Civilinė byla Nr. e2-1174-727/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11497-2023-8 

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.13.; 1.3.5.1.; 2.6.10.2.4.2.; 3.2.6.1

 (S)

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 1d.

Vilnius

                                           

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,

sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,

dalyvaujant ieškovui Z. S., jo atstovui advokatui Viliui Mačiulaičiui, 

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovui  T. M.,

atsakovės viešosios įstaigos Centro poliklinika atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. S. ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai Centro poliklinika ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl atšaukimo iš pareigų pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką išieškojimo, neturtinės žalos atlyginimo.

 

Teismas 

 

n u s t a t ė :

 

ieškovas Z. S. (toliau – ir ieškovas, darbuotojas, direktorius) 2023 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) Centro poliklinika ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl atšaukimo iš pareigų pripažinimo neteisėtu. Ieškiniu ieškovas prašo: pripažinti jo atšaukimą iš VšĮ Centro poliklinika direktoriaus pareigų neteisėtu, grąžinti į VšĮ Centro poliklinika direktoriaus pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atšaukimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas, o tuo atveju jeigu teismas nuspręstų, kad ieškovas į pareigas negali būti grąžintas, prašo priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atšaukimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

Ieškovas nurodė, kad 2023 m. birželio 26 d. gavo Vilniaus miesto savivaldybės mero pasirašytą pranešimą apie galimą atšaukimą iš pareigų (toliau – Pranešimas), kuriame, nurodoma, kad remiantis VšĮ Centro poliklinika įstatų (toliau – ir Įstatai) 29.1 papunkčiu pranešama, jog nuo 2023 m. liepos 7 d. planuojama atšaukti ieškovą iš VšĮ Centro poliklinika direktoriaus pareigų esant VšĮ Centro poliklinika (toliau – ir Įstaiga, Centro poliklinika) įstatų 28.14 papunktyje numatytam pagrindui.

Ieškovo teigimu, Įstatų 29.1 papunktis numato, kad įstaigos vadovas apie galimą jo atšaukimą rašytiniu pranešimu informuojamas ne vėliau kaip likus 7 darbo dienoms iki planuojamo atšaukimo datos, pranešime privalomai nurodoma planuojamo atšaukimo data, atšaukimo priežastis (priežastys) bei direktoriaus teisė ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki planuojamo atšaukimo datos pateikti įstaigos savininkui savo argumentuotus paaiškinimus. Įstatų 28.14 papunktis nustato, kad su įstaigos direktoriumi be Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama savininkui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos direktorių dėl priežasčių, kuomet asmens savybės, ryšiai ar kitos su juo ar jo aplinka susijusios aplinkybės ar faktai jį į pareigas priimančiam asmeniui sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo akivaizdžiai žemina sveikatos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą sveikatos sistema, asmens sveikatos priežiūros įstaiga arba jas kompromituoja.

Pranešime buvo nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras gavo pagrįstų duomenų, sudarančių pagrindą taikyti atšaukimo institutą ieškovo atžvilgiu ir šiuo pagrindu nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį: 2023 m. gegužės 17 d. gautas skundas, adresuotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Savivaldybei ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai „Dėl Centro poliklinikos direktoriaus Z. S. veiksmų“. Skunde minimoms aplinkybėms tirti 2023 m. birželio 2 d. potvarkiu Nr. 22-111/23 buvo sudaryta komisija (toliau – Komisija). Komisija, ištyrusi skunde nurodytas aplinkybes, apklaususi buvusius ir esamus Centro poliklinikos darbuotojus, 2023 m. birželio 26 d. pateikė išvadą, kurioje tariamai priėjo išvados, kad būtent dėl ieškovo savybių, pasireiškiančių negebėjimu korektiškai bendrauti su darbuotojais, sukuriančių darbuotojams pažeminimo jausmą, netikrumą dėl normalios darbo aplinkos, jaučiamą įtampą, dėl kurios žymiai padidėjo įstaigos darbuotojų išėjimų iš darbo, atsistatydino gydymo taryba, yra žeminamas sveikatos sistemos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas Centro poliklinika, kaip įstaiga, gebančia užtikrinti saugias darbo sąlygas darbuotojams, tai lemia Įstaigos autoriteto žeminimą tiek darbuotojų, tiek pacientų, tiek visos visuomenės akyse.

Ieškovo buvo prašoma pateikti paaiškinimus iki 2023 m. birželio 30 d., ieškovas juos pateikė, nurodydamas, kad nesutinka su virš minėtomis aplinkybėmis, nes nėra pateikta nei vieno teisinio bei faktinio pagrindo, pagrįsto objektyviais įrodymais ar kitais patikimais duomenimis, kuriais remiantis būtų galima daryti bent prielaidą dėl galimybės taikyti jo atžvilgiu atšaukimo institutą. Ieškovo teigimu, jis pateikė ir daugiau argumentuotų ir išsamių paaiškinimų dėl nurodytų aplinkybių, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta, jie nebuvo vertinami. Juos jis buvo nurodęs ir laiške merui, buvo pateikęs dokumentalų savo pozicijos pagrindimą, prašė susitikimo, tačiau tai nebuvo vertinta, buvo ignoruojama.

2023 m. liepos 7 d. Savivaldybės meras V. B. pasirašė potvarkį dėl ieškovo atšaukimo iš Įstaigos direktoriaus pareigų.

Ieškovas mano, kad nebuvo jokių faktinių prielaidų atšaukti jį iš direktoriaus pareigų, potvarkyje dėl jo atšaukimo iš pareigų nurodytos aplinkybės nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis ir yra formalios, nebuvo siekiama nustatyti objektyvias prielaidas, nebuvo atlikta jokio teisingo ir objektyvaus tyrimo, todėl atšaukimas negali būti laikomas teisėtu. Įstaigos Įstatuose numatytų atšaukimo iš pareigų priežasčių, anot ieškovo, nėra galimybės nustatyti, kadangi nurodyti atšaukimo iš pareigų motyvai yra nepagrįsti ir formaliai deklaratyvūs. Dėl to ieškovas mano, kad jo atšaukimas iš direktoriaus pareigų yra neteisėtas, jo nuomone, tai buvo politinis susidorojimas, pagrindo negrąžinti jo į eitas pareigas, jo manymu, nėra, jis gali dirbti ir yra laukiamas darbuotojų.

