Civilinė byla Nr. e2-728-555/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00165-2017-8 

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.8.9.; 2.6.8.10.; 2.6.8.12.; 2.6.10.5.1.;

2.6.18.1.; 2.6.18.6.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litmontažas“ atstovui advokatui V. A., 

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Staklyno servisas“ atstovui advokatui L. M. ir atstovui T. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litmontažas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Staklyno servisas“ dėl skolos, nuostolių ir palūkanų priteisimo, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Staklyno servisas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Litmontažas“ dėl vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų dalies pripažinimo negaliojančiais, patirtų nuostolių atlyginimo ir delspinigių priteisimo, ir

n u s t a t ė:

ieškovė UAB „Litmontažas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Staklyno servisas“ 30 840,88 Eur skolą už atliktus darbus, 19 380,00 Eur skolą už prastovas, 5 590,20 Eur žalos atlyginimo bei už papildomai atliktus darbus, šešis procentus dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodo, kad 2016 m. rugsėjo 27 d. tarp jos ir atsakovės UAB „Staklyno servisas“, atsižvelgiant į atsakovei pateiktą Komercinį pasiūlymą, buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės poreikį atsiųsti kvalifikuotus, turinčius atitinkamą kvalifikaciją darbuotojus į atsakovės pateiktą darbo vietą Lenkijoje, atlikti Komerciniame pasiūlyme ir Sąmatoje nurodytus darbus (Sutarties 1.2. punktas). Sutarties 3.1. punkte buvo nustatyta bendra sutarties kaina – 53 500,00 Eur, o pagal sutarties 4.1. punktą atsakovė įvykdė pareigą sumokėti ieškovei 30 procentų avansą (16 050,00 Eur). Po atitinkamų darbų atlikimo ieškovė pateikė atsakovei atliktų darbų aktus, pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę per 2016 spalio mėn. bei apmokėjimui 2016 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą LIT serija Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 30 384,51 Eur sumai (atėmus dalį sumokėto avanso). Aktuojama buvo 80 procentų darbų vertės, nes su atsakove buvo sutarta, jog likę 20 procentų darbų bus užaktuota vėliau, pateikiant galutinį atliktų darbų aktą, dėl to PVM sąskaitoje-faktūroje užskaitoma sumokėto avanso suma sudarė 30 procentų nuo PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos atliktų darbų kainos (43 406,44 Eur*30 proc. = 13.021,93 Eur). Už atliktus darbus atsakovė privalėjo sumokėti per 30 dienų nuo darbų priėmimo ir teisingos PVM sąskaitos-faktūros išrašymo darbų priėmimo-perdavimo akto data (Sutarties 4.2. punktas), tačiau atsakovė atliktų darbų aktuose pasirašyti atsisakė bei sutartyje nustatytu terminu PVM sąskaitos-faktūros neapmokėjo. Po atliktų darbų aktų atsakovei perdavimo, atsakovė 2016 m. lapkričio 4 d. informavo ieškovę apie reikalavimą nedelsiant nutraukti sutartį dėl tariamai pavėluotai, netinkamai ir ne iki galo atliktų darbų. Atsakovei nutraukus sutartį, ieškovė neturėjo galimybės objekte atlikinėti jokių darbų, todėl 2017 m. sausio 23 d. atsakovei pateikė apmokėjimui atliktų darbų aktą (20 proc. likutis, susijęs su suspausto oro sistemos darbais) bei PVM sąskaitą-faktūrą  LIT serija Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 3 484,44 Eur sumai (neskaitant PVM). Ieškovė įrodinėja, jog šiai dienai yra atlikta darbų už 46 890,88 Eur (suspausto oro linija – 17 422,20 Eur (100 proc. užbaigtumas) + vandens linijos (sistemos) montavimas – 12 201,28 Eur + dujų vamzdžių (sistemos) montavimas – 4 245,60 Eur (100 proc. baigtumas) + šokolado ir tešlos linijos montavimas – 9 989,60 Eur + vamzdžių estakados (pakloto) montavimas – 3 032,20 Eur (100 proc. užbaigtumas) = 46.890,68 Eur). Atėmus iš nurodytos sumos atsakovės sumokėtą avansą, t. y. 16 050,00 Eur, už nurodytus darbus bei išrašytas PVM sąskaitas-faktūras neapmokėta suma sudaro 30 840.88 Eur (46 890,88 Eur–16 050,00 Eur = 30 840,88 Eur). Tuo tarpu atsakovė pripažįsta skolą pagal atliktų darbų aktą Nr. 1 ir Nr. 5, todėl ieškovė laiko, kad reikalavimas priteisti skolą pagal atliktų darbų aktą Nr. 1 ir Nr. 5 yra įrodytas ir ginčo tarp šalių, dėl nurodytų atliktų darbų aktų bei jų pagrindu susidariusio įsiskolinimo dydžio (20 454,50 Eur), nėra. Ieškovė teigia, kad ji atliko visus atliktų darbų akte Nr. 2 nurodytus darbus, kurie iš esmės buvo detalizuoti atsakovei pateiktame komerciniame pasiūlyme, t. y. sumontavusi vandens liniją, kuri sudaro apie 120 km, be to, vandens linijos montavimo darbai buvo baigti laiku, t. y. jau 2016 m. spalio 24 d. (pirmadienį). Ieškovė pagal atliktų darbų aktus Nr. 3 ir Nr. 4 taip pat yra sumontavusi visą kiekį vamzdžių, kurie buvo nurodyti ieškovės atsakovui pateiktame komerciniame pasiūlyme, o visi ginčo objekte vėlavimai buvo dėl pačios atsakovės nesavalaikiai pateiktos vamzdžių estakados, ant kurios ir montuojami visi vamzdžiai, tame tarpe ir dujų vamzdis.

Ieškovė įrodinėja ir tai, kad laikotarpiais nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. iki 2016 m. spalio 6 d., nuo 2016 m. spalio 10 d. iki 2016 spalio 12 d., nuo 2016 m. spalio 18 d. iki 2016 m. spalio 20 d., nuo 2016 spalio 22 d. iki 2016 m. spalio 24 d. ir nuo 2016 m. spalio 30 d. iki 2016 m. spalio 31 d. dėl atsakovės kaltės ji patyrė prastovas ginčo objekte, už kurias mokėtina suma sudaro 19 380,00 Eur. Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovės kaltės vėluojant pristatyti atitinkamas medžiagas į objektą, jos darbuotojai negalėjo atlikti atitinkamų darbų, juolab, jog pati atsakovė ieškovę informavo apie tai, jog medžiagos bus pristatytos vėliau. Šiuo atveju būtent ieškovės darbuotojų nebūvimas objekte atitinkamomis dienomis buvo sąlygotas ne dėl jos, bet dėl atsakovės kaltės, tuo tarpu „Solid security“ žiniaraštis yra neinformatyvus ir nepaneigia fakto, kad ieškovė dėl atsakovės kaltės patyrė prastovas. Ieškovė taip pat teigia, kad į objektą buvo atvežusi savo medžiagas, reikalingas sutartyje numatytiems darbams atlikti, todėl reikalauja už šias medžiagas ir jų transportavimą sumokėti 3 300,00 Eur plius PVM, taip pat reikalauja sumokėti 1 320,00 Eur plius PVM už ieškovės darbuotojų nuomą, iš viso 5 590,20 Eur. 2017 m. sausio 23 d. atsakovei ieškovė pateikė aktą Nr. 1 bei apmokėjimui PVM sąskaitą-faktūrą LIT serija Nr. (duomenys neskelbtini) už medžiagų, jų transportavimą bei papildomus darbus bendrai 5 590,20 Eur sumai, tačiau atsakovė šios PVM sąskaitos-faktūros neapmokėjo.

