Baudž. byla Nr. 1-189-478/2016

Proceso Nr. 1-01-1-09678-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.10.1.;1.2.3.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 17 d.

Kaunas

              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Andriui Kiuršinui, gynėjui advokatui Jonui Gintautui Valivoniui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, vedęs, pensininkas, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini),

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

              Teismas, išnagrinėjęs bylą,

              nustatė:

              A. M. 2016 m. vasario 27 d. apie 18.30 val. bute,  esančiame  (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju R. J. metu tyčia sudavė ne mažiau kaip devynis smūgius įkaitintu lygintuvu R. J. į įvairias kūno vietas, tuo padarė jam kraujosruvas ir muštines žaizdas viršutinės ir apatinės lūpų gleivinėje, kraujosruvas odoje ir poodyje krūtinės abiejose pusėse ir pilvo kairėje pusėje, kraujosruvas odoje ir poodyje dešinėje plaštakoje ir kairės plaštakos – kairio riešo srityje bei terminius II° odos nudegimus veido srityje, po ko sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius peiliu R. J. į galvos sritį, tuo padarė jam durtines – pjautines žaizdas kairiame skruoste, taip pat durtines – pjautines žaizdas kairio skruosto ir kairio smilkinio srityje bei kiauryminius į kaukolės ertmę plyšinius kaukolės pamato ir galvos smegenų kietojo dangalo kaulų pažeidimus, galvos smegenų dangalo kraujagyslių pažeidimą, dėl ko išsivysčius kraujo išsiliejimui ir susikaupimui po galvos smegenų kietuoju dangalu kairio galvos smegenų pusrutulio srityje, galvos smegenų suspaudimui po galvos smegenų kietuoju dangalu išsiliejusiu ir susikaupusiu krauju, galvos smegenų ir smegenų kamieno pabrinkimui nukentėjusysis R. J. įvykio vietoje mirė, taip pat, norėdamas įsitikinti, ar nukentėjusysis mirė, įkaitintu lygintuvu priliesdamas  R. J. kūną padarė jam terminius II° nudegimus pilvo srityje bei kairio klubo srityje, tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų ranka spaudė krūtinės ląstą, tuo padarė jam krūtinkaulio tiesioginį lūžimą bei dešinės pusės II-VIII šonkaulių imtinai ir kairės pusės II-IV šonkaulių imtinai netiesioginius lūžimus,

A. M. kaltu nusikaltimo padarymu prisipažino ir parodė, kad su R. J. buvo seniai pažįstami, kaimynai, bendravo. 2016 m. vasario 27 dieną apie 11 val. nusipirko dešros ir alaus, sutiko R. J., kuris taip pat nusipirko alaus, pasikvietė jį pas save, išgėrinėjo. Baigė gerti alų, atėjo J. T., R. J. jam davė du eurus, kad parneštų alaus, J. T. parnešė, išgėrė visi kartu. J. T. nedaug išgėrė ir išėjo. Išgėrė 6 vnt. 1 l talpos butelius alaus 7, 5 proc. stiprumo, jautėsi girtas. Baigėsi alus, nuėjo į tualetą, kai išėjo pamatė, kad R. J. rankoje laikė įjungtą lygintuvą. Ištraukė lygintuvo laido kištuką, klausė, ką jis daro, jis nieko nesakė. Norėjo atimti lygintuvą, susigrūmė, lyg parvirto, ištraukė iš jo lygintuvą ir gal du kartus sudavė jam į galvą, paskui kas buvo, neatsimena. Kai atsipeikėjo, nukentėjusysis gulėjo, negalvojo, kad lygintuvas karštas, pridėjo prie jo. Galvojo daryti masažą, galvojo, ar gyvas, paspaudė kelis kartus, pakėlė jo galvą, pamatė, kad pilna bala kraujo. Kai gaivino, nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas, pamačius kraują, suprato, kad negyvas, paskambino policijai. Be jo nieko bute nebuvo. Su peiliu nukentėjusįjį galėjo sužaloti tik jis. Patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 150-151), kad nuėjo į virtuvę, nuo stalo paėmė peilį ir koridoriuje stovinčiam  R. J. peiliu dūrė vieną kartą į galvos kairę pusę, R. J. pargriuvus nugara ant grindų, dar apie du - tris kartus dūrė peiliu į galvos kairę pusę. Bendrai į galvą peiliu dūrė apie tris - keturis kartus. Nežino, kodėl taip įvyko, anksčiau nesibardavo, konfliktas įvyko dėl įjungto lygintuvo. Gailisi, kad taip padarė, mano, kad kalčiausias šioje situacijoje buvo alkoholis. Įvykis buvo koridoriuje tarp virtuvės ir svetainės, galėjo būti 18.30 val. Žalą nukentėjusiojo šeimai atlygino dukros.