Ieškovas taip pat prašo atlyginti neturtinę žalą, nurodydamas, kad šios situacijos buvo sugniuždytas emociškai ir psichologiškai, buvo sumenkinta jo reputacija, atleistas jis buvo itin diskredituojančiu pagrindu, tai sukėlė didelių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, baimės, netikrumo, finansinio nestabilumo ir neužtikrintinumo ateitimi jausmą, sumažėjo jo galimybės įsidarbinti. Padarytą neturtinę žalą įvardijo 2 000 Eur suma.

Atsakovės su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė, Įstaigos steigėja) atsiliepime į ieškinį nurodė ir teisminio nagrinėjimo eigoje laikėsi pozicijos, kad teisiniai santykiai su ieškovu pasibaigė laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kadangi tiek pagal VĮĮ nustatytą teisinį reglamentavimą, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priešingai, nei nurodo ieškovas, viešosios įstaigos dalininkų (savininko) teisė atšaukti pasitikėjimą praradusį viešosios įstaigos vadovą yra absoliuti ir neribojama jokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis (įskaitant išankstinį informavimą apie viešosios įstaigos vadovo atšaukimą iš pareigų ir darbo sutarties su juo nutraukimą), nepriklausomai nuo viešosios įstaigos vadovo kaltų veiksmų buvimo ir nebuvimo. Atsakovės teigimu, ieškovo kaltės buvimas ar nebuvimas šiuo atveju neturėjo visiškai jokios reikšmės, kadangi ieškovas iš direktoriaus pareigų buvo atšauktas nesiejant jo atleidimo su kaltės buvimu ar nebuvimu, o dėl įstaigos savininko teises įgyvendinančio subjekto pasitikėjimo ieškovu praradimo. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas prarado Įstaigos steigėjo pasitikėjimą, dėl to buvo atleistas.

Atsakovės teigimu, ieškovas iš pareigų buvo atšauktas specialiu teisiniu pagrindu, numatytu Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – SPĮĮ) 15 str. 7 d., 29 str. ir Įstatų 28.14 p., nes ieškovas, kaip Įstaigos vadovas, nesugebėjo užtikrinti Įstaigoje motyvuojančios, saugios, psichologiškai tvarios darbo aplinkos (faktinis ieškovo atšaukimo iš pareigų pagrindas). Netinkama darbo aplinka Poliklinikoje buvo nulemta ieškovo asmeninių savybių, organizuojant darbą ir bendraujant su kolektyvu – tarp darbuotojų įsivyravo nestabilumo jausmas, nepasitikėjimas vadovu, lėmęs neįprastai didelę personalo, ypač administracijos, kaitą. Šio atsakovė negalėjo toleruoti. Buvo gautas ne vienas skundas dėl netinkamo ieškovo elgesio ir prastų vadovavimo metodų, ko savivaldybė taip pat negalėjo toleruoti. Gavus trečią skundą, savivaldybė sudarė Komisiją, kuri tyrė skundo teiginius ir jame nurodytas aplinkybes. Tyrimo eigoje ir paaiškėjo faktinės aplinkybės, lėmusios ieškovo atšaukimą. Atšaukimo procedūra buvo pravesta be pažeidimų. Todėl jokio pagrindo sutikti su ieškiniu Savivaldybė nemato, o jeigu vis tik teismas nuspręstu pritarti ieškovo teiginiams ir atleidimą laikys neteisėtu, Savivaldybė prašo negrąžinti ieškovo į direktoriaus pareigas. Savivaldybė taip pat nurodė nemananti, kad dėl esamos situacijos ieškovas patyrė neturtinę žalą, laikė šią ieškinio poziciją neįrodyta ir prašė atmesti.

