Civilinė byla Nr. e2A-813-863/2025

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.3.1.21

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) J. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės, ginančios viešąjį interesą, patikslintą ieškinį atsakovei J. V. dėl nepagrįsto praturėjimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovės J. V. 6 154,98 Eur bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos naudai; taip pat prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje viešojo intereso aspektu buvo atliekamas tyrimas dėl išmokų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos nariams laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2023 m. pagrįstumo ir teisėtumo. Atsakovė J. V. kaip tarybos narė (toliau – ir atsakovė, tarybos narė) prisiekė 2019 m. balandžio 11 d., įgaliojimai nutrūko 2022 m. lapkričio 10 d. Atsakovei minėtu laikotarpiu buvo išmokėta 9 603,51 Eur kompensacija: 3 489,51 Eur transporto išlaidoms, kurias sudaro degalai, 5 611,15 Eur kanceliarijos išlaidoms, 544,30 Eur telefono, interneto išlaidoms. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2024 m. sausio 10 d. audito ataskaitoje dėl „Savivaldybės biudžeto pinginių išteklių, skirtų apmokėti su tarybos nario veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms, naudojimo 2019–2023 m. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpiu atitikties“ (toliau – Audito ataskaita) nurodyta, jog nustatyta, kad tarybos narė kanceliarines prekes pirko dideliais kiekiais, iš viso kanceliarijai išleidžiant 5 611,15 Eur, kas sudaro 61,49 procentų visų tarybos narių kanceliarijos išlaidų. Kanceliarinės prekės pirktos iš vienos įmonės – E. S. prekybos įmonės. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 buvo paskelbtas karantinas nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d., vadovaujantis 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 ir 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 499 karantinas truko nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Karantinų metu valstybės ir savivaldybių institucijose darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, buvo draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai, judėjimas ir pan. Atsakovė karantino metu nurodė patyrusi išlaidas 543,83 Eur sumai ir įsigijusi 470,82 l degalų. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija patvirtino, kad šiuo laikotarpiu savivaldybės tarybos posėdžiai vyko nuotoliniu būdu. Pagal pateiktus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos duomenis nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2023 m. kovo 30 d. vyko 55 tarybos posėdžiai, iš kurių 25 organizuoti nuotoliniu būdu. Atsakovė 2019 m.–2022 m. buvo (duomenys neskelbtini) nare, vyko 59 posėdžiai, (duomenys neskelbtini) nare – vyko 20 posėdžių bei 2022 m. buvo (duomenys neskelbtini) nare – vyko 17 posėdžių. Aptariamu laikotarpiu atsakovė buvo automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja/savininkė. Ieškovės nuomone, išlaidos kanceliarinėms prekėms 5 611,1 Eur ir degalams 543,83 Eur sumai, kompensuotos nepagrįstai, kasos aparatų kvitai nepatvirtina, kad tarybos narė patyrė visas nurodomas išlaidas. Atsakovei kompensuota 3 489,51 Eur už 2 629,6 l kuro. Karantino metu, kada judėjimas buvo apribotas, įsipilta degalų už 543,83 Eur, įsigyta 470,82 l degalų. Mano, kad atsakovė, prašydama kompensuoti nepatirtas išlaidas, pažeidė sąžiningumo, padorumo principus, pareigą elgtis nesavanaudiškai ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5, 1.137 straipsnių reikalavimus bei nepagrįstai praturtėjo. Nurodė, kad Audito ataskaitoje pažymėta, jog abejonių kelia atsakovės per kadenciją įsigytų kanceliarinių prekių kiekiai: įmautės – 5 500 vnt., segtuvai – 182 vnt., aplankai su įsegėle/ spaustuku – 458 vnt., popierius A4 – 107 pakuotės po 500 lapų, popierius A3 – 17 pakuočių po 500 lapų, skaičiuotuvai – 19 vnt., skylamušiai – 9 vnt., teksto žymekliai – 113 vnt., tušinukai – 171 vnt., rašikliai, plunksnakočiai – 19 vnt., žirklės – 15 vnt., pieštukinės – 16 vnt., darbo knygos, užrašų knygelės – 27 vnt., stovai dokumentams, laiškams ir kt. – 45 vnt. ir kt. Ieškovės vertinimu, įsigytų kanceliarinių prekių kiekiai prieštarauja racionalumo principui, ir pati atsakovė apklausoje patvirtino, kad dalį įsigytų kanceliarinių prekių dalindavo socialiai remtinoms šeimoms, t. y. vykdė visuomeninę veiklą. Be to svarbi aplinkybė vertinimui, jog sistemingai kiekvieną mėnesį ir dideliais kiekiais įsigyjama iš vienos įmonės, kuri priklauso atsakovės broliui E. S. Apklausoje atsakovė nurodė, jog iš brolio įmonės įsigydavo, nes parduotuvė buvo priešais ofisą, o prekes pirkdavo dažnai, nes mėnesinės išmokos buvo apie 300 Eur. Ieškovės vertinimu, atsakovė turėjo teisinį pagrindą gauti kompensaciją degalams už patirtas išlaidas vykdant tarybos nario funkcijas bei gauti kompensaciją už kanceliarines prekes, tačiau pateikti prašymai kompensuoti išlaidas nepatvirtina to fakto, kad tarybos narė turėjo tiek išlaidų kurui karantino laikotarpiu vykdant tarybos nario funkcijas, be to, surinkti duomenys nepatvirtina, jog atsakovė galėjo patirti tokias išlaidas, susijusias su kanceliarinėmis prekėmis, todėl darytina išvada, kad atsakovė realiai gavo daugiau negu turėjo išlaidų, t. y. gavo didesnę sumą negu priklausė pagal teisinį pagrindą. Anot ieškovės, vadovaujantis protingumo principu, nepagrįsto praturtėjimo suma, kuri priteistina iš atsakovės yra 6 154,98 Eur, kuri apskaičiuota prie sumos už išmokėtą kompensaciją už kanceliarines prekes 5 611,15 Eur pridėjus išlaidas už kurą karantino laikotarpiui 543,83 Eur. Ieškovė akcentavo, kad šiuo atveju kilęs ginčas yra susijęs su savivaldybės lėšų panaudojimu. Nepaisant to, jog teisės aktai numato galimas išmokas savivaldybės tarybos nariams, jų veiklai kompensuoti, tačiau šios turi būti naudojamos skaidriai ir teisingai. Savivaldybės tarybos narių nepagrįstai naudojamos jų veiklai skiriamos savivaldybės lėšos neabejotinai pažeidžia viešuosius interesus, nes daroma žala savivaldybei. Pažymėtina ir tai, jog visuomenėje ir spaudoje šiuo metu keliamas klausimas dėl tarybos narių išlaidų pagrįstumo, rodo, jog visuomenė turi teisinį suinteresuotumą, kad politikų nepagrįstai gautos išmokos būtų grąžintos savivaldybei. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija pati nesiėmė iniciatyvos inicijuoti procesą, kad susigrąžintų neteisėtai išmokėtas lėšas. Tokiais atvejais atsiranda pagrindas prokurorui inicijuoti bylą, susijusią su viešojo intereso gynimu. Anot ieškovės, atsakovė turėjo teisinį pagrindą gauti kompensaciją degalams už patirtas išlaidas vykdant tarybos nario funkcijas bei kanceliarijos išlaidas, tačiau pateikti prašymai kompensuoti išlaidas ir jų priedai nepatvirtina to fakto, kad tarybos narė turėjo būtent tiek išlaidų vykdant tarybos nario funkcijas, todėl ieškinyje darytina išvada, kad atsakovė realiai gavo kelis kartus daugiau negu turėjo išlaidų, t. y. gavo didesnę sumą negu priklausė pagal teisinį pagrindą. Pažymėjo, jog šis ginčas nėra kildinamas nei iš delikto (neteisėtų veiksmų), nei iš sutarties, o remiantis tuo, jog tarybos narys gavo daugiau nei priklauso pagal teisinį pagrindą, todėl ieškinyje grindžiamais argumentais ir pateikiamais įrodymais yra pagrindas ieškinį tenkinti. Taip pat mano, kad atsakovės nurodoma ieškinio senatis nėra taikoma.

