti su sprendimus priimančių asmenų kontaktais. Tačiau ši faktinė aplinkybė pati savaime nesuponuoja išvados, jog tokie ryšiai atsirado išskirtinai dėl atsakovo pastangų, pasinaudojant ieškovių įmonėse gauta konfidencialia informacija. Be to, vertinant ieškovių argumentus būtina išskirti esminį aspektą – paties kliento pasirinkimą. Kaip parodė teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB „Norfos mažmena“ (duomenys neskelbtini) D. D., UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ atsisakė ieškovių paslaugų dėl nepatikimumo, bankroto (restruktūrizavimo) problemos, neatliktų darbų objektuose, o santykiai pavirto į grasinimus, dėl ko reikėjo ieškoti naujo rangovo elektros darbams. Liudytojas taip pat patvirtino, jog jo darbuotojas A. N. pasiūlė tokiems darbams atlikti G. Š., su kuriuo kontaktavo Statybų skyrius. Teigė, kad tikriausiai savo el. pašto adresą pats davė G. Š., kadangi jis jau buvo atlikęs pavienių instaliacijos darbų. Kas neabejotinai patvirtina, jog UAB „Norfos mažmena“ tapo UAB „Wirepro“ klientu ne atsakovo iniciatyva, ir paneigia, jog atsakovas perviliojo ieškovių klientą. D. D., kaip ypač svarbaus kliento, elektroninio pašto adresą atsakovas gavo iš jo paties - nepasinaudojo darbo pas ieškoves metu gauta konfidencialia informacija (sprendimus priimančių asmenų duomenys). Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojo D. D. parodymais, nes jie yra nuoseklūs ir logiški, bei jų nepaneigia jokie kiti bylos duomenys.

8.       Teismas pažymėjo, kad ieškovės ypač akcentavo, jog atsakovas visą informaciją apie „Energy Support“ paslaugą panaudojo savo asmeniniais ir komerciniais tikslais, nes analogišką paslaugą pasiūlė ieškovių klientui UAB „Norfos mažmena“. Dėl ko atsakovas pažeidė Konfidencialumo sutarties 4.1.1 p. įtvirtintą susitarimą. Tačiau teismas vertino, kad tokie teiginiai nėra pagrįsti. Pažymėjo, kad byloje yra nustatyta, jog atsakovas, nutraukęs su ieškovėmis darbo santykius, įsteigė UAB „Wirepro“ , kuri iš esmės verčiasi panašia veikla kaip ir ieškovės. Konfidencialumo sutartimi prisiimti įsipareigojimai nedraudė atsakovui steigti juridinį asmenį ir užsiimti ūkine – komercine veikla, įskaitant ir panašia ar konkuruojančia su ieškovių vykdoma veikla. Teismas pažymėjo, jog nors tarp šalių vyko derybos dėl nekonkuravimo susitarimo sudarymo, tačiau susitarimas pasirašytas nebuvo, tai reiškia, kad nebuvo susitarta ir dėl nekonkuravimo kompensacijos. Visiškai sutiktina su atsakovu, jog ūkinės komercinės veiklos vykdymas, net ir konkuruojančios su ieškovėmis, pats savaime nereiškia jokių atsakovo sutartinių įsipareigojimų ieškovėms ar konkurenciją reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, ar bet kokių kitų neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovių atžvilgiu. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra pateikęs tokį išaiškinimą: „tokią įmonės informaciją, kai su ja yra susipažįstama ir ji tampa neatsiejama darbuotojų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.), darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais“ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 49.2 punktas; 2023 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-969/2023, 63 punktas).

9.       Teismas nurodė, kad sprendžiant, ar atsakovas objektyviai pasinaudojo ieškovių teikiamos „Energy Support“ paslaugos duomenimis, visų pirma, būtina atsižvelgti į tai, ką ieškovės laiko „Energy Support“ paslauga. Ieškovės ieškinyje (2 p.) šią paslaugą pristato kaip efektyvų pastato inžinerinių sistemų (elektrotechnikos, elektroninių ryšių, praėjimo kontrolės, priešgaisrinės ir apsauginių signalizacijų, šildymo/vėdinimo/oro kondicionavimo, procesų valdymo ir automatizavimo) monitoringą ir valdymą nuotoliniu būdu arba kitaip tariant, nuotolinę pastatų eksploataciją. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės neneigė, jog rinkoje yra ir daugiau analogiškas paslaugas teikiančių juridinių asmenų, tačiau ieškovė save pristatė kaip rinkos lyderę ir turinčią išskirtine teises į „Energy Support“ paslaugą. Ieškovės 2023 m. gruodžio 11 d. teismui teiktuose paaiškinimuose (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodė, jog „Energy Support paslaugos sistemą ir kodus kūrė nuo 2012 metų. Sistemos sukūrimas pradedamas nuo Taupiosios programos sudarymo. Taupiosios programos sudarymas pradedamas naudojant šabloną „Taupiosios programos sudarymas“. Šablone nurodyta visa esminė programos veikimo logika suderinta su užsakovu. Ieškovai kartu su užsakovu (klientu) suderina ir detaliai aprašo, kaip turi veikti parduotuvės apšvietimas, technologiniai įrenginiai, vėdinimo įrenginiai. Skyde sumontuotas valdiklis, kuriame įdiegta programa parašyta pagal sukurtą užduotį. Šią programą sukuria (programinį kodą) parašo ieškovų darbuotojai“. Atsakovas teismui teiktuose 2024 m. kovo 22 d. paaiškinimuose Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, jog „S. E. gamintojo valdikliai (kurie įdiegti UAB „Norfos mažmena“ parduotuvėse) yra naudojami su gamintojo S. E. programine įranga, t. y. TWIDO serijos - seni valdikliai, jau nebegaminami, programuojama per S. E. TWIDO Suite programinę įrangą, arba Modicon M221 serijos valdikliai, kurie pakeitė TWIDO serijos valdiklius, ir jie programuojami per S. E. SoMachine Basic programinę įrangą. Tam, kad suvesti reikiamus parametrus į valdiklius jokios ieškovių programinės įrangos nereikia, o informacija, kaip tokį kodą konkrečiam valdikliui sukurti, yra skelbiama viešai esančiose instrukcijose: (duomenys neskelbtini). Ieškovės šios aplinkybės nepaneigė. Kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų, visus darbus UAB „Wirepro“ atlieka naudodamasis viešai skelbiama S. E. ir Elgama gamintojų techninės įrangos instaliavimui, montavimo ir programavimo dokumentacija, kurią bet kas gali gauti gamintojo interneto svetainėse, ar įsigydamas įrangą. Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog trečiajam asmeniui UAB „Normos mažmena“ atsisakius ieškovių paslaugų, nuo 2023 m. sausio 1 d. ieškovės, pasinaudodamos joms suteikta nuotoline prieiga prie Norfos mažmenos vidinio tinklo, užblokavo Norfos mažmenos parduotuvių valdymo blokus slaptažodžiais dėl ko sutriko parduotuvių darbas, dėl ko G. Š. vadovaujama įmonė atkūrė automatikos gamyklinius parametrus bei į juos naujai įvedė reikalingus parametrus bei veikimo instrukcijas. Šią aplinkybę patvirtina antstolės B. P. užfiksuotos aplinkybės 2023 m. vasario 27 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), tokias pat aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas D. D., tokie paaiškinimai nurodyti ir UAB „Norfos mažmena“ teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad UAB „Norfos mažmena“, parduotuvėse įdiegtos nuotolinės valdymo sistemos yra pagal užsakovui reikalingus parametrus ir naudojant S. E. valdikliams naudoti įdiegtą bazinę programą, sukonfigūruota programa kliento praktiniam naudojimui, kuri akivaizdu, jog tam pačiam klientui vėliau teikiant priežiūros paslaugas gali būti tobulinama. Teismo posėdyje apklausti liudytojai, nepatvirtino, jog egzistuoja „Energy Support“ programa. Ieškovės 2023 m. sausio 18 d. pretenzijoje, adresuotoje UAB „Norfos mažmena“, taip pat nekėlė klausimo dėl „Energy Support“ kaip išskirtinės paslaugos (ar programos) - unikalaus jų sukurto produkto - perspektyvos, o aktualiu laikė tik bendradarbiavimo nutraukimą ir klausimą, ar su UAB „Wirepro“ sudaryta analogiškų paslaugų teikimo sutartis. Įvertinęs įrodymų visetą, t. y. šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas sprendė, jog ieškovės neįrodė, jog atsakovas bei jo įkurta įmonė panaudojo būtent ieškovių „Energy Support“ paslaugos duomenis - efektyvų pastato inžinerinių sistemų monitoringą ir valdymą nuotoliniu būdu (nuotolinę pastatų eksploataciją), nei savo asmeniniais nei komerciniais tikslais, o UAB „Norfos mažmena“, atkūrus valdikliuose gamyklinius parametrus, paslaugą UAB „Wirepro“ suteikė naujai įrašydama programinius kodus, atsižvelgiant į suformuluotus kliento poreikius.

10.       Teismas, pasisakydamas dėl ieškovių argumentų, jog atsakovas savo aktyviais veiksmais perviliojo pas save dirbti ieškovių darbuotojus, pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-684/2020, aiškindamas Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, nurodė, kad vien darbuotojų įsidarbinimas kitoje įmonėje neleidžia pripažinti esant nesąžiningą konkurenciją – būtina vertinti visas aplinkybes kompleksiškai, t. y. pasiūlymo pereiti dirbti į kitą įmonę faktą ir jo konkretumą bei intensyvumą, darbuotojų elgesį iki ir po darbo sutarčių nutraukimo, darbo sutarčių nutraukimo priežastis, darbuotojų motyvaciją dirbti buvusioje ir naujoje darbovietėje ir kt. Šiuo atveju ieškovės tvirtina, kad atsakovas G. Š. savo aktyviais veiksmais perviliojo pas save S. L., E. V., A. D., J. M., R. K., A. D. bei tebebandė toliau vilioti darbuotojus. Tuo tarpu atsakovas neigia viliojęs darbuotojus, tvirtina, kad byloje nėra įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad tariama viliojimas būtų vykdomas pasinaudojant konfidencialia informacija. Byloje buvo apklausti 6 liudytojai, kurie iki įsidarbinimo pas trečiąjį asmenį UAB „ Wirepro“ , dirbo ieškovių įmonėse. Liudytojas S. L. parodė, jog „darbą keitė dėl darbo užmokesčio. Turėjo daugiau darbo pasiūlymų, tarp jų ir Nyderlanduose, tačiau, įvertino tai, kad šeima Baltarusijoje. Su A. D. tarėsi dėl darbo, jis paskambino A. D., šis paaiškino koks darbas ir darbo užmokestis. Su G. Š. anksčiau nebendravo, jį matė tik įsidarbinimo dieną. Liudytojas E. V. parodė, kad „kai augimas sustojo, norėjo keisti darbovietę. Pradėjo dairytis rinkoje skelbimų. 2022 m. gegužės mėn. pamatė UAB „Wirepro“ skelbimą, kad įmonė ieško specialistų. Per rekvizitai.lt rado Gedimino kontaktus. Išsiuntė CV, kitą dieną G. Š. paskambino. Liudytojas A. D. parodė, kad „išėjimo priežastys: neaiškios pareigos ((duomenys neskelbtini) dirbti nenorėjo, norėjo kitokio darbo, vėliau pakeistos pareigos – tapo (duomenys neskelbtini), tačiau dirbo tą patį darbą); pradžioje įmonė buvo maža, visi dirbo kaip komanda, vėliau didėjo skyrių kiekis ir visi dirbo ne dėl bendro intereso, o kiekvienas už save, atsirado konkurencija, bonusinė sistema, bet fiziškai neįmanoma pasiekti bonusų); įmonė turėjo skolų nuo 2018 metų, tiekėjai juokėsi, kad negalėsim įsigyti, vėlavo darbo užmokesčiai; didėjant darbuotojų skaičiui atsirado toksiškų kolegų, tai nepatiko; darbuotojams įteikė konfidencialumo sutartis su neadekvačiais reikalavimais, tai baugino žmones, nustatytos neadekvačios baudos. Darbe nesijautė gerai. Į darbą ėjo iš pareigos. Gal 3 ar 4 kartus norėjo išeiti iš darbo – pakėlė atlyginimą, todėl liko dirbti, tai buvo ne kartą. Parašęs prašymą išeiti iš darbo, neturėjo vizijos, ką toliau daryti, tačiau domėjosi darbo skelbimais, žiūrėjo vietos pas konkurentus ir pamatė Facebook, kad G. Š. ieško darbuotojų. Nusiuntė CV, šis pakvietė pasikalbėti. Darbo ieškojo, tačiau ar siuntė CV į kitas įmones, neatsimena, gal siuntė (duomenys neskelbtini). Dabar patinka gera komanda, kolegos, atlyginimas nėra pirmoje vietoje. G. Š. pažinojo kaip vadovą, jis yra geras, žmonės jam prioritetas“. Liudytojas A. D. parodė, jog „darbą nutarė pakeisti dėl įmonės resursų, skolų, buvo daug viršvalandžių. Parašė prašymą išeiti. Ieškojo įvairių galimybių, pasiūlymus turėjo iš kelių įmonių. Galvojo net apie savo įmonę. Facebook pamatė skelbimą, kad G. Š. įkūrė įmonę. Kai išėjo iš darbo, paskambino Gediminui 2022 m. gruodžio mėn., nes turėjo jo telefoną. Pasiūlė susitikti, informavo, kad bedarbis. Telefonu aptarė galimybę dirbti kartu. Po kelių dienų įsidarbino UAB „Wirewpro“. Šią įmonę pasirinko, nes pažinojo Gediminą“. Liudytojas R. K. parodė, kad „iš UAB „Energus“ buvo išėjęs dėl grubaus vadovo J. pasakymo, kad „ne žmonės, o vergai“. Vėliau dar 4 metus pakentėjo ir pradėjo ieškoti darbo. Darbo ieškojo internete, klausė kolegų. Viskas ėjo blogyn ir blogyn, darbo pradėjo intensyviai ieškoti. Rado skelbimą gal skelbiu.lt. Vieno kito paklausė, sužinojo, kad G. Š. išėjo. Neigė, kad G. Š. perviliojo dirbti. Telefoninio pokalbio metu pasiūlė pabandyti. Pasakė, kiek norėtų uždirbti. Vyko derybos dėl darbo užmokesčio. Anksčiu dirbo su G., viskas vyko sklandžiai“. Liudytojas J. M. parodė, kad „netenkino atlyginimas. Ilgai galvojo, kolega pasiūlė išeiti į UAB „Wirepro“, iš karto išėjo. Pasiūlė R. K.. Iki išėjimo, darbo ieškojo internete. Su G. Š. nebendravo, žinojo, kad viršininkas, tik pasisveikindavo UAB „Energus“. Pats išėjo į UAB „Wirepro“, nes norėjo kažko daugiau. Apkalbėjo sąlygas su R.. Neatsimena, tačiau atrodo, jog R. pasakė, kokia alga. Paskui darbo sąlygas derino su G.: dėl pareigybės ir nuo kada dirbti“. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus liudytojų parodymus, konstatavo, kad ieškovės darbuotojai su ja darbo santykius nutraukė ne dėl atsakovo atliktų aktyvių veiksmų – siūlymų nutraukti darbo sutartis su ieškovėmis (ką atsakovas neigia), o dėl pačių darbuotojų apsisprendimo, kuris buvo nulemtas objektyvių priežasčių – jų netenkinančių darbo sąlygų ir darbo užmokesčio dydžio, karjeros galimybių nebuvimo, ieškovių finansinės padėties. Ne vienas liudytojas parodė, jog darbo dairėsi ir kitose įmonėse, siekdami užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus. Be to, apie galimybę įsidarbinti UAB „Wirepro“ sužinojo iš Facebook paskelbto skelbimo ir kitų internetinių portalų, taip pat per kolegas, tačiau nei vienas jų nepatvirtino, jog G. Š. būtų pasiūlęs darbą, juolab, jog su juo ieškovės įmones palikę asmenys nepalaikė jokių ryšių. Be to, kaltinimai, jog atsakovas galėjo pasinaudoti konfidencialia informacija apie darbuotojų darbo užmokestį taip pat nėra pagrįsti. Kaip antai, liudytojas S. L. parodė, jog jis pats pasakė atsakovui, koks yra jo darbo užmokestis, o liudytojas A. D. parodė, jog jo darbo užmokestis dabar 20-30 proc. mažesnis. Pastebėtina, jog liudytojas R. Z. parodė, jog jis buvo viliojamas G. Š. pereiti dirbti pas jį, sulaukė dviejų skambučių, vyko dalykiniai pokalbiai, pakvietė užeiti į ofisą atsigerti arbatos, pakvietimą arbatos suprato kaip viliojimą, tačiau tiesioginio pasiūlymo pereiti dirbti nebuvo.

