Byla Nr. 1S-237-497/2020

Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00088-2010-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 28 d. 

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 59-145 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam,

n u s t a t ė :

1.       M. S. Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu buvo pakeista, straipsniai perkvalifikuoti į BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu ir M. S. paskirta galutinė subendrinta 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. lapkričio 13 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. gegužės 13 d. Lygtinio paleidimo terminas, atlikus 1/2 bausmės suėjo  2018 m. rugpjūčio 13 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. liepos 30 d. sudarė 2 metus 9 mėnesius 13 dienų.

2.       Komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2020 m. liepos 30 d. Vilniaus pataisos namuose, 2020 m. liepos 30 d. protokolu Nr. 58-28 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, 2020 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 59-145 (toliau – Nutarimas) nutarė taikyti nuteistajam M. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą (įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) bei nustatyti intensyvią priežiūrą. 

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d  nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2020 m. liepos 31 d. nutarimą. Teismas sprendė, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis M. S. yra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės, yra linkęs pasitaisyti ir daugiau nenusikalsti. Savo sprendimą teismas grindė tuo, kad M. S. teistas 7 kartus, paskutiniai teistumai už tyčinių, sunkių, visuomenei pavojingų veikų, kuriomis keliama grėsmė visuomenės sveikatai, skatinamas priklausomybės narkotinėms medžiagoms formavimasis ir neteisėta narkotikų apyvarta. Padarytų veikų pobūdis rodo, kad jos padarytos ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir tai pagrįstai leidžia manyti, kad išlieka rizika, jog M. S. nesilaikys įstatymų ir nusikals. Teismas taip pat vertino tai,  kad M. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (78 balai) ir lyginant su ankstesniais vertinimais ji išliko nepakitusi, nestabilią M. S. darbinę patirtį praeityje bei tai, kad jis ir pataisos namuose nedirbo bei jo turimus didelius finansinius įsipareigojimus. Teismo manymu, jo dedamos pastangos atlyginti nusikaltimais padarytą žalą yra per menkos. Teismas taip pat pažymėjo, kad vien tik teigiamų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų vertinimas, neatsižvelgiant į bausmės paskirtį, prieštarautų teisingumo principui bei neužtikrintų visuomenės saugumo interesų.

4.       Nuteistasis, nesutikdamas su priimta nutartimi, Vilniaus apygardos teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1.       Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai rėmėsi tuo, kad jis praeityje buvo ne kartą teistas, kadangi ankstesnes bausmes jis yra pilnai atlikęs. Toks teismo argumentas yra akivaizdus principo „Non bis idem“ pažeidimas. Skunde teigiama, kad Lietuvos teisminė praktika eina tuo keliu , kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Skunde pateikiama eilė teismų praktikos pavyzdžių, grindžiant šiuos skundo argumentus.

4.2.       Skunde teigiama, kad teismas priimdamas nutartį visiškai neskyrė dėmesio nustatytai socialinės reabilitacijos pažangai, integracijos svarbai. Nuteistasis teigia, kad yra suformulavęs aiškius tikslus ir siekius. Jo nuomone, bausmės tikslai yra sėkmingai realizuojami. Pats bausmės skyrimas ir realus jos dalies atlikimas jau padarė poveikį.  Nors jam nustatytas vidutinis nusikalstamo elgesio pakartotinumo lygis, tačiau, probacijos laisvėje taikomų programų poveikis būtų žymiai efektyvesnis, kas leistų greičiau pasiekti bausmės tikslus, tai yra paveikti asmenį taip, kad jis daugiau nenusikalstų.

4.3.       Skunde pažymima, kad nuobaudos skyrimas negali būti vertinamas, kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, nes paskatinimų ir nuobaudų skyrimas, vadovaujantis Lietuvos respublikos bausmių vykdymo kodeksu (toliau–BVK) yra viena iš pagrindinių socialinės reabilitacijos formų ir vertinami turėtų būti socialinės reabilitacijos rezultatai. Nuteistasis pažymi, kad jo reagavimas į socialinės reabilitacijos taikymo priemones yra pozityvus.