3.       Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti kaip pateiktus praleidus ieškinio senaties terminą ir kaip nepagrįstus. Nurodė, kad nustatytu laiku pateikė savivaldybės Buhalterinės apskaitos skyriui įformintą Išmokų apyskaitą bei patirtas ir apmokėtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus, atitinkančius Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams. Pateiktų dokumentų pagrindu atsakovei buvo išmokėta kompensacija už jos patirtas išlaidas, susijusias su tarybos narės veikla. Atsakovės pateikti dokumentai ir atsakovei išmokėtų išmokų dydžiai per vieną mėnesį neviršijo (duomenys neskelbtini)  rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamente, patvirtintame (duomenys neskelbtini) (toliau – Reglamentas) nustatytos 0,5 MMA Eur išmokos maksimalios sumos, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti, kad atsakovė, kaip tarybos narė, gavo didesnę sumą negu priklausė pagal teisinį pagrindą. Pažymėjo, kad atsakovės visas įsigytas kuras automobiliui ir visos įsigytos kanceliarinės prekės įsigytos pagal Buhalterinės apskaitos skyriui pateiktus kvitus, buvo panaudotos atsakovės, kaip tarybos narės veiklai vykdyti ir atsakovė šiuo atveju jokių įstatyme nustatytų reikalavimų nepažeidė. Atsakovei nebuvo nustatyta pareiga teikti ataskaitas, vesti kuro ir kanceliarinių prekių sunaudojimo ar automobilio pravažiuoto atstumo apskaitą, todėl atsakovei civilinė atsakomybė, kad ji šiuo metu tokios apskaitos neturi, negali būti taikoma. Atkreipė dėmesį į tai, kad teisė į žalos atlyginimą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai atsirado nuo kompensacijos atsakovei išmokėjimo dienos, nes trečiajam asmeniui duomenys apie atsakovės pateiktus kuro ir kanceliarijos prekių pirkimo čekius bei užpiltą kuro kiekį buvo žinomi, tačiau ieškinys teismui pateiktas tik 2024 m. balandžio 29 d., kas reiškia, kad ieškinio reikalavimai dėl atsakovei išmokėtos kompensacijos iki 2021 m. balandžio 29 d. kaip žalos atlyginimo priteisimo, turėtų būti atmestini kaip pateikti praleidus ieškinio senaties terminą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškinyje ir dublike nėra nurodyta, prie kurios konkrečiai išmokų apyskaitos atsakovė nėra pridėjusi kasos aparatų kvitų, išlaidas patvirtinančių dokumentų. Atsakovė visos kadencijos laikotarpiu – per 43 mėnesius gavo 9 627,32 Eur išmoką kompensuoti turėtas išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, nors turėjo teisinį pagrindą gauti ir reikalauti 13 502,75 Eur sumos. Nurodė, jog nesutinka su argumentu, kad gavo didesnę sumą negu priklausė pagal teisinį pagrindą. Teigė, kad nesiekė praturtėti ir nepraturtėjo iš tarybos nario veiklai skirtų lėšų. Akcentavo, kad karantino metu nuolatos dirbo kabinete (duomenys neskelbtini), važinėjo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), ruošėsi kiekvienam posėdžiui pagal svarstomus klausimus, priiminėjo gyventojus, ruošė ataskaitas gyventojams, įdėjo jas į pašto dėžutes, šiame darbe padėjo draugai, talkininkai, buvo naudojamos kanceliarinės priemonės. Nurodė, jog pripažįsta faktines aplinkybes, kad rugsėjo pirmosios proga ji pasveikindavo socialiai remtinų šeimų vaikus pirmokus, įteikdavo pirmoko kuprinę su joje įdėtais mokinio dailės, rašymo reikmenimis. Kuprines nupirkdavo iš savo nuosavų lėšų, o dailės, rašymo priemones sukomplektavo iš kanceliarinių priemonių. Šias aplinkybes patvirtina išlikęs susirašinėjimas su socialiniais darbuotojais. Pažymėjo, kad nei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, nei Reglamentas nenumato ir nedetalizuoja tarybos nario veiklos sąlygų, apimties ir atvejų, kuriuos apima tarybos nario veikla. Atsakovė bendravo su socialiniais darbuotojais ir per juos žinojo socialiai globojamų žmonių problemas, ypatingai vaikų, dalyvavo projekte (duomenys neskelbtini), ir kiekvienais metais išpildė globojamų vaikų svajones. Atsakovė taip suvokė tarybos nario darbą ir taip dirbo, todėl ji negali būti laikoma pažeidusia nustatytą tvarką, nes tokia tvarka nebuvo nustatyta tesės aktuose, todėl negalima pažeisti to, ko nėra. Taip pat nurodė, jog nesutinka su dublike padaryta išvada, jog kanceliarinės prekės nebuvo naudojamos tarybos nario veiklai, neva jos pirktos iš vienos įmonės – E. S. prekybos įmonės. Teisinis reguliavimas imperatyviai nedraudžia įsigyti paslaugas ar prekes iš su jam artimais asmenimis susijusių fizinių ir juridinių asmenų. Be kita ko nurodė, kad tarybos nario veiklai vykdyti naudojo jai nuosavybės teise priklausantį automobilį Mercedes Benz, už jo naudojimą kompensacijos neprašė ir jos negavo; be to, naudojosi ne vienu automobiliu: (duomenys neskelbtini) miręs tėvas paliko automobilį; motina buvo palikusi automobilį naudotis atsakovės žiniai nuo 2019 m.; atsakovė taip pat naudojosi vyro automobiliu; naudojo 2 savaites autobusiuką – vežiojo savo parengtas ataskaitas rajono gyventojams, šioje veikloje dalyvavo talkininkai, taip vykdė privalomą tarybos nario pareigą – bendrauti su rinkėjais ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti rinkėjams.

4.       Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad su ieškovės reikalavimais sutinka ir prašo juos tenkinti. Pažymėjo, kad 2024 m. vasario 22 d. raštu „Dėl lėšų susigrąžinimo“ 2019–2023 m. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos nariams (pagal adresatų sąrašą), įskaitant ir atsakovei, pateikė prašymą atsakingai įsivertinti išlaidų kompensavimui pateiktų dokumentų bei kompensuotų išlaidų pagrįstumą ir grąžinti savivaldybės administracijai lėšas, kurių išmokėjimas nepagrįstas arba pagrįstas netinkamais apskaitos dokumentais. Nurodė, kad iki atsiliepimo teismui parengimo dienos negavo iš atsakovės atsakymo/komentaro į minėtą raštą, taip pat papildomai nėra daugiau grąžintų piniginių lėšų.

5.       Ieškovės atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, kad pagal Audito ataskaitą konstatuota, jog atsakovė galimai panaudojo tarybos nario išlaidas ne tarybos nario veiklai, nes kanceliarinės prekės įsigytos iš atsakovės brolio įmonės, jos pirktos sistemingai, dideliais kiekiais ir tos pačios rūšies, todėl už tokias prekes kompensuotos išlaidos negali būti priskirtos tarybos nario išlaidoms. 2019 m. mėnesinė išmoka tikslinėms tarybos nario išlaidoms padengti buvo 300,00 Eur dydžio, vėliau ši išmoka didėjo, kartu didėjo ir atsakovės patiriamos išlaidos. Pagal teisės aktus atsakovė turėjo teisę ir pareigą kreiptis dėl tikslinių išlaidų, vykdant tarybos nario veiklą (realiai patirtų išlaidų), kompensavimo, o ne prašyti atlyginti visas išlaidas pagal pateiktus įsigijimo kvitus. Atsakovė pati pildė apyskaitą ir sukūrė tokią situaciją, kad neįmanoma nustatyti, kiek ji patyrė kanceliarinių išlaidų, susijusių išimtinai su tarybos nario veikla. Mano, kad atsakovė, prašydama kompensuoti nepatirtas išlaidas, pažeidė sąžiningumo, padorumo principus, taip pat pareigą elgtis nesavanaudiškai, atidžiai, rūpestingai, susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus bei tokiu būdu nepagrįstai praturtėjo. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė neturėjo pareigos spausdinti ir dalinti savo veiklos ataskaitas rajono gyventojams, nes (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamente yra numatyti ir kiti alternatyvūs būdai, kaip galima supažindinti gyventojus su savo veiklos rezultatais. Be to, atsakovė nurodė, kad patyrė išlaidas degalams įsigyti viso tarybos narės veiklos laikotarpiu (įskaitant ir karantiną), kai tuo tarpu pirmojo karantino metu buvo visiškai apribotas bet koks judėjimas ir bendravimas, antrojo karantino metu taip pat buvo labai daug apribojimų. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija patvirtino, kad posėdžiai vykdavo nuotoliu būdu, bendravimas su rinkėjais buvo stipriai apribotas. Atsakovė savo atsiliepime ir triplike nurodė, kad vykdavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) susitikinėti su rinkėjais, nors pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą į tarybos narius renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas ir asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą deklaruoja tos savivaldybės teritorijoje, todėl degalų išlaidos, patirtos vykstant iš vienos savivaldybės į kitą, negali būti laikomos pagrįstomis. Atkreipė dėmesį į Audito išvadoje nurodytą aplinkybę, jog atsakovė kanceliarinėms priemonėms išleido net 61,49 proc. visų tarybos narių kanceliarijos išlaidų ir nei vienam tarybos nariui iš 28 asmenų nereikėjo tokių didelių kanceliarinių priemonių išlaidų. Patvirtino, kad teisinį pagrindą gauti išmokas atsakovė turėjo, tačiau tai turėjo būti tikslinių išlaidų kompensacija, t. y. išmoka už patirtas išlaidas, vykdant tarybos nario veiklą.