Atsakovė UAB „Staklyno servisas“ su ieškiniu sutinka iš dalies ir prašo atmesti ieškovo ieškinį dalyje dėl 42 356,34 Eur skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taip pat prašo priteisti jai iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė sutinka, jog ieškovė atliko darbų pagal atliktų darbų aktus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 iš viso už 29 504,74 Eur, ir įvertinusi jos sumokėtą avansą, teigia, kad ieškovei turėtų sumokėti 13 454,74 Eur, tačiau dėl ieškovės kaltės ji Lenkijoje esančiame objekte patyrė nuostolių, kuriuos turi atlyginti ieškovė. Atsakovė taip pat pareiškia, kad nepagrįsti ir neįrodyti ieškovės reikalavimai priteisti iš jos 19 380,00 skolą už prastovas, 5 590,20 Eur žalos atlyginimo už papildomai atliktus darbus ir atitinkamai išvestiniai reikalavimai priteisti šešis procentus procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė UAB „Staklyno servisas“ taip pat kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiais atliktų darbų aktą Nr. 2 už 2016 m. spalio mėn. atliktus darbus dalyje dėl 80 procentų darbų atlikimo, atliktų darbų aktą Nr. 3 už 2016 m. spalio mėn. atliktus darbus dalyje dėl 34 procentų darbų atlikimo, atliktų darbų aktą Nr. 4 už 2016 m. spalio mėn. atliktus darbus dalyje dėl 80 procentų darbų atlikimo, priteisti 52 650,24 Eur nuostolių, patirtų sumokant už ieškovės neatliktus darbus, 20 520,00 Eur nuostolių, patirtų sumokant baudą užsakovui už vėlavimą atlikti darbus, 1 424,76 Eur nuostolių, patirtų sumokant tiekėjams už ieškovo neapmokėtas sąskaitas, 9 250,78 Eur nuostolių, patirtų sumokant darbuotojams atlyginimus, 300,00 Eur baudą dėl ieškovo neblaivaus darbuotojo sulaikymo objekto teritorijoje, 11 400,00 Eur delspinigių už darbų atlikimo termino praleidimą, iš viso: 95 545,78 Eur, priteisti šešis procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė nurodo, kad 2016 m. rugsėjo 27 d. sudarytoje sutartyje numatyti rangos darbai, kuriuos turėjo atlikti ieškovė, buvo detalizuoti sutarties prieduose – 2016 m. rugsėjo 25 d. Komerciniame pasiūlyme ir 2016 m. rugsėjo 25 d. pasiūlymo suvestinėje, kurie yra: suspausto oro sistemos montavimas; vandens sistemos montavimas; dujų sistemos montavimas; šokolado ir tešlos linijų montavimas; vamzdžių estakados montavimas. Ieškovei pateikus atliktų darbų aktus, reikalaudama juos pasirašyti, 2016 m. lapkričio 4 d. atsakovė ieškovei pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad sutinka priimti atliktus darbus tik pagal atliktų darbų aktą Nr. 1 ir Nr. 5, tuo pačiu pažymėjo, kad darbai atlikti pažeidžiant darbų atlikimo terminus, yra atlikti su trūkumais, o kai kurie darbai iš viso nėra užbaigti. Minėtoje pretenzijoje taip pat nurodė, kokia apimtimi buvo atlikti darbai nurodyti atliktų darbų aktuose Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4, kokius nuostolius atsakovė patyrė dėl ieškovės kaltės ir pareikalavo nutraukti sutartį. Atsakovė pažymi, kad ieškovė vienašališkai yra pasirašiusi atliktų darbų aktus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5. Atsakovė sutinka, kad ieškovė pagal atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 5 atliko darbų, kurių bendra vertė 20 454, 50 Eur (17 422,30 Eur. + 3 032,20 Eur.), tačiau šie darbai buvo atlikti pavėluotai, pažeidžiant sutartyje nurodytus darbų atlikimo terminus, dėl ko atsakovė patyrė nuostolių. Taip pat sutinka, kad ieškovė atliko 20 procentus atliktų darbų akte Nr. 2 nurodytų vandens sistemos montavimo darbų už 3 050,32 Eur, pagal atliktų darbų aktą Nr. 3 atliko 66 procentus darbų, kurių bendra vertė 3 502,62 Eur (5 307,00 Eur*66 proc.), o pagal atliktų darbų aktą Nr. 4 atliko 20 procentus darbų, kurių bendra vertė 2 497,40 Eur (12 487,00 Eur*20 proc.), tačiau šie darbai buvo atlikti pavėluotai, pažeidžiant sutartyje nurodytus darbų atlikimo terminus, taip pat atlikti nekokybiškai ir sąlygojo atsakovės nuostolius. Atsakovė įrodinėja, kad ieškovė neatliko visų pagal rangos sutartį priklausančių atlikti darbų, dalį atliko su trūkumais, kurių neištaisė, kas lėmė būtinybę samdyti kitus subrangovus, kurie pabaigtų rangos darbus bei ištaisytų ieškovės paliktus darbų trūkumus. Atsakovė teigia, kad už ieškovės neatliktus rangos darbus ji sumokėjo kitiems subrangovams iš viso 52 650,24 Eur, užsakovui 20 520,00 Eur baudą už vėlavimą atlikti darbus, 1 424,74 Eur už ieškovę Lenkijos kompanijai STALREX, 9 250,78 Eur atsakovės samdytiems darbuotojams, todėl šios sumos turi būti priteistos iš ieškovės. Be to, pagal sutartį ieškovė rangos darbų nustatytu terminu neatliko, todėl turi sumokėti 11 400,00 Eur delspinigių už rangos darbų atlikimo termino praleidimą.

Ieškovė prašo priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nesutinka su atsakovės įrodinėjamomis aplinkybėmis, jog ji yra atlikusi tik 20 procentų atliktų darbų akte Nr. 2 nurodytų darbų, taip pat, kad yra atlikusi tik 66 procentus ir 20 procentų atliktų darbų akte Nr. 3 ir Nr. 4 nurodytų darbų. Ieškovė pažymi, jog iš byloje esančių duomenų nėra aišku kokiais kriterijais ir kokia metodika remiantis buvo išvesti būtent tokie procentai. Atsakovė nebendradarbiavo su ieškove ir apie jokius trūkumus jos neinformavo, priešingai ieškovė yra atlikusi visus darbus laiku ir kokybiškai. Iš byloje esančių įrodymų nėra aišku, kokių būtent neva ieškovės neatliktų darbų daliai pabaigti buvo samdyti subrangovai. Ieškovė teigia, kad ji visus savo darbus atliko ta apimtimi, kuri nurodyta atliktų darbų aktuose, todėl būtent atsakovei kyla pareiga apmokėti sutartimi numatytus darbus. Darbai atlikti laiku, todėl jai taip pat negali būti skaičiuojami ir delspinigiai. Be to, iš byloje esančios rangos sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir Mieszko S.A., matyti, kad joje yra aibė kitų darbų, kurių ieškovė neturėjo pareigos atlikti, galimai darbai buvo vėluojami atlikti kitų subrangovų, o ne ieškovės. Byloje taip pat nėra duomenų ir įrodymų apie tai, kad būtent dėl ieškovės kaltės atsakovė patyrė prašomus priteisti nuostolius. Tuo tarpu STALREX išrašytos sąskaitos atsakovei už prekes, patvirtinta, kad būtent tarp atsakovės ir Lenkijos kompanijos susiklostė sutartiniai pirkimo-pardavimo santykiai ir ieškovė nėra atsakinga už šias išlaidas. Ieškovė taip pat nėra atsakinga iš už atsakovės išlaidas samdant 2 darbų vadovus sukoordinuoti 3 komandas, skirstyti ir kontroliuoti darbus, tiekti medžiagas, kadangi nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės patirtų nuostolių ir neva neteisėtų ieškovės veiksmų – nepriklausomai nuo to ar atsakovė, ar kitas subjektas objekte būtų atlikęs darbus, atsakovės darbuotojai būtų pasamdyti ir dėl to atsakovė būtų patyrusi atitinkamas sąnaudas. Ieškovė nesutinka ir su reikalavimu priteisti baudą dėl neva neblaivaus jos darbuotojo. Pažymi, kad į bylą pateiktas Lenkijos bendrovės Mieszko S.A. raštas apie galimai užfiksuotą neblaivaus darbuotojo atvykimo į darbą faktą, nėra oficialus įrodymas, patvirtinantis, kad iš tiesų ieškovės darbuotojas į darbą atvyko neblaivus. Tuo tarpu byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jos darbuotojas buvo neblaivus atsakovės teritorijoje, ar koks buvo nustatytas tikslus neblaivumas.

Ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies

Tiek ieškovė UAB ,,Litmontažas“ savo reikalavimą priteisti skolą už atliktus statybos ir papildomus darbus, prastovas ir nuostolius už panaudotas medžiagas, tiek atsakovė UAB ,,Staklyno servisas“ reikalavimus dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, nuostolių priteisimo kildina iš jų 2016 m. rugsėjo 27 d. sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) netinkamo vykdymo. Šia sutartimi ieškovė (vykdytojas) įsipareigojo pagal atsakovės (užsakovo) poreikį atsiųsti kvalifikuotus darbuotojus į užsakovo pateiktą darbo vietą Lenkijoje (Sutarties 1.1. p.) bei įsipareigojo atlikti Komerciniame pasiūlyme ir Sąmatoje nurodytus darbus. Rangos darbai buvo detalizuoti sutarties priede Nr. 1, Komerciniame pasiūlyme, sudarytame 2016 m. rugsėjo 25 d., aprašytame sutarties priede Nr. 2, mašinų išdėstymo plane Raciborgo gamybinėje salėje, sąmatoje. Šalys pripažįsta, kad ieškovė sutartimi įsipareigojo atlikti suspausto oro sistemos, vandens sistemos, dujų sistemos, šokolado ir tešlos linijų, vamzdžių estakados montavimo darbus. Sutarties 3.1. punkte buvo nustatyta bendra sutarties kaina – 53 500,00 Eur, o Sutarties 4.1. punktu atsakovė įsipareigojo per tris dienas nuo sutarties pasirašymo sumokėti ieškovei  30 procentų avansą nuo sutartinės kainos (16 050,00 Eur).

Šalys sutarties nuostatose aptarė sutarties vykdymo terminus. Pagal sutarties 5.1. punktą ieškovė įsipareigojo darbus pradėti 2016 m. rugsėjo 28 d.  ir komunikacijų lovelių montavimo darbus baigti 2016 m. spalio 10 d., I linijai priklausančių komunikacijų ir įrangos montavimo darbus baigti iki 2016 m. spalio 21 d. bei II linijai priklausančių komunikacijų ir įrangos montavimo darbus baigti 2016 m. lapkričio 14 d.

Dėl ieškovės UAB ,,Litmontažas“ ieškinio

Atliktų darbų priėmimas reglamentuotas sutarties 10 punkte, kuriame nurodyta, jog atliktus darbus priima užsakovo įgaliotas asmuo, pasirašydamas darbų priėmimo-perdavimo aktą (Sutarties 10.1 p.). Darbai laikomi priimtais, jei jie užbaigti ir priėmimo metu nenustatyti defektai (Sutarties 10.2 p.), darbų nepriėmus dėl vykdytojo kaltės arba pastebėjus darbų trūkumus privalėjo būti organizuojama pakartotinė darbų perdavimo-priėmimo procedūra (Sutarties 10.3,4 p.).

Ieškovė laikosi pozicijos, kad iki 2016 m. spalio 31 d. atliko darbus bei pateikė atsakovei atliktų darbų aktus bendrai 43 406,44 Eur sumai bei išskaičiavusi iš mokėtinos sumos sumokėtą avansinę įmoką, apmokėjimui už atliktus darbus pateikė PVM sąskaitą-faktūrą 30 384,51 Eur sumai. Atsakovė tvirtino priešingai, teigdama, kad 2016 m. spalio 31 d. ieškovės darbuotojai, nepateikę jokio paaiškinimo, sustabdė darbus ir išvyko iš objekto Lenkijoje nebaigę sutartyje numatytų darbų, atliktų darbų aktus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ieškovė atsakovei pateikė 2016 m. lapkričio 1 d. 2016 m. lapkričio 4 d. atsakovė pateikė ieškovei pretenziją, kurioje nurodė, kad sutinka priimti atliktus darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 1 ir atliktų darbų aktą Nr. 5, nors ir darbai atlikti pažeidžiant darbų atlikimo terminus, be to, atlikti su trūkumais. Atsakovė šioje pretenzijoje taip pat nurodė kokia, jos- atsakovės vertinimu, apimtimi buvo atlikti darbai, nurodyti atliktų darbų aktuose Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4, kokius nuostolius patyrė atsakovė dėl ieškovės kaltės bei pareiškė reikalavimą dėl sutarties nutraukimo.

Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo pradėti darbų priėmimą nedelsiant po rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; kt.). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų.

Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.).

Užsakovas, nutraukęs sutartį po sutarties nutraukimo privalo priimti faktiškai atliktus darbus ir už juos sumokėti, t. y. įstatyme nustatyta, kad rangovas tokiais atvejais turi teisę reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai nutraukiama rangos sutartis dėl to, jog rangovas darbą vykdo ne laiku, užsakovas turi teisę likusiems darbams atlikti sudaryti kitą rangos sutartį, prieš tai priėmęs jau atliktus darbus. Rangovas tokiu atveju turi teisę reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 straipsnis). Kai rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato perdavimo, faktiškai atlikti darbai priimami ta pačia tvarka, kaip ir galutinis darbų rezultatas. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta užsakovo pareiga nedelsiant pradėti darbų priėmimą po to, kai jis gauna rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Atnaša“ v. Vilnius savivaldybės administracija, byla Nr. 3K-3-235/2005). Taigi darytina išvada, kad, net ir nutraukus rangos sutartį dėl rangovo kaltės, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Taigi ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl skolos priteisimo, privalėjo įrodyti, kad aktuose nurodytus darbus ji atliko, o atsakovė įrodyti, jog aktai sudaryti nepagrįstai, t. y. juose nurodyti darbai neatlikti arba atlikti netinkamai.

Nagrinėjamoje byloje šalys pripažįsta, kad sutartiniai santykiai faktiškai nutrūko 2016 m. spalio 31 d. ieškovei neatlikus visų sutartyje numatytų darbų. Atsakovė pripažįsta, kad ieškovė atliko suspausto oro sistemos montavimo darbus, kurių vertė – 17 422,30 Eur, ir kurių atlikimas fiksuotas atliktų darbų aktu Nr. 1, bei vamzdžių estakados montavimo darbus, kurių vertė – 3 032,20 Eur, ir kurių atlikimas fiksuotas atliktų darbų aktu Nr. 5. Taigi, ginčo tarp šalių dėl faktiškai atliktų darbų apimties ir vertės, kurių atlikimas fiksuotas atliktų darbų aktais Nr. 1 ir Nr. 5, nėra.