4.4.       Nuteistasis taip pat pažymi, kad teismas nesirėmė Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacija REC (2003)22 valstybėms narėms, kurioje teigiama, kad lygtinis paleidimas viena iš efektyviausių priemonių užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių nuteistojo integraciją į visuomenę. Rekomendacijoje yra nurodyti kriterijai, kurie turi būti taikomi taip, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius, tampančių įstatymą gerbiančiais piliečiais, asmenų reikalavimus ir tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad nuteistasis neatitinka kriterijų. Tai rodo, kad pagal šią rekomendaciją lygtinis paleidimas yra laikoma norma, o ne išimtimi, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą kaip išimtis turi būti aiškiai argumentuota. Tuo tarpu iš teismo nutarties matyti, kad teismas lygtinio paleidimo netaikymą laikė norma. Iš skundžiamos nutarties visiškai neaišku, kokius kriterijus nuteistasis turi atitikti, kad būtų paleistas lygtinai.

4.5.       Skunde teigiama, kad probacijos įstatyme nurodoma ilgalaikio kalinimo žala: šeimų iširimas, savarankiškumo socialinių, darbo įgūdžių praradimas. Nuteistasis skunde kelia klausimą ar toliau jį laikant izoliuotą ateityje pataisos namų komisijos nutarimuose dėl jo lygtinio paleidimo nebus rašoma „šeimos neturi tėvai nelanko, socialinius įgūdžius praradęs“. 

5.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Skundas tenkinamas

6.       Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis, priimta netinkamai neįvertinus visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas faktines aplinkybes.

7.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Vien tik šių pagrindų buvimas savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo, teismas, remdamasis jam pateiktais duomenimis, turi padaryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliavus jo nuo visuomenės.  

8.       Teismas įvertinęs Komisijos nutarimą, nuteistojo asmens byloje esančius duomenis sprendžia, kad nuteistajam M. S. paskirtos bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje jau yra pasiekti tiek, kad toliau jų siekti galima neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma, nagrinėjamu atveju, leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas nei teisingumo principas, nei visuomenės interesai.

9.       Iš skundo nagrinėjimui pateiktos nuteistojo M. S. asmens bylos, socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad nuteistasis Lygtinio paleidimo komisijai buvo pristatomas šeštą kartą. Jis anksčiau teistas 7 kartus, tačiau laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu 2 kartus baustas ir 12 kartų skatintas. Pažymėtina tai, kad paskutinį kartą M. S. baustas 2014 metais, taigi per šešis paskutinius bausmės metus jis buvo tik skatintas. Per paskutinius du metus, kaip paskatinimo priemonė, jam 4 kartus suteikta teisė išvykti į namus, nustatytų įpareigojimų išvykų metu jis nepažeidė. Nuteistasis  vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra įgijęs apdailininko (statybininko) ir suvirintojo elektra rankiniu būdu kvalifikacijas. Nors skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad nuteistasis nedirba ir nėra duomenų, kad būtų išreiškęs norą, tačiau socialinėje tyrimo išvadoje yra pažymėta, kad M. S. dėl darbo nesikreipė dėl darbo vietų stygiaus Pataisos įstaigoje, tačiau darbo neatsisakytų. Byloje yra 2020-04-30 UAB (duomenys neskelbtini) vadovo patvirtinimas apie tai, kad lygtinio paleidimo atveju M. S. būtų priimtas į darbą rūšiuotojo – sandėlininko pareigoms.

10.       M. S. pagal byloje esančius patvarkymus yra skolingas 20031,88 Eur. Šiai dienai iš nuteistojo bendroje sumoje yra išieškota 272,33 Eur. Aukštesniojo teismo manymu, skundžiamos nutarties argumentas, kad nuteistasis per menkai stengiasi padengti įsiskolinimą negali būti vertinama kaip vienas iš motyvų nuteistojo nenaudai, kadangi asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, galimybės atlyginti nusikaltimu padarytą žalą yra itin ribotos, be to lygtinio paleidimo atveju, jis nebus atleistas nuo šios pareigos, o pradėjus dirbti šios galimybės tik didės.

