Administracinė byla Nr. eAS-170-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02280-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1.

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, ir Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir LKT) Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. SN-22-2543 (toliau – ir Sprendimas Nr. SN-22-2543); 2) panaikinti LKT 2024 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 2S‑6021 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2S‑6021); 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja LKT, 3 000 Eur ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) įpareigoti LKT sudaryti pareiškėjui sąlygas užsakyti iš įstaigoje esančios parduotuvės prašomų (2024 m. rugpjūčio 5 d. prašyme Nr. NPS‑22‑20494 nurodomų) prekių ir svarstyti klausimą dėl transliuojamų kanalų kieko įvairovės, sutarties su teikėju keitimo, sąlygų pareiškėjui įsirengti palydovinę televiziją.

Pareiškėjas taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios finansinės padėties.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškėjo V. K. skundą laikė nepaduotu.

Teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nustatė, jog skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, todėl 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumų pašalinimui. Teismas nutartimi nurodė pareiškėjui patikslinti skundo aplinkybes, kuriomis jis grindė reikalavimą dėl žalos atsiradimo, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus bei nurodant, kaip neturtinė žala pasireiškė, įpareigojo pareiškėją tinkamai suformuluoti ketvirtąjį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, sutikslinti ginčo šalis, sumokėti dalį – 15 Eur dydžio – žyminio mokesčio ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

2024 m. lapkričio 14 d. teisme buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame prašoma: 1) panaikinti Sprendimą Nr. SN-22-2543; 2) panaikinti Sprendimą Nr. 2S‑6021; 3) įpareigoti LKT iš naujo išnagrinėti ir vertinti pareiškėjo prašymus – leisti parduotuvėje įsigyti prekes pagal prašymą Nr. NPS-22-20494 ir prašymą Nr. NPS-22-19182; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LKT, 3 000 Eur ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo dėl pareiškėjo sunkios finansinės padėties, sudarant sąlygas sumokėti 10 Eur dydžio žyminio mokestį bei tokiam veiksmui atlikti pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2024 m. gruodžio 31 d. 

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo reikalavimai suformuluoti nenurodant žalos padarymo aplinkybių ir tai pagrindžiančių įrodymų, ir akcentavo, kad pareiškėjui nepakanka skunde nurodyti tik deklaratyvius, neva, jo teisių pažeidimus – jis privalo pateikti individualų skundą, kuriame turi nurodyti individualius įrodymais grindžiamus faktinius duomenis.

Teismas laikėsi pozicijos, kad 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi teismas aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigojo pareiškėją susimokėti 15 Eur žyminį mokestį, ir argumentavo pareiškėjo galimybę sumokėti žyminį mokestį, atsižvelgęs į pareiškėjo gaunamas pajamas ir valstybės išlaikymą.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nepatikslino skundo ir nepašalino teismo anksčiau nurodytų trūkumų, teismas nusprendė, kad 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatytų trūkumų, kurie laikytini esminiais, pareiškėjas nepašalino, todėl skundas laikytinas nepaduotu.

Teismas, be kita ko, pareiškėjui išaiškino, kad jeigu jis neturi galimybių savarankiškai parengti skundo, jis gali kreiptis teisinės pagalbos į profesionalius teisininkus, taip pat pažymėjo, jog teisės aktai numato teisę asmenims gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, dėl kurios suteikimo pareiškėjas turėtų kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

III.

Pareiškėjas V. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį, atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar jo prašomos dalies sumokėjimo bei grąžinti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus, t. y. nurodo, kad siūlomas sumokėti 15 Eur žyminis mokestis yra neproporcingas ir turi būti sumažintas bent iki 10 Eur dydžio, kurį, pasak pareiškėjo, jis yra pajėgus sumokėti; nurodo, kad pagal ABTĮ 35 straipsnio 3 dalį, skundą paduodant tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, todėl teismo nustatytas dalinis mokestis turėjo sudaryti 11,50 Eur dydžio sumą.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai teisingas, vertindamas pareiškėjo finansinę padėtį, kuri yra tapati ir nesikeičia, tik vis sunkinama.

Pareiškėjo vertinimu, jis prašyme aiškiai nurodė argumentus dėl jam kilusios neturtinės žalos – jam buvo nepagrįstai uždrausta iš įstaigoje esančios parduotuvės užsisakyti prekes; įstaigos vadovybė nesudaro pareiškėjui galimybės matyti pakankamai televizijos kanalų ar pačiam pareiškėjui įsigyti palydovinės televizijos įrangos. Pareiškėjas nurodo, kad dėl to patyrė didelius nepatogumus, dvasines ir emocines kančias, nusivylimą, diskriminaciją, pyktį, nerimą, nepilnavertiškumo jausmą, dėl ko atsiranda pagrindas neturtinei žalai atsirasti, kurią pareiškėjas vertina 3 000 Eur.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad jis negali pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, kadangi Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba pareiškėjui jau yra suteikusi gynėją baudžiamojoje byloje, todėl paskyrimas kitoje byloje būtų apmokestinamas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria pareiškėjo V. K. skundas laikytinas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas nepatikslino skundo, nepašalino teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi nurodytų trūkumų, kurie laikytini esminiais t. y. skundo reikalavimai suformuluoti nenurodant žalos padarymo aplinkybių ir tai pagrindžiančių įrodymų, nesumokėtas nurodyto dydžio žyminis mokestis, skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad aiškiai nurodė argumentus dėl jam kilusios neturtinės žalos, taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo finansinę padėtį, spręsdamas dėl žyminio mokesčio sumos dydžio.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020).