 Atsakovė VšĮ Centro poliklinika su ieškiniu taip pat nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad patvirtina atsakovės – Įstaigos steigėjos – Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepime į ieškinį nurodytas su ieškovo atšaukimu susijusiais aplinkybes bei sutinka su teisiniais atsiliepimo pagrindais.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja byloje apklausta L. S. teismui paaiškino, kad VšĮ Centro poliklinika dirba nuo 2003 m. rugpjūčio 11 d. Po ieškovo nušalinimo buvo paskirta laikinai vadovauti Įstaigai, tai įvyko kitą dieną jai grįžus iš atostogų – liepos 17 d. ar liepos 18 d. Ji sutiko laikinai eiti vadovės pareigas, nes savivaldybės atstovai prašė, o kitų asmenų su vadovavimo patirtimi Įstaigoje nebuvo. Šiuo metu ji yra paskirta Įstaigos vadove jai laimėjus konkursą. Liudytoja paaiškino, kad po to kai Įstaigai vadovauti atėjo ieškovas, prasidėjo įtampa ir nesutarimai, žmonės bėgo iš darbo neapsikentę netinkamo ieškovo elgesio. Situacija paskyrus ją direktore pasikeitė, darbuotojai buvo ir yra patenkinti. Liudytoja patvirtino žinojusi, kad darbuotojai ruošė kolektyvinį laišką teismui, ketindami ją palaikyti, tačiau teigė prie to neprisidėjusi, kas ruošė tekstą, kaip ir kur buvo renkami parašai, nežino. Ši idėja priklauso V. Ž., ji yra abdominalinės chirurgijos skyriaus vedėja, ji, matyt, suorganizavo ir sukūrė tekstą, ji jai ir pasakė, kad ruošiamasi tai padaryti. Ji pati tekstą pamatė tik byloje. Apie suformuotą komisiją ieškovo veiklai tirti steigėjui reaguojant į anoniminį skundą taip pat girdėjo, bet apie jos darbą nieko nežino, su ja komisija nėra bendravusi. Teigė, kad ji pati bendravo su kai kuriais komisijos apklaustais darbuotojais, bet tik tiek, kiek jie patys jai pasipasakojo, tai buvo personalo skyriaus vadovė ir vyr. finansininkė. Su jomis santykiai tik darbiniai dalykiški. Liudytoja teigė, jog pradėjus jai vadovauti ir iki šiol joks psichologinis mikroklimatas Įstaigoje nebuvo atliekamas, mikroklimatas jai atėjus pagerėjo ir yra geras, ji kalbino grįžti ir keletą išėjusių darbuotojų, mėginama organizuoti konkursines vakansijas jiems grįžti. Liudytoja teigė nepamenanti, kaip buvo įvertinta šalia kitų konkurso į naujo direktoriaus pareigas dalyvių, nepamena, kiek jų buvo, taip pat neprisimena, ar byloje esantis palaikymo laiškas buvo persiųstas konkurso atrankos ir vertinimo komisijai. Teigė, jog šiuo metu yra suformuota nauja gydymo taryba ir dirba puikiai. Pripažino, kad kiekvieną trečiadienį vyksta padalinių vadovų susirinkimai, toks galimai vyko ir 2023 m. spalio 18 d., tačiau jo metu joks raštas/kreipimasis ją palaikantis nebuvo aptariamas. Liudytoja pripažino, kad priklauso Įstaigos Facebook puslapiui, skaito jį reguliariai, žino A. B., jis yra buvęs atsistatydinusios gydytojų tarybos pirmininkas.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja byloje apklausta L. K. teismui paaiškino, kad dirba Vilniaus miesto savivaldybės administracijos organizacinio vystymo grupės vadove, viso Vilniaus miesto savivaldybėje yra išdirbusi 19 metų. Ieškovą pažįsta apie 3 metus, santykiai darbiniai, pavaldumo nebuvo. Buvo suformuota komisija anoniminiam skundui dėl ieškovo elgesio ištirti, ji buvo paskirta komisijos pirmininke, organizavo komisijos darbą, dalyvavo posėdžiuose, tačiau ne visuose. Posėdžių eigos neprisimena, kas juose dalyvavo, kaip jie buvo organizuoti – per nuotolį ar gyvai – taip pat nepamena. Nežino kaip buvo atrenkami žmonės apklausai, teigė, jog kvietė tuos, kurie buvo nurodyti skunde, jame buvo nurodyti asmenų vardai, pavardės, adresai, telefonų numeriai. Taip juos ir rado, kvietė apklausai. Kokiu būdu buvo kviečiami, iš ko išėjo tokia informacija, teigė nežinanti. Taip pat teigė negalinti pasakyti, kas suformavo galutinę išvadą, teigė, jog kažkurie komisijos nariai – gal T., gal G.. Liudytoja teigė, jog buvo daromi posėdžių įrašai, bet jie buvo sunaikinami. Žino, kad buvo bendraujama ir su direktoriumi, bet nepamena, ar ji tokiame posėdyje dalyvavo. Paklausta, kiek posėdžių buvo ir keliuose ji pati dalyvavo, liudytoja atsakė nepamenanti ir nežinanti, bet tikrai ne visuose, gal dvejuose. Liudytoja apklausta Komisijos pirmininkė aiškino, kad jokio komisijos darbo reglamento nebuvo. Visos komisijos dirba panašiai, ši neišskirtinė, o ji pati – ne pirmojoje komisijoje dalyvauja.   

  

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė VšĮ Centro poliklinika, atstovaujama tuometinio Vilniaus miesto savivaldybės mero R. Š., 2022 m. gegužės 11 d. pasirašė Darbo sutartį Nr. A159-7166 (toliau – darbo sutartis), kuria Z. S. buvo priimtas dirbti VšĮ Centro poliklinika direktoriumi penkerių metų laikotarpiui nuo 2022 m. gegužės 24 d. Ginčo šalys vienodai aiškino aplinkybes, kad ši terminuota darbo sutartis su ieškovu pasirašyta jam laimėjus Vilniaus miesto savivaldybės skelbtą viešą konkursą šioms pareigoms užimti.

Byloje yra 2023 m. gegužės 17 d. anoniminis skundas, suformuotas el. platformoj (duomenys neskelbtini) ir adresuotas sveikatos apsaugos ministrui, Savivaldybės merui, prezidentūros darbuotojams ir kitiems asmenims. Jame nurodoma, kad jį teikia ,,Centro poliklinikos darbuotojai“, darbuotojų skaičius nenurodomas. Skunde, be kita ko, teigiama, kad <... per vienerius jo vadovavimo Centro poliklinikai metus iš darbo išėjo daug darbuotojų: vyriausioji finansininkė, slaugos vedėjas, personalo vedėja, ūkio vedėjas, dvi direktoriaus patarėjos, teisininkė, IT vedėjas ir, galiausiai, abi direktoriaus pavaduotojos, taip pat nemažai gydytojų. Personalo vedėja prieš išeidama turėjo nedarbingumą dėl pašlijusios sveikatos, susijusios su įtampa ir mobingu darbe. Vyriausioji finansininkė patyrė mikroinsultą. Tai, kad abi pavaduotojos rašytų prašymus išeiti iš darbo vienu metu nėra normalu. Gydymo tarybos pirmininkas atsistatydina iš šių pareigų ir aiškiai parašo, kad nenori dalyvauti šitame „cirke“, kai direktorius neklauso gydymo tarybos nuomonės, o daro tik tai, ką nori. Z. S. žlugdo Centro polikliniką, nesilaiko subordinacijos, nieko nenutuokia apie mediciną pastoviai „svaido“ rusiškus posakius, kur šiais (karo su Ukraina) laikais ne vieta ir ne laikas...>“.

Posėdžio metu Savivaldybės atstovas pripažino, kad anoniminį skundą Savivaldybė gavo persiųstą iš Prezidentūros.

Reaguojant į anoniminį skundą, jame įvardintoms aplinkybėms tirti 2023 m. birželio 2 d. potvarkiu Nr. 22-111/23 buvo sudaryta komisija (toliau – Komisija). 2023 m. birželio 20 d. Komisija el. paštu kreipėsi į ieškovą, kaip Įstaigos vadovą, informuodama apie anoniminio skundo dėl Įstaigoje galimai emociškai nesaugios darbo aplinkos gavimo faktą, apie mero potvarkį, kuriuo ji sudaryta, paprašė iki 2023 m. birželio 21 d., t. y. kitą dieną, pateikti informaciją apie Įstaigos darbuotojų kaitą laikotarpiu nuo 2022-06-01 iki 2023-06-19, informavo, kad 2023 m. birželio 21 d., t. y. kitą dieną, 13 val. vyks Komisijos ir vadovo nuotolinis pokalbis Microsoft Teams platformoje. Tuo pačiu el. laišku Komisija, kaip priedą persiuntė ieškovui ir patį anoniminį skundą. 