11.       Teismas, pasisakydamas dėl ieškovių argumentų dėl to, jog atsakovas naudojosi ieškovių konfidencialia informacija, įskaitant prisijungimo vartotojų vardus ir slaptažodžius, jos nesunaikino, naudojosi savo asmeniniams interesams tenkinti po išėjimo iš darbo, nurodė, kad tokį tvirtinimą ieškovės grindžia tuo, jog ieškovei2 organizuojant darbuotojų atranką darbų projektų pareigoms užimti, atvykęs pretendentas V. J. darbo pokalbio metu, būtent tuo momentu, kuomet atranką vykdžiusio asmens kompiuteryje buvo parodyta ieškovės2 sukurtos administracinių patalpų centro „Danske bank“, Saltoniškių g. 7, Vilniuje vizualizacija, atskleidė, jog tokią vizualizaciją jau yra matęs. Buvo paaiškinta, kad jam pretendentui analogišką vizualizaciją parodęs atsakovas, kuomet jis pretendavo į laisvą darbo vietą UAB „Wirepro“. Teismas pažymėjo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Minėtai aplinkybei pagrįsti, kaip įrodymą, ieškovės pateikė 2023 m. sausio 6 d. V. J. paaiškinimą bei tos pačios dienos V. S. pranešimą dėl užfiksuoto neteisėto prisijungimo prie pastatų valdymo sistemos. Tačiau šiuos įrodymus vertino kaip nepatikimus, kadangi abu dokumentai, yra parengti tuo pačiu metu, t. y. 2023 m. sausio 6 d. (abejotinas sutapimas). Be to, ieškinyje teigiama, jog apie tai, jog V. J. vizualizaciją galimai matė organizuojant darbuotojų atranką darbų projektų pareigoms užimti, tačiau 2023 m. sausio 6 d. V. J. paaiškinime nurodyta, jog „vėliau, kai įsidarbinau UAB „Energus group“ ir pradėjau nagrinėti šios įmonės kuriamus pastatų valdymo sistemų produktus (vizualizacijas) supratau, kad analogišką produktą (sistemą) ir jo vizualizaciją man rodė G. Š. savo kompiuteryje per darbo pokalbį UAB „Wirepro“. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. J. parodė, jog „nagrinėdamas UAB „Energus“ darytas vizualizacijas, jis atkreipė dėmesį į pastatą, kad ta pati vizualizacija, dėmesį patraukė rožinis fonas. Tą pastebėjo praėjus 2-3 mėnesiams po įsidarbinimo“. Tačiau liudytojas nepatvirtino, jog iš tiesų tai ta pati vizualizacija, parodydamas, kad „Vizualizacija labai panaši, bet negali pasakyti, kad ta pati“. Vertinant, ar iš tiesų atsakovas panaudojo vizualizacijos duomenis, taip pat yra svarbūs liudytojo V. S. parodymai, kad „pavaldiniai žinojo apie prisijungimus prie sistemos: G. Š., E. V., turbūt 2-3 iš jo padalinio; tos kartos valdikliai lokalizacijos nenurodo IP adreso; įmonės serveryje saugomi prisijungimai (folderyje saugomi, excel faile); negali pasakyti, kiek žmonių prie to prisijungė; prisijungimo po darbo valandų nebuvo; negali prisiminti, ar tuo metu buvo koks nors sistemos gedimas; užklausė darbuotojus, ir niekas nepatvirtino, kad būtų prisijungę.“ Liudytojo V. J. paaiškinimais „prie prisijungimo duomenų bazės gali prieiti 8-10 žmonių; didžiąją dalį vizualizacijų yra peržiūrėjęs tam, kad įgautų žinių, kas yra sukurta, kokie klientai; leidimo S. prisijungimui neprašydavo“. Teismas pažymėjo, kad duomenų, kurie nėra nuoseklūs ir turintys prieštaravimų, pagrindu, negali daryti išvados, jog atsakovas pasinaudojo ieškovių konfidencialia informacija, įskaitant prisijungimo vartotojo vardą ir slaptažodį, juolab, jog 2022 m. rugsėjo 9 d. 18 val. 41 min. 55 s užfiksuoto prisijungimo duomenys nėra išsamūs, t. y. valdikliai lokalizacijos ir IP adreso nenurodo, o liudytojų parodymais, prisijungimu galėjo disponuoti ne tik atsakovas, bet ir kiti asmenys.

12.       Teismas konstatavo, kad ieškovės neįrodė, jog atsakovas pažeidė Konfidencialumo sutartimi nustatytus įsipareigojimus, todėl ieškovių reikalavimai dėl baudos priteisimo, pažeidus sutartinę prievolę, atmetė. Pažymėjo, kad prašymai dėl procesinių palūkanų priteisimo irgi atmestini kaip išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo. Atsižvelgiat į procesinę ginčo baigtį teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

13.       Teismas pasisakydamas dėl atsakovo prašymo taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą ieškinio senatį nurodė, kad senaties terminas nėra praleistas. Teismas atsižvelgė į tai, kad reikalavimai atsakovui dėl Konfidencialumo sutarties 4.1.1 p. pažeidimo, t. y. veiklos, susijusios su energijos valdymo sistemomis ir nuotoline pastatų eksploatacija („Energy Support“), teismo vertinimu, tapo žinomi, kai 2023 m. sausio 18 d., kai ieškovė2 kreipėsi į UAB „Norfos mažmena“ su prašymu dėl sutarties su UAB „Wirepro“ pateikimo. Pirmą kartą ieškinys Vilniaus apygardos teismui paduotas 2023 m. birželio 16 d. civilinėje byloje Nr. e2- 2398-863/2023, tačiau teismas ieškinį atsisakė priimti, kadangi tokia byla neteisminga apygardos teismui. Po to ieškovai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-13895-987/2023 pateiktas 2023 m. birželio 19 d., tačiau jį atsisakyta priimti, kadangi ieškovės nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. 2023 m. liepos 3 d. prašymu ieškovės kreipėsi į išankstinę ginčų nagrinėjimo tvarka instituciją, o nesutikdami su Darbo ginčų komisijos sprendimu DK 231 straipsnyje nustatytais tvarka ir terminais realizavo savo teisę į teisminę gynybą pakartotinai. Dėl nurodytų priežasčių, teismas sprendė, jog CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytas senaties terminas nėra praleistas.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Ieškovė UAB „Energus group“ (ieškovė2) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Ieškovė nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su teismo sprendimu argumentus:

14.1.                      Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, kadangi padarė teisiškai reikšmingas išvadas byloje nesivadovaujant kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo specifikos šios kategorijos bylose. kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiose kaip nagrinėjamoji bylose įrodinėjimas turi savitą specifiką ir iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2013; ir kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik faktas, jog darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas daryti išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos. Tačiau kai yra daugiau įrodymų, patvirtinančių kryptingą darbuotojų rengimąsi pereiti dirbti pas konkurentą, darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkuruojančiame ūkio subjekte, ypač kai tokius veiksmus atlieka ne vienas, o daugiau darbuotojų, šie darbuotojai turi reikšmingos patirties, atitinkančios įmonių veiklos sritį, konkurentas po naujų darbuotojų įdarbinimo įgijo pranašumą, palyginti su buvusia padėtimi, teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, turi spręsti dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų egzistavimo ar jų nebuvimo įrodytumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-472/2011; ir kt.). Apeliantės vertinimu, byloje ieškovių nurodytų faktinių aplinkybių visuma, kuri pagrįsta tiek rašytiniais įrodymais, tiek ir šalių teiktais paaiškinimais bei liudytojų parodymais, patvirtina, kad atsakovas pažeidė Konfidencialumo sutartį. Padarydamas priešingas išvadas teismas netinkamai atliko įrodymų tyrimą, be pagrindo netenkino ieškovių prašymų bylos eigoje (dėl įrodymų išreikalavimo, daiktų/vietos apžiūros ir liudytojų iškvietimo) ir neatskleidė bylos esmės.

14.2.                      Apeliantė paaiškina, kad pagal DK 25 straipsnio 5 dalį, pareigą saugoti konfidencialią informaciją (informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine), profesine, valstybės ar tarnybos paslaptimi) ir atsakomybę už šio įsipareigojimo pažeidimą reglamentuoja įstatymai. Šio kodekso nustatyta tvarka darbo sutarties šalys gali sudaryti papildomus susitarimus dėl konfidencialios informacijos apsaugos. DK 39 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudos ir kitiems asmenims neatskleis tam tikros iš darbdavio ar dėl atliktos darbo funkcijos gautos informacijos, kurią darbo sutarties šalys savo susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos įvardys konfidencialia. Šio straipsnio 2 dalis numato galimybę sulygti ir dėl netesybų už tokio susitarimo nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą.

14.3.                      Apeliantė paaiškina, kad vadovaujantis Konfidencialumo sutartimi, sudaryta tarp apeliantės ir atsakovo, bei prie jos pridėtu konfidencialios informacijos sąrašu, kaip priedu prie sutarčių, konfidencialia informacija, be kita ko, buvo/yra laikoma (4.1.3 punktas): darbuotojų atlyginimas, darbo užmokesčio sistemos nuostatos, <...> privataus telefonų numeris, <...>, asmeninis el. pašto adresas, <...>; vykdomi projektai ir jų apimtis, <...>; esamų ir buvusių Klientų, bendradarbiaujančių ūkio subjektų ir tiekėjų, rangovų sąrašai, jų kontaktiniai asmenys ir/ar sprendimus priimantys asmenys, šių asmenų kontaktiniai duomenys, <...> užsakymai, pardavimai ir pirkimų sąlygos, sutartys, pardavimų kainos ir kainų sudėtinės dalys, paslaugų savikaina, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, susiklostę verslo papročiai, komerciniai pasiūlymai, specifikacijos; <...>; bet kokie naudojami vartotojo vardai, slaptažodžiai ir kitokio pobūdžio apsaugos kodai ir kitas apsaugos priemonės; <...>, esama darbdavio techninė bazė, bet kokia techninė informacija ir dokumentacija, padedanti vykdyti veiklą; taip pat kita informacija, kuriai yra suteiktas konfidencialios informacijos ar komercinės paslapties statusas pagal darbdavio vidaus dokumentus ar darbdavio sudarytas sutartis, kita informacija, susijusi su darbdavio veikla, informacija, kurios atskleidimas gali sukelti neigiamą poveikį darbdavio, jo klientų, o taip pat visų jo darbuotojų veiklai ar reputacijai; bet kokia kita informacija, kuri dėl savo pobūdžio neturėtų būti perduodama tretiesiems asmenims. Kitaip tariant, Konfidencialumo sutartyje aiškiai raštu įtvirtinta, kokią informaciją apeliantė laiko vertinga, slapta ir saugoma nuo trečiųjų asmenų.