Atsakovė ginčija atliktų darbų aktą Nr. 2, kuriame nurodyta, kad ieškovė atliko vandens sistemos montavimo darbus, kurių vertė – 14 763,55 Eur, pripažindama atliktų darbų apimtį 20 procentų 3 050,32 Eur sumai, atliktų darbų aktą Nr. 3, kuriame nurodyta, kad ieškovė atliko dujų vamzdžių montavimo darbus, kurių vertė – 5 307,00 Eur, pripažindama atliktų darbų apimtį 66 procentais 3 502,62 Eur sumai bei atliktų darbų aktą Nr. 4, kuriame nurodyta, kad ieškovė atliko šokolado ir tešlos linijos montavimo darbus, kurių vertė – 12 487,00 Eur, pripažindama atliktų darbų apimtį 20 procentų 2 497,40 Eur sumai.

Nagrinėjamu atveju atsakovė savo teiginius, kad ieškovės pateiktuose darbų atlikimų aktuose netinkamai fiksuotos darbų apimtys įrodinėja 2016 m. lapkričio 2 d. Darbų fronto perdavimo aktu P20161102-1, kuriame, kaip nurodo atsakovė, buvo įvertinta ieškovės atliktų darbų apimtis ir konstatuota, kad „Sumontuota pagrindinė vandens tiekimo magistralė PP vamzdžiu. Patiekta 7 vnt. vandens šildytuvų (2 kW galios), kanalizacijos plastikinio vamzdyno vamzdžiai. Kanalizacijos vamzdynas, kanalizacijos siurbliai, kondensato siurbliai, praustuvai ir vandens atvedimas iki jų, vandens įvadai į įrengimus, vandens šildytuvai,  „ledinio vandens“ vamzdynas nepradėti įrengti“ bei  konstatuota, kad bendras vandens sistemos sumontavimo lygis yra 20 procentai. Taip pat 2016 m. lapkričio 2 d. Darbų fronto perdavimu aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo įvertinta ieškovės atliktų darbų apimtis. Atsakovės teigimu akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad dujų sistemos vamzdyno pagal Atliktų darbų aktą Nr. 3 (dujų vamzdžių montavimas) yra atlikta – 66 procentai darbų, t. y. „Sumontuota dujų padavimo magistralė. Dujos atvestos į HASS krosnį (1 produkcijos linija), tačiau liko neprijungtos į krosnį Hebenstreit“. Tai pat akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad šokolado ir tešlos vamzdyno pagal Atliktų darbų aktą Nr. 4 (šokolado ir tešlos linijos montavimas) yra atlikta – 20 procentai, t. y. „Sumontuotas šokolado linijos vamzdynas (įdaro vamzdis + šokolado vamzdynas). Šokolado vamzdynas neizoliuotas izoliacinėmis medžiagomis. Tešlos vamzdynas nepradėtas montuoti“.

Atsakovė, grįsdama savo poziciją, kad darbų fronto perdavimo aktuose nurodytos darbų atlikimų apimtys užfiksuotos tinkamai, akcentuoja, jog 2016 m. lapkričio 2 d. Darbų fronto perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 4) pasirašė ne tik atsakovė ir naujasis subrangovas „Orbitgaz – Bytom S.c.“, tačiau ir viso projekto užsakovas, kurio užsakymą kartu su subrangovais įgyvendino atsakovė, t. y. Lenkijos įmonė Mieszko S.A, o 2016 m. lapkričio 2 d. Darbų fronto perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 3) sudarė atsakovė, naujasis subrangovas „Instal-Tech S.p.z.o.o.“ bei viso projekto užsakovas Lenkijos įmonė Mieszko S.A.

Minėta, kad kai rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato perdavimo, faktiškai atlikti darbai priimami ta pačia tvarka, kaip ir galutinis darbų rezultatas. Nagrinėjamos bylos atveju šalys buvo sulygusios, jog atliktus darbus priima užsakovo įgaliotas asmuo, pasirašydamas darbų priėmimo-perdavimo aktą (Sutarties 10.1 p.). Ieškovė, siekdama perduoti faktiškai atliktų darbų rezultatą, atsakovei pateikė vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus, t. y. kurių užsakovo (atsakovės) įgaliotas asmuo nebuvo pasirašęs. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta vienašalio darbų perdavimo akto pasirašymo tvarka. Šioje teisės normoje nurodyta, kad jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ši įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009 ir kt.).

Byloje pateiktas šalių 2016 m. spalio 31 d. susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovės darbuotojams išvykus iš Raciboržo, atsakovė (užsakovas) pasiūlė ieškovei perduoti atliktų darbų apimtis. Teismo vertinimu, šioje byloje nustatyta svarbi aplinkybė, jog ieškovė atsakovei pateikė atliktų darbų aktus darbų apimtis juose išreikšdama tik pinigine išraiška (ieškinio priedai Nr. 4,6,9,13), nedetalizuodama nei sumontuotų medžiagų kiekių, nei patirtų sąnaudų. Nors atsakovei svarbus buvo tik darbų rezultatas, nes sutartyje nustatyta bendra viso objekto kaina, atsakovė, gavusi vienašališkai ieškovės pasirašytus darbų atlikimo aktus, patikrino perduodamų darbų apimtį ir 2016 m. lapkričio 4 d. pretenzija (ieškinio priedas Nr. 10) motyvuotai atsisakė juos pasirašyti, pretenzijoje konstatuodama sumontuotų medžiagų kiekius, t. y. pagrįsdama ir pateikdama savo vertinimus dėl darbų kokybės bei kokias darbų apimtis pripažįsta ir kokių ne.

Ieškovė (rangovas) gavusi atsakovės (užsakovo) motyvuotą atsisakymą pasirašyti jos pateiktus darbų atlikimo-perdavimo aktus, nei pagal šalių sutarties sąlygas (Sutarties 10.3,4 p.), nei pagal teisės normas, reglamentuojančias rangos sutarties šalių pareigas (CK 6.662 straipsnis), jokių realių veiksmų organizuoti pakartotinę darbų perdavimo-priėmimo procedūrą su užsakove, ar pasitelkus projekto užsakovę, taip pat turėdama duomenų, kad yra būtinybė tęsti darbus pasitelkiant kitus rangovus, nustatyti faktiškai atliktų darbų apimtį (sumontuotų medžiagų kiekį) nesiėmė. Teismo vertinimu, ieškovei, savo srities profesionalei, neabejotinai turinčiai sutarčių sudarymo bei vykdymo praktikos, turėjo būti žinoma ne tik jos pareiga vykdyti sutartimi prisiimtus ir nenuginčytus įsipareigojimus, bet ir suprasti savo pareigos svarbą tinkamai perduoti atliktus darbus, o taip pat prisiimti iš to kilsiančią riziką, kai ieškovės dalinai atliktų darbų pagrindu užsakovė ketina tęsti darbus pasitelkusi kitą rangovą.

Pažymėtina, kad atliktų darbų suvestinę, kurioje įvardijami sumontuotų medžiagų kiekiai, sąnaudos, ieškovė pateikė tik teisminio nagrinėjimo metu, kai  naujai pasitelktų rangovų pagalba buvo ištaisyti ieškovės atlikto darbo trūkumai ir užbaigti šalių sutartyje numatyti darbai. Ieškovei neatlikus pakartotinės darbų perdavimo procedūros, neįspėjus atsakovės, kad pretenzija yra nepagrįsta ir nebus taisomas darbo rezultatas, akte nepažymėjus atsisakymo fakto ir jo pakartotinai vienašališkai nepasirašius, nesiėmus priemonių kartu su ieškove ar su projekto užsakove užfiksuoti faktiškai atliktų darbų apimtį, panaudotų medžiagų kiekį, akivaizdžiai žinant užsakovo (atsakovės) teisę ir poreikį likusiems darbams atlikti sudaryti kitą rangos sutartį, teismo vertinimu, dėl ieškovės neveikimo buvo eliminuota galimybė, iškilus ginčui, patikrinti tiek sumontuotų medžiagų apimtis, tiek ir patirtas sąnaudas darbams atlikti.