Šio el. laiško turinys rodo (ir dėl to nėra ginčo), kad ieškovo nebuvo prašoma pateikti nuomonės ar paaiškinimų dėl kitų anoniminiame skunde dėstomų aplinkybių. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad nurodytą dieną Komisijos pokalbis su ieškovu įvyko, tai rodo byloje esantys du po 10 min. trukmės nuotolinio posėdžio garso įrašai. Jų turinys rodo, kad pokalbyje su ieškovu dalyvavo keturi Komisijos nariai (nebuvo Komisijos pirmininkės), kurie neuždavė ieškovui beveik jokių klausimų dėl skundo teiginių ir jame nurodytų aplinkybių, daugiau klausėsi jo paaiškinimų dėl to, ką jis rado atėjęs į Įstaigą, kaip dirbo ir ko ėmėsi, norėdamas gerinti situaciją.

Byloje yra Komisijos 2023 m. birželio 23 d. surašyta (Komisijos narių pasirašyta skirtingomis birželio mėnesio datomis – birželio 23 d., birželio 24 d., birželio 26 d.), į elektroninę sistemą įkelta 2023 m. birželio 26 d., išvada, kuria siūloma spręsti dėl direktoriaus atšaukimo iš užimamų pareigų klausimą. Komisija sprendė, kad <...yra pagrindas laikyti, kad dėl VšĮ Centro poliklinikos direktoriaus Z. S. elgesio darbuotojų atžvilgiu/jo asmeninių savybių pasireiškiančio neetišku, žeminančiu elgesiu su darbuotojais darbą poliklinikoje paliko nemažai darbuotojų [...]. Visa tai leidžia spręsti, kad Z. S. tolimesnis vadovavimas įstaigai kelia riziką pasitikėjimui pirminės sveikatos priežiūros sistema, žemina sveikatos sistemos autoritetą, pasitikėjimą pačia asmens sveikatos priežiūros įstaiga, jos konkurentabilumui medicinos darbuotojų stokojančioje darbo rinkoje...>“.

Ieškovui Komisijos išvada susipažinimui pateikta el. paštu 2023 m. liepos 3 d.

2023 m. birželio 26 d., ieškovas gavo Vilniaus miesto savivaldybės mero V. B. pasirašytą pranešimą apie galimą ieškovo atšaukimą iš pareigų, kuriame nurodoma, kad remiantis Įstatų 29.1 papunkčiu planuojama atšaukti ieškovą iš VšĮ Centro poliklinika direktoriaus pareigų nuo 2023 m. liepos 7 d. esant Įstatų 28.14 papunktyje numatytam pagrindui. Pranešime nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras gavo pagrįstų duomenų, sudarančių pagrindą taikyti atšaukimo institutą ieškovo atžvilgiu ir šiuo pagrindu nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį, o būtent, 2023 m. gegužės 17 d. gautas skundas, adresuotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Savivaldybei ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai „Dėl Centro poliklinikos direktoriaus Z. S. veiksmų“. Taip pat nurodoma, kad skunde minimoms aplinkybėms tirti 2023 m. birželio 2 d. potvarkiu Nr. 22-111/23 buvo sudaryta komisija, kuri ištyrusi skunde nurodytas aplinkybes, apklaususi buvusius ir esamus Centro poliklinikos darbuotojus, 2023 m. birželio 26 d. pateikė išvadą Nr. A27-212/23(2.1.13E-SVE). Joje nurodė, kad:

1. Per vienerius ieškovo vadovavimo Centro poliklinikai metus iš darbo išėjo daug darbuotojų: vyriausioji finansininkė, slaugos vedėjas, personalo vedėja, ūkio vedėjas, dvi direktoriaus patarėjos, teisininkė, IT vedėjas, direktoriaus pavaduotojos, taip pat nemažai gydytojų. Komisijos apklausti buvę ir esami darbuotojai patvirtino, kad tokį darbuotojų išėjimą lėmė netinkamas, darbuotojus žeminantis ieškovo elgesys, kaip, pavyzdžiui, pastoviai „svaidomasi“ rusiškais posakiais, kitais neetiškais pasisakymais (pavyzdžiui, ,,numausiu kelnes ir išpersiu“), keliama įtampa darbe, nurodymai darbuotojams duodami pakeltu tonu, nesiklausoma darbuotojų nuomonės, žeminami darbuotojai kolegų akivaizdoje. Komisija nurodė, kad tai leidžia teigti, kad ieškovo asmeninės savybės rodo negebėjimą korektiškai bendrauti su Įstaigos personalu, žemina pačios Įstaigos ir sveikatos sistemos autoritetą;

2. Nuo 2023 m. birželio 1 d. darbą nutraukė VšĮ Centro poliklinika gydymo taryba. Tai užfiksuota VšĮ Centro poliklinika gydymo tarybos 2023 m. gegužės 30 d. posėdžio protokole, kuriame nurodyta, kad Centro poliklinikoje vyksta didelė darbuotojų kaita, darbuotojai jaučia nuolatinę įtampą, tariamai nulemtą ieškovo elgesio;

3. Komisija, atlikusi tyrimą, nenustatė, kad kitais apklaustų darbuotojų parodymais ir direktoriaus paaiškinimais, būtų paneigtos virš nurodytos aplinkybės.

4. Komisija priėjo išvados, kad būtent dėl ieškovo savybių, pasireiškiančių negebėjimu korektiškai bendrauti su darbuotojais, sukuriančių darbuotojams pažeminimo jausmą, netikrumą dėl normalios darbo aplinkos, jaučiamą įtampą, dėl kurios žymiai padidėjo įstaigos darbuotojų išėjimų iš darbo, atsistatydinusios gydymo tarybos, žeminamas sveikatos sistemos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas Centro poliklinika, kaip įstaiga, gebančia užtikrinti saugias darbo sąlygas darbuotojams, tai lemia Įstaigos autoriteto žeminimą tiek darbuotojų, tiek pacientų, tiek visos visuomenės akyse.

