Administracinė byla Nr. eA-2034-968/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05033-2021-9
Procesinio sprendimo kategorija 21.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. ir atsakovų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė, dėl sprendimo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas D. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2021 m. gruodžio 1 d. įsakymą Nr. P-1408 „Dėl drausminės nuobaudos vyr. srž. D. G. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinus Įsakymą, grąžinti pareiškėją į pareigas; 3) priteisti pareiškėjui nesumokėtą vidutinį tarnybos dienos atlyginimą už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti pareiškėjui maitinimosi išlaidų kompensaciją už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo 2021 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) netenkinus pareiškėjo prašymo dėl Įsakymo pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo, pakeisti Įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos į kitą su atleidimu iš tarnybos nesusijusią drausminę nuobaudą; 6) priteisti pareiškėjui 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. Ginčas kilo dėl to, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Lietuvos kariuomenės drausmės statuto (toliau – ir Drausmės statutas) 67 straipsniu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 38 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 44 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, ir atsižvelgdamas į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų (toliau – ir SP) vado patvirtintą 2021 m. rugsėjo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. GT-5 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) nusprendė: skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos – vyr. srž. pareiškėjui, Lietuvos kariuomenės SP Štabo ir aprūpinimo kuopos (toliau – ir ŠAK) Transporto eksploatacijos technikui, už šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Drausmės statuto 67 straipsnyje; atleisti vyr. srž. pareiškėją iš Lietuvos kariuomenės SP Štabo ir aprūpinimo kuopos Transporto eksploatacijos techniko pareigų; nutraukti 2021 m. gruodžio 10 d. profesinės karo tarnybos sutartį su vyr. srž. pareiškėju ir išleisti jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą.
2.2. Pareiškėjas iki atleidimo iš profesinės karo tarnybos (toliau – ir PKT) ėjo SP vadovybės ŠAK transporto eksploatacijos techniko pareigas. Lietuvos kariuomenės SP vadas 2021 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-150 (toliau – ir Pratybų įsakymas) organizavo karines pratybas „Perkūno griausmas 2021“, patvirtino pratybose dalyvausiančių karių sąrašą (toliau – ir Dalyvių sąrašas), nurodė į Dalyvių sąrašą įtrauktiems kariams dalyvauti pratybose, taip pat pratybose dalyvausiantiems kariams nustatė kareivinių režimo tarnybą Dalyvių sąraše nurodytais laikotarpiais. Pratybos turėjo įvykti 2021 m. gegužės 10–28 d. laikotarpiu, o kareivinių režimo tarnyba visiems pratybų dalyviams turėjo būti taikoma 2021 m. gegužės 16–28 d. laikotarpiu. SP vadas 2021 m. gegužės 27 d. ryte pratybų dalyvius informavo, kad pratybos baigėsi. ŠAK buvo atsakingu už pratybų (jų dalyvių) aprūpinimą, pratybų vietos ir ginklų apsaugą.
2.3. 2021 m. gegužės 27 d. dalyvius iš pratybų paleidus, pratybų dalyviai pridavinėjo pratybose naudotus daiktus (lovas, stalus ir kt.), kuriuos priiminėjo vyr. srž. S. Z. bei vyr. srž. G. J. ir krovė juos į tarnybines transporto priemones. Pareiškėjas ginklą su kitais ŠAK kariais pridavė apie 16-17 val. Nelikus vadavietėje jokių vertingų ar saugotinų daiktų, ŠAK vadas atsisakė budėjimo prie vadavietės, 2021 m. gegužės 27 d. apie 21 val. surinko visus pratybose dalyvavusius ŠAK karius ir informavo, kad kitą dieną (2021 m. gegužės 28 d.) dar reikės priduoti pratybose naudotas palapines, ir paklausė, kas nori važiuoti namo į Vilnių ir grįžti atgal kitą dieną į Kauną, o kas pasiliks vietoje ir nakvos palapinėse. Pareiškėjas kartu su dalimi kitų pratybose dalyvavusių ŠAK karių nusprendė pasilikti SP Juozo Vitkaus inžinerijos batalione (toliau – ir JVIB) ir į tarnybos vietą, Vilnių, grįžti 2021 m. gegužės 28 d., susitvarkius Pratybų vietą ir pridavus palapines.
2.4. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 27 d. pasibaigus pratyboms, laisvu nuo tarnybos laiku, apie 21.50 val., su dar keliais likusiais ŠAK kariais: G. J., M. B. ir S. Z., apsirengę paprastais rūbais, išvyko iš JVIB teritorijos į Kauną. Vakarienės metu nieko blogo neįtardami išgėrė po 1-2 butelius alaus, į JVIB nakvoti grįžo apie 22.40 val. Suprasdami, jog kitą dieną turės tęsti palapinių pridavimo darbus ir tarnybos metu būti blaiviais, pareiškėjas su minėtais ŠAK kariais daugiau jokio alkoholio nevartojo. JVIB budėtojui alkotesteriu patikrinus karių neblaivumą, 2021 m. gegužės 28 d., po vidurnakčio, pareiškėjui buvo nustatytas 0,54 promilės neblaivumas. Pirmą kartą patikrinus pareiškėjo neblaivumą, jam buvo leista nueiti į rūkyklą, o po rūkymo, neblaivumas buvo nustatinėjamas pakartotinai. 2021 m. gegužės 28 d. apie 00.20 val. pareiškėjui buvo nustatytas 0,44 promilės neblaivumas (įvertinus paklaidą). Patikrinus karių neblaivumą, JVIB budėtojas kariams nurodė, kad eitų ilsėtis ir lauktų atvykstančio Karo policijos ekipažo, kuris nustatys tikrąjį karių neblaivumą ir su tuo susijusias aplinkybes. Karo policijos ekipažas neatvyko ir pareiškėjo neblaivumo netikrino. 2021 m. gegužės 28 d. prasidėjus tarnybai pareiškėjas su kitais ŠAK kariais pridavė likusias palapines ir apie 13.30 val. grįžo į Vilnių.
2.5. Pareiškėjas nepadarė jokio drausmės pažeidimo, už kurio tariamą padarymą jis buvo atleistas iš PKT. Tuo metu, kai buvo tikrinamas jo neblaivumas, pareiškėjas buvo laisvas nuo tarnybos, apie tikslų jam pritaikytą kareivinių režimo laikotarpį sužinojo tik 2021 m. birželio 16 d., t. y. pasibaigus pratyboms, jau vykstant tarnybiniam patikrinimui, dokumentų valdymo informacinėje sistemoje Avilys buvo supažindintas su Pratybų įsakymu, o tuo pačiu ir Dalyvių sąraše nustatytais lauko pratybų kareivinių režimu tiksliais laikotarpiais. Tiek prieš pratybas, tiek pratybų metu pareiškėjas vadovavosi vadų žodžiu teikiama informacija ir įsakymais. ŠAK vadui po to, kai iš vadavietės buvo surinkti ir išvežti Ginkluotųjų pajėgų tinklas ir pratybų dalyvių ginklai, nutraukus budėjimą prie vadavietės ir ŠAK karių paklausus, kas nori važiuoti namo, o kas likti, pareiškėjas neturėjo nė menkiausios abejonės, kad Pratybos, taip pat ir kareivinių režimas, yra baigti.
2.6. Pagal Pratybų įsakyme patvirtintą pirminį Dalyvių sąrašą visi Pratybų dalyviai tarnybą kareivinių režimu turėjo atlikti iki 2021 m. gegužės 28 d. Tačiau jau po to, kai Pratybos buvo baigtos 2021 m. gegužės 27 d., ir pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Dalyvių sąrašas ne vieną kartą buvo koreguojamas, tikslinant pratybų dalyviams taikyto kareivinių režimo laikotarpius, visų SP padalinių kariams nustatant kareivinių režimo pabaigą 2021 m. gegužės 27 d., išskyrus tų ŠAK karių, kurie iš 2021 m. gegužės 27 d. į 2021 m. gegužės 28 d. pasiliko JVIB teritorijoje (įskaitant ir pareiškėją), jiems paliekant tarnybą kareivinių režimu pabaigos datą tokią pat, kaip ir pirminiame Dalyvių sąraše, t. y. 2021 m. gegužės 28 d. Su rašytiniu Pratybų įsakymu jis buvo supažindintas tik 2021 m. birželio 16 d., todėl visais pratybų klausimais, taip pat ir tarnybos atlikimo kareivinių režimu, pareiškėjas vadovavosi vadų duotais žodiniais nurodymais, kuriais 2021 m. gegužės 27 d. buvo aiškiai išreikštas pratybų ir kareivinių režimo pabaigos momentas. Pareiškėjas iš JVIB išvyko visiškai laisvai, nes jau nebuvo jokios kareivinių režimo teritorijos, o tik paprasta JVIB ribomis apibrėžta karinė teritorija. Nevykstant Pratyboms, nebuvo jokio pagrindo 2021 m. gegužės 28 d. pareiškėjui nustatyti tarnybą kareivinių režimu.