14.4.                      Apeliantė paaiškina, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje įrodinėjo, kad atsakovas, atsižvelgiant į teismui nurodytus žinomus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, pažeidė Konfidencialumo sutarties nuostatas šiais aspektais: pasinaudojo ieškovių Konfidencialia informacija – viešai neprieinamais duomenimis apie klientus UAB „Norfos Mažmena“ ir UAB „Rivona“, o būtent, jų kontaktiniais asmenimis, sprendimus priimančiais asmenimis, jų kontaktine informacija, kas buvo ieškovių įgyta per ilgamečius veiklos ryšius su šiais klientais; pasinaudojo ieškovių Konfidencialia informacija – viešai neprieinamais duomenimis apie klientams UAB „Norfos Mažmena“ ir UAB „Rivona“ teikiamas paslaugas, jų specifiką, per ilgamečius veiklos ryšius šiems klientams ištobulintas „Energy Support“ paslaugas, kurios buvo bendradarbiavimo eigoje „išgryninamos“ bendradarbiaujant su klientais pagal geriausius šių klientų poreikius, taigi, ir šių klientų poreikius / techninę informaciją, padedančią vykdyti veiklą bei teikti šiems klientams paslaugas, taip pat finansines sąlygas su šiais klientais (komercinę vertę), kas buvo ieškovių įgyta per ilgamečius veiklos ryšius su šiais klientais; pasinaudojo ieškovių Konfidencialia informacija – viešai neprieinamais duomenimis apie ieškovių darbuotojus, jų kvalifikaciją, atliktas funkcijas ieškovių bendrovėse bei praktinius įgūdžius, finansinę informaciją, kaip darbuotojų gautą darbo užmokestį, jiems taikomas motyvacines sistemas, kas buvo Ieškovių įgyta / tobulinta per ilgamečius veikimo metus; pasinaudojo ieškovių, Konfidencialia informacija – viešai neprieinamais duomenimis apie ieškovių bendrovėse naudojamus vartotojo vardus, slaptažodžius ir kitokio pobūdžio apsaugos kodus ir kitas apsaugos priemones, kurios nėra žinomos tretiesiems asmenims ir skirtos tik ieškovių darbuotojams pagal jų atliekamas atitinkamas darbo funkcijas.

14.5.                      Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenustatė atsakovo veiksmuose Konfidencialumo sutarčių pažeidimo, kadangi darė išvadą, kad UAB „Norfos mažmena“ pakeitė rangovą pačių pasirinkimu ir tam nedarė įtakos aktyvūs atsakovo veiksmai, t. y. ne dėl atsakovo pastangų, pasinaudojant ieškovių įmonėse gauta konfidencialia informacija. Savo ruožtu, tokios išvados, t. y. kad UAB „Norfos mažmena“ tapo UAB „Wirepro“ klientu ne atsakovo iniciatyva buvo padarytos remiantis tariamu paties kliento UAB „Norfos mažmena“ pasirinkimu: teismo posėdžio metu apklausto liudytoju UAB „Norfos mažmena“ (duomenys neskelbtini) D. D. parodymais, kad: UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ atsisakė ieškovių paslaugų dėl nepatikimumo, bankroto (restruktūrizavimo) problemos, neatliktų darbų objektuose, o santykiai pavirto į grasinimus, dėl ko reikėjo ieškoti naujo rangovo elektros darbams; darbuotojo A. N. pasiūlymu darbams atlikti ir buvo pasitelktas atsakovas, su kuriuo kontaktavo Statybų skyrius; teismo posėdžio metu apklausto liudytoju UAB „Norfos mažmena“ (duomenys neskelbtini) D. D. parodymais, kad tikriausiai savo el. pašto adresą pats davė atsakovui, kadangi jis jau buvo atlikęs pavienių instaliacijos darbų. Apeliantės įsitikinimu, teismas darydamas tokias išvadas netinkamai vertimo įrodymus, be pagrindo rėmėsi liudytojo D. D. parodymais, kurie nėra nei nuoseklūs nei logiški. Paaiškina, kad UAB „Norfos mažmena“ buvo ieškovių ilgametis klientas, su kuriuo ieškovė dirbo daugiau kaip 10 metų, t. y. dar iki tol kai pas ieškoves įsidarbino atsakovas. Tai rodo, kad atsakovas tik atėjęs pas ieškoves dirbti, sužinojo jų konfidencialią informaciją, jog UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ yra ieškovių klientai. Taip pat sužinojo šių klientų sprendimą priimančių asmenų ir kitų atsakingų asmenų kontaktus, kaip pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) A. P. ar (duomenys neskelbtini) D. D. kontaktus, su kuriais (kaip ir kitais asmenimis) reikėdavo kontaktuoti vykdant darbo funkcijas. Šie kontaktai nėra viešai prieinami. Teisme (duomenys neskelbtini) D. D. taip pat neprisiminė iš kur atsakovas galėjo gauti jo elektroninio pašto adresą, kuris, kaip pats nurodė, nėra viešai prieinamas. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2022 m. spalio 17 d. išsiuntė elektroninį laišką A. P. ir D. D. su sutarties projektu, t. y. tuo metu, kai UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ buvo ieškovės klientais. Be to, UAB „Norfos mažmena“ yra laikytina suinteresuota bylos baigtimi (kadangi tai gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms), dėl ko, teismas turėjo kritiškai vertinti jos atstovų paaiškinimus. A. P. ir D. D. paaiškinimai yra prieštaringi. Nors abu liudytojai teigė, kad UAB „Norfos mažmena“ pakeitė rangovą (ieškoves) pačių pasirinkimu, kadangi neva atsisakė ieškovių paslaugų dėl nepatikimumo, bet teisme negalėjo įvardinti konkrečių ieškovėms išsakytų pretenzijų. Apeliantės nuomone, tikrasis UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ bendradarbiavimo su ieškovėmis nutraukimo tikslas buvo iš atsakovo gautos geresnės finansinės sąlygos, apie kurias atsakovas žinojo dėl to, kad disponavo šia konfidencialia ieškovės informacija. Apeliantės nuomone, liudytojai melavo apie tai, kokios buvo tikrosios bendradarbiavimo nutraukimo priežastys su ieškove (t. y. tikrieji motyvai buvo išreikšti tik atsakant į ieškovių atstovo klausimus), taip pat klaidingai teigė, kad UAB „Norfos mažmena“ ieškojo naujo rangovo elektros darbams ir kad atsakovą pasiūlė jų darbuotojas. Atsakovas buvo UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ žinomas asmuo, su kuriuo buvo savalaikiai dirbama, komunikuojama, kai jis dirbo pas ieškoves, kuriam netgi buvo išduotas įgaliojimas veikti šių klientų vardu AB ESO, ir, jo patikimumas buvo išbandytas, nes atsakovas buvo nuteistas už kyšio davimą klientų vardu AB ESO, todėl D. D. negalėjo nebūti žinoma apie šį asmenį ir jis neteisingai teisme tvirtino, jog apie atsakovą sužinojo tik iš kito savo įmonės darbuotojo.

14.6.                      Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai rėmėsi atsakovo paaiškinimais, kad neva visus darbus UAB „Wirepro“ atlieka naudodamasis viešai skelbiama S. E. ir Elgama gamintojų techninės įrangos instaliavimui, montavimo ir programavimo dokumentacija, kurią bet kas gali gauti gamintojo interneto svetainėse, ar įsigydamas įrangą. Teismas taip pat neteisingai rėmėsi antstolės B. P. 2023 m. vasario 27 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotomis aplinkybėmis, jog atsakovo vadovaujama įmonė atkūrė automatikos gamyklinius parametrus bei į juos naujai įvedė reikalingus parametrus bei veikimo instrukcijas. Pirmosios instancijos teismas remdamasis šiais įrodymais nepateikė jokių argumentų ir apskritai nepasisakė dėl apeliantės nurodytų argumentų, susijusių įrodinėjamu dalyku. Ieškovė dar kartą atkreipia dėmesį, jog byloje yra pateikusi išsamų aprašymą, susijusį su „Energy Support“ paslauga. Tai nėra vien tik pavienė programa ar programinis kodas, tai visas klientams teikiamų paslaugų paketas, kuris apima unikaliai klientui suprogramuojamą valdiklio programinį kodą su funkcijomis (su zonų, sistemų atskyrimu ir užprogramuota veikimo logika), kurį įdiegia ieškovių darbuotojai, panaudodami ieškovių su įdiegimu susijusią konfidencialią informaciją (įskaitant, bet neapsiribojant, ieškovių sukurtą šiai paslaugai įdiegti programinį kodą, kadangi kiekvienam pastatui skirtingos ir unikalios programos yra parašomos, įvertinus pastato techninius niuansus ir veikimo logiką), taip pat, atitinkamai, tolimesnį monitoringą, valdymą ir pan. Taigi, „Energy Support“ paslaugos sistema ir kodai buvo kuriami (bei tobulinami) nuo 2012 metų. Tuo tarpu teismas be pagrindo konstatavo, kad „Energy Support“ paslauga tėra programa ir kad ji neturi konfidencialumo požymių. Apeliantė paaiškina, kad „Energy Support“ paslaugai suteikti kaip viena iš sudedamųjų dalių yra reikalinga į valdiklius įdiegti kompiuterinę programą, kuri būtent ir parašyta pagal sukurtą užduotį, t. y. šią programą sukuria (programinį kodą) parašo ieškovių darbuotojai. Dėl šių priežasčių, ši kompiuterių programa laikytina intelektine ieškovių nuosavybe, kuri yra ginama įstatymų. Apeliantė pažymi, kad 2021-12-13 atsakovas elektroniniu paštu ieškovių vadovui P. Š. nurodė, kad jo (atsakovo) išėjimas niekaip nedarytų įtakos nei darbuotojams nei darbui su klientais, jeigu tik jam bus išmokėta 6 mėnesių darbo užmokesčių dydžio išeitinė kompensacija bei patvirtino, kad nevilios nei ieškovių klientų nei darbuotojų, nei naudosis „Energy Support“ produkto „know-how“. Šios bylos kontekste, ši aplinkybė ir ypač „Energy Support“ paslaugos išskyrimas, t. y. jos „know-how“ tik patvirtina, jog atsakovas puikiai suprato „Energy Support“ paslaugos unikalumą bei įdirbį sukurti jos „know-how“. UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ procesiniuose dokumentuose nors ir teigė, kad tokio pobūdžio paslaugas, kokias jiems teikė ieškovės neva gali būti suteikta ir kitų rinkoje veikiančių juridinių asmenų, tačiau tai visiškai nelogiška ir prieštarauja tarp šalių susiklosčiusioms faktinėms aplinkybėms. Šios įmonės naudojosi ieškovių teikiamomis „Energy Support“ paslaugomis daugiau kaip 10 metų, tik patvirtina, jog ši paslauga buvo rinkoje unikali. 

14.7.                      Apeliantė teigia, kad atsakovas informavo UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ apie įkuriamą savo naują įmonę, pats viliojo, siūlydamas teikti tapačias ieškovėms paslaugas, pasinaudojant jų konfidencialia informacija bei, pasiūlant finansiškai naudingesnes sąlygas, ko, akivaizdu, jokia kita įmonė nebūtų galėjusi pasiūlyti. Abejotina, jog UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ būtų pasirinkusi atsakovą, jeigu šiam nebūtų žinoma ieškovių konfidenciali informacija.

14.8.                      Apeliantė paaiškina, kad teismas rėmėsi aplinkybe, jog UAB „Wirepro“ paslaugas atlieka naudodamasis viešai skelbiama S. E. ir Elgama gamintojų techninės įrangos instaliavimui, montavimo ir programavimo dokumentacija, kurią bet kas gali gauti gamintojo interneto svetainėse, ar įsigydamas įrangą, tačiau šių aplinkybių niekaip nepatikrino, t. y. jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Ši dokumentacija nurodo kaip valdiklį instaliuoti, montuoti ir programuoti, tačiau, savaime nepateikia jokių programavimo kodų, kurie ir sukuriami ieškovės (bei suvedami jos darbuotojų), ir kurie ir tampa jos intelektinės nuosavybės dalimi. Atsakovas pateikė antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuris, teismo vertinimu, taip pat įrodo, kad atsakovo vadovaujama įmonė atkūrė automatikos gamyklinius parametrus bei į juos naujai įvedė reikalingus parametrus bei veikimo instrukcijas. Tačiau vien tik skaitant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ar stebint vaizdo įrašą ir neturint jokių kitų duomenų ar specialiųjų žinių, niekaip negalima nustatyti ne tik kas buvo atlikta, bet ir ar buvo atlikta taip, kaip kad nurodo / teigia atsakovas, t. y. jog neva buvo atkurti automatikos gamykliniai parametrai bei į juos naujai įvesti reikalingi parametrai bei veikimo instrukcijos. Būtent tokias abejones kelia ir vaizdo įrašo metu, 1 min. 27 sek. jame esančio asmens ištartas sakinys „čia sena programa“, antstolei paklausus „tai jūs seną ištrinat?“, atsakoma „kol kas valdiklyje neištrinam“. Tuo pačiu, tai taip pat patvirtina, jog atsakovo atstovai turi ir disponuoja „sena programa“, t. y. ja naudojosi bei tebesinaudoja.

14.9.                      Apeliantės vertinimu, teismas nesuprato „Energy Support“ paslaugos esmės, unikalumo ir veikimo principų, nepaisant to teismas atmetė ieškovės prašymus dėl papildomų įrodymų surinkimo. Ieškovės prašė išduoti teismo liudijimą leidžiantį ieškovėms ir jų įgaliotiems atstovams patekti į UAB „Norfos mažmena“ valdomas parduotuves „Norfa“ adresu Baltų pr. 195 Kaunas, Klevų g. 4 Lentvaris, Parodų g. 1, Vilnius, Šiaurės pr. 44, Kaunas ir sudaryti galimybes apžiūrėti, prieiti prie valdymo skydų, susipažinti su programine įranga bei atlikti kitus veiksmus. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta išduoti teismo liudijimą ieškovės teikė atskirąjį skundą, bet Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-350-852/2024 apeliacinį procesą nutraukė, pažymėdamas, kad tai neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai, o ginčo šalys argumentus dėl įrodymų neišreikalavimo galės pateikti apeliaciniame skunde. Apeliantės vertinimu, teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir įrodinėjimo procesą, o tai turi lemiamą reikšmę tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiama dėl konfidencialios informacijos panaudojimo. Teismas nepagrįstai atmetė ir kitą ieškovių prašymą, t. y. prašymą leisti apžiūrėti valdiklius remiantis CPK 210 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. leisti apžiūrėti daiktinius įrodymus (valdymo skydus su juose matomu (prieinamu) programiniu kodu skirtu parduotuvių energijos sistemos valdymui). Ieškovė pažymi, kad ieškovės atstovai ir darbuotojai teisme liudijo, kad neįmanoma per 3 mėn. sukurti visų Norfos programinių kodų, nebent jie būtų sukurti ir perrašyti pasinaudojant ieškovių konfidencialia informacija, t. y. „Energy Support“ paslaugos „know-how“. Todėl apžiūrėti ir įvertinti valdikliuose esančią programą, buvo būtina. Liudytojas V. J. nurodė, kad valdiklis pats neveikia be programinio kodo sukūrimo, o tik su visokiomis programomis (ladder, instruction list) nevykdys Norfos pageidavimų. Savo ruožtu, tiek liudytoju apklaustas A. P., tiek ir D. D. atsakydami į klausimą „Kai UAB „Wirepro“ perrašė valdikliuose programinius kodus, ar parduotuvių elektros sistemos veikia taip pat kaip ir seniau teikiant paslaugas Energus?“, patvirtino, kad veikia taip pat. Apeliantės vertinimu, ši aplinkybė patvirtina tai, kad buvo pasinaudota ieškovių konfidencialia informacija, priešingu atveju, parduotuvės neveiktų taip pat / identiškai.

