Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4

        (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. B. pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „IMORTA“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Edgira“.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas T. B. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „IMORTA“. Nurodo, kad 2014 m. rugsėjo 23 d. ir 2014 m. spalio 2 d. suteikė atsakovei, penkerių metų laikotarpiui, atitinkamai 9 847,08 Eur ir 39 388,32 Eur paskolas, kurios nėra grąžintos iki šiol. Pažymėjo, kad, pagal atsakovės 2019 m. lapkričio 30 d. pateiktą finansinę atskaitomybę, ji ataskaitiniu laikotarpiu veikė nuostolingai, o jos turtas viršijo įsipareigojimų vertę, todėl vertina, kad ji yra nemoki. Akcentavo, kad įmonė veiklos nevykdo, joje dirba tik vienas darbuotojas, todėl nėra pagrindo manyti, kad jos finansinė padėtis pagerės.

Atsakovė UAB „IMORTA“ pateiktu atsiliepimu prašo ieškinį atmesti ir priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tarp ieškovo ir atsakovės dėl pareiškimo pagrindą sudarančio reikalavimo pagrįstumo vyksta ginčas. Paaiškina, kad atsakovė buvo įsteigta 2007 m. rugpjūčio 29 d. tarp UAB „EDGIRA“ bei UAB „Penkių kontinentų“ investicijos pasirašytos steigimo sutarties pagrindu. 2008 m. balandžio 9 d. UAB „DANGAUS ŽYDRYNĖ“ iš UAB „Penkių kontinentų“ investicijos perpirko akcijų paketą, taip UAB „EDGIRA“ ir UAB „DANGAUS ŽYDRYNĖ“ tapo atsakovės akcininkėmis, kur dominuojantį vaidmenį (sprendimų priėmimui reikalingą akcijų skaičių turėjo ieškovo valdoma UAB „DANGAUS ŽYDRYNĖ“). Atsakovė, pagal jos akcininkių strategiją, vykdė veiklą, bendradarbiavo su finansų įstaigomis, savo nuosavybėn įgijo turto, turtines teises, vykdė projektų vystymo veiklą. 2008 m. balandžio 29 d. UAB „IMORTA“ akcininkų sprendimu savo nuosavybėn įsigijo nekilnojamojo turto už 2 534 175 Eur. Turtui įsigyti su banku buvo pasirašyta kreditavimo sutartis, kuria Nordea bankas paskolino 2 040 000 Eur. Atsakovės akcininkės ir jų akcininkai bei atstovai, įskaitant ieškovą T. B., atsakovės prievolių prieš banką užtikrinimui buvo įkeitę jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, taip pat suteikę laidavimą. 2014 m. birželio 18 d. UAB „IMORTA“ su Nordea banku sudarė papildomą susitarimą, kuriam pritarė ir UAB „DANGAUS ŽYDRYNĖ“ (jos akcininko atstovas T. B.) bei UAB „EDGIRA“, o 2014 m. rugpjūčio 27 d. sutartine hipoteka savo asmeninį turtą papildomai įkeitė ne tik atsakovės akcininkės, tačiau ir pats ieškovas T. B. bei jo motina A. B.. 2016 m. ieškovas, UAB „DANGAUS ŽYDRYNĖ“ bei ieškovo motina A. B. nusprendė, kad norėtų projekto (UAB „IMORTA“) vystyme nebedalyvauti, projekto nebefinansuoti, siekė jiems nuosavybės teise priklausantį banko naudai įkeistą turtą „atlaisvinti“ iš hipotekinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo. Dėl šių priežasčių tarp akcininkų ir finansuotojo Nordea banko vyko intensyvios derybos. Vykstant intensyvioms deryboms su banku, šalys susiderino ir bankas priėmė tokias viso susitarimo sąlygas: UAB „DANGAUS ŽYDRYNĖ“ perleidžia UAB „EDGIRA“ nuosavybėn turimas UAB „IMORTA“ akcijas už simbolinį 1 Eur mokestį (tai padaryta 2018 m. lapkričio 9 d. sutartimi); kad būtų atlaisvinti banko naudai atlikti hipotekos užtikrinimai bei laidavimai, UAB „DANGAUS ŽYDRYNĖ“ atsisako savo reikalavimo teisių į UAB „IMORTA“ paskolintas lėšas; kad būtų atlaisvinti banko naudai atlikti hipotekos užtikrinimai bei laidavimai, ieškovas T. B. atsisako savo reikalavimo teisių į UAB „IMORTA“ paskolintas lėšas (144 333,40 Eur) bei papildomai bankui sumoka 100 000 Eur sumą. Kaip paaiškėjo vėliau ieškovo ir susijusių asmenų bankui ir atsakovei žodžiui pateiktas patvirtinimas dėl reikalavimų atsisakymo, vėliau tarp šalių