Administracinė byla Nr. A146-143/2013
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00044-2012-0
Procesinio sprendimo kategorija 16.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui dėl įsakymo dalies panaikinimo, išeitinės išmokos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
pareiškėja K. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą patikslintu skundu (b. l. 21–24), kurį vėliau papildė (b. l. 57–58), prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Fondo valdyba) Biržų skyriaus direktoriaus 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. P-28 „Dėl K. B. atleidimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. P-28) dalį dėl išeitinės išmokos dydžio, atleidžiant iš valstybės tarnybos pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, VTĮ) 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą; 2) priteisti iš Fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – ir atsakovas) trijų vidutinių mėnesių (9985,30 Lt) dydžio išeitinę išmoką, negautą dėl neteisingai apskaičiuoto valstybės tarnautojo tarnybos stažo valstybinio socialinio draudimo sistemoje, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos institucijoje. Be to, prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti, ar Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintai asmens teisei pasirinkti darbą.
Pareiškėja paaiškino, kad Fondo valdybos Biržų skyrius, atleisdamas ją iš valstybės tarnybos ir išmokėdamas išeitinę kompensaciją, nepagrįstai į pareiškėjos stažą neįskaičiavo laikotarpio, kuriuo ji dirbo Fondo valdybos Pasvalio skyriuje (nuo 1991 m. sausio 15 d. vyresniąja pensijų specialiste, nuo 1992 m. sausio mėn. iki 2004 m. rugsėjo 8 d. vyr. specialiste (juriskonsulte). Iš šių pareigų 2004 m. rugsėjo 8 d. buvo atleista pagal Valstybės tarnybos 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą (atsistatydino). Laimėjusi konkursą nuo 2004 m. spalio 10 d. buvo priimta į karjeros valstybės tarnautojos vyr. specialistės (juriskonsultės) pareigas Fondo valdybos Biržų skyriuje, 2006 m. sausio 17 d. perkelta į šio skyriaus direktoriaus pavaduotojos (įmokoms, pašalpoms ir nedarbingumo kontrolei) pareigas, kuriose dirbo iki pat atleidimo iš valstybės tarnybos 2011 m. gruodžio 30 d. Pareiškėja teigė, kad jos darbo stažas toje pačioje institucijoje turėtų būti skaičiuojamas nuo 1991 m. sausio 15 d., o ne nuo 2004 m. spalio 10 d. Pareiškėja nuo 1991 m. visą laiką dirbo valstybinio socialinio draudimo fondo sistemoje, todėl darbas skirtinguose šios sistemos teritoriniuose skyriuose turėtų būti laikomas darbu toje pačioje institucijoje. Visi Fondo valdybos teritoriniai skyriai buvo ir yra pavaldūs Fondo valdybai, finansuojami iš to paties Fondo biudžeto. Pareiškėjos įsitikinimu, negali būti ribojama valstybės tarnautojui apsisprendimo (pasirinkimo) teisė, kokiu būdu – perkėlimo ar konkurso – pereiti dirbti į kitą struktūrinį padalinį toje pačioje sistemoje tose pačiose pareigose. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu, pareiškėjai buvo skaičiuojamas priedas už ištarnautus metus ir suteikiamos kasmetinės ir papildomos atostogos už visą Fondo valdybos sistemoje ištarnautą laiką (nuo 1991 m. sausio 15 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d.), todėl mano, kad stažas išeitinei išmokai gauti turėtų būti skaičiuojamas tokiu pačiu būdu. Išmokėjus tik trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, buvo pažeisti pareiškėjos teisėti lūkesčiai.
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimuose (b. l. 29–32, 61–62) paaiškino, kad Fondo valdybos Biržų skyriaus direktoriaus 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. P-28 pareiškėja 2011 m. gruodžio 30 d. buvo atleista iš direktoriaus pavaduotojos pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjai išmokėta gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio trijų mėnesių išeitinė išmoka, atsižvelgus į tai, kad ji Fondo valdybos Biržų skyriuje dirbo 7 metus 2 mėnesius ir 17 dienų. Priteisti didesnę išeitinę išmoką nėra pagrindo. Pareiškėjos stažas Fondo valdybos Pasvalio ir Biržų skyriuose negali būti laikomas darbu toje pačioje įstaigoje. Išeitinė išmoka mokama, atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje stažą, o ne į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kuris skaičiuojamas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 patvirtintas Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisykles. Pareiškėjos tarnybos Lietuvos valstybei stažas yra 20 metų 10 mėnesių 11 dienų, kuris buvo reikšmingas nustatant pareiškėjos priedo už tarnybos stažą dydį ir kasmetinių papildomų atostogų trukmę, o ne išeitinės išmokos dydį. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSD įstatymas) nuostatos patvirtina, kad Fondo valdybos Biržų skyrius ir Fondo valdybos Pasvalio skyrius buvo atskiri ir savarankiški struktūriniai vienetai (VSDĮ 2 str. 9 d., 30 str.4 d.). Fondo valdybos Pasvalio skyriaus vedėjo 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymu 2004 m. rugsėjo 8 d. pareiškėja buvo atleista (atsistatydino). Į Fondo valdybos Biržų skyrių buvo priimta 2004 m. spalio 14 d., laimėjusi konkursą. Pareiškėjos tarnybos Fondo valdybos Pasvalio ir Biržų skyriuose stažas nėra tęstinis.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. birželio 22 d. sprendimu (b. l. 68–73) pareiškėjos K. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad ginčas kilęs dėl Fondo valdybos Biržų skyriaus direktorės 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. P-28 2 punkto dalies, kurioje nurodyta išmokėti pareiškėjai iki pareigybės panaikinimo jos gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio trijų mėnesių išeitinę išmoką, teisėtumo ir pagrįstumo.
Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad pareiškėja nuo 1991 m. sausio 15 d. dirbo Fondo valdybos Pasvalio rajono skyriuje vyresniąja pensijų inspektore, nuo 1991 m. gegužės 30 d. buvo perkelta į vyriausiosios juriskonsultės pareigas (asm. bylos Nr. 48 l. 3–4). Įsigaliojus Valstybės tarnybos įstatymui, pareiškėjos darbo sutartis su Fondo valdybos Pasvalio rajono skyriumi 2001 m. liepos 3 d. neteko galios, o darbo santykiai tęsėsi kaip valstybės tarnybos santykiai (asm. bylos Nr. 48 l. 4). Fondo valdybos Pasvalio rajono skyriaus vedėjos 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V7-19 pareiškėja buvo atleista iš vyriausiosios specialistės (juriskonsultės) pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą patenkinus jos prašymą atleisti iš šių pareigų atsistatydinus savo noru (asm. bylos Nr. 48 l. 126, 127). Fondo valdybos Biržų rajono skyriaus vedėjos 2004 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 22k pareiškėja, kuri 2004 m. spalio 6 d. laimėjo konkursą vyr. specialisto (juriskonsulto) pareigybei užimti, nuo 2004 m. spalio 14 d. buvo priimta į A lygio 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojos vyr. specialistės (juriskonsultės) pareigas (asm. bylos Nr. 119 l. 8). Fondo valdybos Biržų skyriaus direktorės 2006 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. P-4 pareiškėja nuo 2006 m. sausio 17 d. buvo perkelta į skyriaus direktoriaus pavaduotojos (įmokoms, pašalpoms ir nedarbingumo kontrolei) A lygio 13 kategorijos pareigas (asm. bylos Nr. 119 l. 41) ir dirbo iki atleidimo iš valstybės tarnybos. Pareiškėjai 2011 m. rugpjūčio 30 d. buvo įteiktas Fondo valdybos Biržų skyriaus pranešimas Nr. (1.3) I-2376, kuriuo pranešta, jog dėl struktūrinių pertvarkymų 2011 m. gruodžio 30 d. bus panaikinta pareiškėjos užimama pareigybė (asm. bylos Nr. 119 l. 137). Fondo valdybos Biržų skyrius 2011 m. gruodžio 5 d. pažymoje Nr. V-35 nurodyta, kad pareiškėjos bendras valstybės tarnautojos stažas 2011 m. gruodžio 30 dienai yra 20 metų 10 mėnesių ir 11 dienų, iš jų 13 metų 7 mėnesių ir 24 dienų stažas – Fondo valdybos Pasvalio skyriuje ir 7 metų 2 mėnesių ir 17 dienų stažas – Fondo valdybos Biržų skyriuje (asm. bylos Nr. 119 l. 138). Pareiškėja Fondo valdybos Biržų skyriaus direktorės 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. P-28 2011 m. gruodžio 30 d. buvo atleista iš pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (naikinama valstybės tarnautojo pareigybė), išmokant jai iki pareigybės panaikinimo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio trijų mėnesių išeitinę išmoką (asm. bylos Nr. 119 l. 140).
Išeitines išmokas ir kompensacijas, mokamas dirbusiems valstybės tarnyboje, reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje (2011 m. lapkričio 17 d. įstatymo Nr. XI-1703 redakcija) įtvirtinta, kad pagal šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje stažą (į tarnybos stažą valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje taip pat įskaitomas laikas, kurį valstybės tarnautojas šio Įstatymo 18, 19 ir 20 straipsniuose nustatytais atvejais buvo perkeltas į kitas pareigas, taip pat 43 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, kai valstybės tarnautojas iki pareigybės panaikinimo buvo perkeltas į kitas pareigas): 1) iki penkerių metų – 2 mėnesių; 2) nuo penkerių iki dešimties metų – 3 mėnesių; 3) nuo dešimties iki dvidešimties metų – 4 mėnesių; 4) daugiau kaip dvidešimt metų – 6 mėnesių.