Teismo vertinimu, užsakovas (atsakovė) įrodė, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Byloje atsakovė pateikė įrodymus ne tik apie fiksuotas ieškovės atliktų darbų apimtis (Minėti Darbų fronto perdavimo aktai), bet ir duomenis, jog siekiant užbaigti šalių sutartyje numatytus darbus buvo pasitelkti kiti rangovai, kuriems atsakovė sumokėjo: Lenkijos įmonei „Orbitgaz-Bytom S.c.“ 72 814,92 zlotus, kas atitinka 17 664,52 Eur; Lenkijos įmonei „P.P.U.H. Instal – tech Sp.“ 10 000,00 Eur, 12 300,00 Eur, 7 995,00 Eur, iš viso: 30 295,00 Eur; bei Lenkijos įmonei „Instal – Plus Sp.z.o.o“ 19 335,60 zlotų, kas atitinka 4 690,72 Eur bei pasitelkė specialistą, kuris sudarė šalių sudarytos sutartyje numatytų atlikti darbų žiniaraštį ir apskaičiavo objektinę sąmatą.

Minėta, kad atsakovei svarbus buvo tik galutinis darbų rezultatas, nes sutartyje nustatyta bendra viso objekto kaina, šalys nedetalizavo kokiomis priemonėmis bei sąnaudomis bus atlikti atskirų sistemų montavimo darbai, tačiau atsakovei pateikus rašytinius įrodymus, kuriuose faktines aplinkybes apie atliktų darbų apimtis ir kokybę fiksavo ne tik suinteresuota šalis (atsakovė), bet ir nedalyvaujantys, t. y. bylos baigtimi suinteresuotumo neturintys asmens, ieškovė, apsiribodama savo paaiškinimais bei atsakymu į pretenziją, byloje taip pat neįrodinėjo, kad atsakovės pasitelktų rangovų pagalba atlikti darbai buvo pertekliniai ar nebuvo būtinybės jų atlikti, kad atsakovės pasitelktas specialistas netinkamai sudarė ir apskaičiavo sutarties objekto sąmatą. Nors byloje apklausti liudytojai, ieškovės darbuotojai, patvirtino ieškovės teisminio nagrinėjimo metu parengtoje atliktų darbų suvestinėje įvardijamus sumontuotų medžiagų kiekius, detalizuodami konkrečias detales, pvz. alkūnių kiekį, tačiau teismui šių liudytojų parodymai kelia abejonių ir teismas jų nelaiko įrodinėjimo priemone, patvirtinančia ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, kadangi: 1) minėta, kad atliktų darbų suvestinė parengta tik teisminio nagrinėjimo metu, darbų atlikimo metu nebuvo fiksuojamos darbų apimtys; 2) byloje liudytojais apklausti asmenys, kurie teikia duomenis apie panaudotų medžiagų kiekius, nėra nešališki, nes juos sieja darbiniai santykiai su ieškove, be to, nurodymas tikslaus sumontuotų detalių kiekis sudaro pagrindą manyti, kad iki apklausos teisme šiems asmenis dėl jų ryšių su ieškove galėjo būti prieinami ieškovės parengtoje atliktų darbų suvestinėje nurodomi duomenys.

Kaip jau minėta, ginčas tarp šalių, kad atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 16 050,00 Eur avansą nekyla, teismo vertinimu, sutiktina su atsakovės pozicija, kad iki sutarties nutraukimo ieškovė atliko darbus, kurių vertė 29 504,74 Eur. Sprendžiant, kad atsakovė pagrįstai atsisakė pasirašyti ieškovės vienašališkai sudarytus atliktų darbų aktus, atitinkamai tenkintinas priešieškinio reikalavimas ir pripažintini negaliojančiais: Atliktų darbų aktas Nr. 2 už 2016 m. spalio mėn. atliktus darbus dalyje dėl 80% darbų atlikimo; Atliktų darbų aktas Nr. 3 už 2016 m. spalio mėn. atliktus darbus dalyje dėl 34 % darbų atlikimo; Atliktų darbų aktas Nr. 4 už 2016 m. spalio mėn. atliktus darbus dalyje dėl 80% darbų atlikimo. Kadangi net ir nutraukus rangos sutartį dėl rangovo kaltės užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus, todėl įsiskolinimo suma už ieškovės atliktus darbus sudaro 13 454,74 Eur (29 504,74-16 050,00).

Ieškovė taip prašo iš atsakovės priteisti 19 380 Eur už prastovas laikotarpiais: nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. iki 2016 m. spalio 6 d.; nuo 2016 m. spalio 10 d. iki 2016 spalio 12 d.; nuo 2016 m. spalio 18 d. iki 2016 m. spalio 20 d.; nuo 2016 spalio 22 d. iki 2016 m. spalio 24 d. ir  nuo 2016 m. spalio 30 d. iki 2016 m. spalio 31 d. bei 5590,20 Eur žalos atlyginimo  už papildomai atliktus darbus ir objekte paliktas medžiagas.

Šalių sutarties 11.7 punkte įtvirtinta sąlyga, jog užsakovas (atsakovė) sukėlęs neplanuotas prastovas dėl savo kaltės, moka vykdytojui 1 140,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną prastovos dieną. Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 27 d. rangos sutartis elektroniniu paštu ieškovei išsiųsta 2016 m. rugsėjo 30 d. Iš šalių susirašinėjimo (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 5) spręstina, kad ieškovės atstovas, gavęs atsakovės duomenis apie sudarytą sutartį, 2016 m. spalio 2 d. informavo atsakovę, jog jos darbuotojai į Lenkiją planuoja išvykti rytojaus dieną, faktiškai dalis ieškovės darbuotojų į objektą atvyko 2016 m. spalio 5 d., kiti atvyko 2016 m. spalio 6 d. (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 6). Byloje „Solid Security“ saugos tarnybos žiniaraštyje pateikti duomenys įgalina spręsti, kad ieškovės darbuotojai, ieškovės nurodytu laiku, už kurį prašomą priteisti prastovas, atvykdavo į objektą, duomenų apie jų atvykimą nėra tik 2016 m. spalio 12 d.

Byloje ieškovė teigia, kad negalėjo pradėti ir atlikinėti atitinkamomis dienomis darbų dėl atsakovės nepristatytų medžiagų ar dėl nepriimtų technologinių sprendimų. Teigia, kad raginimai priimti sprendimus ar pristatyti medžiagas, kurios buvo būtinos tam, kad būtų įmanoma pradėti vykdyti sutartines prievoles, buvo reiškiami tik žodžiu. Teismo vertinimu, šalys bendradarbiaudamos ir siekdamos kuo operatyviau įgyvendinti sutartinius įsipareigojimus, gali / turi teisę bendrauti ir tokia forma (žodžiu). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad kilus ginčui ir atsakovei, ieškovės teigimu, nevykdant savo įsipareigojimų, vadovaujantis pirmiau paminėtu civiliniame procese taikomu rungtyniškumo principu bei įrodinėjimo taisyklėmis, būtent ieškovei tenka našta įrodyti, jog jai buvo nepateiktos konkrečios medžiagos ir nepriimti technologiniai sprendimai, būtini darbams atlikti, jog ji reikalavo juos pateikti ar išspręsti ir reiškė pretenzijas (CPK 178 straipsnis).

Teismo vertinimu, bylos medžiaga nepatvirtina ieškovės argumentų, jog ji sutartų darbų negalėjo pradėti dėl atsakovės laiku nepateiktų medžiagų ar dėl to, kad atsakovė nepriėmė technologinių sprendimų. Rangos sutartyje nebuvo įvardijama kokias medžiagas turi pristatyti atsakovė, kad ieškovė galėtų pradėti darbus. Sutarties 8.3 punkte įtvirtinta nuostata, kad medžiagos gali būti pristatomos esant poreikiui, sutarties nuostatose taip pat nustatyta, kad ieškovė gavo iš atsakovės ir turi visą reikalingą informaciją, susijusią su atliekamais darbais (Sutarties 1.5 punktas).