nebuvo įformintas, kas sąlygojo esamus ginčus; kad būtų atlaisvinti banko naudai atlikti hipotekos užtikrinimai bei laidavimai, A. B. bankui sumoka 50 594,25 Eur sumą; UAB „EDGIRA“ refinansuoja UAB „IMORTA“ iš Nordea banko paimtą ir negrąžintą kredito dalį bei padengia visus susijusius įsipareigojimus (susikaupusias palūkanas ir delspinigius), tuo pasiimdama naują kreditą, kuriuo padengiamas UAB „IMORTA“ įsipareigojimas bankui ir atlaisvinamas UAB „DANGAUS ŽYDRYNĖ“, ieškovui T. B. bei A. B. nuosavybe priklausantis nekilojamasis turtas bei suteikti asmeniniai laidavimai. Visoms suinteresuotoms šalims įvykdžius šalių suderintas ir banko patvirtintas sąlygas, UAB „EDGIRA“ padengė UAB „IMORTA“ įsipareigojimus bankui, refinansuodama paskolą, o UAB „DANGAUS ŽYDRYNĖ“, T. B., A. B. įsipareigojimai, laidavimai, hipoteka užtikrintas bankui turtas, buvo atlaisvinti. UAB „EDGIRA“ perėmus visus įsipareigojimus prieš banką, o UAB „EDGIRA“ ir jos akcininkams laidavus bei įkeitus savo turtą tam, kad tarp visų šalių suderintos sutartos sąlygos būtų įgyvendintos, ieškovas T. B., ir susiję asmenys A. B., bei UAB „DANGAUS ŽYDRYNĖ“, vietoje to, kad įformintų susitarimo sąlygą dėl reikalavimo teisių į UAB „IMORTA“ atsisakymą (nebuvimą), pasielgė priešingai. Atlaisvinus jų turtą nuo hipotekos, jie savo įsipareigojimo (atsisakyti reikalavimo į UAB „IMORTA“) ne tik, kad netesėjo, tačiau savo pagal susitarimą neegzistuojančius reikalavimus panaudojo šantažuoti atsakovę ir jos akcininkus. Tarp UAB „IMORTA“, jos esamo akcininko UAB „EDGIRA“ bei buvusio akcininko UAB „DANGAUS ŽYDRYNĖ“ bei susijusių asmenų ieškovo bei jo motinos A. B. kilusiam faktiniam ginčui nepavykus išspręsti taikiai, vietoje ginčo sprendimo teismine tvarka, ieškovas pasirinko kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ), kurio 4 straipsnyje nurodyti asmenys, galintys inicijuoti nemokumo procesą. Tokia teisė suteikta kreditoriui, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs (JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas). JANĮ 9 straipsnyje nustatytos privalomos nemokumo proceso inicijavimo, kai jį inicijuoja kreditorius, taisyklės. JANĮ 9 straipsnio 1 dalis reglamentuoja kreditoriaus pranešimo pateikimo būdus bei terminus, o JANĮ 9 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyti privalomi pranešimo turinio elementai (reikalavimai): 1) nurodoma juridinio asmens ne tik neįvykdyta, tačiau ir neginčijama prievolė ir 2) pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniu. Šiuo atveju akivaizdžiai matyti, kad kreditorius šios procedūros sąlygų nėra įgyvendinęs tinkamai – pranešime ieškovas nenurodė pradelstos neginčijamos prievolės dydžio, t. y. neįvykdytą prievolę, dėl kurios vyksta ginčas, traktuoja kaip neginčijamą, todėl ieškovo pranešimas neatitinka JANĮ reikalaujamo turinio. Negalima laikyti, kad ieškovo pranešimas yra pateiktas tinkamai ir yra suėjęs JANĮ 16 straipsnyje nustatytas terminas. Nesuėjus terminui, negalima laikyti, kad ieškovui atsirado teisė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl ieškovo pareiškimas neturėtų būti nagrinėjamas, tinkamai neįgyvendinus privalomos pirminės procedūros. Tarp šalių esant ginčui, ieškovas turi visų pirma įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, kreiptis į teismą dėl ginčijamos skolos priteisimo, siekti išsiieškoti skolą įprastomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reglamentuotomis priemonėmis, ir tik vėliau, to nepavykus padaryti, inicijuoti kraštutinius kreditoriaus pažeistų teisių gynimo būdus, t. y. bankroto bylos skolininkei kėlimą. Pažymėjo, kad iš jos vienasmenio valdymo organo pateiktų duomenų yra matyti, kad atsakovės finansinė padėtis yra stabili, atsakovė yra sukaupusi kapitalo, turimas turtas yra reikšmingas, yra materialus (nekilnojamasis turtas, turtinės teisės). Atsakovė šalia jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ((duomenys neskelbtini)) turi įgijusi turtinę teisę ir iš valstybės nuomojasi žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 6 d. yra pasirašiusi susitarimą (protokolą) su nekilnojamojo turto vystytojais dėl projekto tolesnio įgyvendinimo. