Civilinė byla Nr. e2S-140-638/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26611-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1 3.3.2.4

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vestartus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecso“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vestartus“ dėl pranešimų pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo vykdyti nuomos sutartis.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB, ieškovė) „Ecso“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Vestartus“ (toliau – atsakovė), prašydama: 1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės 2025 m. rugpjūčio 21 d. pranešimą dėl 2022 m. spalio 13 d. Nuomos sutarties Nr. 1-13102022 ir 2023 m. gruodžio 29 d. Nuomos sutarties Nr. 04072023 nutraukimo; 2) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės 2025 m. rugsėjo 8 d. pranešimą dėl 2022 m. spalio 13 d. Nuomos sutarties Nr. 1-13102022 ir 2023 m. gruodžio 29 d. Nuomos sutarties Nr. 04072023 nutraukimo; 3) įpareigoti atsakovę vykdyti 2022 m. spalio 13 d. Nuomos sutartį Nr. 1-13102022 ir 2023 m. gruodžio 29 d. Nuomos sutartį Nr. 04072023.

2.       Ieškovė taip pat pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1) sustabdyti atsakovės 2025 m. rugpjūčio 21 d. ir 2025 m. rugsėjo 8 d. pranešimų apie 2022 m. spalio 13 d. Nuomos sutarties Nr. 1-13102022 ir 2023 m. gruodžio 29 d. Nuomos sutarties Nr. 04072023 galiojimą; 2) uždrausti atsakovei nutraukti 2022 m. spalio 13 d. Nuomos sutartį Nr. 1-13102022 ir 2023 m. gruodžio 29 d. Nuomos sutartį Nr. 04072023 2025 m. rugpjūčio 21 d. ir 2025 m. rugsėjo 8 d. pranešimuose nurodytais pagrindais, t. y. 2022 m. spalio 13 d. Nuomos sutartį Nr. 1-13102022 pagal bendrųjų sąlygų 14.3 (d) punktą ir 14.3 (g) punktą, 2023 m. gruodžio 29 d. Nuomos sutartį Nr. 04072023 pagal bendrųjų sąlygų 14.3 (d) punktą; 3) uždrausti atsakovei pačiai ir (ar) per trečiuosius asmenis bet kokia forma trukdyti ieškovei naudotis patalpomis, kurias ieškovė yra išsinuomojusi pagal 2022 m. spalio 13 d. Nuomos sutartį Nr. 1-13102022 ir 2023 m. gruodžio 29 d. Nuomos sutartį Nr. 04072023, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu nutraukti ar sudaryti kliūtis tiekti komunalines paslaugas, kurios yra būtinos patalpų naudojimui ir eksploatavimui; taip pat – uždraudžiant iškeldinti ieškovę; uždraudžiant sudaryti naujas nuomos sutartis dėl ginčo patalpų.