Taigi, ieškovei buvo žinomi medžiagų kiekiai, visi technologiniai sprendiniai būtini pradėti ir atlikti darbus, tačiau ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kad ji būtų raginusi atsakovę paruošti ir pristatyti medžiagas būtinas darbams pradėti, siūliusi, prašiusi pratęsti sutarties įvykdymo terminą, nors būtent jai kaip rangovui tenka pareiga aktyviai ir operatyviai domėtis, rūpintis savo teisių, teisėtų interesų įgyvendinimu, imtis atitinkamų veiksmų ir dėti maksimalias pastangas prisiimtiems įsipareigojimams savalaikiai įvykdyti (CPK 178 straipsnis). CK 6.661 straipsnyje yra nustatyta teisė atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu užsakovas nevykdo rangos sutartyje numatytų savo priešpriešinių pareigų (neperduoda medžiagų, įrenginių, dokumentų ir kt.) arba kliudo vykdyti sutartį, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė minėtu pagrindu būtų siekusi pasinaudoti / pasinaudojusi būtent šia teise. Byloje nesat duomenų, kad ieškovė būtų pasinaudojusi CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise sustabdyti darbus ir informavusi užsakovą apie tai, jog yra nuo jo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę sutarties vykdymui (CK 6.659 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CK 6.659 straipsnio 2 dalis), reikalavimas priteisti už prastovas, teismo vertinimu, yra nepagrįstas.

Ieškovė įrodinėja, kad 2016 m. spalio 17-18 d., UAB „Staklyno servisas“ darbų vadovas R. V. išsinuomojo, remiantis Sutarties 6.1.1. punktu, šešis UAB „Litmontažas“ darbuotojus įrengimų montavimui, metalinio spyrio suvirinimui iš kvadratinio vamzdžio ir montavimui. Ieškovės teigimu, bendras išdirbtų valandų kiekis sudaro 12 val. x 6 žmonės x 16 Eur/val. = 1 152,00 Eur + 168,00 Eur (už pragyvenimą) = 1 320,00 Eur (Sutarties 6.1.1. ir 6.2 punktai). Nagrinėjamos bylos atveju teismas pripažino, kad ir nesant atskiro rašytinio susitarimo dėl nuomos, galimas šalių bendradarbiavimas ir žodžiu. Minėta, kad paaiškėjus, kad ieškovės darbuotojai išvyks iš objekto (Raciboržo), atsakovės atstovas 2016 m. spalio 31 d. elektroniniu paštu paprašė ieškovės vadovo pateikti duomenis apie atliktus darbus, pristatytas objekte medžiagas bei papildomus darbus. Byloje apklausti liudytojai A. B., V. K. ir A. I. taip pat patvirtino, kad objekte vykdė darbdavio ir užsakovo atstovų nurodymus dėl objekte atliekamų darbų apimties, atliko darbus, kurių atlikimui tiesiogiai vadovavo (organizavo) atsakovės atstovas. Byloje ieškovės pateiktas aktas apie medžiagų kiekius sutarties nutraukimo metu, liudytojų parodymai, atsakovės susirašinėjimo duomenys, kuriais prašoma pateikti duomenis apie papildomai atlikus darbus bei pristatytas medžiagas ir kurie vertintini kaip šalies faktų pripažinimas (CPK 187 straipsnis), sudaro pagrindą spręsti, kad sutarties vykdymo laikotarpiu ieškovė atliko papildomus darbus atsakovės užsakymu (darbuotojų nuoma) bei paliko objekte medžiagas, todėl labiau tikėtina, kad šis ieškovės reikalavimas dėl papildomų darbų ir pristatytų medžiagų 5 590,20 Eur sumai yra pagrįstas.

Dėl UAB ,,Staklyno servisas“ priešieškinio

Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės UAB „Litmontažas“ 52 650,24 Eur nuostolių, atsakovės patirtų sumokant už ieškovės neatliktus darbus, 20 520,00 Eur nuostolių, atsakovės patirtų sumokant baudą projekto užsakovui už vėlavimą atlikti darbus, 1 424,76 Eur nuostolių, atsakovės patirtų sumokant tiekėjams už ieškovo neapmokėtas sąskaitas, 9 250,78 Eur nuostolių, atsakovės patirtų sumokant darbuotojams atlyginimus, 300,00 Eur baudą dėl ieškovės neblaivaus darbuotojo sulaikymo objekto teritorijoje bei 11 400,00 Eur delspinigių už darbų atlikimo termino praleidimą, iš viso: 95 545,78 Eur.

Sutarties nutraukimą reglamentuojančiame CK 6.217 straipsnyje nustatyti keli vienašališko sutarties nutraukimo atvejai – tai gali būti padaryta, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis); taip pat vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Aiškindamas šias CK nuostatas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tuo atveju, jeigu šalys susitarė, jog tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį, t. y. sutartį vienašališkai nutraukiant joje numatytais atvejais teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2014; kt.).

Užsakovo (atsakovės) teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš rangovo (ieškovės) atlyginti užsakovo patirtus nuostolius yra įtvirtinta Sutarties 9 punkte. Byloje nustatyta, kad kaip vienašalį sutarties nutraukimo faktinį pagrindą užsakovas nurodė sutartyje nustatytų terminų darbams pagal sutartį atlikti nesilaikymą. Vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 1 dalimi, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Šalys taip pat gali nustatyti atskirų darbų atlikimo terminus (CK 6.652 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.652 straipsnio 2 dalimi, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino praleidimą, t. y. turi pareigą atlikti darbus per rangos sutartyje nustatytą terminą. Byloje nėra įrodyta, kad dėl nutrūkusių sutartinių santykių kaltos yra abi šalys, kad atsakovė būtų pažeidusi sutarčių vykdymo principus, įtvirtintus CK 6.200 straipsnyje.

CK 6.256 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. Atsižvelgiant į  CK 6.258 straipsnio 5 dalies nuostatas atsakovės sudarytus susitaromus su Lenkijos įmonėmis „Orbitgaz-Bytom S.c.“ (priešieškinio priedas Nr. 2), „P.P.U.H. Instal – tech Sp.“ (priešieškinio priedas Nr. 3) bei  „Instal – Plus Sp.z.o.o“ (priešieškinio priedas Nr. 4) yra pagrindas pripažinti pakeičiančiosiomis sutartimis darbams, kurių neatliko ieškovė UAB „Litmontažas“ vykdydama sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta, kad bylos duomenis nustatyta, kad atsakovė pasitelktiems subrangovams sumokėjo: Lenkijos įmonei „Orbitgaz-Bytom S.c.“ 72 814,92 zlotus (priešieškinio priedas Nr. 5), kas atitinka 17 664,52 Eur; Lenkijos įmonei „P.P.U.H. Instal – tech Sp.“ 10 000,00 Eur (priešieškinio priedas Nr. 6), 12 300,00 Eur (priešieškinio priedas Nr. 7), 7 995,00 Eur (priešieškinio priedas Nr. 8), iš viso: 30 295,00 Eur bei Lenkijos įmonei „Instal – Plus Sp.z.o.o“ 19  335,60 zlotų (priešieškinio priedas Nr. 9), kas atitinka 4 690,72 Eur.