2.7. Pareiškėjui drausminė nuobauda buvo paskirta už buvimą neblaiviu tarnybos metu, tačiau KASOKTĮ 43 straipsnio 1 dalis numato imperatyvią pareigą tarnyboje esantį neblaivų karį aukštesniojo vado (viršininko) įsakymu nušalinti nuo pareigų tos dienos likusiam tarnybos laikui, t. y. 2021 m. gegužės 28 d. Pareiškėjo nušalinimo klausimas nebuvo sprendžiamas, nes faktiškai ir nebuvo nuo ko nušalinti, t. y. jokia tarnyba tuo metu iki 2021 m. gegužės 28 d. 8 val. nebuvo vykdoma.
2.8. Pareiškėjo neblaivumą tikrino įgaliojimų neturintis asmuo. Karių neblaivumą turi teisę tikrinti tik atsakingi asmenys, kuriais gali būti tik karo policininkai, krašto apsaugos sistemos (toliau – ir KAS) institucijos ar jos padalinio vadovas arba šio vadovo įgaliotas asmuo. Karo policijos budėtojui atsisakius į JVIB siųsti karo policininkų ekipažą, JVIB budėtojas karių neblaivumą tikrinti prašė karo medikų, tačiau šie karių neblaivumą tikrinti atsisakė. JVIB budėtojas, karo policininkams ir gydytojams atsisakius patikrinti karių neblaivumą, nusprendė patikrinti pats, iš greitojo reagavimo grupės paėmęs alkotesterį ir alkotesterio parodymų registravimo žurnalą. Tarnybinio patikrinimo metu turėjo būti nustatyta, kad JVIB vadas buvo įgaliojęs JVIB budėtoją pačiam tikrinti JVIB esančių karių neblaivumą, tačiau pačioje SP vado patvirtintoje Tarnybinio patikrinimo išvadoje tokių įgaliojimų suteikimo faktas nebuvo konstatuotas arba patvirtintas. Pareiškėjo neblaivumo 2021 m. gegužės 28 d. tikrinimo metu JVIB budėtojas nebuvo atsakingu asmeniu ir jo atlikto pareiškėjo neblaivumo patikrinimo rezultatai teisinių pasekmių nesukelia, taigi iš esmės, patikrinimas buvo atliktas su akivaizdžiais pažeidimais, turėjusiais neigiamą įtaką pareiškėjo teisėms ir galėjusiais turėti neigiamą įtaką tikrinimo rezultatų patikimumui.
2.9. Atlikdamas tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo tariamo neblaivumo tarnybos metu, kpt. S. S. pateko į interesų konfliktą, nes, siekiant patraukti pareiškėją drausminėn atsakomybėn, tarnybinio patikrinimo metu buvo būtina nustatyti, kad pareiškėjui neblaivumo tikrinimo metu buvo tarnybos metas, kai tuo tarpu 2021 m. gegužės 27 d. ŠAK vadas kariams pats nurodė, kad dėl pasibaigusių pratybų ir budėjimo prie vadavietės, kareivinių režimas baigėsi ir pageidaujantys vykti į Vilnių ŠAK kariai gali su juo kartu 2021 m. gegužės 27 d. vakare išvykti.
2.10. Šiuo atveju atleidimas iš tarnybos yra akivaizdžiai neproporcinga ir neadekvati drausminė nuobauda. Teismas, atsižvelgdamas į skunde nurodytas aplinkybes ir siekdamas, kad pareiškėjui būtų skiriama proporcinga drausminė nuobauda, atitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijus, galėtų spręsti klausimą dėl skundžiamu sprendimu paskirtos drausminės nuobaudos pakeitimo į kitą, su atleidimu nesusijusią, nuobaudą. Dėl ginčijamo akto ir iš jo kildinamų pasekmių patyrė patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, prieš tarnybos kolegas buvo priešpastatytas pažeidėju, su įvykio aplinkybėmis nesusipažinę kolegos pradėjo pareiškėju nepasitikėti. Pareiškėjo reputacijai buvo padaryta neatitaisoma žala, sumažėjo bendravimo ir kasdienio pragyvenimo, tinkamo ir adekvataus savo šeimos aprūpinimo galimybės, buvo pažeista jo tiek kaip asmens, tiek kaip kario reputacija, dėl ko pareiškėjas iki šiol patiria gilius išgyvenimus.
3. Atsakovai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir atsakovas, Ministerija) ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Atsakovai atsiliepime į skundą nurodė:
3.1. Pareiškėjas drausmės pažeidimą padarė esant nustatytam kareivinių režimui tarnybos metu. Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, kad būtent pareiškėjui 2021 m. gegužės 27 d. buvo leista išvykti iš pratybų vietos, ar kareivinių režimas šią dieną buvo panaikintas. Pareiškėjas skunde nurodo kitas aplinkybes nei konstatuotos tarnybinio patikrinimo metu. Aplinkybės dėstomos nenuosekliai, siekiama išvengti drausminės atsakomybės. Kaip patvirtino pats pareiškėjas, jis turėjo vykdyti tarnybines užduotis ir Pratybos nebuvo pasibaigusios. Nesutiktina su skundo argumentais, jog jis nežinojo apie Pratybas kareivinių režimu, nes su Pratybų įsakymu susipažino tik 2021 m. birželio 16 d. Pareiškėjas turi didelę patirtį karo tarnyboje ir pagal savo atliekamas aprūpinimo funkcijas paprastai tokie specialistai į pratybas atvyksta pirmieji ir išvyksta paskutinieji, nes jie turi įrengti pratybų vietas, o po pratybų viską surinkti ir priduoti stovyklavietes, aprūpinti kitus karius, todėl nepagrįsta būtų tikėti, kad pareiškėjas, dalyvaudamas Pratybose, nežinojo apie lauko pratybas kareivinių režimu.
3.2. Pareiškėjui buvo nustatytas kareivinių režimas lauko pratybų metu iki 2021 m. gegužės 28 d., t. y. pažeidimo metu jam buvo taikomas kareivinių režimas ir leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija buvo 0,2 promilės. Pareiškėjui nustatytas neblaivumas – 0,49 promilės ir 0,44 promilės viršija iškvėptame ore, kraujyje ar kituose organizmo skysčiuose leidžiamą maksimalią etilo alkoholio koncentraciją ir kasdieninės tarnybos metu – 0,4 promiles. Pripažinus pareiškėjo neblaivumo faktą tarnybos metu, argumentai, susiję su procedūrine neblaivumo patikrinimo dalimi, laikytini nesudarančiais pagrindo keisti skundžiamo Įsakymo arba abejoti įrodymais – alkoholio matuoklio parodymais, surinktais rašytiniais duomenimis bei liudytojų parodymais.
3.3. Nesutiktina su skundo argumentais, jog pareiškėjas nebuvo informuotas apie galimybę savarankiškai pasitikrinti neblaivumą per vieną valandą sveikatos priežiūros įstaigoje. Pareiškėjas sutiko tikrintis neblaivumą bei alkoholio matuoklio parodymais, neprašė bataliono budėtojo išvykti pasitikrinti neblaivumą sveikatos priežiūros įstaigoje. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jis ketino (bandė) kreiptis į medicinos personalą dėl medicininės apžiūros ir kraujo mėginio paėmimo. Aprašas, kuris reglamentuoja asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą ir kontrolė KAS, yra norminis teisės aktas ir yra žinomas kariams, Lietuvos kariuomenėje galioja nuo 2009 m., todėl pareiškėjas, kaip turintis didelę patirtį tarnyboje, turėjo žinoti savo teises ir galėjo jomis pasinaudoti.
3.4. Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad JVIB budėtojas neturėjo įgaliojimų tikrinti pareiškėjo ir kitų karių neblaivumą. Bataliono budėtojas turėjo teisę tikrinti karių neblaivumą, nebuvo pažeistos Drausmės statuto nuostatos. Tarnybinį patikrinimą atlikęs S. S. nebuvo įvykio dalyvis, nes 2021 m. gegužės 27 d. išvyko į Vilnių, o pareiškėjui neblaivumas nustatytas 2021 m. gegužės 28 d. Šis karininkas nepateko į interesų konfliktą, nes lauko pratybų kareivinių režimą įsakymu gali nustatyti ir jį atšaukti tik SP vadas brg. gen. R. V.. Pareiškėjui SP vado sprendimo (leidimo) išvykti iš kareivinių režimo teritorijos nebuvo. Taigi ŠAK vadas kpt. S. S. pagal teisės aktus negalėjo panaikinti lauko pratybų kareivinių režimu bei savo įsakymu leisti savo kuopos kariams išvykti iš šių pratybų teritorijos, tai reiškia, kad jis neturėjo jokio intereso.
