Civilinė byla Nr. 2-3089-466/2011
Teisminio proceso Nr 2-01-3-03061-2010-9
Procesinio sprendimo kategorija 35.4, 35.5, 114.1, 116.1
(S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
Lietuvos Respublikos vardu
2011 m. birželio 2 d.
Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas, sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei, dalyvaujant vertėjai Vandai Žitkauskaitei, ieškovui J. C. D. R., ieškovo atstovui advokatui Laimonui Šileriui, atsakovui V. S., teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo J. C. D. R. ieškinį atsakovams V. S. ir S. A. dėl pripažinimo prievolės įvykdyta, tretieji asmenys Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarė Dalia Štaupienė, antstolis Vitalis Milevičius,
n u s t a t ė:
Ieškovas prašė pripažinti, kad ieškovas yra atsiskaitęs su atsakovu (kreditoriumi) V. S. pagal 2009-10-30 vekselį ir Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro išduotą vykdomajį įrašą Nr 1-14028/09 sumokėdamas kreditoriui visą vekselyje nurodytą skolą, prašė nutraukti vykdymo veiksmus.
Nurodė, kad pagrindinę dalį įsipareigotos pagal 2009-10-30 vekselį sumos – 6 000 Lt ieškovas grąžino atsakovui 2009-11-09 „Swedbank“, AB pastato, esančio Savanorių pr, Vilniuje, patalpose. Tą aplinkybę patvirtina raštas, kuriame nurodyta, kad minėtus pinigus iš ieškovo gavo atsakovas S. A. Minėtą raštą pasirašė ir atsakovas V. S. Po 2009-11-09 ieškovas liko skolingas V. S. dar 1 000 Lt.
Suėjus vekselio mokėjimo terminui 2009-11-15 ieškovas tą dieną mėgino susisiekti su V. S., tačiau šis buvo nepasiekiamas. 2009-11-18 ieškovas gavo V. S. raštą, teigiantį, kad įsipareigojimas pagal 2009-10-30 vekselį neįvykdytas.
Negalėdamas susisiekti su S. S. ieškovas gražino V. S. likusią dalį skolos – 1 000 Lt atlikęs 2009-11-18 pašto perlaidą. Atsakovas pripažino šios sumos gavimą, tačiau 2009-11-27 pranešime atsakovas nurodė, jog ieškovas liko skolingas 6 000 Lt. Ieškovas teigė, kad 6 000 Lt grąžino V. S. pažįstamam S. A. ir buvo įsitikinęs, kad už V. S. jam priklausantį mokėjimą priima S. A., jokių kitų vekselių ieškovas nebuvo išdavęs.
Ieškovas teigė, kad jis sąžiningai palaikė kreditoriumi S. A. ir jam 6 000 Lt perdavė dėl nesąžiningų V. S. veiksmų. 2009-12-18 ieškovas gavo antstolio V.Milevičiaus raginimą įvykdyti sprendimą, tačiau išieškojimas iš ieškovo neturi būti vykdomas, nes su V. S. jis yra pilnai atsiskaitęs, t.y. prievolę įvykdęs (b.l.14-16,75,76).
Atsakovas V. S. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, jog 2009-10-30 paskolino ieškovui 7 000 Lt. Tačiau ieškovas dar 6 000 Lt pasiskolino iš S. A. ir parašė vekselį jo naudai. Ieškovas paaiškino, kad pinigus nori perskolinti savo pažįstamam asmeniui už palūkanas, nes neturi grynais visos pinigų sumos. ieškovas turėjo terminuotą indėlį banke, tačiau dar nebuvo pasibaigęs indėlio terminas, todėl ieškovas nenorėjo imti indėlio pinigų, kad neprarastų palūkanų. 2009-11-09 ieškovas grąžino 6 000 Lt S. A. ir, kadangi gerai S. A. nepažinojo, paprašė, kad V. S. dalyvautų kaip liudytojas. Ieškovas padiktavo liudijimo tekstą, kurį prašė parašyti V. S. ant pinigų grąžinimo rašto. Po kelių dienų ieškovas atvyko pas atsakovą į namus ir paaiškino, kad supainiojo datą, kada baigiasi indėlis, todėl paprašė iki 2009-12-31 palaukti vekselio apmokėjimo. Atsakovui pačiam buvo reikalingi pinigai, todėl jis pasakė, kad jei negaus iki sutarto termino pinigų, tai kreipsis į notarą ar antstolį dėl priverstinio išieškojimo. Dėl to ieškovas labai supyko ir pasakė, kad tuomet pinigų jis visai negrąžins.