CK 6.258 straipsnio 5 dalies nustatytų nuostolių apskaičiavimo būdas, kainų skirtumas tarp kainų, numatytų nutrauktoje sutartyje ir ją pakeičiančioje sutartyje, yra siejamas tik su protingu terminu.  Teismo vertinimu, terminas, per kurį buvo sudaryti pakeičiantieji susitarimai, yra protingas, nes susitarimai sudaryti iš karto, nustačius ieškovės atliktų darbų apimtis, ieškovė neginčijo ir neįrodinėjo, kad kiti kontrahentai galėjo atlikti darbus mažesne kaina, todėl atsakovės sudaryti pakeičiantieji sutarimai pripažintini sudaryti protingomis sąlygomis. Pažymėtina, kad atsakovės sudarytų pakeičiančiųjų susitarimų tikslas buvo realus neįvykdytos prievolės įvykdymas, nes atsakovei  reikšmės turėjo sutarties, sudarytos su projekto užsakove sąlygos, kuriose taip pat buvo numatyti konkretūs sutarties įvykdymo terminai.

Nustatyta, kad šalių sudarytos sutarties kaina yra 53 500,00 Eur, teismo vertinimu, iki sutarties nutraukimo ieškovė atliko darbus, kurių vertė 29 504,74 Eur, taigi ieškovė neatliko darbų 23 995,26 Eur sumai. Atsakovė pasitelktiems rangovams sumokėjo 52 650,24 Eur sumai, todėl kainų skirtumas tarp ieškovės neatliktų darbų ir atsakovės sumokėtos sumos rangovams ir patirta žala pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalies nuostatas yra  28 654,98 Eur.

Vertinant kitus atsakovės prašomus priteisti nuostolius, pažymėtina tai, kad nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Byloje esant pagrindui spręsti, kad atsakovė sudarė pakeičiančiuosius susitarimus su rangovais, kurie atlikto ieškovės neatlikus darbus, atsakovės reikalavimas priteisti darbo sutarties pagrindu sumokėtas lėšas darbuotojams, kurių pagalba atsakovė administravo projektą reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą, nes bylos duomenys įgalina spręsti, kad ir vykdant sutartinius įsipareigojimus su ieškove, objekte dirbo atsakovės darbuotojai, kurie kuravo atliekamus darbus, priiminėjo projektinius sprendimus, todėl papildomai priteisiant sumą, išmokėtą atsakovės darbuotojams, būtų priteista suma didesnė nei faktiškai asmuo patyrė žalą.

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė užsakovui Lenkijos įmonei Mieszko S.A. pagal sutartį buvo įsipareigojusi rangos darbus atlikti iki 2016 m. gruodžio 12 d. Dėl ieškovės netinkamai vykdomų sutarties sąlygų, t. y. dėl ne laiku atliktų rangos darbų ir atsisakymo vykdyti darbus iš objekto pasitraukiant 2016 m. spalio 31 d., atsakovė atitinkamai pavėlavo įvykdyti savo įsipareigojimus užsakovui Mieszko S.A. B. pateikti įrodymai, kad 2017 m. vasario 7 d. užsakovas Mieszko S.A. pretenzija, pareikalavo iš atsakovės sumokėti 20 520,00 Eur sutartinę baudą, remiantis rangos sutarties 11.1.1. punktu už sutarties neįvykdymą per sutartą laiką.  2017 m. vasario 8 d. tarp užsakovo Mieszko S.A. ir atsakovės buvo sudaryta Kreditorinių reikalavimų užskaitymų sutartis (priešieškinio priedai Nr. 10-11) . Šioje sutartyje konstatuota, kad atsakovė pagal 2017 m. vasario 7 d. Sąskaitą No. SS Nr. 113 atliko užsakovui Mieszko S.A. papildomų darbų už 20 520,00 Eur sumą, kurią užsakovas Mieszko S.A. turėtų sumokėti atsakovei, tačiau taip pat konstatuota, kad atsakovė turi sumokėti užsakovui Mieszko S.A. tokio pat dydžio, t. y. 20 520,00 Eur baudą už vėlavimą atlikti darbus sutartyje nustatytais terminais. Užsakovas Mieszko S.A. ir atsakovė aukščiau nurodyta sutartimi atlikto vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ir tokiu būdu atsakovė sumokėjo užsakovui baudą, kuri buvo skirta dėl ieškovo vėlavimo vykdyti savo įsipareigojimus. Atsakovo sumokėta bauda užsakovui Mieszko S.A. yra laikytina Atsakovo nuostoliais, kurie, t. y. 20 520,00 Eur, taip pat priteistina iš ieškovės.

Atsakovė taip pat nurodė, kad 2016 m. spalio 31 d. ieškovė išvykusi iš objekto neatsiskaitė su Lenkijos įmonei STALREX iš šios firmas gautas prekes pagal ieškovei išrašytas PVM sąskaitas. Atsakovės teigimu, 2016 m. lapkričio 30 d. užsakovas Lenkijos įmonė Mieszko S.A. elektroniniu laišku (priešieškinio priedas Nr. 15) informavo atsakovės darbuotojus T. Š. ir kt., kad jeigu STALREX negaus pinigų rytoj (2016 m. lapkričio 30 d.), daugiau nebesiųs nerūdijančio plieno. Šiuo elektroniniu laišku taip pat buvo persiųstos Lenkijos įmonės STALREX išrašytos ir ieškovei pateiktos, bet neapmokėtos sąskaitos. Lenkijos įmonė STALREX pateikė atsakovei 2016 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą VAT (duomenys neskelbtini), suma – 489,42 zlotų (priešieškinio priedas Nr. 16), kas atitinka 118,73 Eur sumą bei 2016 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą VAT (duomenys neskelbtini), suma – 5 383,59 zlotų (priešieškinio priedas Nr. 17), kas atitinka 1 306,01 Eur sumą. Atsakovė apmokėjo Lenkijos įmonei STALREX pagal pateiktas sąskaitas-faktūras, todėl teigia, jog buvo įvykdyta prievolė už ieškovę.

Ieškovė neigia, kad ją ir Lenkijos įmonę STALREX siejo sutartiniai santykiai, todėl nurodo, kad reikalavimas priteisti 1 424,76 Eur neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos-faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų-faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).

Byloje pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, išrašytos ieškovės vardu, teismo vertinimu, nėra pakankama įrodinėjimo priemonė, patvirtinanti, kad Lenkijos įmonę ir ieškovę siejo sutartiniai santykiai bei, kad ieškovei įsiskolinus už tiektas prekes atsakovė įvykdė prievolę už skolininkę (CK 6.50 straipsnis). Pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose nėra nei prekes perdavusios nei prekes gavusios-ieškovės atžymos, jog ieškovė yra gavusi jų pagrindu prekes, papildomų duomenų, jog ieškovę ir  Lenkijos įmonę siejo sutartiniai santykiai taip pat nepateikta, todėl spręstina, kad atsakovės reikalavimas priteisti 1 424,74 Eur yra nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

Atsakovė byloje taip pat pareiškė reikalavimą dėl netesybų. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta. CK 6.72 straipsnis nustato, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal Sutarties 11.6. punktą ieškovei dėl savo kaltės praleidus galutinį ar dalinį šioje Sutartyje 5.1. punkte įvardintų darbų atlikimo užbaigimo terminą, ieškovė moka atsakovei 1 140,00 Eur delspinigių už kiekvieną už uždelstą dieną. Taigi netesybos yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipnis), kurio pagrindinis bruožas – akcesoriškumas, įtvirtintas CK 6.74 straipsnyje. Todėl šalių susitarimas dėl netesybų yra ne savarankiška, o išvestinė prievolė, kurios vykdymo pareiga atsiranda tik tada, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo pagrindinę prievolę.