Minėta, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatė šiuos skundo trūkumus: patikslinti skundo aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą dėl žalos atsiradimo, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus bei nurodant, kaip neturtinė žala pasireiškė, sumokėti 15 Eur žyminį mokestį.

Vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria skundas laikytinas nepaduotu dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti LKT sprendimus ir įpareigoti atlikti veiksmus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 35 straipsnio 1 dalį, administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. Šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) ir jų priedus paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos (ABTĮ 35 str. 3 d.).

ABTĮ 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog išskyrus šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. Taigi, iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad vienas iš teismui teikiamo skundo formai bei turiniui keliamų reikalavimų – pateikti įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą, arba motyvuotą prašymą atleisti nuo tokio mokesčio mokėjimo.

ABTĮ 37 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas už skundą teismui nėra sumokėjęs žyminio mokesčio, kadangi laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatyta žyminio mokesčio suma (15 Eur) yra neproporcinga, ir turi būti sumažinta bent iki 10 Eur dydžio sumos.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pirmosios instancijos teismo ir pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, ir atsižvelgdama į tai, kad žyminio mokesčio nesumokėjimas savaime suponuoja tolesnio administracinio proceso negalimumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-10-575/2023), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl reikalavimų panaikinti skundžiamus sprendimus, laikė nepaduotu per 2024 m. lapkričio 12 d. nutartyje nurodytą terminą nepašalinus nustatyto skundo trūkumo (t. y. nesumokėjus žyminio mokesčio). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsižvelgus į pareiškėjo turtinę padėtį, pareiškėjui pagrįstai nustatytas 15 Eur dydžio žyminis mokestis. Pareiškėjas atskirajame skunde nepateikė tokią išvadą paneigiančių įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo remtis pareiškėjo nurodyta  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-723-968/2024 kaip teismo precedentu, nes pareiškėjo nurodytosios bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios ar panašios (skiriasi bylose esantys įrodymai, asmenų turtinė padėtis, teismo sprendimai ir jų motyvai). 

Sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria skundas laikytinas nepaduotu dėl pareiškėjo reikalavimų priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo patikslinto skundo turinį, nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties argumentais, jog pareiškėjas nepatikslino skundo dalies ir nepašalino teismo anksčiau nurodytų trūkumų dėl jam galimai kilusios neturtinės žalos. 

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas patikslintame skunde ne tik suformulavo reikalavimą, tačiau ir nurodė aplinkybes ir veiksnius, iš kurių jis kildino neturtinę žalą. Iš patikslinto skundo turinio matyti, jos pareiškėjas reiškia reikalavimą Lietuvos valstybei, atstovaujamai LKT, dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuri pasireiškė draudžiant pareiškėjui užsakyti jo prašomas prekes, nesant galimybės pareiškėjui žiūrėti atnaujintas transliuojamas programas bei filmus ir LKT nekeičiant sutarties su paslaugų teikėju, pareiškėjui nesuprantant televizijos kanalų transliacijos kalbos, negalėjimo įsigyti palydovinės televizijos įrangos. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl minėtų veiksnių, jis, be kita ko, patyrė didelius nepatogumus, dvasines ir emocines kančias, nusivylimą, diskriminaciją, pyktį, nerimą, nepilnavertiškumo jausmą.

Teisėjų kolegija vertina, kad skundo reikalavimas dėl žalos (turtinės ar neturtinės) yra savarankiškas skundo reikalavimas ir gali būti nagrinėjamas atsietai nuo kitų skundo reikalavimų, nors ir yra su jais susijęs. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinio akto (veiksmo), iš kurio kildinama žala, neapskundimas ir nenuginčijimas ABTĮ tvarka, paprastai netrukdo asmeniui reikalauti priteisti jam žalos atlyginimą. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo skundo priėmimo stadijoje neturėtų būti laikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų, iš kurių kildinama žala, panaikinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-156/2011).

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ; šioje proceso stadijoje nėra sprendžiama dėl skunde suformuluotų reikalavimų pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Skundo priėmimo stadijoje nevertintinas pareiškėjo argumentų pagrįstumas ir civilinės atsakomybės sąlygų visumos egzistavimas – tai sudaro skundo nagrinėjimo iš esmės dalyką. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindė reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p.), taip pat galbūt kilusios neturtinės žalos apibūdinimas trukdo pradėti administracinės bylos teiseną.

Teisėjų kolegija, apibendrindama byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pareiškėjas paaiškino, dėl ko ir kaip jam pasireiškė neturtinė žala, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė priimti reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja LKT, 3 000 Eur ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, ši skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama ir minėto reikalavimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, likusi nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. K. reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja LKT, 3 000 Eur ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, panaikinti ir perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo, likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rytis Krasauskas

        Beata Martišienė

        Egidijus Šileikis