3.5. Pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda yra proporcinga, nėra pagrindo skirti švelnesnės nuobaudos. Atsakovas teigiamai vertino pareiškėjo tarnybą iki pažeidimo padarymo, tačiau teigiama charakteristika ir ištarnauti tarnyboje metai nesudaro pagrindo atleisti pareiškėją nuo drausminės nuobaudos. Pareiškėjas nepripažino ir nesigailėjo dėl padaryto drausmės pažeidimo, geranoriškai nebendradarbiavo tyrimo metu. Pareiškėjas keitė parodymus, kėlė naujas įvykio versijas, taip pat nenustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė:
4.1. Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, kad Pratybos ar kareivinių režimas 2021 m. gegužės 27 d. būtų pasibaigę. Pareiškėjui, kaip ŠAK kariui, pratybos nesibaigė 2021 m. gegužės 27 d., o tęsėsi ir 2021 m. gegužės 28 d. su jam iškeltomis užduotimis. Todėl pareiškėjo pozicija, kad 2021 m. gegužės 28 d. jam jau turėjo būti ne pratybų diena, o kartu ir ne tarnybos diena, atmestina. Vadovaujantis Pratybų įsakymu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163 patvirtinto Karo tarnybos statuto (toliau – ir Karo tarnybos statutas) 43.4 punktu, pareiškėjas laikytinas pasiųstu į Pratybas, t. y., nuo pat Pratybų pradžios pagal įsakymą dienos iki pat Pratybų pagal įsakymą pabaigos dienos jam taikytinas apribojimas elgesiui tarnyboje, kaip ir visą laikotarpį draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus, nes kariui nustatytas tarnybos metas. Pareiškėjo argumentai, jog jo neblaivumą tikrino neįgaliotas asmuo, atmestini. Pareiškėjo neblaivumo faktą įrodo ne tik objektyvūs įrodymai (neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai), bet ir liudytojo vrš. V. P. 2021 m. gegužės 28 d. parodymai (išvados medžiaga), kuriose nurodoma, kad pareiškėjas buvo įspėtas dėl alkoholio vartojimo bei jau ankščiau pareiškėjas buvo įtariamas alkoholio vartojimu. Pagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjas tarnyboje buvo neblaivus.
4.2. Vertinant nuobaudos proporcingumą pareiškėjo padarytam pažeidimui, pareiškėjas yra PKT karys, todėl tiek tarnybos, tiek ir ne tarnybos metu jam privalu laikytis karių mandagumo, visuotinai priimtų elgesio normų, savo elgesiu, drausme, kultūra būti pavydžiu kitiems asmenims bei pavaldiniams. Karininko neblaivumas tarnybos metu priskirtinas prie veikų, ypač neigiamai vertinamų visuomenėje, ir tokia veika padaroma žala KAS institucijos vardui: griaunamas pasitikėjimas KAS institucija ir jos nariais, viešai šiurkščiai pažeidžiama nustatyta karo tarnybos tvarka, todėl ji neturi būti toleruojama. Pareiškėjui turėjo būti pritaikyta griežčiausia drausminė atsakomybė ir tik atleidimas iš tarnybos būtų proporcingas padarytam pažeidimui.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Įsakymą; grąžino pareiškėją į Lietuvos kariuomenės SP ŠAK Transporto eksploatacijos techniko pareigas; priteisė pareiškėjui iš Ministerijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš tarnybos dienos (nuo 2021 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, iš šios sumos išskaičiuojant pareiškėjui išmokėtą išeitinę išmoką (jeigu tokia buvo išmokėta) ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (jeigu tokia buvo išmokėta); priteisė pareiškėjui iš Ministerijos maitinimosi išlaidų kompensaciją už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo pareiškėjo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; likusią skundo dalį atmetė. Teismas priteisė pareiškėjui pareiškėjui iš Ministerijos 2 013 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė:
6.1. Pareiškėjas iki atleidimo buvo PKT karys (turintis puskarininkio karinį laipsnį – vyresnysis seržantas), ėjęs Lietuvos kariuomenės SP ŠAK Transporto eksploatacijos techniko pareigas. Lietuvos kariuomenės SP vadas Pratybų įsakymu organizavo karines pratybas „Perkūno griausmas 2021“, patvirtino Pratybose dalyvausiančių karių sąrašą (Dalyvių sąrašą), į kurį buvo įtrauktas pareiškėjas. Pratybos vyko nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. Šio įsakymo 4 punktu buvo nustatytas pratybose dalyvaujantiems kariams kareivinių režimas lauko pratybų metu įsakymo 1 priede nurodytais laikotarpiais, t. y. pareiškėjui kareivinių režimo tarnyba pratybose buvo nustatyta nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. imtinai. Pratybos vyko SP JVIB teritorijoje Kaune. SP vadas 2021 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-163, 2021 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-165, 2021 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-180 keitė Karių, dalyvavusių pratybose, sąrašą (atitinkamai ir tarnybos kareivinių režimu laikotarpius), tačiau pareiškėjui nustatyta kareivinių režimo laikotarpio pabaiga pakeista nebuvo, t. y. kareivinių režimo laikotarpis buvo nustatytas nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. imtinai.
6.2. JVIB budėtojas 2021 m. gegužės 28 d. 01.30 val. pateikė skubų pranešimą SP vadovybės ŠAK kuopininkui, kuriuo informavo apie nustatytą 4 karių neblaivumą. SP vadas 2021 m. birželio 2 d. dokVis sistemoje pateikė užduotį SP vadovybės ŠAK vadui kpt. S. S. atlikti tarnybinį patikrinimą dėl aplinkybių, nurodytų JVIB budėtojo 2021 m. gegužės 28 d. 01.30 val. skubiame pranešime. SP vado patvirtintoje 2021 m. rugsėjo 27 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad 2021 m. gegužės 27 d. apie 23 val. 30 min. JVIB budėtojui kpt. J. T. SP vadovybės ŠAK kuopininkas vrš. V. P. pranešė, kad JVIB teritorijoje esančioje rūkykloje tuo metu buvo galimai neblaivūs kariai. Patikrinus devynis PKT SP vadovybės štabo ir aprūpinimo kuopos karius, keturiems buvo nustatytas neblaivumas.
6.3. 2021 m. gegužės 28 d. 00.05 val. pirmojo patikrinimo metu pareiškėjui buvo nustatytas 0,54 promilių girtumas. 2021 m. gegužės 28 d. apie 0.20 val. pakartotinai atlikus girtumo nustatymą, pareiškėjui nustatytas 0,49 promilių girtumas. Atsižvelgiant į alkotesterio galimą paklaidą, neblaivumo patikrinimo rezultatais laikyta 2021 m. gegužės 28 d. 00.05 val. – 0,49 promilės, 00.25 val. – 0,44 promilės. Atlikus tarnybinį tyrimą, padaryta išvada, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 28 d. 00 val. 25 min. buvo tarnybos metu neblaivus (alkotesterio parodymai įvertinus paklaidą 0,44 promilės), todėl jo veika turi būti kvalifikuojama kaip Drausmės statuto 67 straipsnio pažeidimas ir pasiūlyta pareiškėjui skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš profesinės karo tarnybos.
6.4. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Drausmės statuto 67 straipsniu, KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punktu, Karo prievolės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į Tarnybinio patikrinimo išvadą, ginčijamu Įsakymu pareiškėjui skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos – už šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Drausmės statuto 67 straipsnyje, atleido pareiškėją 2021 m. gruodžio 9 d. iš Lietuvos kariuomenės SP ŠAK transporto eksploatacijos techniko pareigų, 2021 m. gruodžio 10 d. nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį ir išleido pareiškėją iš PKT į atsargą.
7. Teismas konstatavo, kad, vadovaujantis teisiniu reguliavimu, pratybos apima laiką, kai kariai atlieka karinius veiksmus, tobulindami įgūdžius, reikalingus karinėms operacijoms vykdyti (konkrečiai: jas planuoti, joms pasiruošti ir jas vykdyti), jos gali vykti tiek nustačius, tiek nenustačius tarnybą kareivinių režimu. Drausmės statuto 67 straipsnyje nustatytas reglamentavimas apima atvejus, kai karys yra neblaivus tarnybos kareivinių režimu metu. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 27 d. vakare vartojo alkoholinius gėrimus, teismo vertinimu, nėra – nors tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas savo neblaivumą teisino saldainių su alkoholio įdaru valgymu. Tačiau skunde teismui ir teismo posėdžio metu vis dėlto nurodė, kad 2021 m. gegužės 27 d. apie 21.50 val. išvyko iš JVIB teritorijos pavalgyti ir vakarienės metu, anot pareiškėjo, išgėrė 1-2 butelius alaus. Taigi pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog iš esmės ginčas kilo dėl to, kad pareiškėjas, pripažindamas alkoholio vartojimo faktą, su ginčijamu Įsakymu nesutinka argumentuodamas tuo, kad alkoholį vartojo laisvu nuo tarnybos metu ir pasibaigus „aktyviai pratybų fazei“ pareiškėjui tebesitęsė Pratybos, tarnyba kariniu režimu.
8. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo, jog „aktyvioji pratybų fazė“ baigėsi 2021 m. gegužės 27 d. apie pietus generolui R. V. tai paskelbus rikiuotėje. Tačiau teisės aktuose nėra vartojamos teisinės sąvokos „pasyvioji pratybų fazė“ ir „aktyvioji pratybų fazė“. Nei atsakovo, nei trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti teisės akto, kuriame būtų išskirtas toks pratybų skirstymas. Teismo teigimu, nagrinėjamu atveju yra aktualu, kad Pratybų įsakyme tarnyba kareivinių režimu buvo siejama būtent su dalyvavimu Pratybose (Pratybų įsakymo 4 p.). Taigi iš Pratybų įsakymo teismas sprendė, kad kareivinių režimo galiojimas siejamas būtent su lauko pratybų metu, konkrečius laikotarpius nurodant Pratybų įsakymo 1 priede. Teismas atkreipė dėmesį, jog karinės pratybos (mokymai) yra apibrėžiamos kaip kariniai veiksmai, atliekami ugdant karių individualiojo ir kolektyvinio veikimo įgūdžius vykdyti karines operacijas, apimantys planavimą, pasiruošimą ir vykdymą (Karo tarnybos statuto 108 p.). Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad gegužės 27 d. apie pietus jau buvo baigti kariniai veiksmai, kurie buvo susiję su karinių operacijų vykdymo imitavimu: kariai buvo pridavę ginklus bei pratybų dalyvių identifikacines korteles, ginklai buvo išvežti, nebebuvo vykdoma ginkluota bunkerio apsauga, nebebuvo tiekiamas maitinimas, didžioji dauguma Pratybų dalyvių išvyko namo.
9. Teismas sprendė, jog gegužės 27 d. pratybos buvo pasibaigusios ir SP vadovybės ŠAK kariai (be kita ko, ir pareiškėjas), tvarkydami Pratybų vietą, nevykdė Pratybų karinių veiksmų, o atliko jiems įprastas darbines funkcijas numatytas pareiginiuose nuostatuose. Teismas kritiškai vertino atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens teiginius, jog pareiškėjo atžvilgiu prasidėjo „pasyvioji pratybų fazė“, kurios joks teisės aktas nereglamentuoja. Todėl nesant Pratyboms, t. y. karinių veiksmų imitavimui, jų planavimui ar pasiruošimui, teismo vertinimu, nebuvo pagrindo atlikus pareiškėjo neblaivumo vertinimą taikyti Drausmės statuto 42 straipsnio 2 dalį. Teismas pažymėjo, jog karių neblaivumas apskritai buvo tikrintas tada, kai net ir Pratybų vietos tvarkymo darbai – aplinkos tvarkymas (ir jokie kiti darbai) nebuvo atliekami, o kariai arba ilsėjosi (miegojo) palapinėje, arba buvo išėję iš dušo, t. y. nei vienas Pratybos vietoje buvęs ŠAK karys nevykdė jokių funkcijų ar pavedimų, pareiškėjui buvo poilsio laikas. Teismas sprendė, jog identifikacinių kortelių surinkimas ir maitinimo nutraukimas visų pratybų dalyvių atžvilgiu nepaneigia, jog Pratybos visiems kariams, be kita ko, ir pareiškėjui buvo pasibaigusios. Nustatęs, kad aptariamu laiku, kai buvo tikrinamas pareiškėjų blaivumas, nebebuvo vykdomos Pratybų funkcijos, teismas darė išvadą, kad nebegaliojo ir kareivinių rėžimas, kuris, pagal Pratybų įsakymą, buvo siejamas su Pratybų metu, o byloje teismas nenustatė, kad būtų buvęs koks nors kitas pagrindas kareivinių režimui.
10. Teismas akcentavo, kad byloje nenustatyta, jog nuo gegužės 27 d. vakaro būtų buvęs reikalingas pareiškėjų buvimas kareivinių teritorijoje, ypač, kad būtų buvęs reikalingas nuolatinis buvimas. Priešingai, liudytojų teigimu, tą patvirtino ir pats S. S., kariai galėjo pasirinkti, ar likti nakvoti, ar išvykti gegužės 27 d. vakare į Vilnių. Taigi, tiesioginis pareiškėjų vadas kapitonas S. S. leido kariams ne tik išvykti, bet ir apskritai palikti pratybų teritoriją ir grįžti į Vilnių. Liudytojai taip pat patvirtino, ir ši aplinkybė nebuvo nuginčyta, kad Pratybų metu egzistavusi ŠAK kuopai aktuali dienotvarkė gegužės 27 d. vakare nebebuvo taikoma (nes nebebuvo budėjimų saugant „bunkerį“), o gegužės 28 dienai apskritai nebuvo sudaryta. Pratybų dalyvių sąrašas ir jiems taikomi kareivinių režimo laikotarpiai buvo keičiami SP vado 2021 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-163 ir 2021 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-180. Visgi teismas pažymėjo, kad minėti įsakymai nebuvo taikomi pareiškėjo atžvilgiu. Pratybų įsakyme buvo pateikti atskiri įpareigojimai tam tikriems karininkams (ŠAK kuopos vadui, ŠAK Remonto būrio vadui ir pan.). Kitiems Pratybų dalyviams buvo nustatyti bendri, neindividualizuoti įpareigojimai. Todėl, nesant konkrečių žodinių tiesioginio vado nurodymų, dėl jiems asmeniškai gegužės 28 d. suformuluotų užduočių, pareiškėjai, atidavę korteles, ginklus ir nuėmus 10 maitinimą, teismo vertinimu, pagrįstai galėjo jiems taikomą režimą sieti su daugumos karių, kuriems Pratybos baigėsi gegužės 27 d., statusu.
11. Teismas taip pat pažymėjo, jog didžiosios daugumos karių išvykimo – gegužės 27 d. metu galiojo Pratybų įsakymas, kuriame buvo nustatyta, kad pratybos baigiasi gegužės 28 d. Generolas R. V. įsakymą kitų karių atžvilgiu keitė raštu, jau po Pratybų, t. y. atgaline tvarka tik birželio 3 d. Anot atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens, tokia praktika, t. y. atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę padėtį pratybų metu keisti įsakymus, buvo kariuomenėje įprasta. Taigi teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju apie Pratybų pabaigą kariai buvo informuoti žodiniu generolo įsakymu. Be to, ar pareiškėjo atžvilgiu vėliau bus keičiamas Pratybų įsakymas, nustatant jiems Pratybų pabaigą gegužės 27 d., priklausė nuo jų tiesioginio vado kpt. S. S. valios, nes, kaip patvirtino teismo posėdyje S. S., jis teikė duomenis personalo skyriui, kuris, atsižvelgdamas į tai, ruošė Pratybų įsakymo pakeitimo projektą. Pareiškėjas neneigė, kad apie Pratybas ir jų tikėtiną trukmę jis buvo informuotas žodžiu per susirinkimus ir ruošiantis Pratyboms. Tai, teismo vertinimu, atskleidžia galiojusią praktiką, kad kariai pasikliaudavo žodine vado informacija.
12. Teismas kartu pažymėjo ir tai, kad S. S. Pratybų įsakymo 2.2.6 punktu buvo pavesta būtent 2021 m. gegužės 28 d. organizuoti ginklų ir šaudmenų gabenimą į SPV ginklinę (duomenys neskelbtini). Tačiau byloje teismas nustatė ir nėra ginčo, kad ginklai paties S. S. į SPV ginklinę Vilniuje buvo išgabenti prieš Pratybų įsakyme nurodytą terminą, t. y. gegužės 27 d. Kadangi Pratybų įsakymą patvirtino SP vadas R. V., atitinkamai, tik jis galėjo leisti pakeisti Pratybų įsakymą, todėl teismas sprendė, kad žodinis leidimas visiems baigti Pratybas gegužės 27 d. buvo duotas. Be to, S. S. teismo posėdžio metu nurodė, ką aiškino ir pareiškėjas, jog kariai gegužės 27 d. galėjo rinktis, kas važiuoja į Vilnių. Pareiškėjo teigimu, jo apsispendimą likti nulėmė aplinkybė, jog gegužės 28 d. ryte jis turėjo vykti į karo policiją Kaune, todėl grįžti į Vilnių nebuvo tikslinga, be to, dirbdami iki vakaro norėjo užbaigti tvarkyti Pratybų teritoriją. Taigi, teismo vertinimu, S. S. parodymai leidžia daryti išvadą, jog ir pats S. S. suprato, kad karines operacijas imituojantys veiksmai (pratybų elementas) arba nuolatinio (nepertraukiamo) pareiškėjų buvimo karinėje teritorijoje būtinybė (kareivinių rėžimo elementas) gegužės 27 d. vakare nebeegzistavo. Šį faktą, teismo vertinimu, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Pavyzdžiui, kuopininkas V. P., liudytojas G. Š. nurodė, kad suprato, jog baigėsi Pratybos, kai visi gegužės 27 d. pradėjo dėtis daiktus, nes S. S. siūlė važiuoti namo, o ryte atvažiuoti tiems, kam reikia, ir sutvarkyti daiktus, palapines. Teismas pažymėjo, kad nors trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nurodė, kad S. S. leidimas pasirinkti, kas grįžta, reiškia, jog grįžtantiems Pratybos baigiasi, o likusiems – tęsiasi, toks aiškinimas neatitinka Pratybų ir tarnybos kareivinių rėžimu esmės, ir yra sunkiai paaiškinamas kariuomenės kaip statutinės organizacijos veikloje.
