Civilinė byla Nr. e2-1189-374/2020

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02040-2019-3

                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 

                                                                         1.3.5.1.; 1.3.5.5.; 1.3.5.7.; 3.2.6.1.

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S  

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 20 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Gustienė,

sekretoriaujant R. K.,

dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui E. R.,

            viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. paslaugų įmonės ieškinį atsakovui R. R. dėl darbo užmokesčio priteisimo.

            Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas, patikslinęs reikalavimus, teismo prašo išnagrinėti ieškovo ir atsakovo R. R. darbo ginčą dėl teisės, nustatant, jog atsakovui nepriklauso darbo užmokestis sumoje – 2202,92 Eur ir 1144,48 Eur netesybos už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2019 m. vasario 1 d. iki kovo 8 d. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nei ieškovo atstovas - advokatas teismo posėdyje nedalyvavo, ieškovo atstovas S. S. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, dėl S. S. ligos, prie prašymo pateikė medicininę pažymą.

3.       Ieškovas pareiškime peržiūrėti sprendimą už akių nurodo, kad ieškovo atstovas negalėjo ir negali paaiškinti šalių rengtų darbo dokumentų, vykdytos apskaitos ir atliktų duomenų pakeitimo pagrindų, kad teismas būtų galėjęs juos objektyviai ir nešališkai vertinti. Ieškovas pažymėjo, kad byloje nebuvo įvertinti visi surinkti įrodymai, tame tarpe ir duomenys apie fiksuotus pranešimus Sodrai, kurie nėra nuginčyti ar paneigti, todėl, ieškovo nuomone, šiai dienai galiojantys bei liudija prievolių atsakovui nebuvimą. Ieškovo manymu, faktus lemiančius duomenų įrašus byloje buvo galima vertinti tik išklausius ginčo šalis gyvai, tame tarpe išanalizavus duomenis, liudijančius ar asmuo vykdė darbo veiklą ar ne, bei kokie įrodymai patvirtina ar paneigia šių faktų buvimą.

4.       Ieškovas taip pat įsitikinęs, kad darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės nebuvo atsakovo nustatyta tvarka ir terminais ginčytas, kaip neginčijo ir pačios atleidimo iš darbo procedūros. Ieškovo nuomone, teismas neturi teisės savo iniciatyva vertinti šio klausimo, o atsakovo nuomonė, nurodyta atsiliepime, negali būti prilyginama priešieškiniui ar savarankiškiems reikalavimams. Todėl, ieškovo teigimu, teismas peržengė ieškovo pareikšto ieškinio ribas ir argumentaciją, bei konstatavo faktus, kurių vertinimas nebuvo net suformuluotas procesiniais dokumentais iš atsakovo pusės.

5.       Atsakovo atstovas advokatas E. R. prašo bylą nagrinėti ieškovo atstovams nedalyvaujant, nes, jo teigimu, ieškovas visose bylose teikia analogiškus prašymus, tuo vilkindamas bylos nagrinėjimą. Atstovo teigimu, papildomus rašytinius įrodymus ieškovas turėjo galimybę pateikti anksčiau.

            Teismas

k o n s t a t u o j a :

            ieškinys atmestinas.

6.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ne pirmą kartą prašo atidėti bylos nagrinėjimą, nepateikia jokių naujų rašytinių įrodymų, ieškovas – juridinis asmuo, turintis savo atstovą advokatą, kuris taip pat be jokios pateisinamos priežasties į teismo posėdį neatvyko, todėl byla nagrinėtina ieškovo atstovams nedalyvaujant (CPK 246 str.).

7.       Nustatyta, kad teismas, 2019-12-05 priėmė sprendimą už akių, ieškovas 2019-12-30 pateikė pareiškimą peržiūrėti sprendimą už akių, teismas 2020-01-07 nutartimi ieškovo pareiškimą priėmė ir nustatė atsakovui 14 d. terminą pateikti atsiliepimui į pareiškimą. Atsakovas nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas 2020-01-23 nutartimi 2019-12-05 priimtą sprendimą už akių panaikino.

8.       Nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į Kauno darbo ginčų komisiją, kuri 2019-05-22 sprendimu Nr. DGKS-2927 nusprendė išieškoti iš S. S. paslaugų įmonės (įm.k. (duomenys neskelbtini) R. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019-02-01 iki 2019-03-08 – 2202,92 Eur, ir netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką - 1144,48 Eur.

9.       Ieškovas S. S. paslaugų įmonė, nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad darbo ginčų komisija rėmėsi tik vienu šaltiniu kaip įrodymų byloje, patvirtinančiu, kad atsakovui nebuvo išmokėtas jam priklausantis darbo užmokestis – Sodros duomenimis ir visiškai ignoravo ieškovo pateiktus duomenis. Šie duomenys, ieškovo nuomone, patvirtina aplinkybę, kad atsakovui nepriklausė pagrindiniai mokėjimai, kiek priklausė mokėti už atliktas darbo funkcijas.