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 152-153, t. 1) savo parodymus patvirtino (b. l. 152-153, t. 1), parodė butą (duomenys neskelbtini), jame esančią virtuvę, kurioje 2016 m. vasario 27 d. kartu su R. J. visą dieną gėrė alų ir išgėrė 6 litrus alaus, po ko nuėjo į tualetą, o išėjęs rado R. J. stovintį koridoriuje ir rankoje laikantį įjungtą lygintuvą. Norėdamas atimti lygintuvą, susigrūmė koridoriuje su R. J., buvo suėmęs jam už rankos, kurioje laikė lygintuvą, riešo. Ištraukęs iš jo rankų lygintuvą, juo apie du - tris kartus sudavė stovinčiam R. J. į galvą. Po to nuėjo į virtuvę, nuo stalo paėmė peilį ir koridoriuje stovinčiam R. J. peiliu dūrė vieną kartą į galvos kairę pusę, R. J. pargriuvus nugara ant grindų, jis dar apie du - tris kartus dūrė peiliu jam į galvos kairę pusę. Norėjo nutempti R. J. į vonią nuprausti, bei, norėdamas pažiūrėti gyvas ar negyvas jis - priglaudė kelis kartus įkaitusiu lygintuvu prie pilvo ir bandė gaivinti - vieną ar kelis kartus rankomis spaudė iš viršaus krūtinės ląstą. Supratęs, kad R. J. „jau viskas“, kad nebegyvas, paskambino Nr. 112 ir pranešė apie nusikaltimą.

Liudytoja S. P. parodė, kad ji dirba Alytaus AVPK KPS kelių patrulių būrio vyriausiąja patrule, kaltinamojo nepažįsta. 2016-02-27 apie 18.40 val. buvo iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje yra galimai nužudytas žmogus. Su kolega nuvyko, pirmame aukšte durys po dešine buvo neužrakintos. Įėjo į butą vienu metu, koridoriuje kojomis į duris gulėjo asmuo sužalotu veidu, ant pilvo matėsi lyg nudegimo žymės, šalia galvos buvo senovinis lygintuvas, šalia virtuvės stovėjo asmuo, kuris kvietė policiją, tai A. M.. Žuvusysis buvo dar šiltas, veidas, galva buvo kruvini - į veidą nebuvo panašu. A. M. pasakojo, kad išėjo iš tualeto, jį puolė, kad rado nukentėjusįjį. Klausė jo, kam lygintuvas, jis sakė: „čia aš“, bet nieko aiškiai nepasakė. Buvo sulaikytas, jo klausė, kas dar kartu buvo, pasakė, kad kaimynas, pasakė adresą, ieškojo to asmens. Kaltinamasis teigė, kad „viskas, dabar aš žudikas“, prisipažino. Jis buvo neblaivus, sakė, kad gėrė alų. Matė stiklines, taros nebuvo, buvo maisto. Ant lygintuvo matė lyg odos liekanas. Durtinių žaizdų, peilio geležtės nematė, nukentėjusiojo nejudino.

Liudytojas J. T. parodė, kad A. M. pažįsta, nepiktuoju su juo. Tą dieną pusę trijų atėjo į A. M. butą, kur A. M. ir R. J. gėrė alų. Pas draugą krovė telefoną, A. M. jį pasišaukė per langą, užėjo, alaus gal tik paragavo. Pirko jiems keturis butelius alaus „Ragas“ 7, 5 proc. stiprumo, litriniuose buteliuose. Išėjo apie trečią valandą. A. M. pažįsta labai seniai, mažiausiai 35 metus, kartu dirbo. Kai jis blaivus - dėk prie žaizdos, bet kai išgėręs, tai yra ir prie jo šokęs su peiliu, vaikėsi jį su kočėlu po kiemą. Išgėręs jis tapdavo agresyvus, ir ne prieš jį vieną: buvo ir suspardymas, ir peilis išmuštas. Kai negerdavo, tai negerdavo, bet kai pradėdavo, tai gerdavo. Mano, kad geriama buvo pirmą dieną, nes R. J. turėjo eiti pas podukras į šventę.

Nukentėjusįjį seniai pažinojo, jis buvo labai geras, ramus žmogus, nebūdavo agresyvus, muzikantas, baigęs dvi konservatorijas, dirbo su mokiniais. Netiki, kad R. J. A. M. užpuolė, jis niekada nepuldavo. Jo pūslė nelaikė, gal ne vietoje nusišlapino, dėl to ir įvyko konfliktas.

              Įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 5-6, t. 1) nustatyta, kad nusikaltimo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Buto koridoriuje ant kiliminio tako matomas gulintis vyriškos lyties lavonas., šalia lavono kairėje pusėje ant kiliminio tako matosi kraujo dėmė 16x15 cm dydžio, šalia kraujo dėmės prie svetainės durų dešinės pusės staktos ant laminuotų grindų rastas stovintis lygintuvas su laidu, prie dešinės koridoriaus sienos ant linoleumo rasta odinė juodos spalvos kepurė, koridoriaus kairėje pusėje prie sienos ant kiliminio tako rasta juodos spalvos odinė striukė ir pilkos spalvos languotas šalikas, ant vonios durų ir apvado rastos kraujo dėmės, kurių dydis 30x37 cm dydžio, ant sieninės spintos durelių rastos kraujo dėmės 11x0,08 cm dydžio, prie vonios durų ant kiliminio tako rasta kraujo dėmė 15x0,06 cm dydžio. Iš įvykio vietos paimta: kraujo dėmės pavyzdys, lygintuvas, odinė kepurė, odinė striukė, šalikas, 3 vnt. kraujo dėmių pavyzdžių.

Papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 22-25, t. 1) nustatyta, kad buvo papildomai apžiūrėta nusikaltimo vieta adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu virtuvės kriauklėje šalia sudėtų nešvarių indų su vandeniu, rastas pramoninės gamybos peilis, kurio rankena juodos spalvos plastiko, 113 mm ilgio, su nulaužta vienašmene 42 mm ilgio geležte, ant kurios matosi raudoni sutepimai, panašūs į kraujo dėmes. Apžiūrint koridorių, ant kiliminio tako netoli kraujo dėmės rasta krauju permirkusi ir sudžiūvusi servetėlė, kurią pakėlus rasta nulūžusi krauju sutepta peilio geležtės dalis, kurios ilgis 88 mm, vienašmenė, vizualiai žiūrint, tinka tam pačiam kriauklėje rastam peiliui su nulaužta geležte. Po apžiūros paimta: peilis, peilio geležtės dalis.

Lavono apžiūros protokolu (b. l. 7-21, t. 1) nustatyta, kad apžiūrėtas lavonas, rastas adresu (duomenys neskelbtini). Lavonas rastas gulintis ant nugaros koridoriuje ant kiliminio tako, rankos atmestos į šalis, dešiniosios plaštakos nugarinis ir delninis paviršiai sutepti krauju. Kūno lavoninio sustingimo tiriamose raumenų grupėse nėra, lavondėmės melsvai violetinės nugariniuose paviršiuose paspaudus išnyksta ir po 5-8 s atsiranda, mechaninis raumenų dirglumas gerai išreikštas. Veidas suteptas krauju, yra kraujo nutekėjimo žymės abiejuose skruostuose, šnervėse kraujas, nosies kaulai apčiuopiant nelūžę. Viršutinės ir apatinės lūpų gleivinės tamsiai raudonos kraujosruvos su nelygiais kraštais žaizdos. Kairiojo skruosto srityje tarp kairės akies vokų plyšio išorinio kampo ir kairės ausies išorinės klausos landos trys nevienodo dydžio ir gana lygiais kraštais įvairios kryptis žaizdos, gana lygiais kraštais žaizda kairio lūpų kampo srityje. Nubrozdinimas smakro ir pasmakrio srityje. Čiuopiant yra krūtinkaulio ir šonkaulių paslankumas, pilvo srityje dauginiai nuslinkusios odos paviršinio sluoksnio plotai įvairaus dydžio atsidengę paviršiai šviesiai raudoni. Kairio klubo srityje toks pats nuslinkusio paviršinio odos plotelis. Apžiūros metu paimta: piniginė juoda odinė, mobilaus ryšio telefonas juodas, juodos odinės pirštinės, akinių dėklas, du raktai su pakabuku.