Šiuo Pranešimu ieškovui buvo pasiūlyta pateikti savo paaiškinimus iki 2023 m. birželio 30 d.

Ieškovas, atstovaujamas advokato, 2023 m. birželio 30 d. pateikė paaiškinimus, nurodydamas, kad nesutinka su virš minėtomis aplinkybėmis, kad nėra pateikta nei vieno teisinio bei faktinio pagrindo, pagrįsto objektyviais įrodymais ar kitais patikimais duomenimis, kuriais remiantis būtų galima daryti bent prielaidą dėl galimybės taikyti jo atžvilgiu atšaukimo institutą, kuris šiuo atveju, ieškovo nuomone, taikomas formaliais pagrindais, paaiškinime pateikta ir daugiau argumentuotų, išsamių paaiškinimų.

2023 m. liepos 7 d. Savivaldybės meras V. B. pasirašė potvarkį dėl ieškovo atšaukimo iš Įstaigos direktoriaus pareigų (toliau – Potvarkis), jame nurodydamas, kad atšaukia Z. S. iš VšĮ Centro poliklinikos direktoriaus pareigų 2023 m. liepos 7 d. (2023 m. liepos 7 d. laikant paskutine diena, einant direktoriaus pareigas) esant VšĮ Centro poliklinikos įstatų 28.14 papunktyje nustatytam pagrindui: jo asmens savybės, elgesys su darbuotojais sudarė pagrindą išvadai, kad jis akivaizdžiai žemina sveikatos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą VšĮ Centro poliklinika ir sveikatos sistema.

Byloje esanti, su ieškiniu pateikta rašytinė medžiaga taip pat rodo, kad dar iki Komisijos sudarymo ir jos išvados parengimo ieškovas 2023 m. birželio 2 d. ir birželio 14 d. raštais kreipėsi į Savivaldybę ir kt. asmenis, teikdamas argumentuotus paaiškinimus dėl darbuotojų kaitos, esamos situacijos dėl psichologinės atmosferos ir pan., prašė susitikimo su Steigėja tikslu aptarti esamą situaciją, tačiau atsakymų negavo. 

Byloje esantys duomenys rodo, kad 2023 m. sausio mėn. Savivaldybė atliko Įstaigoje Centralizuotą vidaus auditą, pažeidimų nebuvo nustatyta. Taip pat 2022 m. gruodžio – 2023 m. sausio mėn. Įstaigoje buvo atliktas psichosocialinių veiksnių rizikos vertinimas pagal suformuluotą klausimyną, įvertinus to rezultatus buvo nustatyta labai nedidelė rizika ir tik pagal kai kurias pozicijas.

Taip pat nustatyta, kad 2023 m. birželio 9 d. Lietuvos ryto televizijos laidoje „Pusvalandis su Valatka” kalbintas meras V. B. aptariamu klausimu pasisakė, jog visos galimos išvados Z. S. klausimu jau yra padarytos ( duomenys neskelbtini ). 

Byloje yra 2022 m. lapkričio 23 d. anoniminis Įstaigos darbuotojų skundas, persiųstas sveikatos ministrui ir kitiems asmenims iš el. dėžutės (duomenys neskelbtini)  dėl nepasitenkinimo Įstaigos vadovu, t. y, ieškovu, pagal kurį tyrimą atlikusi VDI pažeidimų, blogos situacijos Įstaigoje nenustatė (2022 m. gruodžio 20 d. VDI raštas).

Byloje taipogi yra vienos darbuotojos skundas, 2023 m. vasario 2 d. rašytas dukters, dėl patirto mobingo ir psichologinio spaudimo. Duomenų apie jo eigą ir tyrimą nėra.

Byloje nėra jokių duomenų ir nėra jokios informacijos, kad Įstaigos darbuotojai būtų kėlę individualius darbo ginčus dėl atleidimo iš darbo neteisėtumo ar kitais pagrindais, taip pat nėra pateikta nė vieno Įstaigos paciento skundo dėl netinkamo Centro poliklinikos vadovo ar jo vadovaujamos Įstaigos elgesio ar veiksmų.

Dėl ieškovo atleidimo iš darbo taikant atšaukimo institutą teisėtumo ir pagrįstumo.

Ieškovas byloje įrodėja, kad nebuvo jokių faktinių prielaidų atšaukti jį iš direktoriaus pareigų, Potvarkyje dėl jo atšaukimo iš pareigų nurodytos aplinkybės, anot jo, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis ir yra formalios, ieškovo teigimu, nebuvo siekiama nustatyti objektyvias prielaidas, nebuvo atlikta jokio teisingo ir objektyvaus tyrimo pagal 2023 m. gegužės 17 d. anoniminį skundą, todėl atšaukimas, anot jo, negali būti laikomas teisėtu. Atsakovė, kaip Įstaigos savininkė ir steigėja, ginasi atšaukimo teisės absoliutumu ir pasitikėjimo ieškovu praradimu. 

Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, pritaria ieškovo išsakytai pozicijai ir laiko ją byloje pilnai įrodyta, o atsakovių pozicijas nepagrįstomis ir neįrodytomis.

Šioje byloje ieškovo darbo sutartis sudaryta su juridiniu asmeniu, kurio teisinė forma yra viešoji įstaiga, jos savininku ir steigėju yra Savivaldybė. Juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą ir likvidavimą reglamentuoja Viešųjų įstaigų įstatymas. Viešoji įstaiga – tai pagal Viešųjų įstaigų ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą (Viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – VĮĮ) 2 str. 1 d.). Viešosios įstaigos steigėjai gali būti valstybė, savivaldybės ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys (VĮĮ 4 str. 1 d.). Viešoji įstaiga savo veikloje vadovaujasi savo įstatais, CK, Viešųjų įstaigų įstatymu ir kitais įstatymais bei kitais teisės aktais (VĮĮ 2 str. 4 d.).