14.10.                      Apeliantė nurodo, kad nesutinka su teismo išvadomis, jog ieškovių darbuotojai darbo santykius nutraukė ne dėl atsakovo atliktų aktyvių veiksmų – siūlymų nutraukti darbo sutartis su ieškovėmis, o dėl pačių darbuotojų apsisprendimo. Atsakovo kviesti liudytojai, t. y. buvę ieškovių darbuotojai yra šiuo metu trečiojo asmens darbuotojai, tiesiogiai pavaldūs atsakovui. Liudytojai nurodė, kad dairėsi darbo ir kitose įmonėse, tačiau tai nei patvirtina, nei paneigia byloje įrodinėjamų aplinkybių. Visi iš ieškovių išėję darbuotojai, kurių viso net 11, beveik maksimaliai iki 2 savaičių laikotarpyje įsidarbino pas trečiąjį asmenį, o tai netiesiogiai patvirtina, jog egzistuoja kryptingas darbuotojų rengimasis pareiti dirbti ar perėjimas pas trečiąjį asmenį. Mano, kad esmės nekeičia faktas, kad kai kurie darbuotojai (S. L.) tarėsi ne su atsakovu, bet su A. D., nes jis veikė su atsakovo žinia ir nurodymu. R. Z. liudijo, kad atsakovas jam davęs suprasti, kad norėtų jį įsidarbinti savo įsteigtoje ir valdomoje bendrovėje (UAB „Wirepro“). Atsakovui buvo žinomi ieškovių darbuotojų darbo užmokesčiai pagal pareigybes, o tiksliau, darbo užmokesčio pagal pareigybes rėžiai. Dėl šios priežasties (disponuojant šia informacija) atsakovas galėjo siūlyti ieškovių darbuotojams, įskaitant, ir veikiant per trečiuosius asmenis, jiems palankesnes sąlygas. Ieškovė teigia, kad darbuotojų prašymai išeiti iš darbo jiems patiems prašant, pagal pateikimo datas nesutampa su trečiojo asmens skelbimais dėl ieškomų darbuotojų, skelbtais Facebook paskyroje, o kai kurių skelbimų iš viso nebuvo. E. V. teismo posėdžio metu liudijo, jog 2022 m. gegužę pamatė skelbimą Facebook, kad ieškoma programuotojų, tačiau byloje tokio skelbimo nėra. Ieškovės pirmosios instancijos teismo prašė liudytojais apklausti ir bylos nagrinėjimo eigoje iš ieškovių išėjusius 6 darbuotojus, tačiau teismas nepagrįstai juos atsisakė apklausti.

14.11.                      Apeliantė nurodo, kad nesutinka su teismo vertinimu, jog byloje neįrodyta, kad atsakovas pasinaudojo ieškovių, įskaitant, apeliantės, Konfidencialia informacija – viešai neprieinamais duomenimis apie ieškovių bendrovėse naudojamus vartotojo vardus, slaptažodžius ir kitokio pobūdžio apsaugos kodus ir kitas apsaugos priemones, kurios nėra žinomos tretiesiems asmenims ir skirtos tik ieškovių darbuotojams pagal jų atliekamas atitinkamas darbo funkcijas. Teismas be pagrindo atmetė įrodymus, nurodęs, kad V. J. paaiškinimas ir V. S. tarnybinis pranešimas yra surašyti tą pačią dieną, nors kalbama apie skirtingus konfidencialios informacijos pažeidimo atvejus. Ieškovė paaiškina, kad po pokalbio dėl darbo su V. J. paaiškėjus galimoms aplinkybėms, kad šis asmuo analogišką vizualizaciją jau matęs, nes jam parodęs tokią atsakovas, kuomet jis pretendavo į laisvą darbo vietą pas trečiąjį asmenį, ieškovių prašymu V. J. 2023-01-06 pateikė detalų rašytinį paaiškinimą, kuris nedelsiant buvo perduotas vidinio tyrimo atlikimui. Kadangi kalba eina apie galimą neteisėtą ieškovių konfidencialios informacijos praradimą, pasinaudojant slaptažodžiais ar kitais duomenimis, visiškai natūralu, jog yra reaguojama greitai, todėl dar tą pačią dieną apeliantės pastatų inžinerinių sistemų priežiūros skyriaus vadovas V. S. atliko tyrimą ir jį užfiksavo raštu, pateikiant rašytinį pranešimą dėl užfiksuoto neteisėto prisijungimo prie pastatų valdymo sistemos. Teismas taip pat be pagrindo nesirėmė V. J. paaiškinimais, jog tai buvo ta pati vizualizacija. Atsakovo gynybinė pozicija buvo ta, jog neva jis nesijungė prie Danske sistemos, o V. J. neva rodė S. E. laisvai prieinamas vizualizacijas, netgi pateikdamas nuorodas į jas, tačiau, ieškovių atstovui liudijimo metu parodžius V. J. pagal minėtas nuorodas vizualizacijas, tariamai atsakovo naudotas pokalbio dėl darbo su juo metu, V. J. aiškiai patvirtino, jog tai ne tos pačios vizualizacijos, kurias jis matė.

15.       Atsakovas G. Š. ir trečiasis asmuo UAB „Wirepro“ atsiliepimu prašo ieškovės UAB „Energus Group“ apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti iš apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

15.1.                      Atsakovas ir trečiasis asmuo pažymi, kad teisės aktai ar atsakovo su apeliante sudarytas susitarimas nedraudė ir nedraudžia atsakovui steigti juridinius asmenis, ir užsiimti bet kokia ūkine-komercine veikla, įskaitant, ir panašia ar analogiška (konkuruojančia) apeliantės vykdomai veiklai, dirbti su buvusiais apeliantės klientais ar įdarbinti buvusius apeliantės darbuotojus, nes susitarimas dėl nekonkuravimo tarp apeliantės ir atsakovo niekada nebuvo sudarytas. DK 38 str., kompensacija už nekonkuravimą atsakovui niekada nebuvo mokama. Atsakovo ir ieškovių derybos dėl nekonkuravimo susitarimo sudarymo taip pat negali būti vertinamos kaip sukuriančios atsakovui nekonkuravimo įsipareigojimą. Konfidencialumo sutarties sudarymo faktas ar jos nuostatos irgi nesukuria nekonkuravimo įsipareigojimų. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nei konfidencialumo susitarimo, nei komercinės paslapties apsaugos institutu nesiekiama suvaržyti darbuotojo galimybės įsidarbinti ar užsiimti tam tikra veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023).

15.2.                      Paaiškina, jog apeliantė, apibrėždama bylos ribas, teigė, kad jis pažeidė Konfidencialumo sutartį šiais savo veiksmais: pasinaudojo ieškovių, įskaitant, apeliantės, konfidencialia informacija – viešai neprieinamais duomenis apie klientus UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“, o būtent, jų kontaktiniais asmenimis, sprendimus priimamais asmenimis, jų kontaktine informacija, bei perviliojo šiuos klientus dirbti su trečiuoju asmeniu; pasinaudojo informacija apie šiems klientams teikiamas paslaugas, jų specifiką, per ilgamečius veiklos ryšius šiems klientams ištobulintas „Energy Support“ paslaugas, ir per trečiąjį asmenį pradėjo teikti analogiškas paslaugas; pasinaudojo konfidencialia informacija – viešai neprieinamais duomenimis apie ieškovių darbuotojus, jų kvalifikaciją, atliktas funkcijas ieškovių bendrovėse bei praktinius įgūdžius, finansinę informaciją, kaip darbuotojų gautą darbo užmokestį, jiems taikomas motyvacines sistemas, bei perviliojo darbuotojus (A. D., E. V., J. M., R. K., A. D., S. L.) dirbti į trečiąjį asmenį; pasinaudojo ieškovių konfidencialia informacija – viešai neprieinamais duomenimis apie ieškovių bendrovėse naudojamus vartotojo vardus, slaptažodžius ir kitokio pobūdžio apsaugos kodus ir kitas apsaugos priemones, kurios nėra žinomos tretiesiems asmenims ir skirtos tik ieškovių darbuotojams pagal jų atliekamas atitinkamas darbo funkcijas. Atsakovo ir trečiojo asmens įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos įrodymus ir teisingai konstatavo, kad šie konfidencialios informacijos pažeidimo atvejai nėra įrodyti.

15.3.                      Atsakovas ir trečiasis asmuo paaiškina, kad apeliantė niekada neturėjo sutarčių dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo su UAB „Norfos mažmena“ ir/ar UAB „Rivona“, todėl net nebuvo pagrindo susiformuoti apeliantės lūkesčiui, kad šie klientai kažkurį laiką ateityje pirks paslaugas tik iš apeliantės. Todėl UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ tapimas UAB „Wirepro“ klientėmis apeliantei nesukelia jokių teisinių pasekmių. Vien tik faktas, jog ūkio subjektas (šiuo atveju UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“) nebeužsakė daugiau paslaugų iš ieškovės 1, kuri pirmosios instancijos teismo sprendimo net neskundė apeliacine tvarka, ir nusprendė paslaugas pirkti iš kito ūkio subjekto (trečiojo asmens I), nėra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovas apeliantės atžvilgiu atliko kokius tai neteisėtus veiksmus, pasireiškiančius Konfidencialumo sutarčių pažeidimu.

15.4.                      Atsakovas ir trečiasis asmuo paaiškina, kad ieškovės nepateikė visiškai jokių įrodymų, kad atsakovas būtų ėmęsis aktyvių klientų UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ perviliojimo veiksmų. Byloje nustatyta, kad šie klientai savo valia ir iniciatyva pasirinko trečiąjį asmenį UAB „Wirepro“ kaip paslaugų teikėją. Priešingai nei teigia, apeliantė, nėra visiškai jokio pagrindo tokius liudytojų parodymus vertinti kritiškai ar laikyti juos nepatikimais, nes byloje nėra sprendžiamas nei UAB „Norfos mažmena”, nei UAB „Rivona” teisių, pareigų ar atsakomybės klausimas, taigi visiškai nėra jokio pagrindo išvadai dėl UAB „Norfos mažmena“ ar UAB „Rivona“ suinteresuotumo bylos baigtimi, dėl ko D. D. ar A. P. galėjo duoti netikslius ar neteisingus parodymus. Atsakovo vertinimu, liudytojai išsamiai ir nuosekliai paaiškino visas aplinkybes. UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ sprendimas nebedirbti su ieškove 1 buvo įtakotas pačių ieškovių veiksmų (ir neveikimu), o ne nulemtas trečiojo asmens ar atsakovo kokių nors viliojimo veiksmų. Nėra visiškai jokių įrodymų, kad UAB „Norfos mažmena” ir UAB „Rivona” perėjimo dirbti su trečiuoju asmeniu lėmė tai, kad atsakovas žinojo UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ sprendimus priimančių asmenų kontaktinius duomenis. Apeliantės ir atsakovo sudaryta Konfidencialumo sutartis negali niekaip riboti ir neriboja UAB „Norfos mažmena” ir UAB „Rivona” teisės laisvai pasirinkti rangovus ar paslaugų teikėjus, ar juo labiau – su kuo ir kada bendrauti. Šiuo atveju kontaktas su atsakovu įvyko UAB „Norfos mažmena“ iniciatyva (iš pradžių atlikti smulkų remontą, pakeisti įrangą ir pan., o tenkinant darbų kokybei – ir kitus elektrotechnikos ir automatikos darbus).

15.5.                      Atsakovas ir trečiasis asmuo nesutinka su apeliantės teiginiais, kad atsakovas nukopijavo „Energy Support” paslaugą. Paaiškina, kad ieškovės visiškai nepagrindė, kad turi išimtines teises į paslaugas, kurias UAB „Wirepro“ teikė UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“, ar į informaciją, kurios pagrindu paslaugos buvo teikiamos, t. y. visiškai neįrodė, kokiu pagrindu ieškovės gali drausti kitiems ūkio subjektams teikti įprastas elektros ūkio priežiūros paslaugas, kurias rinkoje teikia kelias dešimt subjektų. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo UAB „Norfos mažmena“ teikė paslaugas/atliko darbus, kuriems atlikti nėra reikalinga jokia tik ieškovėms tariamai žinoma ar tik ieškovių tariamai sukurta informacija. Elektros įrenginių valdymui naudojami automatikos valdikliai visais atvejais yra projektuojami, montuojami, konfigūruojami ir eksploatuojami tik pagal UAB „Norfos mažmena” parduotuvių standartus, teisės aktų reikalavimus, automatikos valdiklių gamintojo nurodymus, naudojant gamintojų instaliacijos vadovus, o ne išimtinai tik ieškovių sukurtą informaciją. Automatikos valdikliai įsigyjami jau su gamintojo programine įranga (operacine sistema), ir jokios ieškovių kurtos programinės įrangos norint įrangą eksploatuoti, nereikia. Norint automatikos valdiklius naudoti, į juos turi būti įvedamos instrukcijos, o tai padaryti galima tik pagal gamintojo nurodymus užrašant veikimo logines instrukcijas ir nustatant valdiklio parametrus, naudojant įsigytuose automatikos valdikliuose esančią operacinę sistemą ir gamintojo nurodytą valdiklių programavimo kalbą. UAB „Norfos mažmena” niekada nebuvo suderinusi ir ieškovams nebuvo pateikusi užsakymų sukurti „programinę įrangą“. UAB „Norfos mažmena“ parduotuvėse yra įdiegti S. E. gamintojo valdikliai, kurie yra naudojami su gamintojo S. E. programine įranga, t. y. TWIDO serijos valdikliai programuojami per S. E. TWIDO Suite programinę įrangą, arba Modicon M221 serijos valdikliai, kurie pakeitė TWIDO serijos valdiklius, ir jie programuojami per S. E. SoMachine Basic programinę įrangą. Tam, kad suvesti reikiamus parametrus į valdiklius jokios ieškovių programinės įrangos nereikia, o informacija, kaip tokį kodą konkrečiam valdikliui sukurti, yra skelbiama viešai esančiose instrukcijose: (duomenys neskelbtini). Ieškovės šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nepaneigė, todėl teismas neturėjo pagrindo netikėti šiais paaiškinimais.