13. Teismas pažymėjo, kad vertinant tiek faktinę situaciją, tiek subjektyvų liudytojais apklaustų karių supratimą, nekyla abejonių, kad Pratybos gegužės 27 d. pasibaigė, kadangi Pratybų įsakyme tarnyba kareivinių režimu buvo siejama būtent su dalyvavimu Pratybose (Pratybų įsakymo 4 p.), tuo laiku pasibaigė ir tarnyba kareivinių režimu. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad jeigu visgi tarnyba kareivinių rėžimu tęsėsi ir naktį iš gegužės 27 d. į gegužės 28 d., t. y. tuomet, kai buvo nustatytas pareiškėjų neblaivumas, pagal KASOKTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatytą imperatyvią pareigą tarnyboje esantis neblaivus karys aukštesniojo vado (viršininko) įsakymu turėjo būti nušalintas nuo pareigų tos dienos likusiam tarnybos laikui. Tačiau jokie nušalinimo veiksmai nuo tarnybos kareivinių režimu gegužės 28 d. nebuvo atliekami.
14. Teismo vertinimu, pareiškėjas neblaivumo patikrinimo metu nebedalyvavo Pratybose, nes jos buvo pasibaigusios, todėl Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai konstatuotas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. sausio 9 d. įsakyme Nr. V-24 „Dėl Pavojingų įrenginių ir pavojingų veiksnių sąrašų patvirtinimo“ nurodyto pavojingo veiksnio – dalyvavimas visų rūšių karinėse pratybose (įskaitant pasirengimą) – egzistavimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės neatitiko tikrovės, o jų pagrindu padarytos išvados negali būti laikomos pagrįstomis ir teisingomis. Be to, teismas pažymėjo, jog tarnybinį patikrinimą atliko ir tarnybinio patikrinimo išvadą, kurios pagrindu buvo priimti ginčijami įsakymai, atliko Lietuvos kariuomenės SP vadovybės ŠAK vadas kpt. S. S.. Teismas nesutiko su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentais, jog tokį patikrinimą turėjo teisę atlikti S. S. ir tam nebuvo jokio interesų konflikto. Liudytojas S. S. teismo posėdžio metu pripažino, kad kartu dalimi ŠAK karių 2021 m. gegužės 27 d. išvyko iš Pratybų vietos į Vilnių ir nebegrįžo, tačiau pagal 2021 m. birželio 3 d. Pratybų įsakymo pakeitimą, jam pratybos ir kareivinių režimo tarnyba tęsėsi iki 2021 m. gegužės 28 d. Vadinasi, S. S. galimai buvo suinteresuotas patikslinti Pratybų įsakyme nurodytą faktinę pratybų trukmę. Be to, 2021 m. birželio 3 d. Pratybų įsakymo pakeitime numatyti karių kareivinių režimo laikotarpiai buvo nurodomi jo pateiktų duomenų pagrindu ir jis galėjo spręsti, kuriems kariams kareivinių režimas lieka.
15. Teismas nurodė, kad nebuvo pakeistos ir 2021 m. gegužės 28 d. galiojo nuostatos, leidžiančios bataliono budėtojui tikrinti dėl neblaivumo karius, esančius teisėtai bataliono teritorijoje. Teismas akcentavo, kad teisė ne vėliau kaip per 1 valandą nuo tikrinimo pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą su prašymu savo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą pareiškėjui nebuvo išaiškinta, ką tvirtino teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas bei nepaneigė neblaivumo patikrinimą atlikęs J. T.. Pareiškėjui pačiam imtis iniciatyvos ir išvykti atlikti medicininę apžiūrą nebuvo galimybės, kadangi J. T. nurodė, jog pareiškėjui (ir kitiems trims neblaiviems kariams) reikia laukti kol atvyks jį (juos) patikrinti karo policija. Karo policija karių neblaivumo perpatikrinimui neatvyko.
16. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo grąžinti jį į tarnybą, pažymėjo, kad Drausmės statute ar kituose teisės aktuose nėra nustatyti teisiniai padariniai, kuomet kario atleidimas iš tarnybos pripažįstamas neteisėtu ir asmuo grąžinamas į tarnybą. Atsižvelgdamas į tai, jog atitinkamus klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, teismas taikė Darbo kodeksą. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo pažeistų teisių neteisėtai atleidus iš buvusių pareigų gynimo būdo (neteisėtų padarinių šalinimo būdo) parinkimas, atsižvelgiant į Darbo kodekso 218 straipsnio nuostatas, yra teismo diskrecija, kuri įgyvendinama vertinant byloje susiklosčiusių aplinkybių visumą ir atsižvelgiant į siekį veiksmingai apginti valstybės tarnautojo teises. Teismas iš bylos medžiagos – Tarnybinio patikrinimo išvados (11 psl.) nustatė, jog pareiškėjas tarnauja krašto apsaugos sistemoje nuo 1998 m., skatintas 17 kartų, galiojančių nuobaudų neturi, tiesioginio viršininko charakterizuojamas kaip tiesiogines pareigas gerai vykdantis. Nagrinėjamu atveju teismas panaikino pareiškėjo atžvilgiu taikytą tarnybinę nuobaudą, dėl to grąžino pareiškėją į tarnybą.
17. Teismas pažymėjo, kad darbdaviui, neteisėtai atleidusiam darbuotoją iš darbo, yra taikytini įstatyme nustatyti neigiamo pobūdžio turtiniai padariniai, be kita ko, Darbo kodekse įtvirtintas reikalavimas išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Esant aukščiau nurodytam pareiškėjo atleidimo iš tarnybos pagrindui, teismo sprendimu, pareiškėjui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos (nuo 2021 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, iš šios sumos išskaičiuojant pareiškėjui išmokėtą išeitinę išmoką (jeigu tokia buvo išmokėta) ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, atskaičius mokesčius valstybei.
18. Teismas atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, konstatuodamas, kad Įsakymo pripažinimas ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimas yra pakankama satisfakcija. Nors pareiškėjas nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų jis patyrė stresą, nervinę įtampą, buvo sumenkinta jo reputacija, kadangi jo kolegos jį laiko alkoholiku, todėl prašė priteisti jam 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teismas pažymėjo, kad į bylą nėra pateikti rašytiniai įrodymai, pavyzdžiui, medikų pažymos, kurios patvirtintų, jog pareiškėjas dėl savo sveikatos būklės buvo priverstas kreiptis į medikus.
19. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, priteisė pareiškėjui 2 013 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
III.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 22 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė pareiškėjui iš Ministerijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš tarnybos dienos (nuo 2021 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, iš šios sumos išskaičiuojant pareiškėjui išmokėtą išeitinę išmoką (jeigu tokia buvo išmokėta) ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (jeigu tokia buvo išmokėta) ir pareiškėją į Lietuvos kariuomenės SP ŠAK Transporto eksploatacijos techniko pareigas. Pareiškėjas vietoje šios sprendimo dalies prašo: priteisti pareikėjui iš Ministerijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš tarnybos dienos (nuo 2021 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus; priteisti pareiškėjui šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją; laikyti, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pareiškėjas atleistas iš profesinės karo tarnybos KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu. Netenkinus pirmojo apeliacinio skundo prašymo, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 22 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė pareiškėjui iš Ministerijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš tarnybos dienos (nuo 2021 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, iš šios sumos išskaičiuojant pareiškėjui išmokėtą išeitinę išmoką (jeigu tokia buvo išmokėta) ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (jeigu tokia buvo išmokėta). Pareiškėjas vietoje šios sprendimo dalies prašo: priteisti pareiškėjui iš Ministerijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš tarnybos dienos (nuo 2021 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
21. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
21.1. Teismas pareiškėjui iš Ministerijos priteisęs vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš tarnybos dienos (nuo 2021 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, iš šios sumos išskaičiuojant pareiškėjui išmokėtą išeitinę išmoką (jeigu tokia buvo išmokėta) ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (jeigu tokia buvo išmokėta), nesivadovavo suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika. Jis nepagrįstai taikė Darbo kodeksą ir sumažino pareiškėjui priteistiną vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą, nurodydamas, kad vidutinis darbo užmokestis priteisiamas už ne ilgesnį kaip vienų metų laikotarpį.
21.2. LVAT yra konstatavęs, kad „Įstatymo, nustatančio, kad nutraukiant profesinę karo tarnybos sutartį gali būti taikomos ir DK normos, nėra, todėl jos negali būti taikomos šiam ginčui“, todėl grąžinus profesinės karo tarnybos karį į tarnybą, jam buvo priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą neapribojant jo vienų metų laikotarpiu. Nagrinėjamoje byloje teismas neteisingai pasisakė, kad pareiškėjas siekia grįžti į buvusias pareigas. Šios aplinkybės teismas nesiaiškino. Pareiškėjas dėl esamo teisinio reglamentavimo, ginčydamas neteisėtą atleidimą, negalėjo suformuoti reikalavimo negrąžinti jo į profesinę karo tarnybą vietoj to išmokant jam šešių darbuotojo vidutinių darbo užmokesčio dydžių kompensaciją, nes tokios galimybės nenumato KASOKTĮ.