3.       Ieškovė nurodė, kad tarp šalių egzistuoja ginčas dėl nuomos sutarčių šalių teisių ir pareigų apimties bei įgyvendinimo tvarkos. Ieškinyje pateikiamos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė yra pasiryžusi vienašališkai nutraukti tarp šalių sudarytas dvi nuomos sutartis, o toks nutraukimas būtų akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas, kaip tą atskleidžia tarpusavio susirašinėjimas ir ieškinyje išdėstytos aplinkybės. Nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimas teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba jo įvykdymas gali tapti neįmanomu, nes galima pagrįstai manyti, jog atsakovė nepakeis savo pozicijos dėl ieškovės tariamai netinkamo pagrindinės sutarties vykdymo. Atsakovė galėtų atlikti veiksmus, kurie lemtų ginčo nuomos sutarčių faktišką nutraukimą ir ieškovės žalos atsiradimą dar iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Atsakovė galėtų vienašališkai riboti ieškovės teisę naudotis patalpomis – atjungti ar riboti elektros energijos, šildymo, vandens tiekimą, kitais būdais trukdyti vykdyti veiklą. Tokie veiksmai ne tik pažeistų ieškovės teises, bet ir padarytų būsimo teismo sprendimo įvykdymą neįmanomą arba itin apsunkintą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė net ir vykstant teismo procesui galėtų be jokių ribojimų sudaryti naujas nuomos sutartis su trečiaisiais asmenimis arba perleisti patalpų naudojimo teises. Atsiradę nauji juridiniai faktai (pvz., naujas nuomininkas) itin apsunkintų arba iš viso padarytų neįmanomu ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nes pats teismo sprendimas taptų deklaratyvus ir realiai nebesukeltų ieškovei teisiškai reikšmingų rezultatų. Tuo tarpu taikius laikinąsias apsaugos priemones, nustačius status quo ir šios bylos nagrinėjimo metu galutinai išsiaiškinus, ar atsakovė įgijo teisę nutraukti pagrindinę sutartis rašte nurodytais pagrindais, tokia rizika būtų sukontroliuota.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas sustabdė atsakovės 2025 m. rugpjūčio 21 d. ir 2025 m. rugsėjo 8 d. pranešimų apie 2022 m. spalio 13 d. Nuomos sutarties Nr. 1-13102022 ir 2023 m. gruodžio 29 d. Nuomos sutarties Nr. 04072023 galiojimą; uždraudė atsakovei nutraukti 2022 m. spalio 13 d. Nuomos sutartį Nr. 1-13102022 ir 2023 m. gruodžio 29 d. Nuomos sutartį Nr. 04072023 2025 m. rugpjūčio 21 d. ir 2025 m. rugsėjo 8 d. pranešimuose nurodytais pagrindais, t. y. 2022 m. spalio 13 d. Nuomos sutartį Nr. 1-13102022 pagal bendrųjų sąlygų 14.3 (d) punktą ir 14.3 (g) punktą, 2023 m. gruodžio 29 d. Nuomos sutartį Nr. 04072023 pagal bendrųjų sąlygų 14.3 (d) punktą; uždraudė atsakovei pačiai ir (ar) per trečiuosius asmenis bet kokia forma trukdyti ieškovei naudotis patalpomis, kurias ieškovė yra išsinuomojusi pagal 2022 m. spalio 13 d. Nuomos sutartį Nr. 1-13102022 ir 2023 m. gruodžio 29 d. Nuomos sutartį Nr. 04072023, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu nutraukti ar sudaryti kliūtis tiekti komunalines paslaugas, kurios yra būtinos patalpų naudojimui ir eksploatavimui; taip pat – uždraudžiant iškeldinti ieškovę; uždraudžiant sudaryti naujas nuomos sutartis dėl ginčo patalpų.

5.       Teismas nurodė, kad nors byloje ieškovė ieškinio reikalavimą lingvistiškai suformulavo kaip prašymą pripažinti du atsakovės pranešimus dėl būsimų sutarčių nutraukimo neteisėtais ir nepagrįstais, susipažinus su ieškovės argumentais darytina išvada, kad šiuo atveju yra pareikštas prevencinio pobūdžio ieškinys – ieškovė siekia užkirsti kelią atsakovės veiksmams vienašališkai nutraukti šalių sudarytas dvi nuomos sutartis nuo 2025 m. spalio 5 d. Pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga laikytina pagrįsta ir įrodyta. Tokio pobūdžio ieškinys gali būti reiškiamas.