Daiktų apžiūros protokolu (b. l. 26-31, t. 1) nustatyta, kad nukentėjusiojo R. J. daiktai, paimti įvykio vietos apžiūros metu: odinė kepurė, odinė striukė, šalikas, piniginė juoda odinė, mobilaus ryšio telefonas Nokia, juodos odinės pirštinės, akinių dėklas su akiniais, du raktai su pakabuku apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu (b. l. 83-84, t. 1) nustatyta, kad VTMT Alytaus poskyrio teismo medicinos ekspertas S. J. pateikė R. J. daiktus: švarką, marškinius, kelnes, apatines kelnes, trumpikes, batus, kojines bei jo panagių turinį ir plaukų pavyzdžius, R. J. priklausantys daiktai daiktų apžiūros protokolu (b. l. 85-90, t. 1) buvo apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti daiktų apžiūros protokolu (b. l. 73-76, t. 1), apžiūros metu nustatyta, kad velvetinio švarko viršutinė dalis stipriai sutepta krauju, apatinės kelnės nežymiai suteptos krauju, marškinių viršutinė dalis stipriai sutepta krauju.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. M75/2016( 06 ) (b. l. 94-112, t. 1) nustatyta, kad R. J. mirtis įvyko dėl durtinių – pjautinių, kiauryminių į kaukolės ertmę, galvos srities sužalojimų, pasireiškusių kaukolės pamato kaulų lūžimu, galvos smegenų kietojo dangalo ir dangalo kraujagyslių pažeidimu, kraujo išsiliejimu ir susikaupimu po galvos smegenų kietuoju dangalu kairio galvos smegenų pusrutulio srityje, galvos smegenų suspaudimu po galvos smegenų kietuoju dangalu išsiliejusiu ir susikaupusiu krauju, galvos smegenų ir smegenų kamieno pabrinkimu. R. J. mirtis galėjo įvykti prieš 1-2 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje momento 2016-02-27 20.05 val. R. J. lavone rasta durtinės – pjautinės žaizdos kairio skruosto ir kairio smilkinio srityje bei kiauryminiai į kaukolės ertmę plyšiniai kaukolės pamato ir galvos smegenų kietojo dangalo kaulų pažeidimai, padaryti trumpame laiko tarpe iki mirties, veikiant aštriu, duriančio – pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu, dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Kiauryminiai į kaukolės ertmę durtiniai – pjautiniai sužalojimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi. R. J. lavone taip pat rasta durtinės – pjautinės žaizdos kairiame skruoste, padarytos trumpame laiko tarpe iki mirties, veikiant aštriu, duriančio – pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu, dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Gyviems asmenims tokie sužalojimai priskiriami nežymiai sutrikdžiusių sveikatą kūno sužalojimų grupei. Tarp šių sužalojimų ir mirties priežastinio ryšio nėra. R. J. lavone taip pat rasta kraujosruvos ir muštinės žaizdos viršutinės ir apatinės lūpų gleivinėje, padarytos trumpame laiko tarpe iki mirties, veikiant kietu buku ar bukabriauniu žalojančiu daiktu, mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Gyviems asmenims tokie sužalojimai priskiriami nežymiai sutrikdžiusių sveikatą kūno sužalojimų grupei. Tarp šių sužalojimų ir mirties priežastinio ryšio nėra. R. J. lavone taip pat rasta kraujosruvos odoje ir poodyje krūtinės abiejose pusėse ir pilvo kairėje pusėje, padarytos trumpame laiko tarpe iki mirties, veikiant kietu buku ar bukabriauniu žalojančiu daiktu, mažiausiai keturių trauminių poveikių pasėkoje. Gyviems asmenims tokie sužalojimai priskiriami nežymiai sutrikdžiusių sveikatą kūno sužalojimų grupei. Tarp šių sužalojimų ir mirties priežastinio ryšio nėra. R. J. lavone taip pat rasta krūtinkaulio tiesioginis lūžimas bei dešinės pusės II-VIII šonkaulių imtinai ir kairės pusės II-IV šonkaulių imtinai netiesioginiai lūžimai, padaryti trumpame laiko tarpe iki mirties, suspaudžiant krūtinės ląstą, mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Gyviems asmenims tokie sužalojimai priskiriami nesunkiai sutrikdžiusių sveikatą kūno sužalojimų grupei. Tarp šių sužalojimų ir mirties priežastinio ryšio nėra. R. J. lavone taip pat rasta kraujosruvos odoje ir poodyje dešinėje plaštakoje ir kairės plaštakos – kairio riešo srityje, padarytos trumpame laiko tarpe iki mirties, veikiant kietais bukais ar bukabriauniais žalojančiais daiktais, mažiausiai keturių trauminių poveikių pasėkoje. Gyviems asmenims tokie sužalojimai priskiriami nežymiai sutrikdžiusių sveikatą kūno sužalojimų grupei. Tarp šių sužalojimų ir mirties priežastinio ryšio nėra. R. J. lavone taip pat rasta odos veido srityje ir pilvo srityje bei kairio klubo srityje terminiai II° nudegimai, padaryti trumpame laiko tarpe iki mirties, veikiant aukštą paviršiaus temperatūrą turinčiu žalojančiu daiktu, mažiausiai keturių trauminių poveikių pasėkoje. Gyviems asmenims tokie sužalojimai priskiriami nesunkiai sutrikdžiusių sveikatą kūno sužalojimų grupei. Tarp šių sužalojimų ir mirties priežastinio ryšio nėra. Esant sužalojimams kraujosruvų odoje ir poodyje pavidalu dešinėje plaštakoje ir kairės plaštakos – kairio riešo srityje, neatmetama buvusios kovos ar savigynos galimybė. Autopsijos metu paimti R. J. lavono kraujo ir šlapimo mėginiai alkoholio koncentracijos nustatymui išsiųsti tyrimui į VTMT Toksikologijos laboratoriją; specialisto išvada iš VTMT Toksikologijos laboratorijos iki 2016-03-04 negauta.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. pM2-75/2016( 06 ) (b. l. 114-117, t. 1) nustatyta, kad sužalojimai padaryti vyraujant trauminiams poveikiams nukentėjusiojo atžvilgiu iš priekio ir galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiajam esant vertikalioje padėtyje, tiek nukentėjusiajam esant horizontalioje padėtyje. Pateiktas tyrimui elektrinis lygintuvas gali veikti kaip aukštą paviršiaus temperatūrą turintis žalojantis daiktas, todėl neatmetama odos veido srityje, pilvo srityje ir kairio klubo srityje terminių II° nudegimų padarymo galimybė, veikiant tyrimui pateiktu elektriniu lygintuvu. Pateiktas tyrimui elektrinis lygintuvas savo dalimis taip pat gali veikti kaip kietas bukas ar bukabriaunis žalojantis daiktas, todėl neatmetama kraujosruvų ir muštinių žaizdų viršutinės ir apatinės lūpų gleivinėje, kraujosruvų odoje ir poodyje krūtinės abiejose pusėse ir pilvo kairėje pusėje, kraujosruvų odoje ir poodyje dešinėje plaštakoje ir kairės plaštakos – kairio riešo srityje padarymo galimybė, veikiant tyrimui pateiktu elektrinio lygintuvo dalimis. Pateiktas tyrimui peilis savo geležte gali veikti kaip aštrus, duriančio – pjaunančio tipo, vienašmenis žalojantis daiktas, todėl neatmetama durtinių – pjautinių sužalojimų nukentėjusiojo galvos kairėje pusėje padarymo galimybė tyrimui pateikti peiliu. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančio daikto savybes, nėra.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G214/2016(06) (b. l. 120, t. 1) nustatyta, kad 2016-02-29 apžiūrėjus įtariamąjį A. M., ant jo kūno sužalojimų nekonstatuota.