VĮĮ 9 str. 5 d. nustato, kad kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą, su viešosios įstaigos vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama. VĮĮ 10 str., reglamentuojančio viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetenciją, 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad jis skiria ir atšaukia viešosios įstaigos vadovą, nustato darbo sutarties sąlygas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-684/2016, aiškindamas viešosios įstaigos vadovo atšaukimą iš pareigų reglamentuojančias Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatas, konstatavo, kad „...vienasmenio viešosios įstaigos valdymo organo reikšmė ir svarba, fiduciarinių (pasitikėjimu grįstų) viešosios įstaigos ir jos vadovo santykių pobūdis lemia jį paskyrusio subjekto teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš pareigų absoliutumą. Tik neribojant šios teisės jokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis, nepriklausomai nuo kaltų veiksmų (ne)buvimo, šia teise galima operatyviai pasinaudoti viešosios įstaigos interesais, vadovui praradus viešosios įstaigos dalininkų (ar kito, vadovą į pareigas paskyrusio subjekto) pasitikėjimą. Atšaukus valdymo organo narį iš jo einamų pareigų, nutrūksta ir jį su juridiniu asmeniu siejantys santykiai, įforminti darbo sutartimi“.

Atsižvelgiant į nurodytą, akivaizdu, kad ieškovas, būdamas Įstaigos direktoriumi, galėjo būti atšauktas iš pareigų Įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto, tokia savininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto atšaukimo teisė galima, tačiau nėra visiškai absoliuti.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, jog tam tikrais atvejais kompetentingo organo diskrecija atšaukti vadovą gali būti ribojama. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant dėl konkretaus juridinio asmens vadovo atleidimo iš darbo pagrindų, būtina įvertinti to juridinio asmens teisinį statusą sudarančių ypatumų visumą, bendrųjų ir specialiųjų teisės aktų nuostatas, susijusias su šio klausimo reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2010; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-248/2021).

Kadangi VšĮ Centro poliklinika yra iš Vilniaus miesto savivaldybės turto ir lėšų įsteigta asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga (Įstatų 1 str.), nagrinėjamoje byloje yra aktualios ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – SPĮĮ) nuostatos, susijusios su šių įstaigų vadovų atleidimu arba atšaukimu iš pareigų.

Pagal SPĮĮ 15 str. 7 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – LNSS) valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami DK nustatyta tvarka ir pagrindais. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be DK nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių. 

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl SPĮĮ nuostatų, yra išaiškinęs, kad, kai viešosios sveikatos priežiūros įstaigos vadovas, paskirtas į šias pareigas viešo konkurso būdu (t. y. patikrinus vadovo gebėjimus specialia teisės aktuose nustatyta tvarka), vėliau yra atšaukiamas iš pareigų kompetentingų subjektų, jis gali būti atšauktas iš šių pareigų tik esant atšaukimo priežastims ir darbuotojui nurodžius tokio atšaukimo motyvus. Priešingu atveju pažeidžiama sveikatos priežiūros įstaigos vadovo (darbuotojo) teisė žinoti, kokiu pagrindu jis yra atšauktas (atleistas), bei reikšti atitinkamus reikalavimus, susijusius su tokiu atšaukimu (atleidimu). Įvertinus LNSS viešosios įstaigos ypatumus, jos veiklos nukreiptumą viešajam interesui tenkinti, visi sprendimai turi būti objektyviai pagrįsti viešuoju interesu, o ne motyvuojami absoliučios teisės sąvoka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-463-696/2017). 

Tai reiškia, kad kompetentingo organo diskrecija atšaukti viešosios sveikatos priežiūros įstaigos vadovą vis tik nėra visiškai absoliuti.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas atšauktas iš VšĮ Centro poliklinika direktoriaus pareigų esant Įstatų 28.14 papunktyje nustatytam pagrindui. Įstatų 28.14 papunktyje nurodoma, kad su įstaigos direktoriumi be DK nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama savininkui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos direktorių dėl priežasčių, kuomet asmens savybės, ryšiai ar kitos su juo ar jo aplinka susijusios aplinkybės ar faktai jį į pareigas priimančiam asmeniui sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo akivaizdžiai žemina sveikatos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą sveikatos sistema, asmens sveikatos priežiūros įstaiga arba jas kompromituoja.

Teismas nenustatė byloje aplinkybių, sąlygojusių galimybę atšaukti ieškovą iš Įstaigos direktoriaus pareigų taikant jo atžvilgiu minėtą Įstatų nuostatą, nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų teigti, kad ieškovas akivaizdžiai žemino sveikatos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą sveikatos sistema ar ją kompromitavo.

Faktiškai darbuotojo atleidimas realizuotas anonimiškai suformuoto skundo pagrindu. Byloje esanti medžiaga, Komisijos pirmininkės abstraktūs, nenuoseklūs ir nekonkretūs paaiškinimai duoda pagrindą daryti pakankamai tvirtą išvadą, kad anoniminiame skunde esanti informacija realiai objektyviai ir nešališkai nebuvo tikrinama. Komisija veikė išskirtinai formaliai. Komisijos pirmininkė negalėjo įvardinti, kaip identifikavo apklausai kviestus asmenis, ką konkrečiai ir dėl kokių aplinkybių apklausė, kiek buvo posėdžių, kokia forma jie buvo organizuoti. Akivaizdu, kad informacija, nurodyta Komisijos išvadoje pateikta išskirtinai selektyviai ir neaišku kokiais pagrindu, nes anoniminiame skunde jokių konkrečių pavardžių, kitų apklausai kviestinų asmenų duomenų, nėra nurodyta. Jokia forma nebuvo vertinami ir detalizuojami ieškovo pateikti argumentai. Paties ieškovo apklausa, kaip byloja garso įrašų turinys, nekėlė Komisijai jokių klausimų, kas rodo, kad nebuvo nei noro, nei poreikio aiškintis skundo argumentus. Nėra aišku, kaip buvo suformuota ir pati Komisijos išvada – kas ją rašė, kokia apklausos informacija ar jos dalimi naudojosi ir koks Komisijos narys. Itin kritiškai vertintini Komisijos pirmininkės liudijimas, kuomet ji negalėjo įvardinti jokių esminių tyrimo momentų ir aplinkybių, argumentuotai paaiškinti, kas sąlygojo tokios tyrimo išvados merui pateikimą.