6.       Teismas nurodė, kad vertinant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmę būsimam teismo sprendimui, teismas pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, kad dviejų nuomos sutarčių paskutinė galiojimo diena atsakovės vienašaliu sprendimu (ginčijamais 2025-08-21 ir 2025-09-08 pranešimais ieškovei) bus 2025 m. spalio 5 d., todėl, teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje situacijoje yra būtinas. Sutiktina su ieškovės pozicija, jog jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos ir atsakovė nuomos sutartis nutrauktų nesant tam teisėtų pagrindų, tarp šalių ne tik neišvengiamai kiltų ginčas dėl pagrindinės sutarties nutraukimo teisėtumo, nuostolių atlyginimo, tačiau galimai tokie atsakovės veiksmai įtakotų ir ieškovės ūkinės veiklos tęsimą, kadangi Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 11 dalies 11 punkte numatyta, kad sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą priimamas, kai taršos leidimo turėtojas nebeturi teisės valdyti ar naudoti taršos leidime nurodytai ūkinei veiklai naudojamą nekilnojamąjį turtą ar jo dalį ir (ar) įrenginį ar jo dalį. Kaip nurodoma ieškinyje, ieškovės veiklos vykdymui yra išduotas Taršos leidimas Nr. TL-V.7-26/2015 Antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo punktui (ieškinio 15 priedas) ir Nr. TL-V.7-54/2016 Antrinių žaliavų surinkimo ir laikymo punktui21 (ieškinio 16 priedas), kurie būtų panaikinti ieškovei netekus patalpų (pasibaigus nuomos teisiniams santykiams).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.       Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartį  ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.       Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu ginčija visiškai kitus sutarčių nutraukimo pagrindus, negu rėmėsi atsakovė, inicijuodama nuomos sutarčių nutraukimą. Tokiu būdu, ieškinys ir jo argumentai yra visiškai nesusijęs su ginčijamo nuomos sutarčių nutraukimo pagrindais, o faktiniai nuomos sutarčių nutraukimo pagrindai ieškovės yra visiškai neginčijami ir netgi pripažįstami. Atsakovė nuomos sutarčių nutraukimą inicijavo ne remdamasi esminio sutarties pažeidimo institutu (CK 6.217 straipsnio 1 dalis), o naudodamasi teise nuomos sutartis vienašališkai nutraukti tiesiogiai pačiose sutartyse numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).

7.2.       Pažymėtina, kad aplinkybę, jog ieškiniu nėra ginčijamas pirmosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 14.3 (d) ir 14.3 (g) punktuose ir antrosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 14.3 (d) punkte nurodytų šių sutarčių nutraukimo pagrindų buvimas, teismas gali nustatyti net be bylos nagrinėjimo iš esmės. Todėl minėta aplinkybė gali būti nustatyta ieškinio prima facie nepagrįstumo vertinimo stadijoje. Vadinasi, byloje pareikštas ieškinys neatitinka CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pirmosios iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų – ieškinio prima facie pagrįstumo. Todėl vien tai turėjo būti pagrindas teismui atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

7.3.       Atsakovės 2025 m. rugpjūčio 21 d. ir 2025 m. rugsėjo 8 d. pranešimų galiojimo sustabdymas yra visiškai nereikalingas, siekiant užtikrinti galimybę teismui panaikinti šiuos pranešimus, visas jais sukeltas teisines pasekmes ir atkurti nuomos sutarčių galiojimą. Teismas neįvertino pačių nuomos sutarčių nuostatų, pagal kurias nuomos teisiniai santykiai pagal šias sutartis nesibaigia nuo pranešimuose apie nutraukimą nurodytos 2025 m. spalio 5 d., o nuomininkas turi papildomą bent 6 mėnesių terminą naudoti patalpas nuomos sutartyse nustatyta tvarka, per kurį išnuomotas turtas nuomotojui nėra grąžinamas. Vien tik sutarčių nutraukimo proceso pradėjimas negali niekaip apsunkinti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė visiškai neįrodo jokio atsakovės nesąžiningumo ar jo galimo vengimo vykdyti būsimą jai galimai nepalankų teismo sprendimą.

7.4.       Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, be kita ko, yra neproporcingos ir gerokai viršijančios tai, ko galėtų reikėti būsimo teismo sprendimo byloje įvykdymo užtikrinimui. Tokios priemonės, faktiškai uždraudžiančios atsakovei net dėl būsimų ieškovės pažeidimų nutraukti nuomos sutartis, sudaro sąlygas ieškovės piktnaudžiavimui bei faktiškai leidžia neribotai naudotis atsakovės ir net valstybės turtu, nesilaikant jokių naudojimosi tokiu turtu sąlygų. Iš atsakovės yra atimta teisė apskritai pasinaudoti šalių sutarta ir nuomos sutartyse įtvirtinta teise nutraukti nuomos sutartis jų 14.3 (d) punkte ir 14.3 (g) punkte numatytais pagrindais, kai ieškovė kaip nuomininkas nevykdo savo finansinių įsipareigojimų atsakovei.