Atsakovas nurodė, jog 2009-11-09 pakvitavime nėra jokių individualizuojančių požymių, leidžiančių spręsti, pagal kokį vekselį S. A. gavo apmokėjimą. Net ir teisės neišmanančiam asmeniui aišku, kad jei mokama ne tam asmeniui, kuriam buvo įsipareigota, tai turi būti aiškūs rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys tokią pareigą. Be to, sumokėjus kitam asmeniui, turi būti pateikti neginčijami įrodymai apie sumokėjimą. V. S. teigimu, jis neturėjo jokio tikslo slapstytis nuo ieškovo, nes šis turėjo grąžinti atsakovui pinigus, o priverstinis pinigų išieškojimas susijęs papildomomis išlaidomis, kas atsakovui nebūtų naudinga. Iki šio konflikto atsakovo santykiai su ieškovu buvo geri ir tuomet ieškovas lengvai surasdavo atsakovą.
Dėl 2009-11-16 atsakovo ieškovui išsiųstame reikalavime nurodytos frazės „vekselio sumos dalies“ atsakovas paaiškino, kad jis naudojo įprastą pranešimo formą kitais atvejais ir nors pranešimo tekste nurodydavo „neapmokėtos vekselio sumos dalies“, atsakovas iš skolininkų visada reikalaudavo grąžinti visą vekselyje nurodytą sumą. Atsakovas yra lenkų kilmės, todėl ypatingai nekreipė dėmesio į tą formą, tačiau vėliau, vieno notaro patarimu pranešimo formą pakeitė (b.l.36-39).
Atsakovas S. A. atsiliepime nurodė, jog tarp jo ir ieškovo nebuvo susiklostę paskoliniai santykiai. V. S. 2009-11-09 paprašė S. A., kad šis kartu su juo nuvyktų į banką, kur V. S. turi atsiimti paskolintus pinigus – 7 000 Lt. Paaiškino, kad jis nesutaria su ieškovu dėl paskolos dydžio, todėl paprašė S. A., kad jis paimtų iš ieškovo gražinamus pinigus bei padavė S. A. 2009-10-30 išrašytą vekselį. Jiems trims 2009-11-09 susitikus banko patalpose atsakovas V. S. paaiškino ieškovui, kad vekselį yra perleidęs S. A., todėl pinigus ieškovas turi grąžinti S. A. Ieškovas norėjo grąžinti 6 200 Lt, nes 800 Lt, jo teigimu buvo jau grąžinęs. Dėl tos 800 Lt sumos tarp V. S. ir ieškovo kilo ginčas, todėl S. A. priėmė iš ieškovo 6 000 Lt bei paaiškino, kad vekselį gražins ieškovui, kai šis grąžins likusią 1 000 Lt sumą. S. A. teigimu, 2009-11-09 raštelis patvirtina ieškovo dalinį prievolės įvydymą. 2009-11-09 šalims išėjus iš banko S. A. atidavė V. S. 6 000 Lt.
Ieškinys netenkintinas.
Nustatyta, kad ieškovas J. C. D. R. 2009-10-30 išrašė ieškovui paprastąjį vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo tiesiogiai atsakovui V. S., vekselio apmokėjimo vietoje (duomenys neskelbtini), (V. S. gyvenamojoje vietoje) iki 2009-11-15 sumokėti 7 000 Lt, vekselyje papildomų įrašų nėra (b.l.41). Laikytina, kad vekselis atitinka LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio, reglamentuojančio paprastojo vekselio rekvizitus, reikalavimus. Tretysis asmuo notarė D. Štaupienė raštu paaiškino, kad išduodant vykdomąjį įrašą vekselio originalas notarų biure nepaliekamas, o grąžinamas vekselio turėtojui kartu su išduodamu vykdomuoju įrašu (b.l.142). Pateiktame teismui pakvitavimo apie skolos grąžinimą originale nurodyta, kad S. A. 2009-11-09 gavo iš J. C. D. R. 6 000 Lt. Po S. A. patvirtinimo apie pinigų priėmimą pakvitavime yra V. S. padarytas įrašas „Aukščiau minėti pinigai gauti mano V. S. akivaizdoje, pinigai gauti pagal vekselį, tačiau jokių konkretesnių duomenų apie vekselį (datos, išdavusio asmens vardo, pavardės ir pan.) nenurodyta (b.l.9).