15.6.                      Atsakovas ir trečiasis asmuo teigia, kad UAB „Wirepro“ klientams UAB „Norfos mažmena” ir UAB „Rivona” teiktos paslaugos/atlikti darbai nėra unikalios ir išskirtinės paslaugos rinkoje, jas gali teikti iš esmės bet kuris ūkio subjektas ar asmuo, atitinkantis teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus (pvz., elektros energetikos darbuotojų sertifikavimo reikalavimus) bei turintis atitinkamų techninių įgūdžių ir žinių, o apeliantė neturi teisės bet kokiomis priemonėmis drausti atsakovui naudotis įprastomis darbo aplinkybėmis sąžiningai įgyta asmenine patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ir žiniomis. Paslaugos iš esmės yra teikiamos, remiantis universaliomis elektrotechnikos, projektavimo, programavimo, t.y. techninėmis, žiniomis, kurios yra viešos ir monopolinėmis teisėmis nepriklauso jokiam konkrečiam ūkio subjektui ar asmeniui. Analogiškas paslaugas rinkoje teikia daug ūkio subjektų, pvz., UAB „APS grupė“, UAB „Axioma Service“, UAB „Caverion Lietuva“ ir kt. Kaip patvirtino byloje liudiję asmenys, net pačioms UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ analogiškas paslaugas teikia keli (3-4) rangovai. CK 1.116 str. 2 d. 2 p. ir 3 p. įtvirtinta, kad komercine paslaptimi negali būti pripažįstama informacija, kuri yra lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija, ir informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis. Teismų praktika išplečia šios teisės normos taikymo sritį konstatuodama, kad ir konfidencialumo susitarimu negalima apriboti darbuotojo galimybės savo ankstesnėje darbovietėje sąžiningai įgytą patirtį, įgūdžius, gebėjimus ar žinias naudoti darbinėje veikloje pas kitą darbdavį ar pradedant savarankišką, su buvusiu darbdaviu konkuruojantį verslą. Kaip yra išaiškinęs kasacinės instancijos teismas, Komercinių paslapčių direktyvos konstatuojamosios dalies 13 punkte nustatyta, kad šia direktyva neturėtų būti ribojama įsisteigimo laisvė, laisvas darbuotojų judėjimas arba darbuotojų judumas, kaip nustatyta Sąjungos teisėje. Dėl šios priežasties į komercinės paslapties apibrėžtį neįtraukiama patirtis bei gebėjimai, kurių įgyja darbuotojai įprastai dirbdami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023).

15.7.                      Atsakovas ir trečiasis asmuo pažymi, kad apeliantė tik deklaratyviai teigia, kad jos neva teikiama paslauga, vadinama „Energy Support“ paslauga, yra išskirtinė ir visa informacija apie „Energy Support“ paslaugą sudaro komercinę paslaptį. Bylos nagrinėjimo metu, nepaisant CPK 178 str. įtvirtintos pareigos, nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad iš viso egzistuoja kokia nors tai „Energy Support“ programa. Teismų praktikoje aiškiai ir vienareikšmiškai yra nustatytos šalių, kurios remiasi konfidencialios informacijos apsaugos teisiniu institutu, įrodinėjimo pareigos: atitinkamos informacijos savininkas privalo įrodyti, o teismas įvertinti ir nustatyti, ar konkretūs duomenys, dėl kurių vyksta ginčas, atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022). Ieškovės bylos nagrinėjimo metu pateikė „Energy Support“ paslaugos turinio aprašymą, tačiau jo analizė parodo, kad iš tiesų tai, kas aprašyta, yra įprasta pastato sistemų projektavimo, montavimo ir eksploatavimo veikla. Ieškovo pateiktas pavyzdinis programinis kodas, taip pat nėra nei išimtinai ieškovių „know-how”, „programa”, „sistema”. Tai yra į valdiklį įrašomi duomenis, pavyzdžiui į Shneider electric valdiklius užrašomi Shneider electric naudojama programavimo kalba, o į Elgama elektros apskaitos monitoringo valdiklius - skaitiklių duomenys ir nustatymai įvedami per gamintojo pateikiama sistemos vartotojo sąsają. Tokie kodai yra vieši ir jų pavyzdžių galima parsisiųsti iš gamintojo svetainės (duomenys neskelbtini).

15.8.                      Duomenis, kuriuos reikia „išversti” į programavimo kalbą, ir įvesti į valdiklį, nustato UAB „Norfos mažmena” parduotuvių valdytojas, o kaip ir kokį “kodą” valdikliui reikia nustatyti, kad jis veiktų, nustato valdiklių gamintojas, o ne ieškovai. Kaip naudoti valdiklių programavimo įrankius, t. y. kokias taisykles naudoti ir kaip jas užrašyti, taip pat nėra ieškovo sukurta informacija, tai yra viešai prieinami duomenys, naudojami programuotojų. Monitoringo ir valdymo darbų aprašyme yra tiesiog išvardinti visi elektros ūkio priežiūros darbai, kurie atliekami bet kuriame pastate, ir kurias gali teikti ir teikia visi rinkoje veikiantys elektros ūkio priežiūra užsiimantys subjektai. Pateikta elektros laidų kabeliavimo schema taip pat yra kiekvienos statomos parduotuvės techninės ir projektinės dokumentacijos privaloma dalis, nes joje nurodyta, kur ir kaip įrengiami elektros prietaisai, apšvietimas ir laidai. Kartu su „Energy Support“ paslaugos aprašymu ieškovės pridėjo ir “Norfos” parduotuvių įrengimo standartus, tačiau tai taip pat nėra ieškovų sukurta, vertinga, konfidenciali ir tik ieškovams žinoma informacija. Šiuos standartus “Norfa” ir “Rivona” pateikdavo visų jų projektuojamų pastatų projektuotojams ir kitiems rangovams, kad jie galėtų pateikti pasiūlymus, ir žinotų kaip projektuoti bei įrengti elektros ir automatikos valdymo sistemas, kad jos būtų suvienodintos visose parduotuvėse ir būtų palengvintas jų eksploatavimas. Ši informacija nėra nei ieškovių nuosavybė, nei išimtinai ieškovėms priklausanti ir tik ieškovėms žinoma informacija. Tokius duomenis ir standartus, esant poreikiui, atsakovas ir trečiasis asmuo gaudavo tiesiogiai iš “Norfos”, ir jokiais išimtinai ieškovų sukurtais duomenimis ar informacija nei karto nesinaudojo.

15.9.                      Atsakovo ir trečiojo asmens vertinimu, pirmosios instancijos teismas

15.10.                      Atsakovo ir trečiojo asmens vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovių argumentus dėl konfidencialios informacijos naudojimo fakto, susijusio su darbuotojų perviliojimu. Visų pirma, paaiškina, kad darbuotojai A. D., E. V., J. M., R. K., S. L., kurių tariamu nuviliojimu apeliantė grindžia Konfidencialumo sutarties pažeidimą, niekada nebuvo apeliantės darbuotojais (šie asmenys buvo ieškovės 1 (BUAB „Energus) darbuotojais, o ieškovė 1 apeliacijos nepateikė. Be to, buvusių ieškovių darbuotojų įdarbinimo faktas nereiškia jokio Konfidencialumo sutarties pažeidimo, nes joks teisės aktas, ar atsakovo ieškovių atžvilgiu prisiimtas sutartinis įsipareigojimas nedraudė ir nedraudžia atsakovui įdarbinti konkuruojančioje bendrovėje, įskaitant ir ieškoves, dirbusius ar dirbančius asmenis. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje apie tai yra plačiai pasisakyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2011; 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-490-469/2018). Byloje pateikti tiesioginiai įrodymai (liudytojų parodymai) vienareikšmiškai patvirtino, kad darbuotojų išėjimo iš darbo Ieškovuose priežastys yra niekaip nesusijusios su atsakovo veiksmais, kurie galėtų būti kvalifikuojami kaip darbuotojų viliojimas. Priešingai nei teigia apeliantė savo apeliaciniame skunde, tai, kad apklausti darbuotojai (A. D., E. V., J. M., R. K., A. D., S. L.) dirba UAB „Wirepro“, kuriam vadovauja atsakovas, savaime tokių darbuotojų parodymų nedaro mažiau patikimais, taip pat nesumažina jų įrodomosios vertės ir reikšmės. Apeliantė taip pat nepagrįstai teigia, kad darbuotojai buvo pervilioti pasinaudojus ieškovių konfidencialia informacija. Paaiškina, kad atsakovas ir trečiasis asmuo į bylą pateikė įrodymus, kurie pagrindžia, kad UAB „Wirepro“ vykdė įprastus darbuotojų atrankos į laisvas darbo vietas procesus, t. y. darbuotojų paiešką vykdydavo ir vykdo įprastuose viešuose darbuotojų paieškos kanaluose (skelbiu.lt, cvbankas.lt, facebook.com) skelbdamas informaciją apie laisvas darbo vietas bei darbuotojų poreikį. Byloje įrodyta, kad šie procesai vyko realiai, t. y. darbuotojų atrankos procesuose dalyvaudavo ne tik ieškovių darbuotojai. Taip pat nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad tokius darbuotojus UAB „Wirepro“ viliojo naudodamasi ieškovių konfidencialia informacija apie jos darbuotojų darbo užmokestį. Tai paneigė A. D. nurodęs, kad jo darbo užmokestis įsidarbinus UAB „Wirepro“ yra net mažesnis, nei dirbant pas ieškoves. Apeliantė teigia, kad po bylos iškėlimo dar neva 6 darbuotojai išėjo iš darbo pas ieškoves ir perėjo dirbti pas trečiąjį asmenį, tačiau apeliantė šiomis aplinkybėmis nepildė/netikslino savo ieškinio, iš šių faktinių aplinkybių nekildino ieškinio reikalavimų, jos nesudarė ieškinio faktinio pagrindo. Vadinasi šių 6 darbuotojų išėjimo iš darbo ieškovėse aplinkybės dėl pačios ieškovės procesinio elgesio nebuvo įtrauktos į bylos teisminio nagrinėjimo ribas, todėl teismas pagrįstai tokių į bylos apimtį neįėjusių faktinių aplinkybių netyrė.

15.11.                      Atsakovo ir trečiojo asmens vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad apeliantė neįrodė, jog atsakovas pasinaudojo konfidencialia informacija – viešai neprieinamais duomenimis apie Ieškovių bendrovėse naudojamus vartotojo vardus, slaptažodžius ir kitokio pobūdžio apsaugos kodus ir kitas apsaugos priemones, kurios nėra žinomos tretiesiems asmenims ir skirtos tik ieškovių darbuotojams pagal jų atliekamas atitinkamas darbo funkcijas, ir prisijungė prie ieškovėms priklausančios konkretaus pastato – administracinių patalpų centrui “Danske Bank”, Saltoniškių g. 7, Vilnius - pastatų valdymo sistemos (BMS). Vertinant liudytojo V. S. paaiškinimus, matyti, kad prie minėtos sistemos galėjo prisijungti bent 8-10 žmonių, o į bylą nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas, kad jungėsi būtent atsakovas.

16.       Trečiasis asmuo UAB „Norfos mažmena“ atsiliepimu prašo ieškovės UAB „Energus group“ apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės. Mano, kad teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktų įrodymų visuma. Pažymi, kad apeliantės teiginiai, kad trečiojo asmens UAB “Nofros mažmena” ir UAB “Rivona” atsakingų asmenų kontaktiniai duomenys yra konfidencialūs ir niekam nežinomi, neturi jokio teisinio ar faktinio pagrindo. D. D. teisme patvirtino, kad įmonės darbuotojas A. N. pasiūlė tokiems darbams atlikti G. Š., su kuriuo kontaktavo Statybų skyrius. Teigė, kad tikriausiai savo el. pašto adresą pats davė G. Š., kadangi jis jau buvo atlikęs pavienių instaliacijos darbų. Ieškovas teigia, kad A. P. ir D. D. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai dėl kelių nereikšmingų netikslumų. Trečiasis asmuo pritaria teismo sprendimui atsisakyti išduoti liudijimą rašytiniams įrodymams gauti, nes tokiu būdu ieškovės siekė tik nukopijuoti šiuo metu Norfos parduotuvėse naudojamus parametrus. Ieškovės galėjo įrodyti savo programos unikalumą kitu būdu, visų pirma – pateikdamos savo sukurtus kodus, bet jų nepateikė. Apžiūrėjus valdiklius kaip daiktinį įrodymą, lygiai taip pat nebūtų nustatyta, ką ieškovės laiko savo programa, nes jokio kodo ir jokios programinės įrangos, naudotos parduotuvėje, nepateikė. Trečiasis asmuo pažymi, kad jokios programinės įrangos, kurią būtų sukūrusi ieškovė, nenaudoja, o ir pačios ieškovės teismo proceso metu nuolat keitė versijas, t. y. teigė kad konfidenciali informacija yra paslaugos, vėliau - kad programa ar programinis kodas. Trečiojo asmens nuomone, ieškovės nepagrindė, iš ko susideda jų sukurtas „know-how“, o ši byla iškelta tik tam, kad suvesti sąskaitas su buvusiu darbuotoju.