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 19 d. parengė administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), projektą, į kurį numatytos investicijos sudaro per 8 000 000 Eur. Projektas yra toliau įgyvendinamas – 2020 m. vasario 5 d. pasirašyta sutartis su UAB „ALANDIS“ ir atliekami tolimesni techninio projekto, esamų pastatų rekonstrukcijos ir vykdymo priežiūros etapai. Nors situacija rinkoje dėl paskelbto karantino ir paralyžiuoto valstybės bei verslo įmonių ekonominio gyvenimo nėra itin gera, tačiau įmonė yra stabili, turi konkretų projektą, aktyviais veiksmais yra pradėjusi jį įgyvendinti, su papildomais investuotojais, kurie pritraukinėjami, yra pajėgi jį išvystyti itin pelningai, turi perspektyvą, yra gyvybinga, turi turto, iš įmonės nėra priteistos jokios skolos kreditoriams, teismuose nėra užvestų bylų (išskyrus ginčo bylą). Nors formaliai 2020 m. vasario 29 d. dienai įmonės visų turimų įsipareigojimų ir turto santykis vien tik formaliai žiūrint abu rodiklius buvo neigiamas (įsipareigojimai 2 889 918,39 Eur / turtas 2 559 929 Eur) ir sudarė 329 989 Eur, tačiau iš pateiktų finansinių duomenų matyti, kad: 1) atsakovės įsipareigojimai kreditoriui ir vieninteliam akcininkui UAB „EDGIRA“ 2020 m. vasario 29 d. sudarė 2 198 137 Eur arba 76 procentus visų įmonės turimų įsipareigojimų (įskaitant ginčijamus); 2) tuo tarpu atsakovės įsipareigojimai kitiems kreditoriams sudarė 24 proc. visų įsipareigojimų (iš kurių 23,9 procentiniai punktai yra ginčijami); 3) atsakovės ieškovui neįvykdyti įsipareigojimai 2020 m. vasario 29 d. dienai sudarė 49 235,40 Eur, t. y. 1.7 proc. visų įsipareigojimų; 4) pažymėtina, kad atsakovės visi neįvykdyti įsipareigojimai (T. B. ir UAB „Dangaus žydrynė“) 120 439,52 Eur sumai arba 4.2 proc. visų turimų įsipareigojimų,) yra ginčytini, nes dėl jų reikalavimo pagrįstumo yra kilęs ginčas ir ieškovas (bei su juos susiję asmenys) vengia jį spręsti teisme, reikšdamas turtinį reikalavimą ginčo byloje; 5) Vienintelio UAB „IMORTA“ akcininko 2020 m. balandžio 13 d. sprendimu nutarta padidinti UAB „IMORTA“ įstatinį kapitalą, išleidžiant naujas 100 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra po 0,29 Eur. Kiekvienos naujai išleidžiamos akcijos pardavimo kaina 7 900 Eur: 0,29 Eur nominali vertė ir 7 899,71 Eur akcijų priedas. Visos emisijos (100 akcijų) kaina yra 790 000 Eur; 6) Tarp UAB „IMORTA“ ir UAB „EDGIRA“ sudarytos akcijų pasirašymo sutarties pagrindu notaras patvirtino atitinkamai pakeistus UAB „IMORTA“ įstatus, kurie 2020 m. balandžio 29 d. įregistruoti Juridinių asmenų registre. Šiais sprendimais UAB „EDGIRA“ kapitalizavo dalį (790 000 Eur) savo UAB „IMORTA“ suteiktų paskolų, ko pasėkoje 790 000 Eur suma sumažėjo UAB „IMORTA“ įsipareigojimai ir atitinkamai buvo padidintas UAB „IMORTA“ nuosavas kapitalas; 7) UAB „EDGIRA“ kapitalizavus 790 000 Eur ir tokia pačia suma sumažinus reikalavimo teises UAB „IMORTA“ atžvilgiu, visi atsakovės turimi įsipareigojimai 2020-04-30 dienai sudaro 2 111 751 Eur, tuo tarpu turtas – 2 561 165 Eur, ir įmonės įsipareigojimų ir turto santykis 2020 m. balandžio 30 d. dienai yra teigiamas (449 414 Eur); 8) Nors motininė įmonė UAB „EDGIRA“ reikšmingai sumažino savo reikalavimą UAB „IMORTA“ atžvilgiu, ji vis tiek yra pagrindinis kreditorius ir investuotojas, siekiantis atsakovės veiklos tęstinumo ir vykdomo projekto sėkmingo įgyvendinimo.