21.3. Teismas priėmė siurprizinį sprendimą ir tokį sprendimą motyvavo tuo, jog pareiškėjo pažeistų teisių neteisėtai atleidus iš buvusių pareigų gynimo būdo (neteisėtų padarinių šalinimo būdo) parinkimas, atsižvelgiant į Darbo kodekso 218 straipsnio nuostatas, yra teismo diskrecija. Pareiškėjas negalėjo tikėtis, kad teismas šioje byloje nukryps nuo LVAT suformuotos praktikos ir taikys Darbo kodekso teismui suteiktą diskreciją, nesiaiškinus ar pareiškėjas siekia grįžti į profesinę karo tarnybą, ir ar norėtų pasinaudoti Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalies garantija, negrįžti į profesinę karo tarnybą, išmokant jam šešių darbuotojo vidutinių darbo užmokesčio dydžių kompensaciją. Pareiškėjo teigimu, jei vis tik LVAT nukryps nuo suformuotos praktikos ir vadovausis Darbo kodeksu, jo lūkestis yra, kad jis nebūtų grąžintas į profesinę karo tarnybą, bet jam būtų išmokėta šešių darbuotojo vidutinių darbo užmokesčio dydžių kompensacija.
21.4. Teismas suklydo ir prie bylinėjimosi išlaidų nepridėjo (nepriskaičiavo) „Swedbank“ 2022 m. gegužės 3 d. mokėjimo nurodymo (450 Eur), kuris buvo teiktas su 2022 m. gegužės 3 d. pareiškėjo apeliaciniu skundu
22. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus, kurių nebuvo pareiškęs skunde pirmosios instancijos teismui bei prašo prijungti naujus įrodymus, kuriuos galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Dėl to, atsakovo vertinimu, atsižvelgus į ABTĮ 134 straipsnio 6 dalį, pagal kurią apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.
23. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
23.1. Teismas netinkamai vertino Įsakymo pagrįstumą ir teisėtumą, bylą išnagrinėdamas vienu aspektu, t. y. Drausmės statuto 67 straipsnio pagrindu, tačiau nevertindamas KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punkto kaip savarankiško PKT sutarties nutraukimo pagrindo. Šiuo atveju skundžiamas aktas priimtas keliais teisiniais pagrindais ir nagrinėjamoje byloje yra aktualu Įsakymo preambulėje nurodyto minėto KASOKTĮ pagrindo, dėl kurių LVAT yra suformavęs teisės taikymo ir aiškinimo taisykles, taikymas. Nustačius faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas tarnybos metu buvo neblaivus, buvo tinkamai pritaikytas KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punkto savarankiškas pagrindas. Taigi teismas nepagrįstai nesprendė bylos, be kita ko, atsižvelgdamas į nurodytą nuostatą.
23.2. Teismas nepagrįstai Tarnybinio patikrinimo išvadą vertino tik drausmės pažeidimo kontekste, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės neatitiko tikrovės. Vertindamas Tarnybinio patikrinimo išvadą, teismas neatsižvelgė į specialų teisinį reguliavimą, įtvirtintą KASOKTĮ.
23.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Pratybos kareivinių režimu baigėsi 2021 m. gegužės 27 d., nepaisant to, kad Pratybų įsakymas yra galiojantis ir nenuginčytas, o jame nustatytas konkretus pratybų laikotarpis nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. Tai, kad gegužės 27 d. buvo baigti karinių veiksmų imitavimo veiksmai, priduotos kortelės, nutrauktas maitinimas ir pan., nereiškia, jog tuo metu ir buvo pasibaigus tarnyba kariniu režimu. Teismas klaidingai sprendė dėl Pratybų įsakymo privalumo ir Pratybų pabaigos laiko, kartu netinkamai vertindamas pareiškėjo ir kitų gegužės 27–28 d. atliekamus darbus ir nesiedamas jų su Pratybomis.
23.4. Byloje buvo svarbu apklausti tiesioginius vadus, ŠAK vadą S. S. ir kuopininką V. P., kuris išvykus S. S. liko tiesioginis vadas pareiškėjui. Teismas turėjo nustatyti, ar jie pareiškėjui davė žodinį įsakymą baigti tarnybą 2021 m. gegužės 27 d. Visgi nagrinėjamu atveju teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus, be kita ko, spręsdamas, kad pratybos baigėsi gegužės 27 d. Teismas nepagrįstai rėmėsi iš esmės vieninteliais liudytojo G. Š. parodymais, kuris nurodė supratęs, kad Pratybos baigėsi gegužės 27 d., tačiau byloje nebuvo jokio pagrindo išvadai, kad Pratybos baigėsi gegužės 27 d.
23.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo nenušalinimas nuo pareigų neblaivumo nustatymo nakties iš gegužės 27 į 28 d. metu reiškia, kad jokia tarnyba kareivinių režimu nebuvo vykdoma.
24. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimus. Pareiškėjas atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
24.1. Atsakovų apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo atleidimą įvertino tik vienu aspektu, ir neatskleidė bylos esmės, yra nepagrįsta. Visos Įsakymo dėl atleidimo preambulėje išvardintos teisės normos yra neatsiejamai susijusios ir kyla iš pareiškėjui inkriminuoto drausmės pažeidimo, tad jų negalima mechaniškai atskirti. KASOKTĮ 38 straipsnis yra procedūrinis straipsnis, kuris numato PKT, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties nutraukimo pagrindus, subjektus, kurie priima tokio pobūdžio sprendimus, reglamentuoja karių išleidimą į rezervą ir kitus su atleidimu iš PKT susijusius klausimus. Materialusis Įsakyme dėl atleidimo nurodytas pareiškėjo atleidimo iš PKT pagrindas yra būtent Drausmės statuto 67 straipsnis, kadangi nesant įrodytam šioje normoje padarytam pažeidimui, pareiškėjas nebūtų atleistas iš PKT kario pareigų. Nekonstatavus pareiškėjo veiksmuose Drausmės statuto 67 straipsnio nurodyto pažeidimo, jis negalėjo būti atleistas iš profesinės karo tarnybos pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 7 punktą.
24.2. Atsakovų apeliacinio skundo argumentai, kad gegužės 27 d. pratybos nebuvo pasibaigę, nepagrįsti. Karo tarnybos statuto 4.3 punktas nenumato įsakymų formų hierarchijos ir nenustato, kad, pavyzdžiui, rašytinis įsakymas kariui turi didesnę galią, nei žodinis ar kitokia forma pateikiamas įsakymas. Darytina išvada, kad bet kokia forma išreikšti vadų įsakymai kariams yra privalomi. Pareiškėjas su rašytiniu Pratybų įsakymu nebuvo supažindintas nei iki Pratybų pradžios, nei jų eigoje. Dėl šios priežasties nurodoma aplinkybė, ar Pratybų įsakymas yra galiojantis (nenuginčytas), ar ne, nėra teisiškai reikšminga, kadangi pareiškėjas iki Pratybų pabaigos jo nematė, atitinkamai, negalėjo juo vadovautis.
24.3. Pagal kariuomenėje taikomą hierarchinę struktūrą sprendimus dėl pratybų pradžios ir pabaigos priima Pratybų vadas. Šias pareigas pratybų metu vykdė SP vadas – brigados generolas R. V.. Atitinkamai, būtent šiam asmeniui buvo suteikti įgaliojimai paskelbti apie Pratybų pabaigą tiek raštu, tiek ir žodžiu. Aplinkybę, kad 2021 m. gegužės 27 d. generolas R. V. ritinės rikiuotės metu išrikiavo karius, paskelbė apie Pratybų pabaigą ir padėkojo kariams už dalyvavimą Pratybose patvirtino beveik visi 15 byloje apklausti kariai (t. y. tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo prašymu iškviesti liudytojai). Liudytojai taip pat parodė, jog tai yra Pratybų metu įprasta praktika, kad jos baigiasi žodiniu Pratybų vado įsakymu, nebūtinai pagal iš anksto nustatytus terminus. Taigi kai S. S. 2021 m. gegužės 27 d. apie 21 val. sukvietė ŠAK karius ir paklausė, kas nori išvykti namo, Pratybos jau buvo faktiškai pasibaigusios.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
25. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir šios bylos nagrinėjimui sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją.
26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma.
27. Įvertinusi pareiškėjo prašyme išdėstytus argumentus dėl būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje surinktus įrodymus, atsakovų ir pareiškėjo apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių atsakovų ir pareiškėjo apeliaciniai skundai turėtų būti nagrinėjami žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo posėdžio protokoluose užfiksuotais liudytojų parodymais, byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir atsakovų ir pareiškėjo apeliaciniuose skunduose. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.
28. Dėl prašymo kreiptis į LVAT pirmininką su prašymu administracinės bylos nagrinėjimui sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją pažymėtina, kad pareiškėjo prašyme išdėstyti argumentai, įvertinus byloje nagrinėjamus klausimus, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo kreiptis į LVAT pirmininką su siūlymu sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją (ABTĮ 43 str. 2 d.).
V.
29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2021 m. gruodžio 1 d. įsakymą Nr. P-1408 „Dėl drausminės nuobaudos vyr. srž. D. G. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“, kuriuo pareiškėjas atleistas iš profesinės karo tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo bei kitų su juo susijusių reikalavimų.
30. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, atsižvelgęs į Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas aplinkybes, įskaitant tai, kad pareiškėjas, 2021 m. gegužės 28 d. 00 val. 25 min. buvo tarnybos metu neblaivus (alkotesterio parodymai įvertinus paklaidą 0,44 promilės), skundžiamu Įsakymu pareiškėjui skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos (t. y. 2021 m. gruodžio 9 d. atleido jį iš Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Štabo ir aprūpinimo kuopos transporto eksploatacijos techniko pareigų, 2021 m. gruodžio 10 d. nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju ir išleido jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą. Įsakymas, be kita ko, pagrįstas Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 67 straipsniu (pagal jį nustačius, kad profesinės karo tarnybos karys tarnybos metu yra neblaivus, jis yra atleidžiamas iš tarnybos), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 7 punktu („Profesinės karo tarnybos <...> sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai: <...> 7) nustatyta, kad karys tarnybos metu buvo neblaivus <...>“).
31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Įsakymą, grąžino pareiškėją į pareigas, priteisė jam iš Ministerijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir maitinimosi išlaidų kompensaciją. Teismas pabrėžęs, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas 2021 m. gegužės 27 d. vakare vartojo alkoholinius gėrimus vertino pareiškėjo argumentus esą jis alkoholį vartojo laisvu nuo tarnybos metu. Teismas, ištyręs surinktus įrodymus, sprendė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo neblaivumas nustatytas jam atliekant tarnybą kareivinių rėžimu, ir atitinkamai taikant 0,2 promilės neblaivumo ribą.
32. Apeliacinius skundus pateikė atsakovai ir pareiškėjas. Atsakovai apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, konstatuojant reikšmingą faktinę aplinkybę, t. y. tai, kad 2021 m. gegužės 28 d. (t. y. tuo metu, kai pareiškėjui buvo nustatytas 0,44 promilės neblaivumas), pareiškėjas buvo ne tarnyboje. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikinęs Įsakymą, netinkamai išsprendė iš to kylančius išvestinius klausimus.
33. Atsižvelgiant į pareiškėjo ir atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, siekiant į vertinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Įsakymą, pirmiausiai būtina nustatyti, ar teismas pagrįstai konstatavo, kad 2021 m. gegužės 28 d. 00 val. 25 min., kuomet pareiškėjui buvo nustatytas 0,44 promilės neblaivumas pareiškėjas nevykdė tarnybos kareivinių režimu ir kad tuo metu pareiškėjui nebuvo taikoma 0,2 promilės neblaivumo riba.
34. Įrodymų vertinimo aspektu primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinus ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
35. Bylos duomenimis nustatyta, kad:
35.1. Lietuvos kariuomenės pratybos „Perkūno griausmas 2021“ (Pratybos), kuriose dalyvavo ir pareiškėjas, buvo organizuojamos, vadovaujantis Lietuvos kariuomenės SP vado 2021 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-150 „Dėl pratybų „Perkūno griausmas 2021“ organizavimo“ (Pratybų įsakymas), kuris kelis kartus buvo keičiamas (žr. SP vado įsakymus Nr. V-163, Nr. V-165, Nr. V-I72 ir Nr. V-180). Pratybų įsakymo 4 punkte (I priede) įtvirtinta, kad pareiškėjui nuo 2021 m. gegužės 16 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. nustatoma tarnyba kareivinių režimu.
35.2. Pareiškėjas naktį iš 2021 m. gegužės 27 d. į 2021 m. gegužės 28 d. grįžo į Pratybų vietą sutvarkymo darbams atlikti. 2021 m. gegužės 28 d. 00.05 val. pirmojo patikrinimo metu pareiškėjui buvo nustatytas 0,54 promilių girtumas, 2021 m. gegužės 28 d. apie 0.20 val. pakartotinai atlikus girtumo nustatymą, pareiškėjui nustatytas 0,49 promilių girtumas, o, atsižvelgiant į alkotesterio galimą paklaidą, neblaivumo patikrinimo rezultatais laikyta 2021 m. gegužės 28 d. 00.05 val. – 0,49 promilės, 00.25 val. – 0,44 promilės.
36. Karo tarnybos statuto 1083 punkte įtvirtinta, kad organizuojant ir vykdant karines pratybas (mokymus) joms gali būti nustatoma tarnyba kareivinių režimu, jei atitinka Karo tarnybos statuto 86 punkto sąlygas; tai nurodoma įsakyme dėl karinių pratybų (mokymų) organizavimo. Karo tarnybos statuto 4.3 punkte įtvirtinta, kad įsakymas – vado (viršininko) pavedimas (nurodymas), duodamas žodžiu, raštu (įforminant dokumento blanke, užrašant rezoliuciją dokumente arba kita rašytine forma), o vykdant karinę operaciją – ir sutartiniais ženklais ar signalais, kuriais perduodama įpareigojanti informacija. Karo tarnybos statuto 86 punkte nustatyta, kad tarnyba kareivinių režimu nustatoma kai reikalingas nuolatinis (nepertraukiamas) kario buvimas karinėje teritorijoje ar kariniame vienete, ji atliekama karinėje ar kitoje nustatytoje teritorijoje, kur taikomas kareivinių režimas (toliau – kareivinių režimo teritorija), paprastai pagal patvirtintą dienotvarkę, neturint teisės išvykti iš tos kareivinių režimo teritorijos be atskiro vado (viršininko) leidimo, jei tokia tarnyba trunka ne trumpiau nei vieną parą. Pagal Karo tarnybos statuto 87 punktą tarnybos kareivinių režimu atlikimo tvarką ir dienotvarkę nustato KAS institucijos ar pagrindinio karinio vieneto vadas (viršininkas) karinio vieneto SVP arba KAS institucijos vidaus tvarkos taisyklėse (darbo reglamente), laikydamasis šiame Statute nustatytų reikalavimų ir kariuomenės vado patvirtintų reikalavimų.
37. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. sausio 9 d. įsakyme Nr. V-24 „Dėl pavojingų įrenginių ir pavojingų veiksnių sąrašų patvirtinimo“ nustatyta, kad dalyvavimas visų rūšių karinėse pratybose (įskaitant pasirengimą) priskiriamas pavojingiems veiksniams. Pagal Drausmės statuto 42 straipsnio 2 punktą karių, vykdančių užduotis aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių ar dirbančių su potencialiai pavojingais įrenginiais pagal krašto apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) leidžiama etilo alkoholio koncentracija tarnybos metu yra ne daugiau kaip 0,2 promilės, visais kitais atvejais tarnybos metu – 0,4 promilės, o viršijus šioje dalyje nustatytą leistiną normą, kariai laikomi neblaiviais.
38. Paminėtas Karo tarnybos statuto ir Kariuomenės drausmės statuto nuostatas aiškinant nagrinėjamos bylos kontekste, darytina išvada, kad (i) tuo atveju, kai tai nurodoma įsakyme dėl karinių pratybų (mokymų) organizavimo, organizuojant ir vykdant karines pratybas (mokymus) joms gali būti nustatoma tarnyba kareivinių režimu, (ii) tokiu atveju pratybose (mokymuose) dalyvaujantys kariai (įskaitant privalomosios karo tarnybos karius) kareivinių režimo teritorijoje negali būti neblaivūs (girti), (iii) tokiose situacijose, kokia susiklostė nagrinėjamu atveju kariai neblaiviais laikomi, kai jų biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) leidžiama etilo alkoholio koncentracija tarnybos metu yra daugiau kaip 0,2 promilės.
39. Pakartotinai įvertinus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad Pratybų įsakyme aiškiai nurodoma, jog pareiškėjui tarnyba kareivinių režimu taikoma iki 2021 m. gegužės 28 d. (imtinai). Nei rašytiniais, nei žodiniais SP vado įsakymais pareiškėjui tarnybos kareivinių režimu laikotarpis nebuvo pakeistas į 2021 m. gegužės 27 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, šio esminę reikšmę bylai turinčio fakto nėra pagrindo konstatuoti ir remiantis kitais byloje surinktais bei ištirtais įrodymais (liudytojų parodymais).
40. Vertinant nustatytas aplinkybes paminėtina, kad LVAT 2023 m. liepos 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1915-415/2023, kurio 36 punkte įvertintos iš esmės analogiškos faktinės aplinkybės, susijusios su Pratybų įsakyme nustatytu tarnybos kareivinių režimu laikotarpiu, ir konstatuota, kad „esant tokiai teisinei padėčiai, kai galiojančiu Sausumos pajėgų vado įsakymu pareiškėjams kareivinių režimas nustatytas iki 2021 m. gegužės 28 d. (imtinai), Štabo ir aprūpinimo kuopos vado žodinis įsakymas apie pratybų pabaigą ir kareivinių režimo pareiškėjams panaikinimą (pakeitimą) nuo 2021 m. gegužės 27 d. (imtinai), tuo pačiu iš esmės pripažįstant įgaliojimų viršijimo teisinę situaciją, turi būti įrodytas taikant įsakymo teisėtumo prezumpcijos principą, kylantį iš Karo tarnybos statuto 25 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo, nustatančio, kad vado (viršininko) veiksmai turi atitikti aukštesniojo vado (viršininko) nustatytus tikslus; vadas (viršininkas) prisiima visišką atsakomybę už savo iniciatyva priimtus sprendimus. Teisėtumo prezumpcija suponuoja, kad taikomas aukščiausias įrodymų patikimumo konstatuojant faktus, patvirtinančius tokį kuopos vado žodinio įsakymo, keičiančio aukštesniojo vado įsakymą, turinį standartas“. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pastaruoju išaiškinimu nesivadovauti.