17.       Atsakovas G. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimą dalyje dėl senaties termino netaikymo ir priimti naują sprendimą - taikyti CK 1.125 str. 5 d. įtvirtintą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti. Atsakovas taip pat prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš abiejų ieškovių. Atsakovo vertinimu, teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią. Ieškinio senaties termino pradžios momentą teismas siejo su ieškovės UAB „Energus Group“ 2023-01-18 prašymu UAB „Norfos mažmena“ dėl sutarties su UAB „Wirepro“ pateikimo, nes, pasak teismo, tuo metu ieškovėms tapo žinoma apie reikalavimus atsakovui dėl Konfidencialumo sutarties 4.1.1 p. pažeidimo. Paaiškina, kad pačių ieškovių į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovės dar 2022 m. liepos 12 d. pradėjo atsakovui reikšti pretenzijas dėl Konfidencialumo sutarties pažeidimo ir kelti reikalavimus, analogiškus šioje byloje keliamiems reikalavimams. Tai patvirtina ieškovių kartu su ieškiniu pateikta pretenzija, taip pat šią aplinkybę pripažįsta pačios ieškovės ieškinyje. Negana to, ieškovių į bylą pateiktame Darbo ginčų komisijos 2023-08-21 sprendime darbo byloje Nr. APS-131-13376/2023 konstatuota, kad „ieškovės jau žinojo apie atsakovo galimą pažeidimą 2022-07-22, kai atsakovui buvo pateikta pretenzija”. Taigi, į bylą pateikti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad ieškovės apie aplinkybes, kurias šioje byloje laiko savo teisių pažeidimu, žinojo vėliausiai jau 2022 m. liepos 12 d., taigi būtent ši data laikytina senaties termino pradžios diena, nuo kurios pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas (CK 1.127 str. 1 d.). Atsakovas taip pat mano, kad teismas be pagrindo konstatavo, kad senaties termino eiga nutrūko kai ieškovės pareiškė ieškinį darbo ginčų komisijai, nes įstatymas senaties terminą skaičiuoja iki tada, kai ieškovas pareiškia ieškinį teismui (CK 1.124 str.). Bet kuriuo atveju, teismas turėjo konstatuoti sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino praleidimą bei CK 1.131 str. 1 d. pagrindu ieškinį atmesti.

18.       Ieškovė UAB „Energus group“ atsiliepimu prašo netenkinti atsakovo G. Š. apeliacinio skundo. Paaiškina, kad ieškovės laikėsi teisės aktų reikalavimų, o taip pat ir teismo nurodymų, ir pirmiausiai, kreipėsi į apylinkės teismą, o vėliau, kreipėsi į DGK, kaip privalomą ginčo nagrinėjimo ikiteismine tvarka instituciją, kadangi kitaip ir negalėjo elgtis esant tokiam teisiniam reglamentavimui. Apeliantas ieškinio senaties termino nutraukimą sieja su ieškinio teisme pareiškimo data, bet tokia išvada nėra teisinga, nes DK 220 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta privaloma ikiteisminė individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Ieškovė paaiškina, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškovė taip pat paaiškina, kad atsakovas ne tik pažeidė konfidencialumo įsipareigojimus, bet tą daro ir toliau, t. y. atsakovo veiksmai yra tęstiniai, todėl šiuo atveju taikytina CK 1.127 straipsnio 5 dalis, pagal kurią ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną apelianto veiksmų, naudojantis ieškovėms priklausančia konfidencialia informacija, dieną. Apie kai kuriuos pažeidimus ieškovės iš viso sužinojo tik bylos nagrinėjimo eigoje, kai teismas surinko papildomus įrodymus. Todėl ieškovė mano, kad senaties terminas nėra prakleistas ir dėl to ieškinys negali būti atmestas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

19.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

Dėl ginčo objekto ir apeliacijos ribų

20.       Byloje sprendžiama dėl sutartinių netesybų taikymo už konfidencialumo sutarties pažeidimą. Ieškovės RUAB „Energus“ ir UAB „Energus group“ ieškiniu prašė taikyti su atsakovu sudarytų konfidencialumo sutarčių 7.3 punkte numatytą sutartinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovo G. Š. po 50 000 Eur netesybų kiekvienai ieškovei už šiose konfidencialumo sutartyse numatytų įsipareigojimų pažeidimą.

21.       Apeliacijos objektu yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas abiejų ieškovių reikalavimus atmetė visiškai.

22.       Apeliantė (ieškovė2) UAB „Energus Group“ apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės UAB „Energus Group“ (ieškovės2) ieškinio reikalavimus tenkinti, t. y. priteisti 50 000 Eur netesybų. Apeliantė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir įrodinėjimo pareigos paskirstymu. Apeliantės įsitikinimu, visi ieškinyje nurodyti konfidencialumo sutarties pažeidimo atvejai yra įrodyti, todėl atsakovui turėtų būti taikoma sutartinė atsakomybė.

23.       Atsakovas G. Š. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kuriais teismas konstatavo, jog ieškovės nėra praleidusios ieškinio senaties termino ir taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senatį ieškinio reikalavimams dėl sutartinių netesybų.

24.       Ieškovė 1, t. y. UAB „Energus“ (dabartinis pavadinimas „Statybų ir inovacinių sprendimų spektras“) apeliacinio skundo nepateikė.

25.       Apibrėžiant apeliacijos objektą būtina įvertinti, kad atsakovas G. Š. 2021 m. rugsėjo 1 d. sudarė dvi konfidencialumo sutartis su kiekvienu darbdaviu (UAB „Energus“- ieškovė 1,  ir UAB „Energus group“, ieškovė 2), o šių sutarčių sudarymo pagrindas – darbo santykiai, kurie susiklostė pagal skirtingas darbo sutartis. Byloje nustatyta, kad darbuotojas G. Š. dirbo UAB „Energus“ pagal 2011 m. rugpjūčio 29 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 8 su pakeitimais (e. bylos t. 2, b. l. 78-91), o UAB „Energus group“ dirbo pagal 2021 m. gegužės 21 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 28 (e. bylos t. 2, b. l. 92-94).

26.       Šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodo atsakovas,  nors ieškovės pateikė bendrą ieškinį, jų reikalavimai nėra nei tapatūs, nei solidarūs, o yra kildinami iš skirtingų konfidencialumo sutarčių ir juose numatytų įsipareigojimų pažeidimo. Abiejų konfidencialumo sutarčių, kurias sudarė ieškovės su atsakovu, tekstas iš esmės yra identiškas, tačiau šiomis konfidencialumo sutartimis skirtingi juridiniai asmenys siekė apsaugoti savo konfidencialią informaciją ir šioje civilinėje byloje gina savo subjektines teises dėl tokios informacijos neteisėto panaudojimo.

27.       Kaip minėta, ieškovė UAB „Energus“ (ieškovė 1) nėra pateikusi apeliacinio skundo, o ieškovės (apeliantės2) UAB „Energus group“ ginami teisiniai interesai yra susiję tik su šios įmonės konfidencialios informacijos apsauga, t. y. su viena Konfidencialumo sutartimi. Tai apibrėžia šio ginčo ir apeliacijos ribas. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių nesant apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva turėtų tirti galimus atsakovo padarytus konfidencialumo sutarties pažeidimo atvejus, susijusius su ieškovės UAB „Energus“ interesais.

Dėl ieškovės UAB „Energus group“ apeliacinio skundo

28.       Ieškovė UAB „Energus group“ 2021 m. rugsėjo 1 d. su atsakovu G. Š. sudarė Konfidencialumo sutartį, kurios 7.3 punkte nustatyta, kad už kiekvieno šioje sutartyje nurodyto įsipareigojimo pažeidimą darbuotojas (G. Š.) privalo ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo tokio pažeidimo dienos sumokėti bendrovei už kiekvieną tokį pažeidimą 50 000 Eur netesybas, kurios laikomos minimaliais darbdavio nuostoliais.

29.       Ieškovės tiek ieškinyje, tiek ir bylos nagrinėjimo metu nurodė šiuos atsakovo padarytus konfidencialumo sutarčių pažeidimo atvejus, t. y. kad atsakovas 2021 m. gruodžio 23 d. nutraukęs darbo santykius:

29.1.                      pasinaudojo ieškovių konfidencialia informacija – viešai neprieinamais duomenis apie klientus UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“, o būtent, jų kontaktiniais asmenimis, sprendimus priimančiais asmenimis, jų kontaktine informacija, bei perviliojo šiuos klientus dirbti su atsakovo įsteigtu juridiniu asmeniu UAB „Wirepro“;

29.2.                      pasinaudojo ieškovių konfidencialia informacija – viešai neprieinamais duomenimis apie klientams UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ teikiamas paslaugas, jų specifiką, per ilgamečius veiklos ryšius šiems klientams ištobulintas „Energy Support“ paslaugas, ir per atsakovo įsteigtą juridinį asmenį UAB „Wirepro“ pradėjo šiems klientams teikti analogiškas paslaugas;

29.3.                      pasinaudojo ieškovių konfidencialia informacija – viešai neprieinamais duomenimis apie ieškovių darbuotojus, jų kvalifikaciją, atliktas funkcijas ieškovių bendrovėse bei praktinius įgūdžius, finansinę informaciją, kaip darbuotojų gautą darbo užmokestį, jiems taikomas motyvacines sistemas, bei perviliojo darbuotojus (A. D., E. V., J. M., R. K., A. D., S. L.) dirbti į atsakovo įsteigtą juridinį asmenį UAB „Wirepro“;

29.4.                      pasinaudojo ieškovių konfidencialia informacija – viešai neprieinamais duomenimis apie ieškovių bendrovėse naudojamus vartotojo vardus, slaptažodžius ir kitokio pobūdžio apsaugos kodus ir kitas apsaugos priemones, kurios nėra žinomos tretiesiems asmenims ir skirtos tik ieškovių darbuotojams pagal jų atliekamas atitinkamas darbo funkcijas.

Dėl neteisėto disponavimo informacija apie klientus ir jų perviliojimo

30.       Kaip minėta, ieškovė UAB „Energus Group“ vienu iš konfidencialumo sutarties pažeidimų nurodė tai, kad atsakovas G. Š. eidamas darbo pareigas žinojo konfidencialią informaciją apie ieškovių klientų UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ atsakingus asmenis, galinčius priimti sprendimus dėl paslaugų įsigijimo, ir tokia informacija pasinaudojo, ją perdavė trečiajam asmeniui UAB „Wirepro“.

31.       Ieškovė nurodo, kad nutraukęs darbo sutartį atsakovas naudojasi darbo metu sužinotais klientų kontaktiniais duomenimis (atsakingų asmenų kontaktais) ir tai patvirtina 2022 m. lapkričio 9 d. elektroninis laiškas, kurį atsiuntė adresatas (duomenys neskelbtini)į atsakovui dar dirbant pas ieškoves sukurtą darbinį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), kuriame buvo susirašinėjimas tarp atsakovo iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) ieškovių klientų UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ atstovų, ir kuriame buvo derinamas sutarties pasirašymas (elektroninis laiškas žr. e. bylos t. 2, b. l. 182).

32.       Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos aplinkybes, kiek jos yra reikšmingos šiam konfidencialumo sutarties pažeidimo konstatavimui, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog toks disponavimas konfidencialia darbdavio informacija apie klientų kontaktinius asmenis pagal byloje nustatytas aplinkybes nesukelia atsakovui civilinės atsakomybės.

33.       Visų pirma, iš ieškovių nurodyto 2022 m. lapkričio 9 d. elektroninio laiško turinio nėra galimybės objektyviai įvertinti, jog atsakovas buvo kontakto iniciatorius, t. y. kad komercinio pobūdžio diskusija su klientais dėl paslaugų užsakymo prasidėjo tik dėl to, kad atsakovas turėjo viešai neprieinamą informaciją - UAB „Norfos mažmena“ (duomenys neskelbtini) D. D. ir UAB „Rivona“ (duomenys neskelbtini) A. P. elektroninio pašto adresus. Iš elektroninio laiško matyti, kad atsakovas bendravo su UAB „Rivona“ darbuotoja V. V., kuri net nebuvo ieškovės žinomas kontaktinis asmuo. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovas ir įmonė UAB „Wirepro“ teikė kai kurias paslaugas UAB „Norfos mažmena“ nuo 2022 m. gegužės mėnesio ir kad tokio bendradarbiavimo iniciatorius buvo UAB „Norfos mažmena“. Tai patvirtino teisme liudytojai D. D. ir A. P.. Apeliantė teigia, kad šių liudytojų paaiškinimai turėtų būti vertinami kritiškai dėl jų galimo suinteresuotumo bylos baigtimi, tačiau nėra jokio pagrindo spręsti, jog šioje byloje priimtas teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to ar ieškinys būtų tenkintas ar ne, galėtų suketi kokias nors teisines pasekmes liudytojams ar į bylą įtrauktiems tretiesiems asmenims UAB „Norfos mažmena“ ar UAB „Rivona“, dėl ko jie galėtų siekti sau palankaus teismo sprendimo. Ieškovės netiesiogiai tvirtina, kad sutartinius santykius su ieškovėmis šie tretieji asmenys nutraukė nepagrįstai, tačiau sutarčių nutraukimas ir iš to kylanti civilinė atsakomybė nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką ir jokių prejudicijų į bylą įtrauktiems tretiesiems asmenims nesukuria.

34.       Be to, apeliacinės instancijos teismas taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas vertina, kad nors klientų UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ kontaktinių asmenų (D. D. ir A. P.) duomenys viešai nebuvo skelbiami, tačiau ši informacija buvo pernelyg plačiai žinoma, kad ji galėtų būti ginama kaip ieškovių konfidenciali informacija.

35.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad informacija, atsižvelgiant į jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, skirstoma į keturias grupes: 1) informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.); tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių; 2) informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.); todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo; pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais; 3) specifinio pobūdžio konfidenciali informacija; tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi; ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė; 4) komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus. Toks suskirstymas vertintinas kaip reiškiantis, kad 1–2 grupėse nurodyta informacija neatitinka konfidencialumo kriterijų ir disponavimas ja negali lemti atsakomybės darbuotojui taikymo. Atsakomybė už 4 grupei priskirtos informacijos atskleidimą ir (ar) panaudojimą numatyta CK 1.116 straipsnio 4 dalyje. Informacijos, priskirtos 3–4 grupėms, panaudojimo tvarkos, nustatytos šalių susitarimu, pažeidimas gali tapti pagrindu taikyti darbuotojui sutartinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-515-856/2020).

36.       Teismas vertina, kad ieškovių nurodyta informacija apie kontaktinius klientų asmenis patenka į pirmą konfidencialios informacijos grupę, nes ši informacija, nors ir ieškovių vertinama kaip konfidenciali, tačiau savaime yra akivaizdi ir lengvai pasiekiama. D. D. yra viešai žinomas kaip aktyviai veikiantis Norfos įmonių grupės (duomenys neskelbtini), o A. P. buvo juridinio asmens (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai pagal pareigas galintis priimti sprendimus, kiek tai susiję su juridiniu asmeniu. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad už tokios informacijos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą teisiniai padariniai nekyla.