Teismas nustatė, kad pareiškėjos valstybės tarnautojo tarnybos stažas Fondo valdybos Pasvalio skyriuje yra 13 metų 7 mėnesiai ir 24 dienos, o stažas Fondo valdybos Biržų skyriuje – 7 metai 2 mėnesiai ir 17 dienų. Dėl šių faktinių aplinkybių tarp bylos proceso dalyvių ginčo nėra.
Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 2 dalies nuostatas išeitinė išmoka apskaičiuojama ir išmokama atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje stažą. Įvertinęs tai, kad pareiškėja iš valstybės tarnybos Fondo valdybos Pasvalio rajono skyriuje buvo atleista šio skyriaus vedėjos 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V7-19 pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio dalies 1 punktą (atsistatydinus savo noru), teismas padarė išvadą, kad nuo atleidimo momento pareiškėjos valstybės tarnybos santykiai su šia valstybinio socialinio draudimo fondo įstaiga nutrūko. Pareiškėjai laimėjus konkursą, Fondo valdybos Biržų rajono skyriaus vedėjos 2004 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 22k ji nuo 2004 m. spalio 14 d. buvo priimta į A lygio 8 kategorijos karjeros valstybės tarnautojos vyr. specialistės (juriskonsultės) pareigas, valstybės tarnybos santykiai Fondo įstaigoje prasidėjo iš naujo ir tęsėsi iki pareiškėja 2011 m. gruodžio 30 d. Fondo valdybos Biržų skyriaus direktorės 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. P-28 buvo atleista iš pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos valstybės tarnautojo tarnybos stažas Fondo valdybos Biržų skyriuje yra 7 metai 2 mėnesiai ir 17 dienų, t. y. nuo penkerių iki dešimties metų, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas nusprendė, kad pareiškėjai - valstybės tarnautojai, atleistai iš tarnybos pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, teisėtai ir pagrįstai buvo išmokėta iki jos pareigybės panaikinimo gauto vidutinio darbo užmokesčio trijų mėnesių dydžio išeitinė išmoka.
Pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjos teiginius, kuriais remdamasi, ji tapatina tarnybos Lietuvos valstybei stažą su valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje stažu. Valstybės tarnybos įstatyme vartojamos skirtingos sąvokos: 41 straipsnio 2 dalyje yra naudojama sąvoka „valstybės tarnautojo tarnyba valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje“, o 42 straipsnio 1 dalyje – sąvoka „tarnybos Lietuvos valstybei stažas“. Įstatymų leidėjas šias sąvokas naudoja skirtingais tikslais: atsižvelgiant į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, nustatomas Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto priedo dydis ir šio įstatymo 36 straipsnyje nurodytų kasmetinių atostogų trukmė, o atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje stažą, apskaičiuojamas išeitinės išmokos, kuri mokama pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui, dydis. Įstatymų leidėjas tarnybos Lietuvos valstybei stažui apskaičiuoti yra įtvirtinęs specialias teisės normas. Pagal jas tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1–6 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Lietuvos valstybei tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros atostogų ir pagal šio įstatymo 37 ir 38 straipsnius suteiktų atostogų laikas bei pašalpų dėl ligos ar traumos gavimo laikotarpis. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Tai, kad apskaičiuojant valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje stažą išeitinei išmokai gauti, Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio nuostatos netaikomos, patvirtina ir Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. 910 2 punktas. Šiame punkte numatyta, jog pagal tarnybos stažą, apskaičiuotą laikantis šios tvarkos, nustatomas priedas už tarnybos stažą ir kasmetinių atostogų trukmė. Įstatymų leidėjas nustatė ir kitokius tarnybos stažo, su kuriuo siejamas valstybės tarnautojo išeitinės išmokos dydis, laikotarpius, negu numatyta Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnyje, nustatančiame į tarnybos stažą įskaičiuotinus laikotarpius, reikšmingus apskaičiuojant priedą už tarnybos stažą ir kasmetinių atostogų trukmę. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjos teiginius, kad atleidžiant ją iš valstybės tarnybos pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, išeitinė išmoka turėjo būti apskaičiuota pagal bendrą tarnybos Fondo valdybos sistemoje stažą, kuris apima tarnybą Fondo valdybos Biržų ir Pasvalio skyriuose.