6.       Atsakovė teismo posėdyje su ieškovės ieškiniu nesutiko, nurodė, kad laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2023 m. dirbo aktyvioje politikoje, visada elgėsi teisėtai, sąžiningai, atsakingai, nuoširdžiai ir protingai. Pažymėjo, kad pagal nustatytą tvarką kiekvieną mėnesį rengė tikslinių išlaidų ataskaitas, prie kurių pateikdavo sąskaitas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus, sąskaitas apmokėdavo išimtinai tik iš savo asmeninės sąskaitos, visos apyskaitos būdavo patikrintos, patvirtintos ir tik tada išmokamos išmokos, niekada nebuvo gavusi pastabų ar įspėjimų dėl patirtų išlaidų, jų tinkamumo ar teisėtumo, niekada neviršijo tarybos nario veiklai nustatyto išlaidų dydžio. Per visą kadenciją panaudojo tik 70 proc. maksimalios sumos, kuri galėjo būti skirta tarybos nario tikslinėms išlaidoms kompensuoti, taip pat buvo mėnesių (ypač vasarą), kada nesikreipė dėl tikslinių išlaidų kompensavimo, nors tuo metu dirbo ir tam tikras išlaidas patyrė. Dalį prekių panaudojo labdarai, nes taip suprato tarybos nario veiklą ir tokiai veiklai skirtų išlaidų prekėms paskirtį. Pažymėjo, kad tarybos nario pareigos įstatyme yra aiškiai nurodytos, tačiau visiškai nėra reglamentuota tai, kaip ir kokiu būdu tos pareigos turėtų būti įgyvendintos. Niekada neturėjo pareigos vesti įsigytų kanceliarinių priemonių sąrašus, jas inventorizuoti ar kitaip apskaityti, o taip pat įrodyti jų panaudojimą, todėl jokių įrodymų nerinko ir nekaupė. Visada elgėsi taip, kaip jai atrodė geriausiai. Tarybos posėdžiams ruošėsi sąžiningai ir atsakingai, juose dalyvavo aktyviai, atsispausdindavo didelį kiekį reikiamos medžiagos, kurią reikėdavo susisteminti ir susisegti segtuvuose. Niekada neturėjo tikslo praturtėti kanceliarinėmis prekėmis. Patvirtino, kad visas nusipirktas priemones sunaudojo, t. y. dalį panaudojo pati, kitas – padovanojo. Nurodė, jog nesupranta, kodėl seimo narys kanceliarines prekes dalinti gali, o tarybos narys – ne, nors visi jie atstovauja gyventojams. Karantino metu važinėdavo pas rajono gyventojus, nuveždavo jiems kaukes, dezinfekcines priemones, taip pat paaukotus daiktus ir maistą, nes taip suvokė savo kaip tarybos narės veiklą. Išlaidų degalams turėjo kur kas daugiau nei pateikė duomenis apyskaitoje. Atsakovė akcentavo, kad visus 4 tarybos narės darbo metus atsakingai ir aktyviai vykdė veiklą, turėjo 3 darbo vietas, jos visos buvo tinkamai aprūpintos darbo reikmėmis. Paaiškino, kad savivaldybė tarybos nariams suteikia tik kompiuterius kaip darbo įrankį, visas kitas priemones reikėjo įsigyti patiems. Vertino, kad neturi pareigos ir prievolės atsiskaityti, kur ir kiek sunaudojo pieštukų, popieriaus ir kt. priemonių, jai pačiai niekada nekilo abejonių dėl įsigytų prekių. Nurodė, kad kuprines socialiai remtinų šeimų vaikams pirko iš savo asmeninių lėšų, jų negalėjo pirkti iš tarybos narei skiriamų lėšų. Kuprinių turinį sukomplektuodavo pagal savo supratimą. Negalėjo pasakyti, kaip kiti tarybos nariai naudojo kanceliarines prekes. Ji pati naudojo daug kanceliarinių prekių, spausdindavo daug informacinių pranešimų ir ataskaitų, ataskaitos būdavo iki 10 lapų, to padaryti (duomenys neskelbtini) savivaldybėje negalėjo, nes ten visi spausdintuvai yra koduoti. Niekada neslėpė to, kad kanceliarines prekes pirko iš brolio parduotuves.

7.       Atsakovės atstovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad atsakovė ieškinio nepripažįsta, prašė ieškinį atmesti. Mano, kad ieškovė neįrodė nepagrįsto praturtėjimo pagrindo, apimties ir sąlygų. Atsakovė niekada neviršijo nustatyto tarybos nario veiklos išlaidų dydžio, įsigytas prekes panaudojo savo veiklai, labdarai, nes taip suprato tarybos nario veiklą ir galimą tarybos naro veiklai skirtų išlaidų panaudojimą. Atsakovė niekada neturėjo siekio praturtėti. Atkreipė dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo savo atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad dėl atsakovės tikslinių išlaidų kompensavimo jokio nuostolio nepatyrė.

8.       Trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdyje su ieškovės reikalavimais sutiko ir prašė juos tenkinti. Paaiškino, kad įstatymas imperatyviai numato, jog išmoka už kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidas gali būti skiriama tiek, kiek tai susiję išimtinai su tarybos nario veikla, konkrečių kiekių ir mąsto detalizuojančių aplinkybių neįvardijimas Reglamente, nesuteikia tarybos nariui teisės piktnaudžiauti esama tvarka dėl tikslinių išlaidų apmokėjimo. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija neturėjo galios ir pareigos tikrinti, ar visos nurodytos išlaidos yra susijusios išimtinai su tarybos nario veikla. Nurodė, kad atsakovės paaiškinimus vertina kritiškai, nes savanorystė ir tarybos narės veikla yra du skirtingi dalykai. Tarybos narys atstovauja bendruomenei ir jis turi savo pareigas bei funkcijas. Patvirtino, kad dėl žalos ir nuostolių nėra pradėtos jokios procedūros, be to, atsakovė pervedė trečiajam asmeniui 5,00 Eur sumą, padengiant įrangos nuomos neišskaičiuotą sumą. Po raginimo grąžinti pinigus, su tarybos nariais buvo pasirašytos taikos sutartys ir jie grąžino pinigus, buvo ir tokių, kurie savanoriškai grąžino dalį pinigų, skirtų kanceliarinėms išlaidoms.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Plungės apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimu, kurio rašymo apsirikimo klaida buvo ištaisyta 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi, ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės 5 154,98 Eur sumą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos, naudai; kitą ieškinio dalį atmetė; taip pat priteisė iš atsakovės 117,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) valstybės naudai.

9.1.                      Teismas sprendė, kad šiuo atveju išlaidos kanceliarinėms prekėms 5 611,15 Eur ir degalams 543,83 Eur sumai, kompensuotos nepagrįstai, nes atsakovė neįrodė, kad visos patirtos išlaidos prekėms įsigyti, buvo panaudotos išimtinai tarybos narės veiklai. Teismas pažymėjo, kad tarybos narys (pagal trečiojo asmens atstovės paaiškinimą) būtiniausias priemones posėdžiams pasirengti ir naudoti posėdžių metu (popierių, rašiklį ir kitas), galėjo gauti iš nario atstovaujamos tarybos kanceliarijos. Pažymėjo, kad kiekvienas tarybos narys, nepriklausomai nuo jam paskirto įsigytų priemonių kompensavimo dydžio, visas priemones privalo naudoti ekonomiškai ir tikslingai, išimtinai tik tarybos nario veiklai.