37.       Papildomai teisėjų kolegija vertina, kad informacija apie kontaktinius klientų asmenis negali būti ginama kaip UAB „Energus group“ konfidenciali informacija, nes ji atsakovui tapo žinoma dar iki tol, kai jis įsidarbino šioje įmonėje, t. y. atsakovas tokią informaciją žinojo dėl darbo santykių UAB „Energus“, o ne UAB „Energus group“. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai - UAB „Rivona“ ir UAB „Norfos mažmena“ 2017 m. spalio 3 d. ir 2017 m. spalio 12 d. išduoti įgaliojimai atsakovui kaip UAB „Energus“ darbuotojui (e. bylos t. 4, b. l. 425-426).

38.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovių keliamas klausimas dėl klientų nuviliojimo nėra konfidencialumo sutarčių dalyku - šiose sutartyse numatytos netesybos (bauda) negali būti taikomos už nekonkuravimo pažeidimus, o nekonkuravimo susitarimo ieškovės ir atsakovas nesudarė. Apeliantės argumentai, kad nekonkuravimo susitarimo tekstas buvo suderintas, tik atsakovas jo nepasirašė, reiškia kad sutartis nebuvo sudaryta ir nei ieškovių, nei atsakovo neįpareigojo. Pagal Darbo kodekso 38 straipsnio 3 dalies nuostatas, viena iš esminių susitarimo dėl nekonkuravimo sąlygų yra susitarimas dėl kompensacijos mokėjimo už nekonkuravimo terminą, bet šiuo atveju ieškovės vertino, kad susitarimas nėra pasiektas ir kad jos nėra įsipareigojusios mokėti kompensaciją atsakovui ir tokios kompensacijos jam nemokėjo.

39.       Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės ieškiniu prašė priteisti netesybas pagal dvi konfidencialumo sutartis, sudarytas su kiekviena iš ieškovių. Abi ieškovės teigė, kad atsakovas pasinaudojo jų konfidencialia informacija apie jų klientus. Teismas spręsdamas dėl neteisėto konfidencialios informacijos apie klientus panaudojimo neabejotinai turėjo konstatuoti, kurios ieškovės klientai buvo UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“, nes kitaip tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą. Be to, ieškovės nesirėmė tuo, kad pagal konfidencialumo sutartis atsakovas būtų įsipareigojęs atsakyti kiekvienai ieškovei už neteisėtą konfidencialios informacijos panaudojimą, nepriklausomai nuo to, kurios ieškovės kliento informacija būtų neteisėtai panaudota. Ši civilinės atsakomybės kvalifikavimo problema yra aktuali ir šiuo metu, ypač įvertinus tai, kad UAB „Energus“, t. y. ieškovė 1 nepateikė apeliacinio skundo, o UAB „Energus group“, t. y. ieškovė 2, gina tik savo subjektines teises, kiek tai yra susiję su neteisėtu konfidencialios informacijos disponavimu apie jos klientus.

40.       Nagrinėjamu atveju nėra akivaizdu, jog UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ buvo ieškovės UAB „Energus group“ klientai. UAB „Energus group“ neturi rašytinių sutarčių ir faktiškai neteikė jokių paslaugų UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“. Rašytiniuose paaiškinimuose (e. bylos t. 4, b.l. 1) UAB „Norfos mažmena“ yra nurodžiusi, kad nei UAB „Norfos mažmena“, nei UAB „Rivona“ nėra sudariusios sutarčių dėl paslaugų teikimo su UAB „Energus“ ir /ar UAB „Energus group“, o paslaugos buvo perkamos pagal atskirus užsakymus. Be to nurodė, kad UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ buvo UAB „Energus“ klientės apie 15 metų, vėliau užsakymus dėl paslaugų pateikdavo arba UAB „Energus“ arba UAB „Energus group“, nes manė, kad tai yra ta pati įmonė, kurias atstovavo tie patys asmenys. Todėl šie klientai formaliai neatitinka konfidencialumo susitarimo 1.3 punkte numatyto UAB „Energus group“ kliento apibrėžimo, pagal kurį „klientai“ – tai bet kokie asmenys, kuriems darbdavys teikia atitinkamas paslaugas, atlieka darbus, parduoda prekes, ar asmenys kurie konsultuoja darbdavį ar su kuriais darbdavys bendradarbiauja savo veikloje, taip pat asmenys, kuriems darbdavys siūlo savo paslaugas, jei jie darbdaviui suteikia informaciją, susijusią su savo veikla ar jų sudarytomis sutartimi, ar darbdavys sudaro sutartis su jais. Iš UAB „Norfos mažmena“ paaiškinimų matyti, kad paslaugas jai teikė tik UAB „Energus“. Paminėtina, kad pačios ieškovės šios aplinkybės neginčijo. Ieškovės pateikė 2020 m. vasario 10 d. „Paslaugų sutartį“, pagal kurią UAB „Energus group“ samdo UAB „Energus“ paslaugų teikimui savo klientams (e. bylos t. 2, b. l. 163), tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad iki šios sutarties sudarymo UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“ jau buvo UAB „Energus“ klientais ir jokių naujų susitarimų ar sutarčių su UAB „Energus group“ nėra sudarę. Ieškovės į bylą nepateikė įrodymų apie susitarimą dėl verslo perėmimo, t. y. dėl to, kaip ir kokiomis sąlygomis UAB „Energus group“ perėmė iš UAB „Energus“ verslą ar jo dalį ir ar toks perėmimas apėmė klientų, įskaitant UAB „Norfos mažmena“ ir UAB „Rivona“, perėmimą.

41.       Todėl teismas teisingai konstatavo, kad byloje neįrodytas neteisėtas atsakovo disponavimas konfidencialia ieškovės UAB „Energus group“ informacija apie klientus ar klientų sąrašą.

Dėl neteisėto disponavimo konfidencialia informacija apie „Energy Support“ paslaugas

42.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą apskųstoje dalyje dėl konfidencialios informacijos, susijusios su „Energy Support“ paslauga, panaudojimu, taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas vertina, kad byloje neįrodyta, jog tokio pobūdžio konfidencialia informacija atsakovas disponavo neteisėtai.

43.       Atsakovas pagrįstai nurodo, kad ieškovės neatskleidė, kas yra „Energy Support“ paslauga ir kokia konkreti informacija apie šią paslaugą yra konfidenciali, nevieša. Konfidencialumo sutarties 4.1.1 punkte numatyta, kad konfidenciali informacija yra informacija apie darbdavio vykdomą veiklą (teikiamą paslaugą) susijusią su energijos valdymo sistemomis, nuotoline pastatų eksploatacija („Energy support“), jos infrastruktūra, techniniais, IT ir kitais sprendimais, technologijomis, jų panaudojimu. Ieškovės ieškinyje „Energy support“ paslaugą pristatė kaip efektyvų pastato inžinerinių sistemų (elektrotechnikos, elektroninių ryšių, praėjimo kontrolės, priešgaisrinės ir apsauginių signalizacijų, šildymo/vėdinimo/oro kondicionavimo, procesų valdymo ir automatizavimo) monitoringą ir valdymą nuotoliniu būdu arba kitaip tariant, nuotolinę pastatų eksploataciją. Tačiau informacija apie pastatų eksploatacijos nuotolinį valdymą nėra nevieša, priklausanti tik ieškovėms. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės neginčijo, jog rinkoje yra ir daugiau analogiškas paslaugas teikiančių juridinių asmenų.

44.       Byloje nustatyta, kad UAB „Wirepro“ 2022 m. gruodžio 1 d. su UAB „Norfos mažmena“ sudarytos Elektros ūkio priežiūros darbų sutarties pagrindu įsipareigojo teikti elektros ūkio priežiūros paslaugas objektuose, kuriuose yra įdiegtos nuotolinės valdymo sistemos (e. bylos t. 3, b. l. 23), o 2023 m. sausio 3 d. rangos sutarties, sudarytos su UAB „Norfos mažmena“ pagrindu įsipareigojo atlikti „S. E.“ valdiklių programos perrašymo darbus (e. bylos t. 3, b. l. 35). Teisėjų kolegija, susipažinusi su UAB „Wirepro“ prisiimtais įsipareigojimais pagal šias sutartis, konstatuoja, kad atsakovo įsteigta įmonė UAB „Wirepro“ nesudarė sutarčių dėl „Energy support“ paslaugos tiekimo, o įsipareigojo teikti elektros ūkio priežiūros paslaugas ir valdiklių perprogramavimo darbus, t. y. paslaugas ir darbus, kurie įprastai nėra neviešo pobūdžio.

45.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad informacija apie galimybę teikti pastatų eksploatacijos nuotolinio valdymo paslaugas savaime nėra nevieša informacija ir todėl tokia informacija, nors ją darbdavys konfidencialumo susitarime nurodė kaip konfidencialią informaciją, nelaikytina konfidencialia, už kurios panaudojimą galėtų kilti teisės pasekmės (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 49.1 pastraipa). Konfidencialios informacijos požymius šiuo atveju atitiktų „geroji praktika“, t. y. metodai ar veikimo būdai teikiant tokias pastatų eksploatavimo nuotolinio valdymo paslaugas, bet ir tokia konfidenciali informacija saugotina tik tol, kol darbuotojas eina pareigas. Informacija apie pasatų eksploatavimo nuotolinio valdymo paslaugos teikimo praktiką, kurią atsakovas sužinojo eidamas pareigas, yra neatsiejama nuo jo įgytų įgūdžių ir profesinių gebėjimų, todėl nutraukus darbo santykius tokios informacijos naudojimas negali būti ribojamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 49.2 pastraipa).

46.       Ieškovės nepateikė įrodymų, kad atsakovas pasinaudojo kitokios rūšies informacija, t. y. tokia konfidencialia informacija, kuri negali būti tapatinama su atsakovo įgyta kvalifikacija ir profesiniais įgūdžiais. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, jog atsakovas naudojasi ieškovių sukurtu programos kodu, būtinu nuotoliniam pastato eksploatacijos valdymui. Ieškovės teigė, kad atsakovas ir jo įsteigta įmonė UAB „Wirepro“ naudojo ieškovių sukurtą programos kodą pagal 2023 m. sausio 3 d. rangos sutartį vykdydama „S. E.“ valdiklių programų perrašymo darbus. Tačiau teisėjų kolegija taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas vertina, kad ieškovių pateikti duomenys apie programavimo kodą, monitoringo aptarnavimo darbų sąrašą, apšvietimo tinklų planą, montavimo instrukcijas, valdymo įrenginių jungimo ir parametrų suvedimo instrukcijas (e. bylos t. 5, b. l. 5-61) nepatvirtina, jog pastato eksploatacijos nuotoliniam valdymui yra būtina naudoti ieškovių sukurtą unikalų programinį kodą. Ieškovių pateikti duomenys kaip tik leidžia manyti, kad „S. E.“ valdiklių duomenys yra tik adaptuojami pagal vartotojo užduotį, ir kad tokių duomenų suvedimas, nors ir reikalauja specifinių žinių ir įgūdžių, nėra pagrįstas konfidencialia ieškovės disponuojama informacija. Teismas pagrįstai rėmėsi atsakovo paaiškinimais, jog „S. E.“ valdikliai turi savo operacinę sistemą į kurią įvedamas ne unikalus programinis kodas, bet adaptuoti duomenys pagal vartotojo poreikius ir kad UAB „Wirepro“  atliktus valdiklių perprogramavimo darbus apėmė būtent vartotojo duomenų įvedimas pagal kliento nurodytą specifikaciją - konkrečių įrenginių įsijungimo / išsijungimo laiką ir parduotuvių darbo laiką (žr. e. bylos t. 3, b. l. 27-32). Paminėtina, kad pačios ieškovės klientui UAB „Norfos mažmena“ yra patvirtinusios, kad klientas yra pilnai atsikaitęs už pastatuose įrengtas valdymo ir monitoringo sistemas (e. bylos t. 4, b. l. 420), o šių sistemų aptarnavimas sudaro kitą paslaugą. Nepaisant to ieškovės nepateikė įrodymų, kad sistemos aptarnavimo (valdymo) paslauga yra susijusi su intelektine nuosavybe ir negali be jos veikti. Tuo tarpu atsakovas G. Š. procesiniuose dokumentuose yra nurodęs, jog norint suvesti reikiamus parametrus į valdiklius jokios ieškovių programinės įrangos nereikia, o informacija, kaip tą padaryti yra skelbiama viešai valdiklių gamintojo „S. E.“ puslapiuose (duomenys neskelbtini). Teismas neturi pagrindo abejoti šiais atsakovo paaiškinimais apie „S. E.“ monitoringo valdiklių veikimo principus ir apie tai kad duomenų suvedimui į šiuos įrenginius nėra naudojama ieškovės sukurta konfidenciali informacija.

47.       Pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ieškovių prašymą dėl teismo liudijimo išdavimo, t. y. pagrįstai tokio prašymo netenkino. Ieškovės prašė surinkti įrodymus apie nuotoliniuose valdikliuose esančius programinius kodus, kurie yra panaudoti konkrečiuose UAB „Norfos mažmena“ objektuose (Baltų pr. 195, Kaune, Klevų g. 4, Lentvaryje, Parodų g. 1, Vilniuje ir Šiaurės per. 44, Kaune), ir juos palyginti su ieškovės pateiktais kodais (e. bylos t. 5, b. l. 69). Tačiau dėl jau nurodytų priežasčių, t. y. ieškovei neįrodžius, kad valdikliuose privalomai turi būti naudojamas ieškovės sukurtas unikalus kodas, nėra būtina tikrinti, kokie konkrečiai duomenys yra suvesti į šiuos valdiklius, kadangi net ir konstatavus šių kodų tapatumą, nebūtų patvirtintas neteisėtas konfidencialios informacijos panaudojimas. Šį teismo įsitikinimą patvirtina tai, kad pačios ieškovės palyginimui pateikė ne vieną programinį kodą, bet skirtingus kodus, kurie, ieškovių teigimu, buvo naudojami skirtinguose objektuose, o tai iš esmės patvirtina, jog ieškovių pateikti kodai yra ne unikali programinė įranga, bet adaptuoti vartotojo duomenys, kurie naudojami konkrečiame objekte pagal kliento suformuluotą užduotį. Paminėtina ir tai, kad byloje net nebuvo ginčijama, jog UAB „Wirepro“ perprogramavus valdiklius UAB „Norfos mažmena“ prekybos vietose kontroliuojami procesai veikė taip pat kaip ir iki perprogramavimo. Nepaisant to, tapatus valdiklių darbo režimas savaime neįrodo, kad taip galėjo įvykti tik dėl to, jog atsakovas žinojo konfidencialią ieškovių informaciją, o ne dėl to, kad buvo suvesta ta pati kliento suformuluota užduotis.

