Civilinė byla Nr. e2-24759-1097/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19203-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,
sekretoriaujant Ingridai Žuraitei,
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės ,,Vilniaus šilumos tinklai“ atstovui Tomui Stašūnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Sorita“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB ,,Sorita“, prašydama priteisti iš atsakovės 711,34 Eur skolos, 3,87 Eur delspinigių, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad tiekia centralizuotą šilumos energiją pastatui, įskaitant patalpai, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuri nuosavybės teise priklauso atsakovei. Laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. susidarė 711,34 Eur skola už patiektą šilumos energiją/karštą vandenį, kurios atsakovė nesumokėjo ir liko skolinga 711,34 Eur ir 3,87 Eur delspinigių.
3. Atsakovė UAB ,,Sorita“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsakovės teigimu, ieškovė nepateikė duomenų apie suteiktas paslaugas, jų kainodarą, taip pat neįrodė, jog atsakovė ieškovės teiktas paslaugas realiai gavo. Atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos yra ypatingos – tai slėptuvė, todėl atsakovė nesinaudoja jokiu bendru turtu, už kurio administravimą ir eksploatavimą apmokėti reikalauja ieškovė. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių atsakovės prievolę mokėti už ieškovės teikiamas paslaugas, taip pat nepateikė duomenų, jog administruoja ir prižiūri objektą, kuriame yra atsakovei priklausanti patalpa.
4. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, neprašė bylos nagrinėti jam nedalyvaujant.
5. Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė priimti sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti.
6. Atsakovė apie parengiamąjį teismo posėdį informuota tinkamai 2020 m. liepos 31 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1751 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. teismo šaukimą išsiunčiant per informacinę teismų sistemą (EPP). Į teismo posėdį atsakovė neatvyko, neprašė bylos nagrinėjimo atidėti, taip pat neprašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės atstovo prašymą priimti sprendimą už akių, vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, konstatuoja esant visas būtinas procesines sąlygas teismo sprendimui už akių priimti ir tenkina ieškovės prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo.
Ieškinys tenkintinas.
7. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini),, Vilniuje. Šiame pastate yra ir atsakovei UAB ,,Sorita“ nuo 2015 m. vasario 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1085-7 sudarymo nuosavybės teise priklausanti negyvenamoji patalpa – slėptuvė, unikalus Nr. 1095-7005-4014:0053. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad patalpos šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Ieškovės mokesčių paskaičiavimo pažyma ir PVM sąskaitos faktūros Nr. 19VST 63662, Nr. 19VST 79161, Nr. 19VST 71371, Nr. 20VST 7171, Nr. 20VST 15024, patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. už ieškovės į atsakovei priklausančią patalpą patiektą šilumos energiją susidarė 711,34 Eur skola. Ieškovė 2019 m. lapkričio 30 d. ir 2020 m. vasario 29 d. išsiuntė atsakovei pretenzijas dėl susidariusio įsiskolinimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove ar ginčijusi savo prievolę mokėti už patiektą šilumos energiją, kėlusi klausimą dėl reikalavo atsiskaityti už šilumos energiją pagrįstumo ar teisėtumo (CPK 178, 185 straipsniai). Taigi, pateikta teismui medžiaga patvirtina, jog atsakovė neatsiskaitė su ieškove už atsakovei nuosavybės teise priklausančioms patalpoms pateiktą šilumos energiją ir liko skolinga 711,34 Eur.
9. Atsakovė, atsiliepime į ieškinį ginčydama ieškovės ieškinio reikalavimą, nurodė, jog ieškovė nėra įrodžiusi, kad ieškovė administruoja bendrojo naudojimo patalpas, kad teikė atsakovei paslaugas, be to, ginčo patalpos yra neįprastos – slėptuvė, t. y. turinčios atskirą įėjimą, atsakovė nesinaudoja jokiu bendru turtu, patalpas administruoja kitas administratorius. Teismo vertinimu, šie atsakovės teiginiai nepaneigia ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Pirmiausia, kaip matyti iš ieškinio turinio, keliamas reikalavimas atsiskaityti už patiektą šilumos energiją, o ne už bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas, todėl atsakovės nurodyti argumentai dėl bendrųjų patalpų (ne)naudojimo ar jų (ne)administravimo šios bylos kontekste nėra aktualūs. Antra, iš Nekilnojamojo turto registrų centro išrašo matyti, kad atsakovei priklausančio objekto, esančio (duomenys neskelbtini),, Vilnius, šildymo būdas yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Atsakovė nepateikė duomenų, kad šie viešajame registre įregistruoti duomenys būtų netikslūs, taip pat nepateikė duomenų, jog atsakovė būtų atsisakiusi ieškovės teikiamų paslaugų ar ginčo patalpas atjungusi nuo centralizuotų šildymo sistemų (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismas yra išaiškinęs, jog tokio pobūdžio bylose ne ieškovui, o atsakovui kyla pareiga įrodinėti, kad pastarojo patalpoje nėra suprojektuoto šildymo, ar kad atsakovas atsijungė nuo centrinio šildymo sistemos (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1184-258/2019). Atsakovė nepateikė teismui duomenų, jog teisės aktų nustatyta tvarka nurodytų laikotarpiu ji buvo atsijungusi nuo centralizuoto šildymo ir šį faktą įregistravusi nekilnojamojo turto registre, todėl teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo spręsti, jog nurodytu laikotarpiu atsakovei nebuvo teikiamos šildymo paslaugos.