Alkotesterio Drager parodymų šaknele (b. l. 135, t. 1) nustatyta, kad patikrinus A. M. 2016-02-27 19.46 val., jam nustatytas 2,36 promilių girtumas.

              Greitosios medicinos pagalbos kortele (b. l. 66-67, t. 1) nustatyta, kad greitosios medicinos pagalbos iškvietimo į (duomenys neskelbtini), laikas yra 2016-02-27 18.47 val., atvykus konstatuota mirtis, nustatytos smurto žymės galvos, veido, pilvo, krūtinės srityse, pilvo nudeginimai su lygintuvu.

Bendrojo pagalbos centro raštu Nr. 41D(A)-63 (b. l. 69, t. 1) nustatyta, kad BPC pateikė tyrimui pokalbio, įvykusio 2016-02-27 18.35 val. tarp A. M. ir BPC operatorės garso įrašą.

Daiktų apžiūros protokolu (b. l. 70-71, t. 1) nustatyta, kad išklausytas 2016-02-27 pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro operatorės ir A. M., kuriame A. M. prisistato vardu ir pavarde bei praneša, kad yra žmogus nužudytas (duomenys neskelbtini), į klausimą ,,iš kur jūs žinot, kad ten jis yra nužudytas?“, A. M. atsako, kad jis prie jo stovi, nužudytas žmogus, o kraujas...tegu atvažiuoja tie patys pažiūrės“.

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu (b. l. 72, t. 1) nustatyta, kad A. M. pateikė savo kelnes, kurios kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti buvo apžiūrėtos daiktų apžiūros protokolu (b. l. 73-76, t. 1), apžiūros metu nustatyta, kad kelnės iš priekio ir nugaros pusės suteptos krauju, kurio gausesnės taškinės dėmės ir sutepimai matomi žemiau kelių iki apačios, ant dešinės klešnės priekinės pusės prie užtrauktuko ir žemiau link kelio matomos taškinės kraujo dėmės.

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu (b. l. 77-78, t. 1) nustatyta, kad A. M. pateikė savo mobilaus ryšio telefoną, kuris kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti buvo apžiūrėtos daiktų apžiūros protokolu (b. l. 79-81, t. 1), apžiūros metu nustatyta, kad tai telefonas Nokia raudonos spalvos plastmasiniu korpusu, telefono Nr. (duomenys neskelbtini).