Dėl konfidencialios informacijos apie darbuotojų darbo užmokesčio sistemas, jų kvalifikaciją

48.       Apeliantė UAB „Energus group“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus ir be pagrindo konstatavo, jog byloje neįrodyta, kad atsakovas pasinaudojo ieškovės konfidencialia informacija apie darbuotojus, jų kvalifikaciją, darbo apmokėjimo sistemą, ir neperviliojo darbuotojų į naujai įsteigtą įmonę UAB „Wirepro“. 

49.       Teisėjų kolegija patikrinusi bylą šioje apskųstoje dalyje, visų pirma atkreipia dėmesį, kad ieškovių nurodyti asmenys A. D., E. V., J. M., R. K. ir S. L. nedirbo apeliantės įmonėje, t. y. UAB „Energus group“. Šie asmenys dirbo tik UAB „Energus“. A. D. dirbo ir UAB „Energus“ ir UAB „Energuds group“. Kadangi UAB „Energus“ nėra pateikusi apeliacinio skundo, teismas nepasisakys dėl konfidencialios informacijos, susijusios su šios įmonės darbuotojų darbo santykiais jiems einant pareigas UAB „Energus“.

50.       Byloje nustatyta, kad A. D. dirbo projektų vadovu UAB „Energus group“ pagal 2020 m. birželio 22 d. darbo sutartį Nr. 13 (e. bylos t. 2, b. l. 154). Darbo sutartis buvo nutraukta 2022 m. lapkričio 30 d. pagal darbuotojo prašymą (savo noru) (e. bylos t. 2, b. l. 155). Nustatyta, kad A. D. 2022 m. gruodžio 12 d. įsidarbino UAB „Wirepro“.

51.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, teisingai nurodė, kad vien darbuotojo įsidarbinimo faktas savaime nepatvirtina, jog atsakovas neteisėtai disponavo informacija apie ieškovės darbuotojo A. D. darbo santykius, įskaitant informaciją apie darbo apmokėjimo sistemą, kvalifikaciją, ir šia informacija pasinaudojo. Tokia išvada gali būti daroma tik įvertinus visumą aplinkybių.

52.       Liudytojas A. D. teisme paaiškino, kad „darbą nutarė pakeisti dėl įmonės resursų, skolų, buvo daug viršvalandžių; parašė prašymą išeiti; ieškojo įvairių galimybių, pasiūlymus turėjo iš kelių įmonių; galvojo net apie savo įmonę; Facebook pamatė skelbimą, kad G. Š. įkūrė įmonę; kai išėjo iš darbo, paskambino G. 2022 m. gruodžio mėn., nes turėjo jo telefoną; pasiūlė susitikti, informavo, kad bedarbis; telefonu aptarė galimybę dirbti kartu; po kelių dienų įsidarbino UAB „Wirepro“; šią įmonę pasirinko, nes pažinojo G.“. Iš liudytojo paaiškinimų spręstina, kad atsakovas G. Š. nebuvo iniciatorius dėl įsidarbinimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti šio liudytojo paaiškinimus. Liudytojo paaiškinimus, jog jis apie darbą UAB „Wirepro“ sužinojo iš skelbimų „Facebook“ patvirtina rašytiniai įrodymai, jog tuo metu įmonė skelbė apie darbuotojų paiešką (e. bylos t. 3, b. l. 77-78).

53.       Kiti byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad įmonė UAB „Wirepro“ vykdė darbuotojų atrankas ir kad atrankos nebuvo formalios, nebuvo grindžiamos atsakovo turima konfidencialia informacija apie ieškovių darbuotojus. Paminėtina, kad liudytoju apklaustas A. D. teigė, kad jis elektroniniu paštu teikė paraišką dėl dalyvavimo atrankoje, pateikė ir tai patvirtinantį elektroninį laišką (e. bylos t. 7, b. l. 34). Taip pat nustatyta, kad UAB „Wirepro“ atrankose dalyvavo ne tik UAB „Energus“ ar UAB „Energus group“ darbuotojai. Byloje nustatyta, kad V. J. dalyvavo atrankoje, bet nebuvo priimtas į darbą UAB „Wirepro“, o vėliau įsidarbino ieškovės UAB „Energus group“ įmonėje.

54.       Be to, byloje nustatyta, kad A. D. UAB „Energus group“ dirbo 10 valandų per savaitę, jo darbo užmokestis sudarė 347,83 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tokios ar labai panašios darbo sąlygos šiam darbuotojui įsidarbinant UAB „Wirepro“ nebuvo siūlomos. Tai paneigia apeliantės argumentus, kad atsakovas galėjo naudoti konfidencialią ieškovės informacija apie darbo užmokestį siekiant pervilioti šį darbuotoją.

55.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas vertina, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas įdarbindamas UAB „Wirepro“ A. D., pasinaudojo turima konfidencialia ieškovės informacija, įskaitant informacija apie šio darbuotojo darbo užmokestį ir jam taikomas skatinimo sistemas.

56.       Apeliantė nurodo, kad teismas be pagrindo netenkino jos prašymo apklausti liudytojais kitus asmenis, kurie UAB „Wirepro“ įsidarbino po ieškinio pateikimo. Teismo surinkti Sodros duomenys rodo, kad I. P. dirba UAB „Wirepro“ nuo 2023-07-10, Ž. P. dirba nuo 2023-02-14, R. G. dirba nuo 2024-07-01, A. Y. dirba nuo 2023-03-03, R. P. dirba nuo 2022-12-20 (e. bylos t. 7, b.l. 115). Pagal ieškovių pateiktus duomenis, t. y. darbuotojų prašymus dėl darbo sutarties nutraukimo savo noru, nustatyta, kad I. P. prieš tai dirbo UAB “Energus group“ (e. bylos t. 7, b. l. 123), o kiti nurodyti asmenys dirbo UAB “Energus”. Tačiau apeliacinės instancijos teismas taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas vertina, kad ieškovės po ieškinio pareiškimo nurodydamos, jog atsakovas galėjo padaryti daugiau konfidencialumo sutarties pažeidimų, turėjo tikslinti ieškinio pagrindą, t. y. nurodyti kokią ieškovių konfidencialią informaciją ir kokiomis aplinkybėmis atsakovas galėjo neteisėtai pasinaudoti. Ieškovės CPK nustatyta tvarka ieškinio pagrindo netikslino, o atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo stadiją ir į tai, kad ieškovės naujų darbuotojų įdarbinimą siejo ne tik su atsakovo padarytu konfidencialumo sutarties pažeidimu, bet su UAB „Wirepro“ nesąžininga konkurencija (e. bylos t. 7, b. l. 120), teismas tokio patikslinimo neprivalėjo priimti ir taip pat neprivalėjo tirti faktų, kurie nėra susiję su pareikštu ieškiniu.

Dėl konfidencialios informacijos apie prisijungimo slaptažodžius

57.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovės neįrodė, kad atsakovas po išėjimo iš darbo naudojosi ieškovių konfidencialia informacija, įskaitant prisijungimo vartotojų vardus ir slaptažodžius.

58.       Šioje byloje ieškovės siekė įrodyti konkretų atvejį, kai atsakovas pasinaudojo jam darbo metu suteiktu prisijungimo vardu ir slaptažodžiu, t. y. siekė įrodyti, kad 2022 m. rugsėjo 9 d. 18 val. 41 min. 55 s atsakovas prisijungė prie ieškovės įdiegtos nuotolinio valdymo sistemos, esančios administracinių patalpų centro „Danske bank“ pastate, Saltoniškių g. 7, Vilniuje.

59.       Teisėjų kolegija patikrinusi su tuo susijusias bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino teisingai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės patvirtino, kad užfiksuoto neteisėto prisijungimo duomenys nėra išsamūs, t. y. valdikliai lokalizacijos ir IP adreso nenurodo, dėl ko neįmanoma identifikuoti konkretaus asmens, kuris prisijungė su konkrečiu vartotojo vardu ir slaptažodžiu. Iš liudytojų V. J. ir V. S. paaiškinimų pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad tuo pačiu vartotojo vardu ir slaptažodžiu galėjo naudotis 8-10 ieškovių darbuotojų.

60.       Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes teismas teisingai sprendė, jog kiti netiesioginiai įrodymai, t. y. V. J. paaiškinimas, kad darbo pokalbio metu UAB „Wirepro“ jam buvo parodyta pastato „Danske bank“ vizualizacija, kuri buvo panaši į tą, su kuria jis susipažino vėliau įsidarbinęs UAB „Energus group“ (e. bylos t. 2, b. l. 188), bei ieškovės darbuotojo V. S. paaiškinimai teisme ir tarnybinis pranešimas, kuriame pažymima, kad prie šio pastato nuotolinio valdymo sistemos buvo prisijungta 2022 m. rugsėjo 9 d. 18 val. 41 min. 55 s, ne darbo metu ir nesant darbinių užduočių (e. bylos t. 12, b. l. 189), yra nepakankami konstatuoti, jog neteisėtą prisijungimą atliko būtent atsakovas.

Dėl atsakovo G. Š. apeliacinio skundo

61.       Atsakovas G. Š. apeliaciniu skundu prašo papildyti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, t. y. konstatuoti, jog ieškinys turi būti atmestas ir dėl ieškinio senaties (CK 1.125 straipsnio 5 dalis). Apelianto vertinimu, teismas nepagristai ieškinio senaties termino eigos pradžią siejo su ieškovės UAB „Energus Group“ 2023 m. sausio 18 d. prašymu UAB „Norfos mažmena“ dėl sutarties su UAB „Wirepro“ pateikimo. Apelianto tvirtinimu, apie ieškinyje nurodytus konfidencialumo sutarties pažeidimus ieškovės žinojo anksčiau ir tai matyti iš 2022 m. liepos 12 d. jam pareikštos pretenzijos (e. bylos t. 2, b. l. 191-196).

62.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškinio senaties termino pradžia yra siejama su teisės į ieškinį atsiradimo diena, t. y. su tuo momentu, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Skirtingai nei teigia apeliantas, ieškovių 2022 m. liepos 12 d. pretenzijoje nėra nurodyti konkretūs konfidencialumo sutarties pažeidimo atvejai – šia pretenzija tik prašoma atsakovo susilaikyti nuo veiksmų, kuriais būtų viliojami ieškovių klientai ar darbuotojai. Ieškinio senaties terminas negali būti skaičiuojamas nuo šios 2022 m. liepos 12 d. pretenzijos ir dėl to, jog ieškinyje nurodyti įvykiai, kuriuos ieškovės vertino, kaip konfidencialumo sutarties pažeidimus, objektyviai kilo po šios datos, t. y. UAB „Wirepro“ sutartis dėl paslaugų teikimo su UAB „Norfos mažmena“ sudarė 2022 m. gruodžio 1 d. ir 2023 m. sausio 3 d., prisijungimas prie „Danske bank“ sistemos įvyko 2022 m. rugsėjo 9 d., darbuotojas A. D. darbo sutartį su ieškovėmis nutraukė 2022 m. lapkričio 30 d. ir kt. Dėl to teismas neturi pagrindo spręsti, jog ieškovės apie ieškinyje nurodytus konfidencialumo sutarties pažeidimo epizodus žinojo ar turėjo žinoti anksčiau nei 2023 m. sausio 18 d., kai kreipėsi į klientą UAB „Norfos mažmena“ su prašymu patikslinti aplinkybes ir į Sodrą, siekiant gauti informaciją apie buvusių darbuotojų įsidarbinimą UAB „Wirepro“.

63.       Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškinio pateikimas darbo ginčų komisijai, atsižvelgiant į tai, kad ši ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija yra privaloma pagal DK 220 straipsnio 1 dalies nuostatas, atitinka sąlygas, kuriomis ieškinio senaties termino eiga nutrūksta (CK 1.130 straipsnio 1 dalis).

64.       Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad konstatavus ieškinio nepagrįstumą, atsakovo argumentas dėl ieškinio senaties netaikymo neturi teisinės reikšmės.

Dėl procesinės ginčo baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

65.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

66.       Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

67.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinių skundų ir atsiliepimuose į skundus argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nuosekliai išnagrinėjo ginčo teisinį santykį, nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, tinkamai pritaikė kasacinio teismo praktiką ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

68.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

69.       Ieškovė UAB „Energus group“ pateikė prašymą priteisti iš atsakovo G. Š. 4053,50 Eur išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (iš jų 2964,50 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 1089,00 Eur už atsiliepimo į atsakovo G. Š. apeliacinį skundą parengimą) bei 975,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, t. y. į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas nėra tenkinamas, žyminis mokestis ir išlaidos už advokato pagalbą rengiant apeliacinį skundą (2964,50 Eur) ieškovei nepriteisiamos. Ieškovės UAB „Energus group“ prašymas priteisti 1089 Eur išlaidas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą tenkinamas, nes teismo sprendimas dėl atsakovo apeliacinio skundo nėra palankus atsakovui.

70.       Atsakovas G. Š. pateikė prašymą priteisti 217,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos už advokato pagalbą rengiant apeliacinį skundą. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas nėra tenkinamas, šios atsakovo bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos.

71.       Trečiasis asmuo UAB „Wirepro“ prašo priteisti 1899,22 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į ieškovės UAB „Energus group“ apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, t. y. į tai kad, ieškovės apeliacinis skundas nėra tenkinamas, o trečiasis asmuo veikė atsakovo pusėje, trečiojo asmens prašymas priteisti šias išlaidas iš apeliantės UAB „Energus group“ tenkinamas.

72.       Trečiasis asmuo UAB „Norfos mažmena“ įrodymų apie apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, išlaidų dydžio nenurodė, todėl trečiojo asmens prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

73.       Ieškovė UAB „Statybų ir inovacinių sprendimų spektras“ (buvęs pavadinimas UAB „Energus) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neteikė.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Ieškovės UAB „Energus group“ apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo G. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Energus group“, juridinio asmens kodas 304419130, iš atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1089 Eur (tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Wirepro“, juridinio asmens kodas 306006689, iš ieškovės UAB „Energus group“, juridinio asmens kodas 304419130, 1899,22 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt devynis eurus, 22 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                Vaclovas Paulikas

Rūta Petkuvienė

Andrius Verikas