10. Energijos tiekėjas turi teisę gauti apmokėjimą už visą energijos kiekį, kurį pateikė vartotojui. Pateiktos ir suvartotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis ar kitu sutartyje numatytu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.385 straipsnis). Pagal CK 6.388 straipsnį, abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisus. Skolos susidarymo metu galiojusi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis nustatė, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam vartotojui.
11. Ieškovė nurodė, kad atsakovės skolos susidarymo laikotarpiu pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, visa suvartota šilumos energija buvo apskaityta pagal įvadinį šilumos skaitiklį ir suvartotas šilumos kiekis paskirstytas ir mokesčiai paskaičiuoti pagal Komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-183 patvirtinto Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 bei kartu taikomo Komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-184 patvirtinto Šilumos kiekio pastato naudingam plotui šildyti ir bendroms reikmėms nustatymo bei apskirstymo metodo Nr. 5 taisykles, kurios geriausiai atitiko namo šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus. Ieškovės pateiktoje mokesčių paskaičiavimo pažymoje detalizuota mokesčių apskaičiavimo tvarka, nurodytas taikytinas metodas. Šios pažymos atsakovė neginčijo.
12. Energetikos įmonės tiekiamos šilumos energijos/karšto vandens vartotoju yra laikomas pastato ar buto (patalpos) savininkas, kai jo pastato ar buto (patalpos) įrenginiai prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos energijos tiekimo tinklų (CK 1.71, 6.383, 6.391 straipsniai, Šilumos ūkio įstatymo 2, 12, 15, 19 straipsniai, Taisyklių 19.1, 20.1, 26-28, 36-38, 163.1, 164-165 punktai). Nagrinėjamojoje byloje su atsakove nebuvo sudaryta rašytinė šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau atsakovei priklausančios ginčo patalpos prijungtos prie centralizuotos šildymo tiekimo sistemos, todėl laikytina, kad patalpoms buvo tiekiama šilumos energija centralizuotomis sistemomis, o energetikos įmonė konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakove šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį pagal teisės aktais patvirtintas standartines sąlygas. Dėl to atsakovei atsirado pareiga atsiskaityti už tiektą šilumos energiją (CK 1.71 straipsnis, 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.384 straipsnio 1 dalis).
13. Atsakovė už jai priklausančioms patalpoms patiektą šilumos energiją neatsiskaitė, todėl teismas sprendžia, jog ji nevykdė teisės aktų nustatytos pareigos mokėti už suvartotą šilumos energiją. Ieškovė paršo priteisti 771,34 Eur skolą už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir nustačius, jog atsakovė nevykdė savo prievolės atsiskaityti su ieškove už suteiktą šilumos energiją, ieškovės reikalavimas priteisti skolą tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 711,34 Eur skolos.
14. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Ieškovė, taikydama Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo 361 nuostatas, paskaičiavo atsakovei 0,02 procento delspinigių normą už kiekvieną praleistą dieną nuo nesumokėtos sumos už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d., ir prašo priteisti 3,87 Eur delspinigių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus tai, jog atsakovė tinkamai nevykdė pareigos atsiskaityti už tiektą šilumos energiją, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 3,87 Eur delspinigių laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl tenkintinas.
15. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsniu, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (715,21) Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
16. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 20,06 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. 16 Eur žyminio mokesčio ir 4,06 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, peržiūrėjimą ir išrašą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
17. Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija įstatymo numatytos minimalios sumos, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ (j. a. k. 124135580) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sorita“ (j. a. k. 302845291) 711,34 Eur (septynis šimtus vienuolika eurų 34 ct) skolos, 3,87 Eur (tris eurus 87 ct) delspinigių, 6 (šešių) proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (715,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,06 Eur (dvidešimt eurų 06 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rūta Latvelė