Teismas taip pat pripažino nepagrįstais pareiškėjos argumentus dėl Fondo valdybos Pasvalio skyriaus ir Biržų skyriaus padėties apibūdinimo. VSD įstatymo 2 straipsnio 9 punkte nurodyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos yra: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai ir kitos Fondo įstaigos, susijusios su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu. VSD įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai yra Fondo valdybos steigiamos teritorinės įstaigos. Teritoriniai skyriai yra biudžetinės įstaigos, turinčios antspaudą su savo pavadinimu ir Lietuvos valstybės herbu, spaudą su savo pavadinimu ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtinta simbolika, atsiskaitomąsias bei specialiųjų lėšų sąskaitas Lietuvos Respublikoje registruotose kredito įstaigose ir sudarančios Fondo valdybos atitinkamo teritorinio skyriaus finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius (VSD įstatymo 30 str. 4 d.). Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir Fono valdybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. V-394 patvirtintų Fondo valdybos Biržų skyriaus nuostatų bei Fondo valdybos Pasvalio skyriaus nuostatų 3 punktuose. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiant biudžetinės įstaigos sampratą nurodyta, kad biudžetinė įstaiga yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų. Remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Fondo valdybos teritorinės įstaigos, t. y. Pasvalio ir Biržų skyriai, nors ir veikė vieningoje valstybinio socialinio draudimo įstaigų sistemoje, tačiau buvo visiškai atskiri ir savarankiški tiek juridiniai, tiek ir viešojo administravimo vienetai. Aplinkybės, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai buvo ir yra išlaikomi iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų ir veikia ne tik pagal VSD įstatymą, bet ir pagal Fondo valdybos tvirtinamus Fondo valdybos teritorinių skyrių nuostatus, nesudaro pagrindo buvusius Biržų skyrių ir Pasvalio skyrių vertinti kaip Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytą vieną valstybės įstaigą ar instituciją. Be to, atsižvelgus į Fondo valdybos Biržų skyriaus ir Fondo valdybos Pasvalio skyriaus veiklą reglamentavusių nuostatų 15.7 punktuose įtvirtintas normas, darytina išvada, kad pareiškėją su kiekvienu iš nurodytų Fondo valdybos teritorinių įstaigų siejo visiškai savarankiški valstybės tarnybos santykiai. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas konstatavo, kad pareiškėjos valstybės tarnyba Fondo valdybos Pasvalio skyriuje ir jos valstybės tarnyba Fondo valdybos Biržų skyriuje negali būti laikomos tarnyba toje pačioje valstybės įstaigoje ar institucijoje.
Atsižvelgęs į išanalizuotą teisinį reguliavimą, teismas nusprendė, kad Fondo valdybos Biržų skyrius teisingai apskaičiavo pareiškėjos valstybės tarnautojo tarnybos šioje valstybės įstaigoje stažą, reikšmingą nustatant išeitinės išmokos, išmokamos atleidžiant pareiškėją iš valstybės tarnybos pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, dydį. Todėl konstatavo, kad Fondo valdybos Biržų skyriaus direktorės įsakymo Nr. P-28 dalis dėl išeitinės išmokos dydžio yra pagrįsta teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis ir ją naikinti nėra pagrindo,
Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies atitiktį Konstitucijos 48 straipsniui, motyvuodamas tuo, kad nepateikta argumentų, sutekinančių pagrindą abejoti dėl pareiškėjos nurodytos įstatymo normos atitikties Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai.
III.
Pareiškėja K. B. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (b. l. 76–79) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimą.
Apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, kuriuos buvo išdėsčiusi skunde pirmosios instancijos teismui ir kuriais rėmėsi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė teigia, kad teismas neatsižvelgė į jos nurodytas bylai reikšmingas aplinkybes, jas vertino formaliai. Vadovaudamasi VSD įstatymo 24 ir 30 straipsnių nuostatomis, apeliantė mano, kad vien tai, jog teritorinius skyrius steigia Fondo valdyba, tvirtina jų nuostatus, o įstatyme yra įtvirtintas tiesioginis pavaldumas, rodo, kad teritorinių skyrių, kaip savarankiškų biudžetinių įstaigų, statusas yra tik formalus.
Apeliantė atkreipia dėmesį į aplinkybes, kad Fondo valdyba siuntė ją mokytis, pagal pasirašytą susitarimą mokėjo už mokslą, o pareiškėja įsipareigojo baigusi studijas ne mažiau kaip 3 metus dirbti Fondo valdybos sistemoje. Fondo valdybos Pasvalio skyriuje nebuvo galimybės siekti karjeros. Sužinojusi, kad Fondo valdybos Biržų skyriuje yra paskelbtas konkursas į vyriausiojo specialisto (juriskonsulto) pareigas, į kurias pareiškėja negalėjo būti perkelta, pareiškėja pateikė prašymą Fondo valdybos Pasvalio skyriui dėl atsistatydinimo savo noru ir buvo atleista. Po to pateikė dokumentus dėl dalyvavimo konkurse. Jį laimėjusi 2004 m. spalio 14 d. buvo priimta Fondo valdybos Biržų skyriuje į analogiškas pareigas (vyriausiojo specialisto, juriskonsulto). Nuo 2004 m. rugsėjo 6 d. iki 2004 m. rugsėjo 21 d. pareiškėja sirgo. Nuo ligos pabaigos (2004 m. rugsėjo 21 d.) iki dokumentų dalyvauti konkurse pateikimo (2004 m. rugsėjo 28 d.) praėjo 7 dienos, nuo ligos pabaigos iki laimėto konkurso (2004 m. spalio 6 d.) - 14 dienų. Nurodytu laikotarpiu niekur nedirbo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad pareiškėja konkurso būdu perėjo dirbti toje pačioje (Fondo valdybos) sistemoje į analogiškas pareigas kitame (Biržų) skyriuje, kuris yra Fondo valdybos struktūrinis vienetas.