Trečiasis asmuo UAB „Edgira“ pateiktu atsiliepimu prašo ieškinį atmesti ir priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad palaiko atsiliepime išdėstyta ieškovės poziciją.

Ieškovas T. B. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jo turimais duomenimis, atsakovės finansiniuose dokumentuose užfiksuota turto vertė neatitinka realios turto vertės, o dalis finansinėje atskaitomybėje įtraukto turto realiai neegzistuoja. Atsakovės nurodomi teiginiai apie vykstančias derybas, vykstančius rekonstrukcijos projektų derinimus yra visiškai deklaratyvūs, kadangi realiai jokių pastatų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra, todėl nėra ir ką rekonstruoti. Pažymėjo, kad po atlikto įstatinio kapitalo padidinimo bendrovės faktinė finansinė padėtis niekaip nepagerėjo, tiesiog formaliai buvo pakeisti duomenys bendrovės buhalterinėje apskaitoje.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė 2014 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutartį Nr. FPS-140923-01, sudarytą tarp jo ir atsakovės, kuria jis suteikė atsakovei 9 847,08 Eur (34 000 Lt) paskolą, nustatant, kad jos grąžinimo data yra 2019 m. rugsėjo 23 d. bei 2014 m. spalio 2 d. paskolos sutartį Nr. FPS-141002-01, sudarytą tarp jo ir atsakovės, kuria jis suteikė atsakovei 39 388,32 Eur (136 000 Lt) paskolą, nustatant, kad jos grąžinimo data yra 2019 m. spalio 2 d. Taigi, iš šių rašytinių įrodymų matyti, kad prievolių ieškovui įvykdymo terminai yra suėję.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, sprendžia, kad atsakovės argumentai, jog ieškovui neatsirado teisė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl, kad jis neturi neginčijamos reikalavimo teisės, yra nepagrįsti. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog yra ginčijamos ieškovo reikalavimo teisės pagal aukščiau nurodytas paskolos sutartis, o tik deklaratyviai nurodė, kad ieškovas žodžiu buvo įsipareigojęs atsisakyti savo reikalavimo teisių į atsakovei paskolintas lėšas, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė. Todėl toliau sprendžiamas ieškovo pareiškimo reikalavimo pagrįstumo klausimas.

Vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. JANĮ 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia juridinio asmens nemokumą – tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Teismų praktikoje, aiškinant bankrotą reglamentuojančias teisės nuostatas, pažymėta, kad tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018; 2019 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-251-823/2019).

Atsakovė pateikė 2020 m. balandžio 30 d. balansą, iš kurio matyti, kad ji turėjo turto už 2 561 165 Eur; įmonės turtą sudarė ilgalaikis turtas, t. y. materialusis turtas, kurio suma 2 559 654 Eur ir trumpalaikis turtas, t. y. per vienus metus gautinos sumos, kurio suma 250 Eur, ir pinigai ir pinigų ekvivalentai, kurio suma 26 Eur. 

Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis c. b. Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis c. b. Nr. 2-1938/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis c. b. Nr. 2-1473-407/2015).

Taigi, nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę ir laikytina, kad pagal 2020 m. balandžio 30 d. balansą atsakovė turėjo turto už 2 560 915 Eur.