9.2.                      Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė pripažino faktines aplinkybes apie tai, kad rugsėjo pirmosios dienos proga ji pasveikindavo socialiai remtinų šeimų vaikus pirmokus, įteikdavo pirmoko kuprinę su joje įdėtais mokinio dailės, rašymo reikmenimis, kuprines nupirkdavo iš savo nuosavų lėšų, o dailės, rašymo priemones sukomplektavo iš kanceliarinių priemonių. Teismo vertinimu, šios aplinkybės tik patvirtina, kad visos ieškinyje ir Audito išvadoje nurodytos kanceliarinės prekės pagal jų kiekius ir rūšis, negalėjo būti panaudotos tarybos nario funkcijoms vykdyti. Atsakovės atsikirtimas į ieškinio reikalavimus ta aplinkybe, kad būdama Lietuvos Respublikos seimo nare, ji panašiai naudojo kanceliarinėms išlaidoms skirtas lėšas, neatleidžia jos nuo pareigos įrodyti ir pagrįsti, kad jos išlaidos, panaudotos kanceliarinėms priemonėms įsigyti, susijusios su tarybos nario veikla.

9.3.                      Teismas vertino, kad pagal byloje esančius duomenis atsakovei priklausančiu automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per du metus (2020–2022 m.) buvo nuvažiuota 20 515 km, t. y. po 10 257,5 km per metus (vidutiniškai 854,7 km. per mėnesį), vadinasi, per kadencijos laikotarpį galėjo būti nuvažiuota 36 752,1 km (854,7 km padauginta iš 43 mėnesių); 100 km nuvažiuoti pagal vidutines degalų sąnaudas (atsakovės automobiliu) reikia 8 l degalų. Tokiu būdu kompensuota suma už degalus (3 489,51 Eur), dalintina pusiau (1 744,7 Eur), nes, kaip minima ieškinyje, automobilis naudojamas ir asmeniniams poreikiams. Atsakovė šios aplinkybės nepaneigė ir neginčijo, į šią sumą patenka ir kompensacija už kurą karantino laikotarpiu 543,83 Eur. Teismo vertinimu, karantino metu atsakovė transporto priemonę naudojo ne tik tarybos nario veiklai, tačiau ir asmeninėms reikmėms, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad turėtų būti kompensuotos visos atsakovės patirtos išlaidos degalams pagal automobilio ridą.

9.4.                      Teismas sprendė, kad atsakovė, prašydama kompensuoti išlaidas, kurios nebuvo realiai patirtos vykdant tarybos narės veiklą, pažeidė sąžiningumo, padorumo principus, pareigą elgtis nesavanaudiškai ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus, t. y. pažeidė CK 1.5, 1.137 straipsnių reikalavimus bei nepagrįstai praturtėjo. Teismo vertinimu, įsigytų kanceliarinių prekių kiekiai prieštarauja racionalumo principui, ir pati atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad dalį įsigytų kanceliarinių prekių dalindavo socialiai remtinoms šeimoms, t. y. vykdė visuomeninę veiklą. Be to, svarbi aplinkybė vertinimui, jog sistemingai kiekvieną mėnesį ir dideliais kiekiais įsigyjama iš vienos įmonės, kuri priklauso atsakovės broliui. 2024 m. kovo 26 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos liudytoja apklausta atsakovė nurodė, jog iš brolio įmonės įsigydavo, nes parduotuvė buvo priešais ofisą, o prekes pirkdavo dažnai, nes mėnesinės išmokos buvo apie 300,00 Eur. Atsakovė, norėdama pagrįsti itin didelius popieriaus kiekio poreikius, nurodė, kad kasmet rajono gyventojams dalindavo veiklos ataskaitas, pateikė į bylą 2019 m. veiklos ataskaitą, kuri susideda iš 10 lapų, kitų įrodymų, kad šis veiksmas buvo atliekamas nuolat, nepateikė. Teismas nurodė, jog sutinka su ieškovės vertinimu, kad atsakovė galėjo naudotis nustatyta tvarka kaip gyventojams žodžiu susirinkimo metu pristatyti savo veiklos ataskaitą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 331 punktas). Be to, teismas sprendė, kad atsakovės įsigyto popieriaus kiekis yra itin didelis, kaip ir pažymėta Audito ataskaitoje, išlaidos tokio kiekio popieriui, nesudaro pagrindo patvirtinti, kad išlaidos popieriui apėmė vien atsakovės, kaip tarybos narės, veiklą, netenkinant asmeninių poreikių.

9.5.                      Teismas pažymėjo, kad atsakovė turėjo teisinį pagrindą gauti kompensaciją degalams už patirtas išlaidas, vykdant tarybos nario funkcijas, bei gauti kompensaciją už kanceliarines prekes, tačiau pateikti prašymai kompensuoti išlaidas nepatvirtina to fakto, kad tarybos narė turėjo būtent tiek išlaidų kurui, vykdant tarybos nario funkcijas, bei surinkti duomenys nepatvirtina, jog atsakovė galėjo patirti tokio dydžio išlaidas, susijusias su kanceliarinėmis prekėmis. Teismas sprendė, kad tokios pat rūšies didelio kiekio kanceliarinių prekių įsigijimas, negalėjo būti panaudotas tarybos nario veiklai, todėl darytina išvada, kad atsakovė realiai gavo daugiau negu turėjo išlaidų, t. y. gavo didesnę sumą negu priklausė pagal teisinį pagrindą. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsižvelgus į atsakovės atsiliepime bei triplike nurodytas papildomas aplinkybes dėl automobilio kuro sąnaudų, įvertinus pateiktus įrodymus dėl išmokėtos sumos už kurą, perskaičiavus papildomai galimai sunaudotą kurą, veiklai susijusiai su tarybos nario veikla, įvertinus ir tai, jog be ieškinyje nurodyto automobilio, atsakovė naudojosi asmeniniais tikslais ir kitais automobiliais, ieškinio suma dalyje dėl išlaidų už degalus buvo sumažinta nuo 2 058,46 Eur iki 543,83 Eur, paliekant prie grąžintinų išlaidų už karantino laikotarpį, taipogi, įvertinus papildomus argumentus, ieškovė atsisakė reikalavimo grąžinti 19,00 Eur už sąskaitą, panaudotą antrą kartą, išlaidas už ryšio įrangą – 5,10 Eur.

9.6.                      Be kita ko, atsižvelgdamas į ginčui aktualią teismų praktiką, teismas pripažino, kad ieškovė įrodė nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtiną sąlygų visetą, o atsakovė neįrodė, jog (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos jai išmokėtą 6 154,98 Eur piniginę sumą gavo esant teisiniam pagrindui. Atsakovė neįrodė, kad visos ginčo išlaidos buvo patirtos kaip (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narės veiklai vykdyti patirtos išlaidos. Teismo vertinimu, atsakovė praturtėjo nepagrįstai savivaldybės sąskaita be teisinio pagrindo, todėl tenkino ieškovės ieškinio reikalavimą dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos naudai. Teismas taip pat pripažino, kad atsakovė sukūrė tokią situaciją, kad neįmanoma nustatyti, kiek ji patyrė kanceliarinių išlaidų, susijusių išimtinai su tarybos narės veikla, todėl ieškiniu prašomą priteisti sumą sumažino 1 000 Eur (iki 5 154,98 Eur), pripažįstant, kad tokio dydžio lėšų panaudojimas tarybos narės veikloje yra protingas, tikėtinas ir teisingas. Teismas taip pat tenkino ieškovės reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo. Be to, atmetė kaip nepagrįstą ir atsakovė atsiliepime nurodytą reikalavimą dėl praleisto ieškinio senaties termino taikymo, atkreipęs dėmesį, kad teismo posėdžio metu nei atsakovė, nei jos atstovė tokio prašymo nebepalaikė. Be to, nustatęs, kad ieškinys buvo patenkintas 84 procentų apimtyje, teismas iš atsakovės valstybės naudai priteisė 117 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10.       Atsakovė J. V. pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliantė savo apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.