7.5.       Skundžiama nutartimi ieškovei suteikta teisė neribotą laiką (šios nutarties galiojimo metu) toliau vykdyti veiklą iš atsakovės išsinuomotose patalpose, nepriklausomai nuo to, ar atsakovei yra vykdomi finansiniai įsipareigojimai, o iš atsakovės atėmus teisę nutraukti nuomos sutartis dėl ieškovės įsiskolinimų, ieškovei yra faktiškai sudaryta galimybė toliau veiklą vykdyti atsakovės sąskaita, atsakovei neturint jokių galimybių užkardyti tolesnį ieškovės skolos augimą.

8.       Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8.1.       Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai įvertino ieškinio prima facie pagrįstumą. Ieškinys jau yra priimtas ir bus nagrinėjamas, todėl vien tai jau reiškia, kad išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Atsakovės atskirajame skunde pateikti argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo ar neva netinkamai pasirinkto gynybos būdo gali būti įvertinti tik nagrinėjant bylą iš esmės, todėl yra neaktualūs sprendžiant dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių kontekste.

8.2.       Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ieškinio dalyku ir yra reikalingos siekiant apsaugoti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą – laikinosios apsaugos priemonės yra reikalingos tam, kad atsakovė nenutrauktų nuomos sutarčių iki tol, kol teismas išnagrinės nutraukimo pagrindų teisėtumą. Vienašališkai nutraukus nuomos sutartis ir realiai įgyvendinus sutarčių nutraukimą – iškeldinus ieškovę iš patalpų, nebūtų įmanoma užtikrinti šalių atstatymo į pradinę padėtį, jei būtų priimtas palankus teismo sprendimas byloje. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė net ir vykstant teismo procesui galėtų be jokių ribojimų sudaryti naujas nuomos sutartis su trečiaisiais asmenimis arba perleisti patalpų naudojimo teises.

8.3.       Atsakovei nutraukus nuomos sutartis, net jei dėl kokių nors priežasčių nebūtų panaikinti taršos leidimai, ieškovė neturėtų galimybės įprastai vykdyti savo veiklos dar šešis mėnesius, turėtų ruoštis patalpų atlaisvinimui. Tokia padėtis visiškai neužtikrintų esamos status quo ir nuomos sutarčių tęstinumo, ieškovė patirtų didžiulių nuostolių.

8.4.       Laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra užkirstas kelias atsakovei inicijuoti nuomos sutarčių nutraukimą kitais pagrindais, jei tokių atsirastų, siekiama tik uždrausti nuomos sutarčių nutraukimą byloje ginčijamais pagrindais. Kol nuomos sutartys nėra nutrauktos, ieškovė pripažįsta savo pareigą laikytis nuomos sutartyse jai nustatytų įpareigojimų ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesuteikia jokių galimybių piktnaudžiauti.

8.5.       Atsakovės analizuojami ieškovės finansiniai rodikliai yra neaktualūs, neatspindintys vėliausių rezultatų (rengti pagal 2024 metų finansines ataskaitas), be to, neatsižvelgta į ieškovės gyvybingumo požymius – didžiules pardavimo pajamas, didžiulių piniginių lėšų sumų mokėjimą atsakovei kaip kreditorei, darbuotojų išlaikymą ir skolų valstybei neturėjimą. Ieškovės įsitikinimu, tokie kriterijai yra pakankami įrodyti, kad ieškovė visus savo prisiimtus įsipareigojimus įvykdys.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