E. V. S. ir J. G. pareiškimu (b. l. 36, t. 1) nustatyta, kad J. G. atlygino padarytą materialinę žalą, o E. V. S. pretenzijų ateityje neturės.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Spręsdamas A. M. kaltės klausimą, teismas remiasi paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, liudytojų J. T. ir S. P. parodymais, kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatytomis aplinkybėmis, įvykio vietos ir papildomos įvykio vietos apžiūros protokolais nustatytomis aplinkybėmis, specialistų išvadomis, kitais nuosprendyje nurodytais rašytiniais įrodymais bei daiktiniais įrodymais. A. M. visiškai pripažįsta savo kaltę, nurodydamas, jog, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu lygintuvu sudavė du smūgius R. J. į galvą, nuėjo į virtuvę, nuo stalo paėmė peilį ir koridoriuje stovinčiam  R. J. peiliu dūrė vieną kartą į galvos kairę pusę, R. J. pargriuvus nugara ant grindų, dar apie du - tris kartus dūrė peiliu į galvos kairę pusę. Bendrai į galvą peiliu dūrė apie tris - keturis kartus, daugiau nebuvo asmenų, galėjusių įvykdyti šią nusikalstamą veiką. Gulintį R. J. lietė lygintuvu bei galvojo daryti masažą – paspaudė kelis kartus krūtinę, supratęs, kad R. J. negyvas, skambino policijai. A. M. parodymai apie prieš nužudymą buvusius įvykius sutampa su liudytojo J. T. parodymais, kuriais nustatyta, kad tuo metu, kai jis buvo atėjęs į A. M. butą, A. M. ir R. J. gėrė alų, jų prašymu dar nupirko alaus ir išėjo, bei alkotesterio duomenimis, kad praėjus valandai po nužudymo, A. M. nustatytas 2,36 promilių girtumas. A. M. parodymus patvirtina specialisto išvados, kad R. J. elektrinio lygintuvo dalimis buvo suduota ne mažiau devynių smūgių į įvairias kūno dalis, peiliu buvo smogta ne mažiau kaip keturi smūgiai į galvos sritį, suspaudžiant krūtinės ląstą, padarytas krūtinkaulio tiesioginis lūžimas bei dešinės pusės II-VIII šonkaulių imtinai ir kairės pusės II-IV šonkaulių imtinai netiesioginiai lūžimai, bei ne mažiau kaip keturis kartus įkaitusiu lygintuvu buvo deginama oda veido srityje, pilvo srityje bei kairio klubo srityje, visi šie sužalojimai padaryti trumpame laiko tarpe iki mirties, o R. J. mirtis įvyko nuo durtinių – pjautinių žaizdų kairiame skruoste, kairio skruosto ir kairio smilkinio srityje bei kiauryminių į kaukolės ertmę plyšinių kaukolės pamato ir galvos smegenų kietojo dangalo kaulų pažeidimų, galvos smegenų dangalo kraujagyslių pažeidimo, dėl ko išsivystė kraujo išsiliejimas ir susikaupimas po galvos smegenų kietuoju dangalu kairio galvos smegenų pusrutulio srityje, galvos smegenų suspaudimas po galvos smegenų kietuoju dangalu išsiliejusiu ir susikaupusiu krauju, galvos smegenų ir smegenų kamieno pabrinkimas, sužalojimai R. J. galėjo būti padaryti pateiktu elektriniu lygintuvu bei peiliu, kurie buvo paimti įvykio vietos apžiūros bei papildomos įvykio vietos apžiūros metu. Be to, A. M. parodymus patvirtina ir jo parodymų patikrinimo vietoje nustatytos aplinkybės, kad jo parodymai apie nusikaltimo padarymą sutampa tarpusavyje, bei papildomos įvykio vietos apžiūros metu nustatyta aplinkybė, kad A. M. buto virtuvėje buvo rastas peilis su nulaužta geležte ir nulaužta geležtė šalia kraujo dėmės ant kilimėlio koridoriuje. Liudytojos S. P. parodymais nustatyta, kad A. M. iš karto po nusikaltimo prisipažino jį padaręs, o tai, kad pats A. M. pranešė apie nusikalstamą veiką, patvirtina pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro operatorės ir A. M.. Teismui nekyla abejonių, kad A. M. padarė R. J. kaltinime nurodytus sužalojimus, ko pasėkoje pastarasis mirė.

Taigi, byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad R. J. mirtis įvyko dėl durtinių – pjautinių, kiauryminių į kaukolės ertmę, galvos srities sužalojimų peiliu, rastu ir paimtu A. M. namuose. Pats A. M. nurodė, kad prieš tai R. J. sužalotas nebuvo, ką patvirtino ir liudytojas J. T., su R. J. bute konflikto metu buvo tik dviese, niekas atėjęs nebuvo. R. J. mirtis įvyko iš karto po sužalojimo, todėl teismui nekyla abejonių, kad būtent A. M. padarė R. J. kaltinime nurodytus sužalojimus, dėl ko pastarasis mirė.