41. Vadovaujantis paminėtomis įrodinėjimui ir įrodymų vertinimui ginčo teisiniuose santykiuose taikytinomis taisyklėmis konstatuotina, kad byloje nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjo vadas S. S. savo žodiniu įsakymu nuo 2021 m. gegužės 27 d. panaikino (pakeitė) SP vado brg. Gen. R. V. įsakymu pareiškėjui iki 2021 m. gegužės 28 d. (imtinai) nustatytą kareivinių režimo tarnybą. Vadinasi, pareiškėjui 0,54 promilių girtumas buvo nustatytas vykdant tarnybą kareivinių režimu, todėl jam būnant kareivinių režimo teritorijoje, nepriklausomai nuo paros laiko ir to, ar tuo metu jis ilsėjosi ar vykdė konkrečias užduotis, biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) leidžiama etilo alkoholio koncentracija tarnybos metu turėjo neviršyti daugiau kaip 0,2 promilės. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai ir pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais buvo grindžiamas priešingas vertinimas, yra nepagrįsti.
42. Karo tarnybos statuto 116 punkte nustatyta, kad prieš išvykstant iš karinių pratybų (mokymų) vietos, karinių pratybų (mokymų) vadovas organizuoja karinių pratybų (mokymų) vietos sutvarkymą. Karinių pratybų (mokymų) vietos sutvarkymas laikytinas karinių pratybų (mokymų) dalimi. Nustatyta, kad pareiškėjas tarnavo Štabo ir aprūpinimo kuopoje, kuri, be kita ko, buvo atsakinga už Pratybų vietos apsaugą, kurioje tarnaujantys kariai, be kita ko, atsakingi už stovyklavietės pridavimą po pratybų. Pareiškėjas, daliai Pratybose dalyvavusių karių išvykus 2021 m. gegužės 27 d., kartu su dalimi kitų Pratybose dalyvavusių ŠAK karių pasiliko kareivinių režimo teritorijoje, kur 2021 m. gegužės 28 d. turėjo susitvarkyti Pratybų vietą ir priduoti palapines. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2021 m. gegužės 28 d. Pratybos pasibaigė visiems jose dalyvavusiems kariams, kad dėl to pareiškėjui nebegaliojo ir kareivinių režimas ir kad, todėl jis patikrinimo metu (t. y. 2021 m. gegužės 28 d. apie 0.20 val.) galėjo būti neblaivus. Priešingai, esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjui 2021 m. gegužės 28 d. Pratybos tęsėsi, todėl jis kareivinių režimo teritorijoje, nepriklausomai nuo paros laiko, privalėjo būti blaivus.
43. Kaip nepagrįsti atmetami pareiškėjo teiginiai, kad jo neblaivumą tikrino įgaliojimų neturintis asmuo. Šiuo aspektu paminėtina, kad krašto apsaugos ministro 2009 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-978 patvirtintame Asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo ir kontrolės krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 5 punkte nustatyta, kad krašto apsaugos sistemos institucijos, jos padalinio vadovas (viršininkas) ar jo įgaliotas asmuo, Lietuvos Respublikos arba tarptautinės operacijos karinio vieneto vadas ar jo įgaliotas asmuo (vadovo, vado įsakymu skiriamas asmuo), karo policininkai (toliau – atsakingi asmenys) turi teisę tikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmenis, išvardintus 5.1 – 5.3 punktuose, į kurių sąrašą patenka ir kariai. Pagal JVIB vado 2021 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. V-I patvirtintų Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono standartinių veiklos procedūrų 4.7.4 skyriaus 2.2 punktą bataliono vadas ar jo įgaliotas asmuo (bataliono vado įsakymu skiriamas asmuo), kuopų vadai, Štabo skyrių viršininkai bei juos pavaduojantys asmenys, karo policininkai ir bataliono budėtojas bei jo padėjėjas (toliau – atsakingi asmenys) turi teisę tikrinti karius, darbuotojus ir kitus teisėtai bataliono teritorijoje esančius asmenis dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad SP JVIB budėtojas ginčo atveju turėjo teisę tikrinti Pratybose, vykusiose šio bataliono teritorijoje, dalyvavusių karių, įskaitant pareiškėją, blaivumą.
44. Įvertinusi bylos duomenis teisėjų kolegija nenustatė teisinio pagrindo konstatuoti esminių procedūrinių pažeidimų jam atliekant patikrinimą dėl neblaivumo. Skirtingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad pareiškėjas nebuvo nušalintas nuo pareigų, neturi įtakos Įsakymo pagrįstumui bei teisėtumui.
45. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Tarnybinio patikrinimo išvada yra neteisėta dėl tarnybinį patikrinimą atlikusio ir tarnybinio patikrinimo išvadą surašiusio kpt. S. S. interesų konflikto. Tokia teismo išvada iš esmės grindžiama, vertinimu esą S. S. žodiniu įsakymu pakeitė pareiškėjui 2021 m. gegužės 28 d. taikytą tarnybos režimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad toks pirmosios instancijos teismo vertinimas pripažintas nepagrįstu, taip pat pakartotinai įvertinusi surinktus įrodymus, konstatuoja, kad nėra teisinių prielaidų pripažinti, jog atlikdamas tarnybinį patikrinimą jis kaip nors veikė savigynos interesais siekdamas atskleisti ne tikrąją reikalų padėtį, o juos pakreipti sau naudinga linkme ir pareiškėjų nenaudai. Kitos S. S. interesų konfliktą sudarančios aplinkybės nenustatytos.
46. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad „pareiškėjui pačiam imtis iniciatyvos ir išvykti atlikti medicininę apžiūrą nebuvo galimybės“ bei motyvais, kuriais ši išvada yra grindžiama, t. y. kad „teisė ne vėliau kaip per 1 valandą nuo tikrinimo pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą su prašymu savo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą pareiškėjui nebuvo išaiškinta“ ir kad „pareiškėjui pačiam imtis iniciatyvos ir išvykti atlikti medicininę apžiūrą nebuvo galimybės, kadangi J. T. nurodė, jog pareiškėjui (ir kitiems trims neblaiviems kariams) reikia laukti kol atvyks jį (juos) patikrinti karo policija. Karo policija karių neblaivumo perpatikrinimui neatvyko“. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad ginčui aktualios redakcijos Krašto apsaugos ministro 2009 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-978 patvirtinto Asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo ir kontrolės krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo 12 punkte nustatyta, kad „Asmuo turi teisę ne vėliau kaip per 1 valandą nuo tikrinimo, medicininės apžiūros atlikimo ar atsisakymo ją atlikti pačiam kreiptis į pageidaujamą ASPĮ [asmens sveikatos priežiūros įstaigą] su prašymu savo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Jeigu asmuo šio punkto nustatyta tvarka kreipiasi į ASPĮ [asmens sveikatos priežiūros įstaigą], jis privalo medicininės apžiūros aktą pristatyti KAS [krašto apsaugos sistemos] institucijos ar jos padalinio vadovui (viršininkui), karinio vieneto vadui tą pačią dieną, kurią jį gauna. Jei asmuo medicininės apžiūros aktą gauna po savo darbo dienos valandų ar ne darbo dieną, jis privalo aktą pristatyti kitą darbo dieną“. Byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjas būtų išreiškęs norą tokia teise pasinaudoti ir kad tokia teise jam būtų trukdoma pasinaudoti.
47. Remiantis Drausmės statuto 38 straipsnio 1 dalimi, atleidimas iš tarnybos yra drausminė nuobauda, skiriama kariui už šiurkštų drausmės pažeidimą. Drausmės statuto 67 straipsnyje, kaip šiurkštus drausmės pažeidimas pripažįstamas neblaivaus kario buvimas tarnybos metu. Profesinės karo tarnybos karys už tokią veiką atleidžiamas iš tarnybos. Drausmės statutas dėl tokios veikos profesinės karo tarnybos kariui nenumato jokių alternatyvių drausminių nuobaudų, t. y. už tokį šiurkštų drausmės pažeidimą PKT kariai yra atleidžiami iš tarnybos. Kadangi pareiškėjas buvo PKT karys, dėl neblaivumo karo tarnybos metu jis teisėtai atleistas iš tarnybos. Skirtingai nei teigia pareiškėjas, nagrinėjamu atveju atleidimas iš PKT yra proporcinga ir adekvati drausminė nuobauda. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Įsakymą.
48. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Įsakymą, pareiškėjo apeliacinis skundas. Kuris grindžiamas argumentais, susijusiais su esą netinkamai išspręstais iš Įsakymo neteisėtumo išvestiniais klausimais. Kartu paminėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
49. Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.). Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o atsakovų Ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, apeliacinis skundas tenkinamas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjos skundą atmesti. Atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo D. G. apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo D. G. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Gintaras Kryževičius
Beata Martišienė