10.1.                      Kritiškai vertindama teismo poziciją, kad per 4 metų kadencijos laikotarpį tarybos nario veiklai vykdyti pakanka 1 000 Eur sumos kanceliarinių prekių įsigijimui, t. y. 250 Eur vienų metų laikotarpiui arba 20,80 Eur vienam mėnesiui, pažymi, kad vien tik spausdintuvo kasetė kainuoja 36 Eur, o jų reikia 1–2 vnt. mėnesiui, jeigu nori tinkamai pasiruoši tarybos ir komitetų posėdžiams (posėdžio medžiaga sudaro 100–500 lapų), komisijoms, darbo grupėms, parengti tarybos nario ataskaitas, sąžiningai ir atsakingai vykdyti tarybos nario pareigas bei veiklą. Mano, kad teismas neišsamiai išsiaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, selektyviai ir netinkamai vertino bylos įrodymus, netinkamai taikė teismų praktiką. Skundžiamas teismo sprendimas šališkas, prieštaringas, nepagrįstas faktiniu ir teisiniu pagrindu.

10.2.                      Nurodo, jog nesutinka su išvada, kad atsakovei kompensuotos nepagrįstai kanceliarijos prekių ir kuro išlaidos, kad gavo didesnę kompensacijos sumą, negu priklausė pagal teisinį pagrindą. Taip pat nesutinka, kad kanceliarinių prekių pirkimas iš vienos įmonės, kuri priklauso atsakovės broliui, yra svarbi aplinkybė vertinimui dėl nepagrįsto praturtėjimo. Teismo išvada nėra pagrįsta jokiais teisės norminiais aktais. Teisinis reguliavimas imperatyviai nedraudžia įsigyti paslaugas ar prekes iš su jam artimais asmenimis susijusių fizinių ir juridinių asmenų (Antikorupcinio vertinimo išvada, 2023 m. LR STT). Akcentuoja, kad atsakovei išmokėtų išmokų dydžiai per vieną mėnesį neviršijo Reglamente nustatytos 0,5 MMA Eur išmokos maksimalios sumos. Mano, kad teisinis reglamentavimas, pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai patvirtina faktą, kad buvo teisinis ir faktinis pagrindas atsakovei gauti bendrą 5 611,15 Eur. kanceliarinių prekių ir 3 489,51 Eur kuro išlaidų kompensavimo sumą per kadencijos laikotarpį ir pripažintina, kad nebuvo pažeista tokios teisės realizavimo tvarka. Byloje nėra pareikšto reikalavimo pripažinti negaliojančia kurią nors atsakovės pateiktą apmokėjimui išmokų apyskaitą ar išlaidas patvirtinančius dokumentus. Atsakovė kiekvienais metais rengdavo tarybos narės ataskaitas ir atspausdinusi dalindavo rajono gyventojams, dalyvaujant šioje veikloje talkininkams, t. y. vykdė privalomą tarybos nario pareigą – ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti rinkėjams. Šių faktinių aplinkybių deklaruoti arba kokiu nors kitu būdu jas atskleisti atsakovė neturėjo pareigos. Taip pat nesutinka su skundžiamo sprendimo išvada, jog ataskaitas gyventojams atsakovė galėjo teikti per mero susitikimą su gyventojais. Šiuo klausimu sprendimo priėmimą kaip atsiskaityti gyventojams įstatymas deleguoja pačiam tarybos nariui. Faktiškai tarybos narys neturėjo pareigos vesti registraciją ar apskaitą sunaudotų degalų ir kanceliarinių priemonių kiekio. Savivaldybės biudžeto vykdymo auditas buvo atliekamas kiekvienais metais, buvo patvirtinamos savivaldos išlaidos, tačiau nė karto nebuvo jokių pastabų, kad atsakovė naudojo kanceliarines priemones ar degalus ne tarybos nario veiklai.

10.3.                      Atkreipdama dėmesį į kasacinio teismo išaiškinimus dėl nepagrįsto praturtėjimo institutui taikytinų sąlygų, pažymi, kad šiuo atveju nenustatytas atsakovės praturtėjimas , atitinkantis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės turto sumažėjimą (nuostolius). Byloje pateikti įrodymai patvirtina aplinkybes, kad savivaldybėje nėra užfiksuotos žalos, nuostolio ar turto sumažėjimo dėl atsakovės, kaip tarybos nares, veiksmų. Akivaizdu, kad savivaldybė nėra patyrusi jokių nuostolių, nes piniginės lėšos tarybos narių veiklai buvo suplanuotos kiekvienų metų biudžete, kurio vykdymas buvo audituojamas Kontrolės ir audito tarnybos ir tvirtinamas savivaldybės taryboje kiekvienais metais. Nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį, tačiau praturtėjimas nebuvo ir nėra nustatytas, o ieškinys pateiktas teismui 2024 m. gegužės 8 d. už 2019–2023 m. kadencijos laikotarpį. Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų sąlygų buvimą. Bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą pažeistai materialinei subjektinei teisei apginti. Atkreipia dėmesį, jog formuojama teismų praktika, kad ieškovas turi įrodyti atsakovo praturtėjimą ieškovo sąskaita, o atsakovas turi įrodyti turto gavimo teisinį pagrindą. Šis įrodinėjimo naštos paskirstymas nepanaikina jau suformuotos teismų praktikos dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų reikšmės. Skundžiamas sprendimas grindžiamas formuojama teismų praktika dėl įrodymų paskirstymo ir nemotyvuojama, kodėl atmetama suformuota teismų praktika dėl nepagrįsto praturtėjimo. Šios aplinkybės duoda pagrindą daryti išvadą, kad teismo sprendimas prieštarauja suformuotai teismų praktikai.

10.4.                      Mano, kad savivaldybė yra prisėmusi nuostolių atsiradimo riziką, nes Reglamente nenustatė ir neišaiškino, kokia veikla yra priskirtina tarybos nario veiklai. Nei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, nei Reglamentas nenumato ir nedetalizuoja tarybos nario veiklos sąlygų, apimties ir atvejų, kuriuos tarybos nario veikla apima. Atsakovei nebuvo nustatyta pareiga teikti ataskaitas, vesti kuro ir kanceliarinių prekių sunaudojimo ar automobilio pravažiuoto atstumo apskaitą, todėl atsakovei civilinė atsakomybė neturi ir negali būti taikoma, dėl to, kad ji šiuo metu tokios apskaitos neturi ir negali įrodyti, kur, kada ir kiek panaudojo kanceliarinių prekių 2019–2023 m. laikotarpiu. Pareiga įrodyti, kad kanceliarinės prekės ir kuras automobiliui nebuvo naudojamos tarybos narės veiklai vykdyti, tenka ieškovei. Mano, kad ieškinio sumos apskaičiavimas neturi jokio teisinio pagrindo ir ieškinio sumos nepagrindžia jokie patikimi įrodymai. 

10.5.                      Atsakovės vertinimu, ji elgėsi sąžiningai, atsakingai, teisėtai ir garbingai, vykdydama tarybos narės pareigas, nepažeidė moralės principų ir nedarė žalos kitiems asmenims. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad atsakovei nėra pareikštų reikalavimų dėl neteisėto neveikimo arba neteisėto veikimo. Ieškovės teisė reikalauti išmokų gražinimo trečiojo asmens naudai turėtų būti kildinama ne iš teisės normų reglamentuojančių neteisėtą praturtėjimą, bet priteisiama įrodžius atsakovės neteisėtus veiksmus ir visas kitas civilinės atsakomybės sąlygas. Mano, kad teismo sprendimas nepagristas, nes atsakovė savo kadencijos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės taryboje laikotarpiu pateikė kuro automobiliui įsigijimo ir kanceliarinių prekių įsigijimo dokumentus, kuriuose nurodytos išlaidos buvo susijusios su atsakovės, kaip tarybos narės veikla. Nėra įrodyta, kad atsakovė padarė žalą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai arba nepagrįstai praturtėjo šio asmens sąskaita, todėl teismo išvados grindžiamos prielaidomis. Taip pat nurodo, kad teisė į žalos atlyginimą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai atsirado nuo kompensacijos atsakovei išmokėjimo dienos. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai duomenys apie atsakovės pateiktus kuro ir kanceliarijos prekių pirkimo dokumentai bei užpiltas kuro kiekis buvo žinoma ir turėjo būti žinomi, tačiau ieškinys teismui pateiktas tik 2024 m. balandžio 29 d., kas reiškia, kad ieškinio reikalavimai dėl atsakovei išmokėtos kompensacijos iki 2021 m. balandžio 29 d. kaip žalos atlyginimo priteisimo, turėjo būti atmestini kaip pateikti praleidus ieškinio senaties terminą. Pažymi, kad teismas sprendime be motyvų nurodė, jog ieškinio senatis netaikytina.