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, kadangi jis yra pagrįstas ir teisėtas. Atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 84–86) atsakovas laikosi tos pačios pozicijos, kurią išdėstė atsiliepime į pareiškėjos skundą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 47, 84, 85, 97, 127, 130, 137, 138, 139, 150, 154 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 471 straipsniu 2012 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr.XI-1973, kuris įsigaliojo nuo 2012 m. liepos 1 d., 8 straipsniu buvo pakeista šio Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalis nustatant, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. pareiškėjos apeliacinis skundas pateiktas po 2012 m. liepos 1 d. (2012 m. liepos 5 d.), todėl jo nagrinėjimui taikytinos procesinės normos, galiojančios nuo 2012 m. liepos 1 d. Bylos proceso šalys nepareiškė prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, poziciją dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo išdėstė raštu aiškiai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Todėl byla pagal pareiškėjos apeliacinį skundą apeliacine tvarka buvo išnagrinėta rašytinio proceso būdu.
Nagrinėjamą ginčą pareiškėja iškėlė nesutikdama su Fondo valdybos Biržų skyriaus direktoriaus 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. P-28, kuriuo pareiškėja buvo atleista iš valstybės tarnybos pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama) 2-ojo punkto dalimi, kuria nurodyta išmokėti trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Šią išmoką atsakovas, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, nurodė išmokėti atsižvelgdamas į pareiškėjos (karjeros valstybės tarnautojos) stažą Fondo valdybos Biržų skyriuje (7 metai 2 mėnesiai ir 7 dienų).
Valstybės tarnybos įstatymo prasme pareiškėja iki atleidimo iš valstybės tarnybos buvo karjeros valstybės tarnautoja. Nuo 1991 m. sausio 15 d. iki 2004 m. rugsėjo 8 d. dirbo Fondo valdybos Pasvalio skyriuje (nuo 1991 m. sausio 15 d. iki 1991 m. gegužės 30 d.vyresniąja pensijų inspektore; nuo 1991 m. gegužės 30 d. iki 2004 m. rugsėjo 8 d.vyriausiąja specialiste, juriskonsulte). Valstybės tarnybos santykius su šiuo darbdaviu nutraukė savo noru (VTĮ 44 str.1 d.1 p.). Po to pareiškėja dalyvavo konkurse į karjeros valstybės tarnautojo pareigas (vyriausiojo specialisto, juriskonsulto) Fondo valdybos Biržų skyriuje. Laimėjusi konkursą buvo priimta į tarnybą Fondo valdybos Biržų skyriuje ir dirbo nuo 2004 m. spalio 14 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. (nuo 2004 m. spalio 14 d. iki 2006 m. sausio 17 d. vyr. specialiste, juriskonsulte, nuo 2006 m. sausio 17 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. šio skyriaus direktoriaus pavaduotoja įmokoms, pašalpoms ir nedarbingumo kontrolei). Pagal pareiškėjos tarnybos bylų duomenis atsakovas apskaičiavo, kad pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos dieną (2011 m. gruodžio 30 d.), jos tarnybos stažas - 20 metų 10 mėnesių ir 11 dienų (13 metų 7 mėnesių ir 24 dienų dirbant Fondo valdybos Pasvalio skyriuje ir 7 metai 2 mėnesiai bei 17 dienų dirbant Fondo valdybos Biržų skyriuje). Apeliantės nuomone, išeitinė išmoka jai turėjo būti išmokėta atsižvelgiant į visą valstybės tarnybos Fondo valdybos teritoriniuose padaliniuose įgytą stažą (20 metų 10 mėnesių ir 11 dienų), t.y. ne 3 mėnesių, o 6 mėnesių iki pareigybės panaikinimo jos gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalis numato išeitinę išmoką valstybės tarnautojui, kuris atleidžiamas iš pareigų pagal šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Minėtos įstatymo normos paskirtis – iš dalies kompensuoti atleistam iš pareigų valstybės tarnautojui už valstybės tarnautojo statuso praradimą. Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje stažą (į tarnybos stažą valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje taip pat įskaitomas laikas, kurį valstybės tarnautojas šio Įstatymo 18, 19 ir 20 straipsniuose nustatytais atvejais buvo perkeltas į kitas pareigas, taip pat 43 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, kai valstybės tarnautojas iki pareigybės panaikinimo buvo perkeltas į kitas pareigas): <...> 2) nuo penkerių iki dešimties metų – 3 mėnesių; <...>; 4) daugiau kaip dvidešimt metų – 6 mėnesių. Minėtoje įstatymo normoje aiškiai apibrėžta į kokį būtent stažą turi būti atsižvelgiama išmokant išeitinę išmoką, t.y. į valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje stažą. Išeitinės išmokos dydis priklauso nuo įstatymu nustatytų sąlygų (VTĮ 41 str.2 d.), kurios negali būti aiškinamos plečiamai.