Virš minėtų nustatytų aplinkybių pagrindu manytina, kad darbdavys neturėjo faktinio siekio atlikti objektyvų ir nešališką tyrimą, faktiškai jo neatliko, situaciją sprendė tendencingai, formuodamas ją kryptingai prieš ieškovą, iš anksto tai žinodamas, ką rodo ir viešoje erdvėje buvę mero pasisakymai, iš kurių akivaizdu, jog ieškovo ateitis buvo nulemta dar iki Komisijos tyrimo pradžios ir išvadų jam pateikimo. Tai leidžia sutikti su ieškovo pateikta pozicija, jog po valdžios pokyčių miesto savivaldybėje ieškovu buvo mėginama atsikratyti, kad visa ginčo situacija neabejotinai turi politinį aspektą.  

Byloje nėra duomenų apie sveikatos priežiūros įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų priežastis ir mero, priėmusio skundžiamą potvarkį, pasitikėjimo ieškovu praradimo pagrindus. Pasitikėjimo ieškovu praradimo pagrindas, kaip sąlyga atšaukimui, nebuvo Potvarkyje įvardintas, atsakovė tik atsiliepime į ieškinį nurodė teiginį, kad ieškovas buvo ir yra praradęs viešosios įstaigos savininkės pasitikėjimą. Tačiau jokių tai sąlygojusių aplinkybių steigėja nenurodė ir neįvardijo.

        Teismas laiko, jog neatlikus išsamaus ir objektyvaus tyrimo, tinkamai nepatikrinus faktų, lėmusių ieškovo atšaukimą, ir tinkamai jų neištyrus nėra pagrindo manyti ieškovą atleidus pagrįstai ir teisėtai. Nebuvo jokių faktinių prielaidų atšaukti jį iš direktoriaus pareigų, Potvarkyje dėl ieškovo atšaukimo iš pareigų nurodytos aplinkybės nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, yra labai formalios ir deklaratyvios. Nesant jokių skundų iš Įstaigos pacientų, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas akivaizdžiai žemina sveikatos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą sveikatos sistema, asmens sveikatos priežiūros įstaiga arba jas kompromituoja.

Teismas mano, kad skunde įvadintos aplinkybės, nors ir nebuvo išsamiai ir tinkamai tikrinamos ir ištirtos, rodo viso labo darbuotojų nepasitenkinimą naujai atėjusiu Įstaigos direktoriumi ir galimais jo vadovavimo metodais, numanomomis permainomis ir pan., jų išankstinį neigiamą nusiteikimą tam ir nepritarimą. Skunde nurodyti teiginiai liko nepatikrinti, nenustatyti ir dėl to yra neįrodyti.

Minėta, atleisti ieškovą iš pareigų taikant atšaukimo institutą Savivaldybė galėjo tik esant objektyvioms atšaukimo priežastims ir darbuotojui konkrečiai ir aiškiai nurodžius tokio atšaukimo motyvus. Priešingu atveju pažeidžiama sveikatos priežiūros įstaigos vadovo (darbuotojo) teisė žinoti, kokiu pagrindu jis yra atšauktas (atleistas), bei reikšti atitinkamus reikalavimus, susijusius su tokiu atšaukimu (atleidimu). Atleidimo iš darbo pagrįstumą ir teisėtumą, privalo įrodyti darbdavys. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliomis ir deklaratyviomis aplinkybėmis, o konkrečiu ir galimu patikrinti darbuotojo darbo trūkumu.

Teismas laiko, jog dėl virš išdėstyto pakankamai tvirto ir objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad darbdavys viską padarė tinkamai, kad jis turėjo objektyviai pagrįstą, akivaizdų, tikrą, o ne menamą pagrindą taikyti atšaukimo institutą. Darbdavys, inicijuodamas darbuotojo atleidimą šio nagrinėjamo ginčo atveju, tinkamai bei objektyviai su tuo susijusių aplinkybių nenustatinėjo ir, tikėtina, nebuvo suinteresuotas tai daryti, nevertino darbuotojo ne vieną kartą išsakytų argumentuotų ir motyvuotų pastebėjimų bei jo išreikštos pozicijos dėl to.

Dėl teisinių pasekmių pripažinus atleidimą neteisėtu taikymo.

DK 218 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne daugiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

DK 218 str. 6 d. nustatyta, kad šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Taigi pripažinus atleidimą iš darbo taikius atšaukimo institutą neteisėtu, atsiranda DK 218 str. įtvirtintos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai šiame straipsnyje nustatytus kompensavimo mechanizmus – grąžinti darbuotoją į darbą, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir turtinę bei neturtinę žalą, arba negrąžinti į darbą priteisiant visas su darbo santykiais susijusias išmokas bei patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Darbuotojas nori būti grąžintas į buvusį darbą. Tačiau teismas laiko, jog tokios galimybės nėra, manant, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti esant akivaizdžiai priešpriešai su Įstaigos steigėju, taip pat atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. gruodžio mėnesį yra įvykęs viešas konkursas Įstaigos vadovo pareigoms užimti ir jas eina šiuo metu kitas asmuo. Todėl spręstina dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ieškovui priteisimo, nes kompensacija jam, neišdirbusiam dviejų metų nepriklauso.

Iš pažymos apie VDU matyti, kad ieškovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis sudarė 8 771,20 Eur, dienos – 422,84 Eur.

Tokiu būdu ieškovui priklausytų 61 398,40 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2023 m. liepos 7 d.) iki šio teismo sprendimo priėmimo, t. y. už 7 mėnesius, ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką po 422,84 Eur už kiekvieną paskesnę darbo dieną nuo šio teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo, bet ne daugiau kaip už vienus metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė.

Teismų praktikoje nurodoma, kad spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis.

Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas tokį sprendimą, įvertinęs aplinkybę, jog darbo sutartis su ieškovu buvo terminuota (sudaryta 5 metams), nemano, kad yra pagrindas mažinti šią ieškovui tenkančią kompensaciją už priverstinę pravaikštą.

Dėl neturtinės žalos.