10.       Ieškovas naujų įrodymų nepateikė, pripažino, kad teismas spręsdamas ginčą turėtų vadovautis Darbo ginčų komisijai pateiktais rašytiniais įrodymais. Ieškovo argumentas, kad faktus lemiančius duomenų įrašus byloje buvo galima vertinti tik išklausius ginčo šalis gyvai, vertintinas kritiškai. Ieškovui ir jo atstovams buvo sudarytos visos sąlygos tinkamai atstovauti įmonę byloje, pateikti papildomus įrodymus bei žodžiu pasisakyti ir paaiškinti aplinkybes. Kaip minėta, nei vienas ieškovo atstovas byloje nedalyvavo, ieškovas – juridinis asmuo, įmonė, kuri negali nei sirgti, nei turėti kitų fiziniams asmenims būdingų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, įmonės interesus atstovavo advokatas D. V., kuris taip pat teismo posėdžiuose nedalyvavo ir apie neatvykimo priežastis teismui nepranešė.

11.       Darbo sutartis yra dviejų šalių susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą, paklusdamas nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

12.       Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad darbdavys – S. S. paslaugų įmonė neatsiskaitė su atleidžiamu iš darbo darbuotoju – atsakovu, t. y. savo pareigos pagal darbo sutartį darbuotojui neįvykdė. Ieškovo nuomone, atsakovas aptariamu laikotarpiu – nuo 2019-02-01 iki 2019-03-08 nebuvo darbe, jam buvo žymimos pravaikštos, šią aplinkybę patvirtina pateiktas „Raštas pagal faktą dėl R. R. neatvykimo į darbą“. 

13.       Kilus darbdavio ir darbuotojo ginčui dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo fakto, vadovaujantis CPK 178 straipsniu ir DK 214 straipsnio 3 dalimi, pareiga įrodyti, kad su atleistu darbuotoju atsiskaityta, tenka darbdaviui, nagrinėjamu atveju – ieškovui.

14.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo pateiktas „Raštas pagal faktą dėl R. R. neatvykimo į darbą“ yra surašytas po atsakovo R. R. atleidimo iš darbo: atsakovas iš darbo atleistas 2019-03-08, raštas surašytas – 2019-03-12, ir pasirašytas trijų asmenų, kurių visų pavardės – kaip ir įmonės vadovo – S. (S. S., J. S., D. S.).

15.       Minėtame rašte teigiama, kad atsakovui neatvykus į darbą be pateisinamos priežasties daugiau nei vieną darbo dieną ir tuo šiukščiai pažeidus darbo drausmę, spręstinas klausimas dėl darbo santykių su darbuotoju nutraukimo LR DK 58 str. 3 d. 1 punkto pagrindu (dėl darbuotojo kaltės). Sutinkamai su 2018-01-31 Darbo sutarties Nr. 90, sudarytos su atsakovu R. R., įrašu apie darbo sutarties pasibaigimą, darbo sutartis su atsakovu R. R. pasibaigė darbuotojo prašymo pagrindu, pagal LR DK 55 str. 1 d.

16.       Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyta nuomone, kad darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės yra reglamentuotas DK 58 straipsnyje. Darbo sutarties nutraukimo minėto straipsnio pagrindu tvarką detaliai reglamentuoja imperatyvios kodekso normos. Reikalaujama, kad darbdavys turėtų visapusišką informaciją apie darbuotojo padarytą pažeidimą, todėl darbdavys privalo reikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo. Reikalavime nurodytas paaiškinimo pateikimo terminas turi būti protingas, vadinasi, turi būti atsižvelgiama į darbuotojo nebuvimą darbe, administracijos darbo laiką, galimybes patikrinti faktų teisingumą. Darbuotojas savo paaiškinimą turi pateikti raštu darbdavio nurodytam asmeniui (arba nurodytu adresu); rašytiniam pateikimui prilyginamas ir dokumento pateikimas įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis. Tokias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų byloje nepateikta.

17.       Aplinkybę, kad ieškovas – darbdavys neatsiskaitė su atleidžiamu iš darbo darbuotoju – atsakovu R. R., patvirtina ir pats ieškovas, teigdamas, kad atsakovas nebuvo darbe be pateisinamos priežasties, todėl jam nebuvo pagrindo už neatliktas darbo funkcijas mokėti. Kaip aptarta aukščiau, ieškovo pateikiami rašytiniai įrodymai – darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, po atsakovo atleidimo iš darbo surašytas raštas dėl R. R. neatvykimo į darbą, įtikinamai nepatvirtina ieškovo nurodytų aplinkybių.