2009-12-08 Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarė D.Štaupienė išdavė vykdomajį įrašą (registro Nr (duomenys neskelbtini)) dėl reikalavimo ieškovui sumokėti atsakovui V. S. per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą 6 000 Lt sumą. Pagal šį vykdomąjį įrašą antstolis V. Milevičius 2009-12-09 patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, pradėjo priverstinį vykdymą, o 2010-02-26 patvarkymu Nr. 0013/09/03878 vykdomąją bylą užbaigė, nes notaro išduotas vykdomasis dokumentas yra visiškai įvykdytas (vykdomoji byla Nr 13-3878/09, b.l.4, 34).
Civilinio kodekso (toliau CK) 6.44 str. 1 d. numato, kad prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui ar jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymą. Remiantis CK 6.44 str. 2d. prievolės įvykdymas asmeniui, neturinčiam teisės priimti jo įvykdymą, laikomas tinkamu įvykdymu, jeigu kreditorius patvirtina tokį įvykdymą arba faktiškai gauna visą įvykdymą iš to asmens. Kai prievolė įvykdoma asmeniui, kurį skolininkas dėl kreditoriaus kaltės pagrįstai ir sąžiningai laiko tikruoju kreditoriumi, skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo kreditoriui, jeigu įrodo, kad suklydo sąžiningai (CK 6.45 str.1d.). Ieškovas rėmėsi šiuo ieškinio pagrindu.
Teigtina, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, jog jis suklydo, kas tikrasis kreditorius pagal 2009-10-30 vekselį, neįrodyta. Akivaizdu, kad vekselį ieškovas išrašė atsakovui V. S., todėl ir jam turėjo grąžinti vekselyje įrašytą 7000 Lt sumą. Nebuvo jokios priežasties ieškovui suklysti, tuo labiau, kad S. A. jis pažinojo mažiau, nei V. S. 2009-11-09 raštelyje (pakvitavime) aiškiai nurodyta, kad iš J. C. D. R. 6 000 Lt sumą gavo S. A., o V. S. pasirašė kaip liudytojas. Bylos nagrinėjimo metu peržiūrėtas „Swedbank“, AB 2009-11-09 vaizdo įrašas leidžia teigti, kad ieškovas tą dieną perdavė atsakovui S. A. pinigus, tačiau identifikuoti perduotos sumos dydžio pagal įrašą negalima. Tai, kad ieškovui po pinigų sumokėjimo buvo grąžintas vekselis ar kitas skolos dokumentas, įrašo medžiaga nepatvirtina, tačiau atsižvelgiant į ieškovo dalyvavimą paskoliniuose santykiuose su kitais asmenimis, nepaneigta aplinkybė, jog tokių santykių ieškovas galėjo turėti ir su S. A.
Tai, kad ieškovas turėjo patirties paskoliniuose santykiuose patvirtina aplinkybė, jog A. S. ieškovui buvo išdavęs,2009-09-18 paprastąjį vekselį dėl 1 800 Lt sumos ir kuriam ieškovas 2009-10-19 pateikė pranešimą dėl skolos negrąžinimo bei įspėjimą dėl galimo priverstinio paskolos išieškojimo (b.l.43, 44). Atsakovas V. S. nurodė, kad ieškovas skolinosi iš atsakovo pinigus tikslu perskolinti kitam asmeniui, ką ieškovas neigė. Tačiau V. S. pateikė įrodymus apie ieškovo 2009-11-09 prašymą įregistruoti sutartinę hipoteką, o Hipotekos registro išrašas patvirtina, kad 2009-10-30 Vilniaus miesto 42-me notarų biure buvo pavirtinta paskolos sutartis dėl 20 000 Lt, kurioje kreditorius yra ieškovas J. C. D. R., t.y. paskolos sutartį ieškovas pasirašė tą pačią – vekselio išdavimo V. S. dieną (b.l.153-156). Teismo nuomone, ieškovui aiškiai žinant, kas yra jo kreditorius pagal 2009-10-30 vekselį, ieškovas galėjo pareikalauti vekselio grąžinimo, priešingu atveju – negrąžinti skolos. Surašant 2009-11-09 pakvitavimą apie 6 000 Lt skolos gražinimą ieškovui nebuvo pagrindo kreditoriumi laikyti S. A. ir reikalauti jo raštu bei parašu patvirtinti skolos grąžinimą. Teismas laiko mažai įtikinamais ieškovo argumentus, kad jis negalėjo surasti V. S., kai norėjo jam grąžinti skolą, nes atsakovui nebuvo pagrindo