11.       Vertinant nuteistojo socialinius ryšius matyti, kad jis yra susituokęs, turi 2012 metais gimusią dukrą. Šeimos narių yra nuolat lankomas ir remiamas. Išėjęs į laisvę M. S. turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, kur ir gyveno iki bausmės atlikimo, tai patvirtina jo sutuoktinės E. S. raštas.

12.       M. S. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 78 balai.  BVK 157 straipsnio 1 dalis numato kad vienas iš kriterijų, kuriais remiantis nuteistiesiems gali būti taikomas lygtinis paleidimas, yra žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba pažanga ją mažinant. Aukštesnysis teismas nesutinka su apylinkės teismo argumentu, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia abejoti, kad jis laisvėje laikysis įstatymų. Kalėjimų departamentas Lietuvos teismams savo raštu „Dėl vieningo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų interpretavimo“  yra pateikęs paaiškinimą, kad   pažanga yra suprantama kaip nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymas, t. y. tam tikri nuteistojo veiksmai, padedantys suvaldyti kriminogeninius veiksnius – sumažinti jų įtaką. Nustatydami asmens daromą pažangą, laisvės atėmimo vietų įstaigų specialistai atsižvelgia į šiuos orientacinius kriterijus: individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą; asmens elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu; stebimus asmens elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu; užfiksuotą nusikalstamo elgesio rizikos (ar taškų) pokytį. Pažymėjo, kad naudojamos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos (OASys, HCR-20, SVR-20, SARA) asmens daromos pažangos iš esmės nevertina, todėl pažanga gali būti fiksuojama net ir tada, kai nusikalstamo elgesio rizika ar jos taškai nesikeičia. 

13.       Socialiniai tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, dalyvauja priklausomybių prevencijai skirtuose užsiėmimuose, duomenų, kad piktnaudžiaudavo psichiką veikiančiomis medžiagomis, nėra. Taip pat aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, yra gavęs du padėkos raštus už puikius rezultatus mokantis ispanų kalbos ir dalyvavimą Šv. Velykų proga vykusiame konkurse. Šiuo metu yra stebimas disciplinuotas nuteistojo elgesys, jo siekis dirbti patvirtintas gautu UAB (duomenys neskelbtini) vadovo raštu. Stebimos pastangos spręsti turimų įsiskolinimų klausimą, labiau apgalvoti savo veiksmų pasekmes ir orientacija į šeimą ir tarpusavio santykių puoselėjimą. Šios ir anksčiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą apie nuteistojo akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

14.       Apylinkės teismas, atsisakydamas Komisijos nutarimą, vertino M. S. įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą.  Aukštesnysis teismas sprendžia, kad lygtinio paleidimo sąlygos privalo būti siejamos su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo vietoje, o ne tik su jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumu ir paskirtos bausmės trukme. Svarbia aplinkybe aukštesnysis teismas laiko tai, kad nuteistasis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Tuo pačiu pažymėtina, jog teismas nekvestionuoja ir nesiekia sumenkinti padaryto nusikaltimo pavojingumo ir reikšmės, bei pasekmių ir nukentėjusiųjų interesų, tačiau pastaraisiais aspektais pasisakė nuosprendį priėmęs teismas, kuris, įvertinęs minėtas aplinkybes, paskyrė individualizuotą bausmę. Šiuo atveju yra sprendžiama, ar asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo, t. y. ar galima jį toliau taisyti laikant neizoliuotą nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint.

15.       Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytus apribojimus ir sąlygas, gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

16.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti jog M. S., atlikdamas likusią bausmės dalį neizoliavus jį nuo visuomenės, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis naikinama, o dėl skundo priimamas naujas sprendimas. 

        Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu ir BPK 364 straipsnio 9 dalimi, BVK 157 straipsnio 5 dalimi,

n u t a r i a :

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 59-145, taikyti M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nustatant intensyvią nuteistojo priežiūrą, kurią vykdyti Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8 punktais, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nustatyti, jog M. S. visą lygtinio paleidimo laiką privalo:

1)  dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

2)  neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 

3) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymųsi ar lankymųsi gydymo įstaigose;

4)   kiekvieną mėnesį atlyginti ne mažiau nei 100 Eur nusikalstamomis veikomis civiliniams ieškovams padarytos turtinės žalos.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                Audrius Cininas