18.       Tokiu būdu, aukščiau nustatytos aplinkybės ir byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas – darbdavys neišmokėjo darbuotojui – atsakovui R. R. darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2019-02-01 iki 2019-03-08 – 2202,92 Eur (iš informacijos apie valstybinį socialinį draudimą matyti, kad ieškovo draudžiamosios pajamos ginčo laikotarpiu: 2019 m. vasario mėn. - 1055,78 Eur, kovo mėn. - 1147,14 Eur), tuo pažeidė darbo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl ieškinys šioje dalyje laikytinas neįrodytu ir dėl šių priežasčių netenkintinas (DK 146 str. 2 d.).

19.       Atsakovas prašė darbo ginčų komisijos priteisti iš ieškovo netesybas, nes darbdavys, atleidžiant atsakovą iš darbo su juo neatsiskaitė.

20.       LR DK 146 str. 2 d. numato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju ne vėliau, kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, jeigu darbdavys ir darbuotojas nesusitarė kitaip. DK 147 str. 2 d. numatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Netesybų apskaičiavimo pagrįstumui privalomai turi būti nustatytos šios aplinkybės: 1) vėlavimo išmokėti su darbo santykiais susijusias išmokas faktas; 2) pavėluotai išmokėtos sumos dydis; 3) laikotarpis, už kurį yra skaičiuojamos netesybos; 4) darbo sutarties (ne)galiojimas, kurių visuma leidžia spręsti dėl atitinkamos DK 147 straipsnio nuostatos taikymo. (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-663-967/2020). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog DK 147 straipsnio 2 dalis nustato kompensuojamąjį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501-701/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama būtinybė užtikrinti proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovas-darbdavys su darbuotoju-atsakovu nėra atsiskaitęs iki šiol, todėl netesybų suma būtų – 4478,40 eurų. Todėl, įvertinus proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principus, spręstina, kad nekeistina priteistina Darbo ginčų komisijos apskaičiuota netesybų suma. Visos privalomos netesybų apskaičiavimui nustatyti aplinkybės egzistuoja, todėl DK 147 straipsnio nuostatos šiuo atveju taikytinos.

21.             Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1891-253/2019).

22.       Kaip minėta, ieškovo su atsakovu darbo santykiai baigėsi 2019-03-08, darbdavys iki šiol su darbuotoju neatsiskaitė, t.y. daugiau nei 6 mėn., todėl tenkintinas atsakovo reikalavimas dėl netesybų priteisimo. Iš informacijos apie valstybinį socialinį draudimą matyti, kad atsakovo draudžiamosios pajamos ginčo laikotarpiu: 2019 m. vasario mėn. - 1055,78 Eur, kovo mėn. - 1147,14 Eur., į Darbo ginčų komisijos bylą pateiktas atsakovo prašymas, jog jis sutinka, kad pilnas atsiskaitymas bus sumokėtas iki 2019-03-20, todėl komisija netesybas skaičiavo nuo 2019-03-20 iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos - 2019-05-29, už 46 d. po 24,88 Eur (ieškovo vienos dienos darbo užmokestis), todėl iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 1144,48 eurų netesybų. Darbo ginčų komisijos sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistu, o ieškinys šioje dalyje atmestinas.

23.       Ieškovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teigė, kad teismas peržengė ieškovo pareikšto ieškinio ribas ir argumentaciją. Darbo bylos – viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų: įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2005; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011). Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis); savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrąjį atsakovą, jeigu nustato, kad darbuotojo ieškinys pareikštas ne tam asmeniui (CPK 414 straipsnio 2 dalis); byloje pagal darbuotojo ieškinį, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 straipsnis); darbuotojui pareiškus vieną iš įstatymuose nustatytų alternatyvių reikalavimų, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymų nustatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 418 straipsnis) ir pan. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-663-967/2020). Pažymėtina, kad, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 414 str. 3 d. bei 417 str., teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus ir taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojų teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Šiuo atveju, teismas ieškinio ribų neperžengė ir dėl papildomų reikalavimų sprendimo nepriima.

24.       Kiti šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

25.       Sutinkamai su LR CPK 282 str. 2 d. 2 p., sprendimas dalyje dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio išmokėjimo vykdytinas skubiai.

26.        Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr.1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, šioje byloje susidariusios mažiau nei 5 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo valstybei nepriteistinos.  

            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-289 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

            ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo S. S. paslaugų įmonės (įm.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019-02-01 iki 2019-03-08 – 2202,92 Eur (du tūkstančius du šimtus du eurus 92 ct) ir netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką – 1144,48 Eur (vieną tūkstantį šimtą keturiasdešimt keturis eurus 48 ct).

Sprendimą dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio – 1055,78 Eur (vienas tūkstantis penkiasdešimt penki eurai 78 ct) išmokėjimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja               (pasirašyta elektroniniu parašu)        Rūta Gustienė