Minėto DK 218 str. 2 d. ir DK 151 str. nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Jeigu darbdavys nesilaiko pagrindinių darbo santykių reglamentavimo principų, be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ar panašiai – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015).

Ieškovas šioje reikalavimų dalyje įrodinėjo, kad patyrė neturtinę žalą, nes nepagrįstas atšaukimas sukėlė jam emocinius trikdžius, nestabilumo, finansinio nepatogumo jausmą, psichologinės savijautos pablogėjimą, sumažėjo jo bendravimo galimybės, buvo padaryta reputacinė žala.

Manytina, kad inkriminuotas atleidimo pagrindas, faktinės to aplinkybės, negalėjo nesukelti ieškovui emocinio nepasitenkinimo ir išgyvenimų, taip pat ir nepatogumų atleidimo momentu ir po jo.

Kaip teismas jau nustatė aukščiau, darbuotojas neteisėtai atleistas iš darbo be pakankamo faktinio pagrindo tam. Teismas taip pat nustatė, kad darbdavys darbuotojo atžvilgiu dėl to elgėsi pakankamai tendencingai, atleidimo faktas išviešintas žiniasklaidoje ir yra įgavęs neigiamą viešą atspalvį, kas, akivaizdu, sumenkino ieškovo reputaciją ir pakenkė jai. Sutiktina su ieškovo argumentais, kad tokiais atsakovės veiksmais jam buvo padaryta nemenka emocinė skriauda, pažeistas emocinis ir finansinis stabilumas, sumenkintas jo paties ir jo šeimos ateities užtikrintinumas, buvo sukelti nemenki asmeniniai išgyvenimai ir nepatogumai, kas, akivaizdu, sąlygojo ir psichologinį sveikatos pablogėjimą.

Priimdamas sprendimą šioje reikalavimų dalyje, teismas taip pat atsižvelgia ir į darbdavio statusą – jis yra subjektas, kuriam taikomi aukštesni atsakomybės, budrumo ir sąžiningo elgesio standartai nei paprastam darbo rinkos santykių dalyviui. Todėl teismas laiko, jog yra nustatytos visos neturtinės atsakomybės sąlygos.

Teismo įsitikinimu, priteistas vidutinis darbo užmokestis nagrinėjamu atveju nėra pakankama moralinė satisfakcija darbuotojui už neteisėtu atleidimu padarytą skriaudą, ir savo prigimtimi ginčo atveju negali tokia būti, nes yra savaiminė darbuotojo grąžinimo į buvusį darbą pasekmė, be to, šiuo išreikšta ir prašoma priteisti suma pagal formuojamą teismų praktiką nėra didelė. Todėl manytina, kad ieškovui neteisėtu atleidimu padaryta skriauda bus teisingai atlyginta priteisiant jam iš atsakovės prašomą 2 000 Eur neturtinę žalą.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas plačiau nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nesusiję su jo esme ir turiniu ir nekeičia teismo padarytų išvadų. Taip pat esmingai nevertina šalių pateiktų surinktų parašų vienai ar kitai pusei palaikyti, nes įtakos ginčo nagrinėjimui tai neturi.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, sprendime turi nurodyti priteisiamas sumas, iš kurių nėra išskaitytas gyventojų pajamų mokestis. Vykdant teismo sprendimą, gyventojų pajamų mokestį apskaičiuoja ir išskaito darbdavys (atsakovas) (LAT 1997-06-10 konsultacija Nr.A3-14, Teismų praktika Nr. 7). Todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistos su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos paskaičiuotos ir nurodytos be išskaičiuotų mokesčių.

Pastebėtina ir tai, kad darbo sutartį iš darbuotojo pusės pasirašė Savivaldybė, kaip Įstaigos, kurios vadovu buvo ieškovas atstovė, ji gi Įstaigos steigėja ir faktinė valdytoja, todėl yra tinkamas pareigą atsakyti pagal ieškinį asmuo.

Procesiniai klausimai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismas faktiškai tenkino visus ieškiniu įtvirtintus darbuotojo reikalavimus, todėl jis įgijo teisę į šioje civilinėje byloje patirtų advokato pagalbos išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnis), o tokių pagal bylos duomenis yra 3 742,48 Eur. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, mano, kad tokia suma yra adekvati ir protinga nagrinėjamai bylai, todėl ją priteisia iš atsakovės ieškovo naudai.

Atlygintinų pašto išlaidų byloje nesusidarė.

Tenkinus ieškinį, iš atsakovės, kaip darbdavio, kuris, priešingai nei darbuotojas, nėra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, priteistina 1 176 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str., 80 str. 7 d.) (suma suapvalinta iki sveikojo skaičiaus).

CPK 282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo. CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl darbo užmokesčio priteisimo – sprendime nustatyta dalis neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio.

CPK 282 straipsnyje įtvirtintas privalomasis teismo sprendimų ar nutarčių vykdymas yra bendrosios taisyklės išimtis, kadangi šiuo atveju teismo sprendimas pradedamas vykdyti iškart, kai priimamas, nelaukiant kol įsiteisės. Tokiu atveju, skubiai vykdytinų sprendimo apskundimas apeliacine ar kasacine tvarka skubaus jų vykdymo nesustabdo.

Tokiu būdu pavestina sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio priteisimo, dėl dalies kuri neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 8 771,20 Eur, išieškojimo vykdyti skubiai (CPK 282 str.).

 

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 417 str., 307 str.,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovo Z. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš viešosios įstaigos Centro poliklinika direktoriaus pareigų neteisėtu, negrąžinti jo į eitas viešosios įstaigos Centro poliklinika direktoriaus pareigas, laikyti, kad su juo sudaryta darbo sutartis yra nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovui Z. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės  Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 188710061,  61 398,40 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos ir po   422,84 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po šio teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė, 2 000 Eur neturinės žalos atlyginimo bei 3 742,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išieškoti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 188710061,  1 176 Eur žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5662).

Sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio priteisimo, dėl dalies kuri neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 8 771,20 Eur išieškojimo vykdyti skubiai.

Skubiai vykdytinų sprendimo dalių teismo sprendimo apskundimas apeliacine ar kasacine tvarka nesustabdo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                         Natalija Daškovienė