11.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Be kita ko mano, kad teismas pagrįstai sprendime padarė išvadą, kad atsakovė realiai gavo daugiau negu turėjo išlaidų, t. y. gavo didesnę sumą negu priklausė pagal teisinį pagrindą. Nurodo jog sutinka su teismo pozicija, jog tikėtina, kad 1 000 Eur per tarybos narės kadencijos laikotarpį yra tikėtina suma, kuri buvo reikalinga atsakovei kanceliarinėms prekėms, susijusioms su tarybos nario veikla, tai sudaro 22,72 Eur per mėnesį (44 mėnesiai tarybos narės kadencija). Iš pateiktų išlaidas pagrindžiančių dokumentų ir paaiškinimų posėdžio metu vertintina, jog už tokią sumą per mėnesį buvo galima įsigyti reikalingų kanceliarinių priemonių tarybos nario veiklai, popierius (viena pakuotė 4,24 Eur), įmautės (1,09 Eur), rašymo priemonės (3,47 Eur), lipnūs lapeliai (1,34 Eur), segtuvai (2,94 Eur), spausdintuvo kasetė ir pan. Byloje nustatyta, kad atsakovė pinigines lėšas, kurių bendra suma yra 6 154,98 Eur, iš trečiojo asmens gavo. Pažymi, kad atsakovei, kaip ir kitiems asmenims, yra nustatyta ir bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tam, kad būtų nustatyta, ar asmuo tinkamai įgyvendino rūpestingumo pareigą, yra taikomas protingo žmogaus standartas, t. y. ar asmens veiksmai konkrečioje situacijoje atitiko protingo asmens bonus pater familias elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Mano, kad audito metu nustatytas nepagrįstai didelis ir neprotingas prašomas kompensuoti įsigytų kanceliarinių prekių kiekis akivaizdžiai neatitiko protingo žmogaus elgesio standarto. Ieškinyje nurodytos aplinkybės ir pateikti skaičiavimai ne tik patvirtina netinkamą atsakovės elgesį konkrečioje situacijoje, bet ir neginčijamai patvirtina jos nesąžiningą elgesį gaunat išlaidų kompensaciją. Atsakovė, prašydama kompensuoti nepatirtas išlaidas, pažeidė sąžiningumo, padorumo principus, pareigą elgtis nesavanaudiškai ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio reikalavimus. Ieškovės vertinimu, atsakovė neįrodė, kad ginčo išlaidos buvo patirtos kaip savivaldybės tarybos nario veiklai patirtos išlaidos. Byloje pateikti įrodymai ir faktinių aplinkybių visuma suteikė pagrindą teismui konstatuoti, jog atsakovė ieškovės prašoma priteisti suma praturtėjo, o pinigų gavimas nėra pateisinamas nei įstatymu, nei konkrečiu aktu, nei sandoriu.

12.       Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atkreipia dėmesį, kad nepagrįstu praturtėjimu be teisinio pagrindo laikoma ne tik atvejis, kai absoliučiai nėra teisinio pagrindo ir, nepaisant to, asmuo nepagrįstai, nesąžiningai gauna tiesioginės turtinės naudos, bet ir toks atvejis, kai asmuo turi teisinį pagrindą reikalauti ir gauti atitinkamą materialųjį turtą ar lėšas, tačiau jų gauna daugiau, nei turėtų pagal teisinį pagrindą, tokiu atveju suma, gauta didesnė, negu priklauso pagal teisinį pagrindą, laikoma gauta be teisinio pagrindo, t. y. nepagrįstu, nesąžiningu praturtėjimu. Pažymi, kad Reglamento 269 punkte buvo imperatyviai numatyta, jog išmoka už kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidas gali būti skiriama, tik tokiu atveju, jeigu tai susiję su tarybos nario veikla. Reglamente yra aiškiai ir konkrečiai išskirtos išlaidų rūšys, kurios numatyta tvarka kompensuojamos. Manytina, kad konkretaus kiekio, masto ar detalizuojančių aplinkybių neįvardijimas Reglamente, nesuteikė tarybos nariui teisės piktnaudžiauti esama tvarka dėl išlaidų apmokėjimo. Akivaizdu, kad apeliantė turėjo teisinį pagrindą gauti kompensaciją degalams už patirtas išlaidas vykdant tarybos nario funkcijas bei kanceliarijos išlaidas, tačiau pateikti prašymai kompensuoti išlaidas ir jų priedai nepatvirtina to fakto, kad tarybos narė turėjo būtent tiek išlaidų vykdant tarybos narės funkcijas. Taip pat nurodo, jog šis ginčas nėra kildinamas nei iš delikto (neteisėtų veiksmų), nei iš sutarties, o remiantis tuo, jog tarybos narys gavo daugiau nei priklauso pagal teisinį pagrindą. Nepagrįstas praturtėjimas ir žalos atlyginimas yra dvi skirtingos civilinės teisės kategorijos, turinčios skirtingus tikslus ir taikymo sritis. Atkreipdama dėmesį į teismų praktikoje suformuotą išaiškinimą, kad jeigu gauta išmoka didesnė nei turėtų būti pagal teisinį pagrindą, yra laikoma, jog išmoka gauta be teisinio pagrindo, mano, kad ir šiuo atveju apeliantės pareiga įrodyti, kad visos išmokos yra gautos išimtinai tik už patirtas išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla.

Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

15.       Apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

16.       Byloje nustatyta, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2022 m. lapkričio 10 d. buvo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė) tarybos narė. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba, atlikusi savivaldybės biudžeto piniginių išteklių, skirtų apmokėti su tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms panaudojimo 2019–2023 m. laikotarpiu vertinimą, 2024 m. sausio 10 d. parengė Savivaldybės biudžeto piniginių išteklių, skirtų apmokėti su tarybos nario veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms, naudojimo 2019–2023 m. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpiu atitikties audito ataskaitą (anksčiau ir toliau – Audito ataskaita), kuri be kita ko buvo pateikta ir Klaipėdos apygardos prokuratūrai. Pagal Audito ataskaitos duomenis atsakovei laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2022 m. lapkričio 10 d. buvo išmokėta 9 603,51 Eur kompensacija; nurodytos tarybos narės išlaidos pagal apskaitos duomenis: 3 489,51 Eur suma transporto išlaidoms, kurias sudaro degalai, 5 611,15 Eur suma kanceliarijos išlaidoms, 544,30 Eur suma telefono, interneto išlaidoms. Audito ataskaitoje nurodyta, kad buvo nustatyta, jog atsakovė kanceliarines prekes pirko dideliais kiekiais, iš viso kanceliarijai išleidžiant 5 611,15 Eur, kas sudaro 61,49 procentų visų tarybos narių kanceliarijos išlaidų, kanceliarines prekes pirkus iš vienos įmonės – E. S. prekybos įmonės: įmautės – 5 500 vnt., segtuvai – 182 vnt., aplankai su įsegėle/ spaustuku – 458 vnt., popierius A4 – 107 pakuotės po 500 lapų, popierius A3 – 17 pakuočių po 500 lapų, skaičiuotuvai – 19 vnt., skylamušiai – 9 vnt., teksto žymekliai – 113 vnt., tušinukai – 171 vnt., rašikliai, plunksnakočiai – 19 vnt., žirklės – 15 vnt., pieštukinės – 16 vnt., darbo knygos, užrašų knygelės – 27 vnt., stovai dokumentams, laiškams ir kt. – 45 vnt., ir kt. Atsakovė karantino metu nurodė patyrusi išlaidas degalams 543,83 Eur sumai ir įsigijusi 470,82 l degalų. Savivaldybės pateiktais duomenimis, karantino laikotarpiu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 buvo paskelbtas karantinas nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d.; pagal 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 1226 ir 2021 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 499 karantinas truko nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d.) savivaldybės tarybos posėdžiai vyko nuotoliniu būdu. Pagal pateiktus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos duomenis, nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2023 m. kovo 30 d. vyko 55 tarybos posėdžiai, iš jų 25 organizuoti nuotoliniu būdu. Atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2022 m. buvo (duomenys neskelbtini) nare, vyko 59 posėdžiai, (duomenys neskelbtini) nare – vyko 20 posėdžių bei 2022 m. buvo (duomenys neskelbtini) nare – vyko 17 posėdžių. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovė aptariamu laikotarpiu buvo automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja/savininkė. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ pateiktais duomenimis, atsakovės minėto automobilio rida buvo: 2020 m. sausio 9 d. – 156 688 km; 2022 m. vasario 15 d. rida – 177 203 km, t. y. per 2 metus šiuo automobiliu nuvažiuota 20 515 km arba po 10 257,5 km per metus (vidutiniškai 854,7 km per mėnesį). Atsakovė pateikė į bylą 2024 m. gegužės 17 d. (duomenys neskelbtini) specialisto A. P. konsultaciją, kurioje be kita ko nurodyta, kad eksploatacinės minėto atsakovės automobilio kuro sąnaudos gali būti 8–12 1/100 km.