Pirmosios instancijos teismas, teisingai taikydamas materialinės teisės normas, sprendime pagrįstai nurodė, kad Valstybės tarnybos įstatyme vartojamos tarnybos stažo (VTĮ 42 str.) ir valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje stažo (VTĮ 41 str.2 d.) sąvokos nėra tapačios. Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal šį Įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 dalies 1–4 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Be to, Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta kokie laikotarpiai įskaitomi į tarnybos stažą, t.y. kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, atleidimo nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose pagal šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 8 punktą, perkėlimo į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, darbo tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, mokymosi atostogos, pagal šio Įstatymo 37, 38 ir 39 straipsnius suteiktų atostogų laikas ir ligos pašalpos gavimo laikotarpiai.
Tarnybos stažas (VTĮ 42 str.1 d.) yra platesnė už valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje stažą sąvoka (VTĮ 41 str.2 d.). Tarnybos stažas apima visus Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje išvardytus (sudėtus ir įskaitytus) laikotarpius nuo 1990 m. kovo 11 d. Valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje stažas (VTĮ 41 str.2 d.) apima tik tarnybos toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, iš kurios valstybės tarnautojas atleidžiamas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, laikotarpį, į kurį įskaitomi tik tie laikotarpiai, kurie išvardyti Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje (VTĮ Įstatymo 18, 19 ir 20 straipsniuose, taip pat 43 straipsnio 1 dalyje nustatyti perkėlimo atvejai, kai valstybės tarnautojas iki pareigybės panaikinimo buvo perkeltas į kitas pareigas). Pareiškėjos situacijoje tokių atvejų nebuvo.
Įstatymų leidėjas Valstybės tarnybos įstatyme aiškiai atribojo, kad atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatomas šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto priedo dydis ir šio Įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė (VTĮ 42 str.1 d.), o, atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje stažą, apskaičiuojama išeitinė išmoka atleidžiamam pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą valstybės tarnautojui.
Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje vartojamos valstybės institucijos ar įstaigos sąvokos turėtų būti aiškinamos sistemiškai kartu su Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtomis viešojo administravimo institucijos (VAĮ 2 str.5 d.) ir viešojo administravimo įstaigos (VAĮ 2 str.6 d.) sąvokomis kartu atsižvelgiant į konkrečiam ginčui aktualius specialiuosius teisės aktus, kurie reglamentuoja atitinkamą vykdomosios valdžios institucijų sistemos sritį (nagrinėjamu atveju - valstybinio socialinio draudimo valdymo sistemą).
Viešojo administravimo įstatymas apibrėžia, kad viešojo administravimo institucija – kolegialus ar vienvaldis viešojo administravimo subjektas, šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliotas priimti norminius administracinius aktus (VAĮ 2 str.5 d.), viešojo administravimo įstaiga – valstybės ar savivaldybės biudžetinė įstaiga, šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliota atlikti viešąjį administravimą (VAĮ 2 str.6 d.). Taigi viešojo administravimo institucijos skiriamasis bruožas yra tas, kad jai suteikta kompetencija priimti norminius administracinius aktus. Šis aspektas nagrinėjamo ginčo atveju nėra aktualus. Nagrinėjamo ginčo atveju yra aktuali Fondo valdybos teritorinių skyrių teisinė padėtis valstybinio socialinio draudimo valdymo sistemoje ir Fondo valdymo struktūroje Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo kontekste.
Viešojo administravimo įstatyme apibrėžiant viešojo administravimo įstaigą nurodytas požymis, kad viešojo administravimo įstaiga – valstybės ar savivaldybės biudžetinė įstaiga. Biudžetinės įstaigos samprata pateikta Biudžetinių įstaigų įstatyme. Apibrėžta, kad biudžetinė įstaiga – ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų (BĮĮ 2 str.1 d.). Civiliniame kodekse (toliau – ir CK) apibrėžta, kad juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises ir pareigas, būti ieškovu ir atsakovu teisme (CK 2.33 str.1 d.). CK juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius (CK 2.34 str.).