slapstytis, t.y. jis buvo kreditorius, o ne skolininkas. Be to ieškovas V. S. 1 000 Lt grąžino pagal pašto perlaidą, kuomet ieškovui visai nereikėjo susitikti su atsakovu. S. A. teigė grąžinęs 6 000 Lt V. S., tačiau tam įrodymų nepateikta, o V. S. prievolės jam įvykdymo fakto nepatvirtino ir nėra įrodymų, kad V. S. būtų paskyręs S. A. savo atstovu (CK 6.44 str. 1, 2d.). Pažymėtina, jog ieškovas, kuris naudojosi advokato pagalba, paties vykdomojo įrašo neginčijo, nors ieškovas dar 2009-12-22 buvo kreipęsis į teismą ir teismas 2009-12-28 nutartyje, konstatuodamas ieškininio pareiškimo trūkumus nurodė, jog antstolis priverstinį išieškojimą pradėjo ne pagal vekselį, o pagal notaro išduotą vykdomajį įrašą, kuris yra galiojantis ir todėl turi būti vykdomas. Teismas minėta nutartimi pasiūlė ieškovui tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimą (civilinė byla Nr 2-4855-501-2010, b.l. 5,6). Atsižvelgtina, kad pagal LR Vyriausybės 1999-09-13 nutarimu Nr 988 patvirtintos „Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos“ 6.1 – 6.3 punktus notaras, priimdamas prašymą iš vekselio turėtojo patikrina, ar vekselį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas, vekselis sudarytas pagal įstatymo reikalavimus, vekselis užprotestuotas pagal Vekselių ir čekių protestavimo taisykles arba vekselio turėtojas yra atleistas nuo pareigos įforminti protestą. Priėmęs prašymą notaras pareikalauja iš vekselio turėtojo įrodymų, ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, ar vekselis neakceptuotas, arba neapmokėtas, arba nevizuotas, arba čekis neapmokėtas (Tvarkos 8 punktas). Kaip minėta, nėra jokių rašytinių įrodymų, kad V. S. būtų gavęs iš ieškovo 6 000 Lt pagal 2009-10-30 vekselį, kaip ir nėra jokių įrodymų, kad S. A. atidavė 6 000 Lt sumą V. S., kurią pagal 2009-10-30 vekselį tiesiogiai V. S. turėjo grąžinti ieškovas. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas yra įvykdęs prievolę pagal 2009-10-30 vekselį. Pačiame vekselyje nurodyta, jog skolą J. C. D. R. turi grąžinti tiesiogiai V. S., todėl teigtina, kad grąžindamas pinigus jų grąžinimo fakto patvirtinimo (ar grąžinti vekselio originalą) ieškovas turėjo reikalauti tik iš V. S. (CK 6.65 str. 2d.), o ne iš jokio kito trečiojo asmens. Kreditoriui atsisakant duoti pakvitavimą, ieškovas turėjo teisę sustabdyti prievolės vykdymą (CK 6.65 str. 3d.), tuo labiau, kad vekselį ieškovas turėjo apmokėti iki 2009-11-15 ir 2009-11-09 vekselio apmokėjimo terminas nebuvo pasibaigęs. Teigtina, kad aplinkybė, jog V. S. dėl savo neteisėtų veiksmų suklaidino ar kitaip paveikė ieškovą, neįrodyta. Pažymėtina, kad į teisėsaugos institucijas dėl V. S. veiksmų ieškovas nesikreipė. Todėl ieškinys atmestinas.
V. C. proceso kodekso (toliau CPK) 98 str. 1 d., iš ieškovo atsakovui V. S. priteistinos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos 826 Lt (b.l.58, 59, 158, 159). Atmetant ieškinį iš ieškovo valstybės naudai išieškomos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 str., 96 str.1d.).
Teismas, vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 259, 269, 270,307 str.,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo J. C. D. R., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovui V. S., (duomenys neskelbtini), 826,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo J. C. D. R., a.k. (duomenys neskelbtini), 45 Lt pašto išlaidų valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, sąskaitos Nr LT24 7300 0101 1239 4300, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto pirmą apylinkės teismą.
Teisėjas Gintaras Pašvenskas