17.       Ieškovei, ginant viešąjį interesą, kreipusis į teismą dėl nepagrįsto praturtėjimo, ieškinį vėliau patikslinus, dėl bendros 6 154,98 Eur sumos, kuri apima atsakovei kompensuotą 543,83 Eur sumą degalams ir 5 611,15 Eur sumą kanceliarinėms išlaidoms, priteisimo, Plungės apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimu iš esmės pripažino, kad nurodyta išlaidų suma atsakovei buvo kompensuota nepagrįstai, bet tuo pačiu konstatavęs, jog ir nėra galimybės nustatyti, kiek buvo patirta kanceliarinių išlaidų išimtinai tarybos nario veiklai, priteistiną iš atsakovės sumą sumažino 1 000 Eur suma. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, kritikuodama byloje teismo atliktą įrodymų vertinimą, akcentuodama, kad byloje nebuvo įrodytas jos nepagrįstas praturtėjimas, laikydamasi pozicijos, kad patirtos išlaidos buvo susijusios su jos, kaip tarybos narės, veikla.

18.       Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutus reglamentuoja CK 6.237–6.242 straipsniai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad minėtuose straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019). CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

19.       Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023). Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą.

20.       Nagrinėjamo ginčo kontekste dar svarbu atkreipti dėmesį į įrodinėjimo proceso reikšmę tokio pobūdžio bylose. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje be kita ko nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Taip pat pažymėtina, kad pagal formuojamą praktiką bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021). Pastaroji pareiga grindžiama ne tik minėta bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip nurodė kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018).

21.       Aptariamu atveju, ginčas byloje iš esmės buvo sprendžiamas dėl atsakovei kaip tarybos narei karantino laikotarpiu degalams išleistos 543,83 Eur sumos ir kanceliarinėms prekėms atsakovės kadencijos laikotarpiu išleistos 5 611,15 Eur sumos kompensavimo teisėtumo, ir pirmosios instancijos teismas priimtu procesiniu sprendimu konstatavo, jog paminėtos išlaidos atsakovei buvo kompensuotos nepagrįstai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, įvertinusi bylos duomenų visumą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, patvirtinančia, jog šiuo atveju egzistavo sąlygos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui.

22.       Ginčo laikotarpiui aktualaus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius; šios išmokos dydis, atsiskaitymo tvarka ir tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinis sąrašas nustatomi reglamente. Pagal Reglamento 269 punkto nuostatas, tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms, kiek jų nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai savivaldybės administracija, apmokėti kas mėnesį skiriama 0,5 MMA eurų išmoka, už kurią atsiskaitoma kiekvieną mėnesį. Išmokai gauti kiekvienas tarybos narys pateikia raštu savivaldybės administracijai savo sąskaitos (mokėjimo kortelės) rekvizitus; pasibaigus terminui, per 15 kalendorių dienų tarybos nariai savivaldybės Buhalterinės apskaitos skyriui pateikia dokumentus, pagrindžiančius patirtas ir apmokėtas kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidas, atitinkančias Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams; apskaičiuota išmoka už praėjusį laikotarpį iki einamojo mėnesio 25 dienos pervedama į tarybos nario nurodytą sąskaitą; jeigu tarybos narys nustatytu laiku nepateikė dokumentų, pagrindžiančių turėtas išlaidas už praėjusį laikotarpį, nustatyta išmoka jam nemokama (Reglamento 270 punktas).

23.       Taigi, paminėto teisinio reglamentavimo kontekste svarbu pažymėti, kad aptariama išmoka savivaldybės tarybos nariams yra tikslinė – skirta kompensuoti išlaidas, kurias tarybos nariai patyrė vykdydami tarybos nario veiklą, t. y. gali būti kompensuojamos tik tokios išlaidos, kurias tarybos narys patyrė vykdydamas tarybos nario veiklą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tam, kad būtų galima taikyti šią teisės normą ir spręsti, ar išmokos, susijusios su tarybos nario veikla, tarybos nariams buvo išmokėtos pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti reikšmingus faktus. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką išmokos, susijusios su kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, transporto išlaidomis, yra tikslinės, kuriomis siekiama atlyginti tas išlaidas, kurių patiria tarybos nariai dėl jų funkcijų ypatybių, pvz., efektyvaus bendravimo su rinkėjais ir pan., ir kurių nepadengia savivaldybės administracija, t. y. padengti papildomas sąnaudas, kurių nepadengia tarybos nario gaunamas atlyginimas apmokėjimas už faktiškai dirbtą laiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-560/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2012).

24.       Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino bylos dalyvių pareikštą poziciją bei argumentus, pateiktus atsakovės aptariamas išlaidas patvirtinančius įrodymus, ir tinkamai konstatavo, jog patikslintame ieškinyje aptariamos tarybos narės išlaidos jai buvo kompensuotos nepagrįstai, atsakovei neįrodžius, kad tos išlaidos buvo panaudotos jos, kaip tarybos narės, veiklai, nors pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, kaip anksčiau minėta, būtent atsakovei teko pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą. Apeliaciniame skunde atsakovė vėlgi, nors ir nesutikdama su teismo atliktu įrodymų vertinimu, toliau laikosi pozicijos, kad šiuo atveju buvo teisinis ir faktinis pagrindas jai gauti bendrą 5 611,15 Eur kanceliarinių prekių ir 3 489,51 Eur kuro išlaidų kompensavimo sumą, tačiau savo nesutikimą su teismo vertinimu iš esmės išreiškia labiau deklaratyviai, nepateikdama jokių svarių ir teismo išvadas objektyviai paneigiančių argumentų, vėlgi akcentuodama, kad nebuvo viršytos Reglamente nustatytos per mėnesį skirtinos maksimalios sumos, užsimindama apie teisės aktų nustatyta tvarka pateiktus aptariamas išlaidas pagrindžiančius buhalterinės apskaitos dokumentus, atkreipiant dėmesį, kad tokie dokumentai, kaip ir apmokėjimui pateiktos išmokų apyskaitos nebuvo ginčijami. Visgi, tokios aplinkybės neturi jokios esminės reikšmės ginčijamo sprendimo teisėtumui. Neneigtina, kad atsakovė, kaip tarybos narė, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir Reglamento nustatyta tvarka turėjo neginčytiną teisę gauti kompensaciją tiek už sunaudotus degalus, tiek už kanceliarines prekes, tačiau ta teise ji galėjo pasinaudoti tik ta apimtimi, kiek tai buvo susiję ir reikalinga tarybos narės veiklai tinkamai vykdyti. Tai, kad atsakovė tinkamai pateikė apskaitos dokumentus, ar kad neviršijo pagal teisės aktus per mėnesį nustatytos galimos kompensuoti sumos, dėl ko ginčo byloje ir nėra, dar nereiškia, kad galėjo būti kompensuotos visos išlaidos pagal pateiktus prekių įsigijimo čekius, kvitus, kadangi, kaip minėta, aptariama savivaldybės tarybos nariui priklausanti išmoka yra tikslinė.

25.       Įvertinusi bylos duomenų visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl atsakovei nepagrįstai išmokėtos 543,83 Eur kompensacijos už kurą karantino laikotarpiu, teismui įvertinus byloje pateiktus duomenis apie tikėtiną automobilio ridą, sunaudojamo kuro kiekį, be to aplinkybes dėl karantinų metu taikytų apribojimų, kai savivaldybės tarybos posėdžiai vyko nuotoliu, buvo apribotas asmenų bendravimas, ir pan., be kita ko nustačius, kad automobilis buvo naudojamas ir asmeniniams poreikiams. Apeliantė savo apeliaciniame skunde be deklaratyvios pozicijos, jog buvo pateikti kuro įsigijimo automobiliui dokumentai, jokių objektyvių argumentų dėl nesutikimo su teismo vertinimu dėl išlaidų kurui karantino laikotarpiu nepagrįstumo, nepateikė, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu išsamiau ir nepasisako.