Valstybinio socialinio draudimo sistemos principus bei struktūrą, jos subjektų teises ir pareigas nustato VSD įstatymas (VSDĮ 1 str.). Šio įstatymo prasme valstybinis socialinis draudimas apibrėžiamas kaip socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudiminių įvykių prarastos darbo pajamos arba apmokamos papildomos išlaidos (VSDĮ 2 str.13 d.). VSD įstatyme nurodyta, kad socialinio draudimo valdymo sistemą sudaro: socialinės apsaugos ir darbo ministerija; Fondo taryba; Fondo valdyba; Fondo valdybos teritoriniai skyriai ir kitos įstaigos (VSDĮ 24 str. 1 d.). Fondo valdymo struktūrą sudaro Fondo valdyba, Fondo valdybos teritoriniai skyriai ir kitos įstaigos (VSDĮ 24 str.3 d.). Valstybinis socialinio draudimo fondas – šio įstatymo nustatyta tvarka valdomi centralizuoti tiksliniai finansiniai ir materialiniai ištekliai, kurie yra įtraukiami į apskaitą nuo valstybės ir savivaldybių biudžetų atskirtame Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete ir yra naudojami valstybiniam socialiniam pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimui finansuoti, valdyti ir administruoti (VSDĮ 2 str.12 d.). Taigi Fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai yra socialinio draudimo valdymo sistemos dalyviai (VSDĮ V skirsnis), taip pat Fondo administravimo įstaigos (VSDĮ VI skirsnis), kurių uždaviniai, funkcijos teisės ir pareigos apibrėžtos VSD įstatyme, detalizuotos nuostatuose. Pagal VSD įstatyme apibrėžtas sąvokas valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos - Fondo valdyba, Fondo valdybos teritoriniai skyriai ir kitos Fondo įstaigos, susijusios su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos yra valstybės įstaigos (VSDĮ 2 str.9 d.).
VSD įstatymas apibrėžia, kad Fondo valdyba yra viešojo administravimo įstaiga, organizuojanti socialinį draudimą ir vykdanti operatyvų Fondo lėšų tvarkymą ir apskaitą, užtikrindama priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumų, baudų, delspinigių surinkimą į Fondą ir išieškojimą, teisingą duomenų apie apdraustuosius asmenis tvarkymą bei įstatymuose nustatytų socialinio draudimo išmokų paskyrimą ir mokėjimą gavėjams (VSDĮ 28 str.1 d.). Fondo valdybos teritoriniai skyriai yra Fondo valdybos steigiamos teritorinės įstaigos, kurių pagrindinis uždavinys – operatyvus Fondo lėšų tvarkymas užtikrinant priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų surinkimą ir išieškojimą į Fondą laiku ir teisingą socialinio draudimo išmokų paskyrimą ir mokėjimą gavėjams. Fondo valdybos teritoriniai skyriai pavaldūs ir atskaitingi Fondo valdybai (VSDĮ 30 str.1 d.).
VSD įstatyme nurodyta, kad tiek Fondo valdyba (VSDĮ 28 str.1 d.), tiek Fondo valdybos teritoriniai skyriai (VSDĮ 30 str.4 d.) yra biudžetinės įstaigos turinčios antspaudus su savo pavadinimu ir Lietuvos valstybės herbu, spaudus su savo pavadinimu ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtinta simbolika, atsiskaitomąsias ir specialiųjų lėšų sąskaitas Lietuvos Respublikoje registruotose kredito įstaigose ir sudarančios atitinkamų ataskaitų rinkinius (Fondo valdyba Fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį, teritoriniai skyriai - Fondo valdybos atitinkamo teritorinio skyriaus finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius). VSD įstatyme nurodyta, kad Fondo valdyba steigiama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ir yra išlaikoma iš Fondo lėšų bei veikia pagal šį įstatymą ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nuostatus (VSDĮ 28 str.2 d.). Fondo valdybos teritoriniai skyriai yra Fondo valdybos steigiamos teritorinės įstaigos; jie išlaikomi iš Fondo lėšų ir veikia pagal šį įstatymą ir Fondo valdybos tvirtinamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų įstaigų nuostatus (VSDĮ 30 str.1 ir 2 d.). Minėtos įstatymo nuostatos perkeltos į jį įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus ir detalizuotos Fondo valdybos nuostatuose (bylai aktuali Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo Nr.A1-56 redakcija) bei nagrinėjamam ginčui aktualiuose Fondo valdybos Biržų skyriaus nuostatuose, patvirtintose Fondo valdybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr.V-394. Nuostatuose (Fondo valdybos nuostatų 3,4 p., Biržų skyriaus nuostatų 3,4 p.) yra nurodyta, kad Fondo valdyba ir jos teritorinis skyrius yra viešieji juridiniai asmenys, valstybės biudžetinės įstaigos. Minėtu teisiniu reguliavimu yra aiškiai nustatyta, kad Fondo valdyba ir kiekvienas jos teritorinis skyrius yra atskiri ir savarankiški viešieji juridiniai asmenys (valstybės įstaigos), kurie turi nustatyta tvarka sudarytas valdymo struktūras ir veikia pagal VSD įstatymu nustatytą kompetenciją (VSDĮ 28,29,30,31 str.).