CK 6.75 straipsnyje numatyta, kad jeigu skolininkas ginčija savo pareigą mokėti netesybas, motyvuodamas tuo, kad prievolę įvykdė, tai jis privalo įrodyti, kad ją įvykdė tinkamai ar, kad jos neįvykdė dėl kitos šalies kaltės. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad prievolės, jai kilusios iš Rangos sutarties, pasibaigė tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ginčijo pareigą mokėti netesybas tik tuo motyvu, kad atsakovė nevykdė pareigos laiku pristatyti medžiagas estakados, ant kurios buvo klojamos komunikacijos, montavimui.

Kaip jau nustatyta, ieškovės neteisėti veiksmai, vykdant sutartį, pasireiškė Rangos sutarties netinkamu vykdymu (CK 6.205 straipsnis, 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.248 straipsnis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė, kuri gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi preziumuojama, kad atsakovė patyrė jo prieieškinyje nurodyto dydžio nuostolius (CK 6.249 straipsnis).

CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Ieškovės elgesys (netinkamas prievolės vykdymas) yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis. Laikytina nustatyta, kad ieškovei netinkamai vykdžius sutartį, tarp šių jo veiksmų ir atsakovei atsiradusių nuostolių, yra priežastinis ryšys.

Teismo vertinimu, atsakovė įrodė visas keturias sąlygas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnis, 6.249 straipsnis) civilinei atsakomybei ieškovės atžvilgiu taikyti. Rangos sutartis buvo užtikrinta netesybomis – 1 140,00 Eur dydžio delspinigiais, skaičiuojamais už kiekvieną už uždelstą dieną. Aiškinant netesybų ir nuostolių santykį pažymėtina, kad pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas.

CK 6.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos (t. y. ir delspinigiai) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje). Netesybų įskaitymo esmė ta, kad, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą.

Šioje byloje jau nustatyta, kad delspinigių suma susidarė dėl darbų neatlikimo nustatytu terminu (Rangos sutarties 8.4.5 p.). Taigi delspinigiai paskaičiuoti už vėlavimą, darbų neatlikimą laiku. Nuostoliai dėl baudos sumokėjimo užsakovui Mieszko S.A. susidarė taip pat dėl rangos sutarties pažeidimo, pažeidimo pagrindas taip buvo vėlavimas atlikti darbus, todėl šiuo atveju netesybos įskaitytinos į nuostolius.

Šalių sudarytos sutarties 7.6. punkte ieškovė įsipareigojo užtikrinti, kad jos darbuotojai atsakovės teritorijoje būtų blaivūs ir/ar neapsvaigę nuo bet kokių narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų.  Saugos tarnybos „Solid Security“ žiniaraštyje pateikta informacija, kad 2016 m. spalio 31  d. teritorijoje, kurioje buvo atliekami rangos darbai, buvo patikrintas ieškovės darbuotojas kuriam buvo nustatytas 0,3 promilės girtumas ir kuris į darbo vietą nebuvo įleistas. Apie šį faktą atsakovę taip pat informavo ir užsakovė Mieszko S.A. 2016 m. spalio 31 d. pranešimu. Apklausti byloje asmenys patvirtino atsakovės įrodinėjamą aplinkybę, jog ieškovės darbuotojas buvo tikrinamas dėl blaivumo ir neįleistas į objekto teritoriją. Šioje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė pažeidė šalių sutarties sąlygas ir neužtikrino, kad jos darbuotojai darbo vietoje būtų blaivūs. Taikant sutartinę atsakomybę, teismo vertinimu, neturi reikšmės, jog ieškovės darbuotojas buvo patikrintas iki jam patenkant į teritoriją, nes tokiu būdu buvo užkirsta galimybė atsirasti dar didesnėmis neigiamoms pasekmėms, nei darbuotojui atliekant darbo funkcijas esant neblaiviam, todėl ir reikalavimas dėl sutartinės 300,00 Eur baudos, ieškovei neužtikrinus, kad darbuotojai darbo vietoje būtų blaivūs, tenkintinas.

Kadangi ieškovės ir atsakovės reikalavimai dėl skolos už atliktus darbus, darbuotojų nuomą, statybines medžiagas bei dėl nuostolių priteisimo netinkamai vykdant rangos sutartį yra vienarūšiai priešpriešiniai, todėl įskaičius mažesnę dalį į didesnę, t. y. ieškovės naudai priteistiną sumą į atsakovės naudai priteistiną sumą, atsakovės naudai iš ieškovės iš viso priteistina 30 430,04 Eur (28 654,98+20 520+ 300)-(13 454,74+5 590,20) nuostolių atlyginimo.

Ieškovės naudai priteistiną sumą įskaičius į atsakovės naudai priteistiną sumą, iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos šešių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (30 430,04 Eur) nuo priešieškinio priėmimo dienos, t. y. 2017 m. gegužės 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju ieškovės UAB „Litmontažas“ ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. 34,12 procentais (19 044,94*100/55 811,08), ir atsakovės UAB „Staklyno servisas“ priešieškinį taip pat tenkinus iš dalies, t. y. 51,78 procentais (49 474,98*100/95 545,78), yra pagrindas tiek ieškovės, tiek ir atsakovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas proporcingai jų tenkintų reikalavimų daliai.

Ieškovė prašo jai iš atsakovės priteisti 5 847,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė jas pagrindžiančius įrodymus (elektroninės bylos 3 t., b. l. 128-135). Ieškovės išlaidas sudaro ieškinio, dubliko, atsiliepimo į priešieškinį, baigiamosios kalbos bei pažymos apie teisines išlaidas rengimas, taip pat atstovavimas teismo posėdžiuose. Tuo tarpu atsakovė prašo jai iš ieškovės priteisti 2 994,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė jas pagrindžiančius įrodymus (elektroninės bylos 2 t., b. l. 144-149). Atsakovės išlaidas sudaro atsiliepimo į ieškinį, tripliko bei priešieškinio rengimas. Be to, į bylą yra pateikti įrodymai, jog atsakovė turėjo vertimo išlaidų, kurias iš viso sudaro 182,90 Eur (elektroninės bylos 2 t., b. l. 68-71, 82).

Pažymėtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Įvertinusi tiek ieškovės, tiek ir atsakovės bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir atsižvelgus į Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius, spręstina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 1 995,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, o iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 1 733,58 Eur (5 847,00/100*34,12) bylinėjimosi išlaidų suma ((2 994,75/100*51,78)+182,90). Kadangi šie ieškovės ir atsakovės reikalavimai yra vienarūšiai priešpriešiniai, todėl mažesnę dalį įskaičius į didesnę, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 261,42 Eur (1 995,00-1 733,58) bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 4,35 Eur sumą, tačiau šias išlaidas paskirsčius ieškovei ir atsakovei proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, jos sudarytų mažiau nei 3,00 Eur, todėl valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a : 

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažintini negaliojančiais ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Litmontažas“ vienašališkai surašytus statybos darbų aktus: atliktų darbų aktą Nr. 2 už 2016 m. spalio mėn. atliktus darbus dalyje dėl 80% darbų atlikimo; atliktų darbų aktą Nr. 3 už 2016 m. spalio mėn. atliktus darbus dalyje dėl 34 % darbų atlikimo; atliktų darbų aktą Nr. 4 už 2016 m. spalio mėn. atliktus darbus dalyje dėl 80% darbų atlikimo.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Litmontažas“, j. a. k. 301565856, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Staklyno servisas“, j. a. k. 304224931, naudai 30 430,04 Eur (trisdešimt tūkstančių keturis šimtus trisdešimt eurų 04 ct) nuostolių ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (30 430,04 Eur) nuo priešieškinio priėmimo dienos (2017  m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Staklyno servisas“, j. a. k. 304224931, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Litmontažas“, j. a. k. 301565856, naudai 261,42 Eur (du šimtus šešiasdešimt vieną eurą 42 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                   Egidijus Tamašauskas