26.       Taip pat sutiktina ir skundžiamo sprendimo išvada, jog atsakovės pateikti prašymai kompensuoti išlaidas nepatvirtina, jog ji galėjo patirti tokio dydžio išlaidas ir kanceliarinėms prekėms. Kaip jau minėta, Audito ataskaitoje nurodyta, kad atsakovė per aptariamą kadenciją įsigijo be kita ko 5500 vnt. įmaučių, 182 vnt. segtuvų, 458 vnt. aplankų su įsegėle/ spaustuku, 107 pakuotes po 500 lapų popierius A4, 17 pakuočių po 500 lapų popierius A3, 19 vnt. skaičiuotuvų, 9 vnt. skylamušių, 171 vnt. tušinukų, 15 vnt. žirklių, 16 vnt. pieštukinių, 45 vnt. stovų dokumentams, laiškams, ir kt. Pateikti duomenys patvirtina, kad visos kadencijos metu iš tos pačios įmonės, sistemingai, beveik kas mėnesį, už panašias sumas buvo perkamos kanceliarinės prekės, dideliais kiekiais, daug tos pačios rūšies. Įvertinus byloje esančius įrodymus, be kita ko Audito ataskaitą, pateiktas PVM sąskaitas faktūras, taip pat atsakovės poziciją, pareikštą tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu, negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovės įsigytų kanceliarinių prekių kiekiai prieštarauja racionalumo principui. Pirmiausia be kita ko atkreiptinas dėmesys, kad tiek Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (24 straipsnio 5 punktas), tiek Reglamento (249.5 punktas) nuostatos įtvirtino tarybos nario teisę gauti iš savivaldybės administracijos vietą posėdžiui, techninę pagalbą ir priemones tarybos nario įgaliojimams vykdyti, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir trečiojo asmens atstovė. Tačiau net ir nepaisant to, kaip jau minėta, neneigtina atsakovės, kaip tarybos narės, teisė į tokio pobūdžio pačios patirtų išlaidų atlyginimą įstatymo nustatyta tvarka, bet, kaip numato įstatymas, tos išlaidos turi būti susijusios su tarybos nario veikla. Šiuo gi atveju jokiais objektyviais duomenimis byloje neįrodyta, kad toks kiekis kanceliarinių prekių galėjo būti reikalingas vienos tarybos narės veiklos vykdymui, kas, Audito ataskaitos duomenimis, sudarė net 61,49 procentų visų tarybos narių kanceliarijos išlaidų. To racionaliai negalėjo paaiškinti ir pati atsakovė, teismo posėdyje tvirtinusi, kad priemones naudojo, dalį jų išdalino socialiai remtinoms šeimoms, akcentavusi, kad dirbo trijose vietose, ir kt. Aptariamu aspektu, pirmiausia pažymėtina, kad atsakovė, teigdama, kad dalį kanceliarinių prekių išdalino socialiai remtiniems asmenims, kartu pati patvirtino, kad ne visos įsigytos kanceliarinės prekės buvo panaudotos tarybos narės veiklai. Šiame kontekste atmestini ir apeliantės argumentai, jog savivaldybė yra prisėmusi nuostolių atsiradimo riziką, nes Reglamente neva nenustatė ir neišaiškino, kokia veikla yra priskirtina tarybos nario veiklai, ar kad nei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, nei Reglamentas nenumato ir nedetalizuoja tarybos nario veiklos sąlygų, apimties ir atvejų, kuriuos tarybos nario veikla apima. Tokia apeliantės pozicija vertintina kritiškai, labiau kaip gynybinė pozicija, kuri niekaip nepaneigia tarybos nario pareigos naudoti skirtas lėšas išimtinai tarybos nario veiklai vykdyti, be to ir esant mažai tikėtina, kad turėdama tokią politinę patirtį, kaip pati nurodo, atsakovė nesuprastų tarybos nario veiklos apimties ar pan. Kitos aplinkybės, apie tarybos posėdžių medžiagos apimtį, spausdinamas ir gyventojams dalinamas tarybos nario veiklos ataskaitas, ir pan., vėlgi neneigiant tokios medžiagos galimai didelės apimties (tuo pačiu esant pagrįstoms abejonėms dėl tokių veiksmų (pavyzdžiui, spausdinti kiekvieno tarybos posėdžio visą medžiagą, kai tokie duomenys gali būti pasiekiami elektronine forma) racionalumo, protingumo), mažai tikėtina, kad patvirtintų tokio kiekio, koks buvo įgytas, popieriaus poreikį, kaip, atitinkamai, labai abejotina, kad vieno tarybos nario veiklai būtų reikalingas toks kiekis skaičiuotuvų, skylamušių, pieštukinių, žirklių, darbo knygų, stovų dokumentams, ir kt. Tokiu būdu byloje buvo pagrįstai konstatuota, kad atsakovė realiai gavo daugiau negu turėjo išlaidų (negu priklausė pagal teisinį pagrindą). Byloje buvo įrodyta, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo savivaldybės sąskaita. Manytina, jog ieškovė šioje byloje įrodė nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtiną sąlygų visetą, o tuo tarpu atsakovė nepagrindė, jog trečiojo asmens jai išmokėtą minėtą piniginę sumą gavo esant teisiniam pagrindui. Tuo pačiu visgi negalima paneigti, kad tam tikra dalis kanceliarinių prekių buvo panaudota ir tarybos narės veiklai, tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, susiklostė tokia situacija, kad objektyviai tokių duomenų nėra galimybės nustatyti, dėl ko skundžiamu sprendimu ieškiniu prašomą priteisti iš atsakovės sumą teismas ir sumažino 1 000 Eur. Ir nors apeliantė ir šiame kontekste (dėl 1 000 Eur sumos pakankamumo) kritikavo teismo sprendimą, akcentuodama, kad vien tik spausdintuvo kasetė kainuoja 36 Eur, o jų reikia 1–2 vnt. mėnesiui, norint tinkamai atlikti tarybos nario pareigas, tačiau ir šie argumentai byloje esančių duomenų visumoje atmestini kaip nepagrįsti, prieštaraujantys pateiktiems įrodymams. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovė kas mėnesį pirkdavo (sunaudodavo) 1–2 spausdintuvo kasetes ar kad jos kainuotų po 36 Eur. Priešingai, iš byloje esančių buhalterinės apskaitos dokumentų, be kita ko PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad spausdintuvo kasetės dažniausiai per mėnesį buvo perkamos po vieną ir perkamos ne kiekvieną mėnesį, pavyzdžiui 2019 m. buvo nupirkta viena spausdintuvo kasetė, 2020 m. – šešios, 2021 m. – penkios, 2022 m. – šešios. Įvertinus bylos duomenų visumą, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad minėta 1 000 Eur suma laikytina protinga, labiau tikėtina ir pakankama tokio pobūdžio išlaidų suma. Be to, atsižvelgiant į ginčo dalyką ir teisinį pagrindą, sprendus reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo, be kita ko atkreipiant dėmesį, kad ieškinį šioje byloje pareiškė viešąjį interesą ginantis prokuroras po gautos 2024 m. sausio 10 d. Audito ataskaitos, atmestini kaip nepagrįsti ir apeliantės argumentai dėl neva praleistos ieškinio senaties. Taigi, apeliantė, nors ir kritikuodama pirmosios instancijos teismą dėl netinkamo įrodymų vertinimo, iš esmės rėmėsi abstrakčiais argumentais, nenurodydama konkrečių įrodymų, kurie paneigia pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Kaip atitinkamai byloje nėra jokių duomenų, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas šališkai ir neobjektyviai vertino byloje esančius įrodymus.

27.       Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, spręstina, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, o tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantė, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar, kad teismas nevertino ar netinkamai įvertino apeliantės pateiktus argumentus.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

28.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde ar atsiliepimuose į jį nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

30.       Teismo sprendimą palikus nepakeistą, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

31.       Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, apeliacinėje instancijoje jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

32.       Byloje nėra duomenų apie apeliaciniame procese kitų dalyvių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovės J. V. apeliacinį skundą atmesti.

Plungės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                        Donata Kravčenkienė

Kristina Lysionok

Renata Volodko