10.       Abi šalys 2026 m. vasario 11 d. pateikė teismui papildomus paaiškinimus ir naujus įrodymus. Apeliantė atsakovė pateikė buhalterinę pažymą apie ieškovo faktinį įsiskolinimą už pastatų nuomą, parodančią, kad  2026-02-10 ieškovo skola siekia 216 093,81 Eur. Ši skola yra susidariusi per laikotarpį nuo 2025 metų gruodžio iki 2026 metų vasario mėnesio. Atsakovė nurodė, kad ieškovo įsiskolinimai bylos nagrinėjimo laikotarpiu iš esmės nemažėja, ieškovas tris pastaruosius mėnesius tinkamai nevykdo įsipareigojimų atsakovui ir nėra sumokėjęs nuomos mokesčio pagal ginčo nuomos sutartis, per nurodytą laikotarpį neatlikdamas mokėjimo pavedimų į Atsakovo sąskaitą, nors šie mokėjimai pagal nuomos sutarčių 5.3 ir 5.5 punktus turi būti atliekami Atsakovui ne vėliau kaip iki penktos kiekvieno mėnesio darbo dienos. Todėl toliau galiojant byloje pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, Atsakovas neturi jokios realios galimybės imtis savo teisių gynimo priemonių – pradėti 6 mėnesius pagal nuomos sutartis trunkančią šių sutarčių nutraukimo procedūrą. N. I. esant akivaizdžioje nemokumo situacijoje ir negalint vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, Atsakovas yra priverstas toliau leisti jam nevaržomai naudotis Atsakovui priklausančiu išnuomotu turtu be jokių neigiamų pasekmių sutarčių nevykdančiam Ieškovui, bet kokioms Atsakovo teisių gynybos priemonėms esant uždraustoms byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

11.       Ieškovė savo papildomuose paaiškinimuose nurodo, kad po atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo dienos (2025-10-22), atliko du mokėjimus: 2025-11-05 sumokėjo 105 275,00 Eur ir 2025-11-27 sumokėjo 199 864,00 Eur, kuriais padengė visus įsipareigojimus pagal Pranešimus, taigi, 2025-11-27 buvo padengti visi mokėjimai, t. y. tiek sutartas nuomos mokestis iki 2025 m. lapkričio mėn. imtinai, tiek depozitas.

12.       CPK 314 straipsnis, kuris taikomas ir atskirųjų skundų nagrinėjimo atvejais ( CPK 338 straipsnis), nustato bendrąjį draudimą priimti naujus įrodymus, išskyrus atvejus, kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju naujai pateikti įrodymai ir paaiškinimai yra atsiradę jau po atskirojo skundo pateikimo, parodo šalių tarpusavio ginčo situaciją, todėl priimtini ir bus vertinami.   

13.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

14.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

15.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys yra tikėtinai (prima facie) pagrįstas, nes, teismo vertinimu, šiuo atveju prevencinio pobūdžio ieškiniu ieškovė siekia užkirsti kelią atsakovei vienašališkai nutraukti šalių sudarytas dvi nuomos sutartis nuo 2025 m. spalio 5 d. Apeliantė nesutinka, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas, teigia, kad ieškinys ir jo argumentai yra visiškai nesusijęs su ginčijamo nuomos sutarčių nutraukimo pagrindais.  

16.       Šalys yra sudarę dvi statinių nuomos sutartis: 2022 m. spalio 13 d. ir 2023 m. gruodžio 29 d. Abiejų nuomos sutarčių 14.3 punktai nustatė sąlygas, kurioms esant nuomos sutartys gali būti nutraukiamos pateikus įspėjimą raštu prieš 30 dienų. Atsakovė nustatė, kad tokios sąlygos yra atsiradę, todėl pateikė ieškovei du ginčo įspėjimus:  2025 m. rugpjūčio 21 d. ir 2025 m. rugsėjo 8 d. Ieškovė pareikštu ieškiniu ginčija, kad esminių sutarčių pažeidimų nėra padariusi, todėl įspėjimai esą neteisėti. Nepaisant, kad šalys skirtingai kvalifikuoja nuomos sutarčių 14.3 punktų sąlygas, ieškovė tai vadina esminiais pažeidimais, atsakovė vadina sutartyse numatytais pažeidimais, galima sutikti, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas. Vadinasi, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė būtų pasirinkusi akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą.