Fondo valdyba yra centrinis valstybinio administravimo subjektas, jos veikla apima visą šalies teritoriją, o teritoriniai skyriai yra teritoriniai valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra atitinkama nustatyta valstybės teritorijos dalis. Fondo valdybai, be kita ko, priskirtos funkcijos koordinuoti ir užtikrinti Fondo valdybos teritorinių skyrių efektyvų ir kokybišką darbą bei juos kontroliuoti (VSDĮ 19 str.1 d.4 p.); nustatyti ir tvirtinti Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičių (VSDĮ 19 str.1 d.10 p.); tvirtinti pareigybių sąrašus, tipines organizacines valdymo struktūras, tipinius teritorinių skyrių administracijos padalinių nuostatus, tipinius pareigybių aprašymus (FV nuostatų 20.10 p.). Fondo valdybos direktoriui dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių valstybės tarnautojų suteikta kompetencija skirti į pareigas ir atleisti tik vieną karjeros valstybės tarnautoją – direktorių (VSDĮ 30 str.1 d., FV nuostatų 20.12 p.). Visus kitus Fondo valdybos teritorinių skyrių valstybės tarnautojus, tarp jų ir Fondo valdybos teritorinių skyrių direktorių pavaduotojus, skiria į pareigas ir atleidžia Fondo valdybos teritorinių skyrių vadovai Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Fondo valdybos Biržų skyriaus nuostatuose nurodyta, kad Fondo valdybos teritorinio skyriaus administracijos struktūrą sudaro: direktorius, direktoriaus pavaduotojai, administracijos padaliniai ir pareigybės, nepriklausančios administracijos padaliniams (18 p.); Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktorius Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Fondo valdybos teritorinio skyriaus valstybės tarnautojus (22.20 p.). Pareiškėja atleista iš valstybės tarnybos pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą ne iš Fondo valdybos (juridinio asmens) administracijos struktūrinio padalinio, o iš Fondo valdybos Biržų teritorinio skyriaus kuris, kaip ir Fondo valdyba bei jos Pasvalio skyrius, yra atskiri juridiniai asmenys, pareiškėjos valstybės tarnybos santykiai su kiekvienu juridiniu asmeniu (Pasvalio ir Biržų skyriais) prasidėjo ir pasibaigė atitinkamais Valstybės tarnybos įstatyme numatytais pagrindais. Nutrūkus valstybės tarnybos santykiams Fondo valdybos Pasvalio skyriuje, pareiškėja dalyvavo konkurse karjeros valstybės tarnautojo pareigoms užimti Biržų skyriuje ir buvo priimta (VTĮ 11 str.1 d.1 p.). Apeliantės argumentai dėl jos mokymosi aplinkybių, įvykių nuo atleidimo iš valstybės tarnybos Fondo valdybos Pasvalio skyriuje iki priėmimo į valstybės tarnybą Biržų skyriuje, taip pat tai, kad ji buvo priimta į analogiškas pareigas, nagrinėjamo ginčo atveju nėra reikšmingi.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir teisingai nustatė, kad atleidžiant pareiškėją iš valstybės tarnybos Fondo valdybos Biržų skyriuje pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, taikant šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalį dėl išeitinės išmokos nustatymo pagrįstai buvo atsižvelgta tik į tarnybos stažą Fondo valdybos Biržų skyriuje (7 metai 2 mėnesiai bei 17 dienų), t.y. į valstybės tarnautojo tarnybos valstybės įstaigoje stažą (VTĮ 41 str.2 d.), o ne visą valstybės tarnybos stažą. Kadangi pareiškėjos valstybės tarnybos stažas minėtoje įstaigoje yra nuo penkerių iki dešimties metų, pareiškėjai priklausė trijų mėnesių iki pareigybės panaikinimo pareiškėjos gauto vidurinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Tokio dydžio išeitinę išmoką nurodyta išmokėti pareiškėjai Įsakymo Nr.P-28 2 punktu.
Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies taikymo praktiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis: 2011 m. rugsėjo 12 d. Nr.A662-2536/2011; 2011 m. gruodžio 30 d. Nr.A756-3106/2011).
Bylos proceso šalies prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą turi būti sprendžiamas pagal bylą nagrinėjančio teismo diskreciją, t.y. pagrįstą manymą (abejonę) dėl sprendžiant individualų ginčą byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai. Pirmosios instancijos teismui pagrįstų abejonių dėl sprendžiant ginčą taikytinos Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies atitikties Konstitucijai nekilo. Tokių abejonių nekilo ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjos K. B. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Anatolijus Baranovas
Irmantas Jarukaitis