Atsakovė nurodė, kad turi materialaus turto (nekilnojamasis turtas, turtinės teisės). Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovei nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: pastatas – sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 39968 Eur; pastatas – sandėlis, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 5850 Eur; negyvenamoji patalpa – gamybinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 13400 Eur, pastatas – sandėlis, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 1002 Eur, pastatas – vandens aušintuvas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 22500 Eur, pastatas – siurblinė, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 40300 Eur, pastatas – siurblinė, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 13800 Eur, pastatas – sandėlis, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 12100 Eur; pastatas – sandėlis, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 4420 Eur; pastatas – sandėlis, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 18300 Eur; negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 542458 Eur. Viso šio turto vidutinė rinkos vertė sudaro 714 098 Eur. Taip pat nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovė yra sudariusi Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, kuria jai 61 metams yra išnuomotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovė pateikė įmonės kreditorių sąrašą, sudarytą 2020 m. balandžio 30 d., iš kurio matyti, kad jos įsipareigojimai kreditoriams UAB „EDGIRA“, UAB „DANGAUS ŽYDRYNĖ“, T. B., A. B., V. M., E. M. ir UAB „Ekvinokcija“ sudarė 2 112 000,56 Eur. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikiamus viešuosius duomenis, atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2020 m. gegužės 7 d. sudarė 6,74 Eur. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikiamus viešuosius duomenis, atsakovės mokestinė nepriemoka 2020 m. gegužės 10 d. sudarė 105,12 Eur. Taigi, įmonės įsiskolinimai iš viso sudarė 2 112 112,42 Eur. Pradelsti įsipareigojimai sudarė 132 727,70 Eur.

Taigi, iš aukščiau nurodytų duomenų matyti, kad atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių, t. y. turi pradelstų įsipareigojimų bei visi jos turimi įsipareigojimai viršija įmonės realią turto vertę, todėl ji laikytina nemokia.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis UAB „IMORTA“ nėra iškelta restruktūrizavimo byla.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė atsisakymo iškelti bankroto bylą pagrindų (JANĮ 22 straipsnio 3 dalis) bei nustatė, kad įmonė yra nemoki, jai yra keltina bankroto byla.

Vadovaujantis JANĮ 34 straipsnio 7 dalimi, teismas nutartimi iškelti bankroto bylą kartu paskiria ir nemokumo administratorių. Pagal JANĮ 34 straipsnio 3 dalį, nemokumo administratorių teismas paskiria naudodamasis Nemokumo administratorių atrankos programa. Pastarąja atrinktas nemokumo administratorius V. G., kuris pareiškė sutikimą teikti atsakovei bankroto administravimo paslaugas. Duomenų, kad administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms, teismas neturi. Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (JANĮ 77 straipsnio 3 dalis).

Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“ nustatyta, kad bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA. Atsižvelgiant į bankroto iškėlimo dienai turimus duomenis apie įmonę, nemokumo administratoriui nustatytinas 3 035 Eur (5 MMA) bazinis atlygis, kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos areštuojamas atsakovės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Ieškovui grąžintinas jo už pareiškimą sumokėtas žyminis mokestis, kuris sudaro 375 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 26 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Iškelti UAB „IMORTA“ (j. a. k. 301151150, buveinės adresas: Kareivių g. 2C, Vilnius) bankroto bylą.

Įmonės administratoriumi paskirti V. G. (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-FA553).

Nustatyti nemokumo administratoriui 3 035 Eur (5 MMA) bazinį atlygį už bankroto proceso administravimą.

Areštuoti UAB „IMORTA“ (j. a. k. 301151150, buveinės adresas: Kareivių g. 2C, Vilnius) nekilnojamąjį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Turto areštas galioja iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti, kad kreditoriai, per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos, gali pateikti paskirtam nemokumo administratoriui savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Pavesti paskirtam nemokumo administratoriui atlikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokymo įstatymo 27, 32 ir 33 straipsniuose nurodytus veiksmus.

Nustatyti 15 (penkiolikos) dienų nuo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla, perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Išaiškinti, kad valdymo organams nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Nutarties dalį dėl nekilnojamo turto, prie trumpalaikio turto priskiriamo nekilnojamojo turto ar turtinių teisių arešto vykdyti skubiai.

Grąžinti ieškovui T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 375 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. lapkričio 20 d. UAB Paysera LT Mokėjimo nurodymu Nr. 245906061 (mokėjimo užduoties kodas (ID) Nr. ZI34200). Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi teismo nutartimi.

Išsiųsti nutarties patvirtintas kopijas atsakovei, paskirtai nemokumo administratorei, ieškovui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Turto arešto aktų registrui ir Juridinių asmenų registrui.

Išsiųsti įsiteisėjusios nutarties patvirtintas kopijas Juridinių asmenų registrui, Turto arešto aktų registrui, Garantinio fondo administratoriui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui, antstoliams.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                      Andrius Verikas