17.       Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga - grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Savo ieškinio reikalavimais ieškovė siekia teisės toliau naudoti išsinuomotus statinius. Pagal ginčo įspėjimus, nuomos sutarčių pabaiga nustatyta 2025 m. spalio 5 d., taigi, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, nuomos sutartys jau būtų laikomos pasibaigusiomis. Atsakovė nurodė, kad pagal nuomos sutarčių 15.1 punktą, net ir pasibaigus nuomos sutartims prieš terminą, ieškovė dar 6 mėnesius gali naudoti turtą, t. y. iki 2026 m. balandžio 5 d. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, mažai tikėtina, kad šalių ginčas iki 2026 m. balandžio 5 d. bus išnagrinėtas, tuo labiau, kad šioje byloje atsakovė yra pareiškusi priešieškinį, kuriuo prašo iškeldinti ieškovę iš nuomojamų patalpų. Vadinasi, nuomos sutarčių pabaiga ir turto atidavimo termino pabaiga dar iki šios bylos išnagrinėjimo pabaigos gali sukelti neigiamas pasekmes ieškovei, nes pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 11 dalies 11 punktą, taršos leidimo turėtojui netekus teisės valdyti ar naudoti ūkinei veiklai naudojamą turtą, gali būti priimtas sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą. Todėl sutiktina, kad šios bylos nagrinėjimo laikotarpiu ieškovei turėtų būti išsaugota teisė naudoti ginčo statinius. Lietuvos apeliacinis teismas pripažįsta galimybę taikyti tam tikrus apribojimus disponavimui ginčo objektu, siekiant užtikrinti status quo (liet. esamos) situacijos nepasikeitimą iki ginčo teisme išnagrinėjimo pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1541-330/2020).

18.       CPK 145 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kas lemia, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones negali būti pažeista šalių interesų pusiausvyra ir turi būti parenkamos mažiausiai šalis ribojančios, tačiau veiksmingos, laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1541-330/2020).

19.       Šios bylos situacijoje parenkant vieną iš CPK 145 straipsnyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšių, labiausiai atitinkanti tikslą priemonė būtų draudimas atsakovei pačiai ir (ar) per trečiuosius asmenis iki bylos išnagrinėjimo pabaigos trukdyti ieškovei faktiškai naudotis patalpomis, kurias ieškovė yra išsinuomojusi. Todėl šioje dalyje skundžiama nutartis patikslintina nustatant draudimą trukdyti faktinį naudojimąsi patalpomis. 

20.       Kitos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: pranešimų galiojimo sustabdymas, draudimas nutraukti nuomos sutartis, draudimas sudaryti naujas nuomos sutartis ir pan. yra laikytinos perteklinėmis ir neproporcingai suvaržančiomis atsakovės teises tiek vykdyti su ieškove sudarytas nuomos sutartis, kurių sąlygų ieškovė neginčija, tiek ir laisvai disponuoti savo nuosavybe. Kaip matyti iš papildomai pateiktų duomenų, ieškovė netvarkingai vykdo nuomos sutarties sąlygas, vėluoja atlikti mokėjimus, todėl nebūtų sąžininga ir proporcinga neleisti atsakovei ginti savo pažeistas teises, jeigu būtų naujų pažeidimų. Todėl kitos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos ir prašymas jas taikyti atmestinas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu

n u t a r i a:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovei UAB „Vestartus“, juridinio asmens kodas 303458970, pačiai ir (ar) per trečiuosius asmenis trukdyti ieškovei UAB „Ecso“, juridinio asmens kodas 302446374, faktiškai naudotis patalpomis, kurias UAB „Ecso“ yra išsinuomojusi pagal 2022-10-13 Nuomos sutartį Nr. 1-13102022 ir 2023-12-29 Nuomos sutartį Nr. 04072023.

Kitą nutarties dalį panaikinti ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                            Diana Labokaitė