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad A. M. ir R. J. įvykio dieną A. M. bute girtavo ir buvo apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, A. M. tarpusavio konflikto su R. J. metu, tyčia sudavė peiliu R. J. ne mažiau kaip keturis smūgius į galvos sritį, tuo padarė jam durtines – pjautines žaizdas kairiame skruoste, taip pat durtines – pjautines žaizdas kairio skruosto ir kairio smilkinio srityje bei kiauryminius į kaukolės ertmę plyšinius kaukolės pamato ir galvos smegenų kietojo dangalo kaulų pažeidimus, galvos smegenų dangalo kraujagyslių pažeidimą, dėl ko, išsivysčius kraujo išsiliejimui ir susikaupimui po galvos smegenų kietuoju dangalu kairio galvos smegenų pusrutulio srityje, galvos smegenų suspaudimui po galvos smegenų kietuoju dangalu išsiliejusiu ir susikaupusiu krauju, galvos smegenų ir smegenų kamieno pabrinkimui, nukentėjusysis R. J. įvykio vietoje mirė, šiais veiksmais tyčia nužudė R. J.. Tarp A. M. veiksmų, t. y. smūgių peiliu į galvą ir atsiradusių pasekmių – R. J. mirties yra būtinasis priežastinis ryšys, nes šie A. M. smurtiniai veiksmai tapo R. J. mirties priežastimi, kadangi po sužalojimo peiliu R. J. trumpame laiko tarpe numirė. Kad jis mirė toje vietoje, kur ir buvo sužalotas, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas. Be to, A. M. R. J. tarpusavio konflikto metu elektrinio lygintuvo dalimis sudavė ne mažiau devynių smūgių į įvairias kūno dalis, suspaudžiant krūtinės ląstą, padarė krūtinkaulio tiesioginį lūžimą bei dešinės pusės II-VIII šonkaulių imtinai ir kairės pusės II-IV šonkaulių imtinai netiesioginius lūžimus, bei ne mažiau kaip keturis kartus įkaitusiu lygintuvu degino odą veido srityje, pilvo srityje bei kairio klubo srityje. Nors šiais veiksmais padaryti sužalojimai įtakos R. J. mirčiai neturėjo, tačiau tai parodo A. M. intensyvius smurtinius veiksmus nukentėjusiojo R. J. atžvilgiu, juo labiau, kad ant paties A. M. kūno po įvykio jokių sužalojimų nekonstatuota (b. l. 120, t. 1). Visi šie intensyvūs smurtiniai veiksmai įrodo, kad A. M. R. J. nužudė tiesiogine tyčia. Kilus konfliktui ir atėmus iš nukentėjusiojo lygintuvą, A. M. sudavė ne mažiau kaip devynis smūgius lygintuvu nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tame tarpe į galvą, padarydamas jam kraujosruvas ir muštines žaizdas viršutinės ir apatinės lūpų gleivinėje, kraujosruvas odoje ir poodyje krūtinės abiejose pusėse ir pilvo kairėje pusėje, kraujosruvas odoje ir poodyje dešinėje plaštakoje ir kairės plaštakos – kairio riešo srityje, po to atsinešė iš virtuvės peilį ir sudavė vieną smūgį stovinčiam R. J. į galvą, pastarajam nukritus, sudavė dar tris smūgius R. J. į galvą, padarydamas jam durtines – pjautines žaizdas kairiame skruoste, taip pat durtines – pjautines žaizdas kairio skruosto ir kairio smilkinio srityje bei kiauryminius į kaukolės ertmę plyšinius kaukolės pamato ir galvos smegenų kietojo dangalo kaulų pažeidimus, galvos smegenų dangalo kraujagyslių pažeidimą, ne mažiau kaip keturis kartus įkaitusiu lygintuvu degino odą veido srityje, pilvo srityje bei kairio klubo srityje, padarydamas jam terminius II° nudegimus veido srityje, pilvo srityje bei kairio klubo srityje, nenustatytą skaičių kartų ranka spaudė krūtinės ląstą, padarydamas R. J. krūtinkaulio tiesioginį lūžimą bei dešinės pusės II-VIII šonkaulių imtinai ir kairės pusės II-IV šonkaulių imtinai netiesioginius lūžimus, visus sužalojimus A. M. R. J. padarė trumpame laiko tarpe iki mirties. A. M., tyčia smogdamas peiliu mažiausiai keturis smūgius R. J. į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą - galvą, tuo padarydamas jam durtines – pjautines žaizdas kairiame skruoste, taip pat durtines – pjautines žaizdas kairio skruosto ir kairio smilkinio srityje bei kiauryminius į kaukolės ertmę plyšinius kaukolės pamato ir galvos smegenų kietojo dangalo kaulų pažeidimus, galvos smegenų dangalo kraujagyslių pažeidimą, suprato savo veikos pavojingumą, numatė pavojingas pasekmes, t. y. kad smūgių peiliu sudavimas į galvą yra pavojingas nukentėjusiojo gyvybei bei kad dėl jo pavojingos veikos nukentėjusysis gali mirti, ir šių pasekmių siekė.

Taigi, byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad dėl tyčinių smurtinių A. M. veiksmų įvyko R. J. mirtis, A. M. veikė tiesiogine tyčia, todėl jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 str. 1 d. kaip tyčinis nužudymas.

A. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti šią veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę A. M., teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str., kuris reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Vadovaudamasis minėto įstatymo nuostatomis, teismas vertina ne tik kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo požymius, jų turinį bei pobūdį, bet ir kaltininko asmenybę. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant šios bylos aplinkybes, teismas atsižvelgia ne tik į tai, kad kaltinamajam skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgia ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

A. M. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), sukėlusį negrįžtamas pasekmes visuomenei – atėmė žmogui gyvybę, jo atsakomybę sunkina tai, kad jis šį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau A. M. anksčiau nėra teistas (b. l. 129, t. 1, b. l. 19-20, t. 2), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 131-132, t. 1), į narkologinę ir psichiatrinę įskaitas nėra įrašytas (b. l. 134, t. 1), jis yra 64 metų amžiaus, pensininkas, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. A. M. padarytas nusikaltimas nebuvo jo ankstesnio gyvenimo būdo ar elgesio pasekmė, jis nebuvo iš anksto apgalvotas, o padarytas momentine tiesiogine tyčia, kilus konfliktui, todėl A. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina mažesnė, nei sankcijos vidurkis. Teismas mano, kad tokia bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrins BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą. Nors A. M. gynėjas prašo taikyti BK 62 str. nuostatas ir paskirti A. M. švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmę, tačiau šis gynėjo prašymas atmestinas. Pripažintina, kad yra visos BK 62 str. 1 d. numatytos sąlygos, kurioms esant teismas gali skirti švelnesnę, nei įstatymo numatytą bausmę: A. M. pats paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką bei atlygino padarytą turtinę žalą. Tačiau bausmės skyrimas yra teismo prerogatyva, o skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę yra teismo teisė, bet ne pareiga, be to, BK 62 str. 1 d. nuostatos įpareigoja atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Šioje byloje nustatyta, kad A. M. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą – nužudymą, kurio pasekmės yra neatstatomos – atimta žmogaus gyvybė, A. M. konfliktas su R. J. kilo dėl menkavertės priežasties, smurtinius veiksmus, ne mažiau kaip 18 trauminių poveikių, atliko vienintelis A. M., nes jam pačiam jokie sužalojimai nebuvo padaryti, smogdamas peiliu nukentėjusiajam į galvą tokius smūgius, kad net nulūžo peilio geležtė, A. M. brutaliai nužudė R. J.. Būtent dėl šių nusikaltimo padarymo aplinkybių teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant A. M. įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis mažintinas sankcijos ribose.  

Daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus: lygintuvas, peilis ir nulaužta peilio dalis, saugomi Alytaus AVPK saugykloje, konfiskuotini kaip nusikaltimo įrankiai ir sunaikintini kaip beverčiai (BK 72 str. 2 d., BPK 94 str. 1 d. 4 p.), odinė kepurė, odinė striukė, šalikas, piniginė, mobilaus ryšio telefonas, odinės pirštinės, akinių dėklas, du raktai su pakabuku, švarkas, marškiniai, kelnės, apatinės kelnės, trumpikės, batai, kojinės, saugomi Alytaus AVPK saugykloje, grąžintini E. V. S., A. M. kelnės, mobiliojo ryšio telefonas, saugomi Alytaus AVPK saugykloje, grąžintini A. M., kraujo dėmės pavyzdys, 3 vnt. kraujo dėmių pavyzdžių, R. J. panagių turinys, plaukų pavyzdžiai, saugomi Alytaus AVPK saugykloje, sunaikintini kaip beverčiai, kompaktinis diskas, gautas iš BPC su skambučio garso įrašu, bei kompaktinis diskas prie įtariamojo A. M. 2016-03-07 parodymų patikrinimo vietoje protokolo, saugomi prie bylos medžiagos, paliktini baudžiamojoje byloje.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (b. l. 16, t. 2), jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. M., išlaidas sudarė 208,44 Eur dydžio advokato užmokestis. Kauno apygardos teismo 2016-03-25 nutartimi pripažinta, kad gynėjas A. M. yra būtinas, ir jam skirtas gynėjas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, tai yra, nagrinėjant bylas, kai kaltinamasis yra suimtas.

Lietuvos Respublikos 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant Lietuvos Respublikos 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014). Nagrinėjamu atveju A. M. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. M. nepriteistinos.

Vadovaujantis BPK 103 str. 1 p., liudytojams išmokami pinigai, skirti jų kelionės išlaidoms atlyginti, sudaro proceso išlaidas, kurios, vadovaujantis BPK 104 str. 1 d., atlyginamos iš teismo lėšų. Teismas savo lėšomis atlygino liudytojo J. T. kelionės išlaidas – 9,20 Eur (b. l. 33, t. 2). BPK 105 str. 1 d. nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, todėl šios išlaidos išieškotinos iš A. M..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 304-305 str.str., 307-309 str.str., 313 str.,

              nusprendžia: 

              A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.

              Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

              Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2016-05-17.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, A. M. išbūtą laikinai sulaikius ir suėmime nuo 2016-02-27 iki 2016-05-17.

Kardomąją priemonę A. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą ir jo laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti į bausmės laiką.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: lygintuvą, peilį ir nulaužtą peilio dalį, saugomus Alytaus AVPK saugykloje, konfiskuoti kaip nusikaltimo įrankius ir sunaikinti kaip beverčius; odinę kepurę, odinę striukę, šaliką, piniginę, mobiliojo ryšio telefoną, odines pirštines, akinių dėklą, du raktus su pakabuku, švarką, marškinius, kelnes, apatines kelnes, trumpikes, batus, kojines, saugomus Alytaus AVPK saugykloje, grąžinti E. V. S., A. M. kelnes, mobiliojo ryšio telefoną, saugomus Alytaus AVPK saugykloje, grąžinti A. M., kraujo dėmės pavyzdį, 3 vnt. kraujo dėmių pavyzdžių, R. J. panagių turinį, plaukų pavyzdžius, saugomus Alytaus AVPK saugykloje, sunaikinti kaip beverčius, kompaktinį diską, gautą iš BPC su skambučio garso įrašu, bei kompaktinį diską prie įtariamojo A. M. 2016-03-07 parodymų patikrinimo vietoje protokolo, saugomus prie bylos medžiagos, palikti baudžiamojoje byloje.

Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, išieškoti iš A. M. 9,20 (devynis Eur 20 euro centus) eurus proceso išlaidų valstybei.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš A. M. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 d., suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                 Jūratė Jakubonienė