Civilinė byla Nr. 2A-361/2011

                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6.; 40.2.; 42.8.; 42.11.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Gintaro Pečiulio,

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,

dalyvaujant ieškovo BUAB ,,Vilsotos metalas“ atstovui advokatui Arūnui Vaišvilai,

atsakovo UAB ,,Pastatų vystymas“ atstovei advokatei Linai Meškauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Pastatų vystymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-2483-450/2010 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilsotos metalas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Pastatų vystymas“, dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo. 

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

 I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi ieškovui UAB ,,Vilsotos metalas“ iškelta bankroto byla (Nr.B2-2760-553/2009), administratoriumi paskirtas UAB ,,Tigesta“. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2009-05-08. Teismo 2009 m. liepos 22 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Ieškovas BUAB ,,Vilsotos metalas“ 2009-10-16 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Pastatų vystymas“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo. 

Nagrinėjamas ginčas tarp ieškovo BUAB ,,Vilsotos metalas“ (nuomininkas) bei atsakovo UAB ,,Pastatų vystymas“ (nuomotojas) yra kilęs dėl atsiskaitymo pagal 2007-08-17 sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr.LA170807PV-Vilsotos metalas (toliau Sutartis), pagal kurią atsakovas ieškovui penkeriems metams išnuomojo negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Ieškovas, vykdydamas Sutarties 5 punkto sąlygą, 2007-08-20 sumokėjo atsakovui 55 003,10 Lt, tai yra trijų nuomos mėnesių dydžio, avansą. Papildomu 2008-09-15 susitarimu šalys pakeitė nuomos terminą nurodant, jog sutartis galioja iki 2009-02-15. Atsakovas 2009-01-27 pranešimu ieškovui nurodė, kad šis pažeidė 2008-09-15 sudarytą susitarimą Nr.AA150908LA170807PV-Vilsotos metalas, kurio 4 punkte nurodyta, jog tuo atveju, jeigu nuomininkas neatsiskaitys per 3 dienas nuo pareikalavimo, nuomotojas įgyja teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Tuo pagrindu nuomotojas pareikalavo, jog nuomininkas sumokėtų 42 367,03 Lt skolą ir vadovaudamasis nurodyta Susitarimo dalimi pranešė, jog Susitarimą nutraukia nuo 2009-01-29. Atsakovas 2009-04-30 raštu pareikalavo, jog ieškovas, vykdydamas Sutarties nuostatas, tinkamai prižiūrėtų nuomojamas patalpas bei sumokėtų 106 237,55 Lt skolą. Ieškovui iškėlus bankroto bylą administratorius 2009-08-11 pretenzija pareikalavo, kad atsakovas grąžintų 55 003,10 Lt avansą. Atsakovas 2009-08-26 raštu pranešė, kad avansas 2009-05-04 įskaitytas į skolą.

Ieškovas teigė, kad toks įskaitymas yra neteisėtas, nes iškėlus bankroto bylą Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) normos draudžia vykdyti skolų išieškojimą, kad atliekant įskaitymą atsakovas neturėjo teisės į galiojantį ir vykdytiną reikalavimą, nes 2009-05-04 sutartis dar nebuvo pasibaigusi, kad ieškovas nėra gavęs minimo 2009-05-04 pranešimo apie įskaitymą, o atsakovo pateikta AB Lietuvos pašto registruotų pašto siuntų forma, nepatvirtina, kad tada ieškovo siųstame laiške toks pranešimas buvo. Ieškovas prašė pripažinti nurodytą 55 003,10 Lt avanso įskaitymą neteisėtu ir priteisti iš atsakovo šias lėšas. Remdamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu prašė priteisti iš atsakovo 16,54 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos.

Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, teigė, jog 2009-05-06 ieškovui buvo įteikta registruoto pašto siunta - vokas, kuriame buvo atsakovo 2009-04-30 raštas dėl žalos atlyginimo, 2009-05-04 PVM sąskaitos-faktūros Nr.PV0000703 ir Nr.PV0000704 dėl atsiskaitymo už nuomą ir komunalines paslaugas bei pranešimas apie 55 003,10 Lt avanso įskaitymą į 126 842,46 Lt skolą, todėl nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad šio pranešimo jis negavo. Taip pat laikė nepagrįstu tvirtinimą, siejamą su imperatyvių ĮBĮ normų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos nuostatų taikymu, nes teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2009-05-08, tuo tarpu įskaitymas buvo atliktas 2009-05-04 iki nutarties įsiteisėjimo. Teigė, jog atsižvelgiant į avansinio mokėjimo paskirtį, atsakovas turėjo teisę jį įskaityti į ieškovo skolą, kad pagal Sutartį turėjo teisę atlikti įskaitymą taip pat ir sutarčiai galiojant. Nurodė, kad nepagrįstas ieškovo prašymas dėl nurodyto dydžio palūkanų priteisimo pagal specialųjį įstatymą, nes jų nesiejo komerciniai sandoriai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir pripažino negaliojančiu atsakovo UAB „Pastatų vystymas“ 2009-05-04 pranešimu atliktą 55 003,10 Lt avanso įskaitymą, bei šį avansą priteisė ieškovui BUAB „Vilsotos metalas“. Taip pat priteisė iš atsakovo ieškovui procesines 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ir 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei - 1 675,84 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad nepagrįstas ieškovo reikalavimas atsakovo atliktą ginčijamą įskaitymą pripažinti negaliojančiu dėl imperatyvių ĮBĮ normų pažeidimo. Teismas nurodė, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą yra draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, taip pat ir tarpusavio įskaitymus, nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, o pagal ĮBĮ 16 straipsnį visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai pasibaigia nuo bankroto bylos iškėlimo dienos, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką suprantama kaip nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. M. D., bylos Nr. 3K-3-553/2008). Teismas konstatavo, jog Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Vilsotos metalas“ įsiteisėjo 2009-05-08 ir sprendė, kad nėra pagrindo atsakovo 2009-05-04 atliktą įskaitymą pripažinti neteisėtu dėl ĮBĮ normų pažeidimo.

Teismas taip pat nustatė, kad pagal naujausią teismų praktiką, įskaitymas gali būti uždraustas teismo nutartimi ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto normos pagrindu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Omė“ v. D. J., bylos Nr. 3K-3-328/2008). Remdamasis teisminės sistemos LITEKO duomenimis, konstatavo, kad gavęs ieškovo M. S. ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vilsotos metalas“ Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 5 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones iki šio klausimo išsprendimo ir areštavo atsakovo nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, bankuose esančias pinigines lėšas, turtines teises, esančias pas jį ir trečiuosius asmenis, bei sustabdė atsakovo areštuoto turto realizavimą ir išieškojimą, o teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas visas bankrutuojančios bendrovės kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas iki šios nutarties įsiteisėjimo. Teismas nurodė, jog nebuvo areštuotos atsakovui priklaususios piniginės lėšos, esančios pas trečiuosius asmenis, bet pagal Centrinės hipotekos įstaigos Turto areštų aktų registro duomenis nustatė, kad areštas atsakovo turtui buvo taikytas jau nuo 2008-12-10 (Turto arešto aktas Nr.0108006088 kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, piniginės lėšos 98 032,78 Lt sumai; Turto arešto aktas Nr.0109000355 kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, jo nepakakus piniginės lėšos 384 208 Lt sumai; Turto arešto aktas Nr.0109000526 ir kt.) (b. l. 103-125). Nustatęs, kad dar iki bankroto bylos iškėlimo, buvo taikytas areštas atsakovo turtui, tarp jų ir piniginėms lėšoms, teismas sprendė, jog teismo nutartyse nesant draudimo daryti užskaitą, atsakovas turėjo teisę atlikti šį įskaitymą. Nurodė, kad šio registro duomenys yra vieši, kad pagal teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį 2009-04-16 dienraštyje „Lietuvos rytas“ buvo paviešinta informacija, jog dėl sunkios finansinės padėties ieškovas negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, ir padarė išvadą, kad ginčijamas ieškovui priklausančių piniginių lėšų įskaitymas prieštaravo imperatyvioms ĮBĮ normoms, atliktas pažeidžiant bankrutuojančios įmonės kreditorių teises.

Teismas, remdamasi bylos medžiaga (įrodymai, susiję su pašto siuntų registravimu, popieriaus svoriu, liudytojo M. S. paaiškinimai ir kt.), o taip pat teismų praktikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007 ir kt.), sprendė, kad ieškovas įrodė aplinkybę, jog nėra gavęs atsakovo 2009-05-04 pranešimo apie įskaitymą ir konstatavo, kad nepranešus apie įskaitymą, pažeista šalių bendradarbiavimo pareiga bei viena iš nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (CK 6.38 str. 3 d., 6.130 str. 1 d., 6.131 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, kad šalys neginčija fakto, jog 55 003,10 Lt avansas buvo sumokėtas, konstatavęs šių lėšų įskaitymo pažeidimus ir pripažinęs atliktą įskaitymą negaliojančiu, ieškovui priteisė šias lėšas.

Kartu teimas nustatė, kad 2009-05-04 atliekant įskaitymą šalių sutartas nuomos terminas - 2009-02-15, jau buvo pasibaigęs, be to, atsakovas 2009-01-27 pranešimu ieškovui vienašališkai buvo nutraukęs Sutartį nuo 2009-01-29, taigi ieškovo įsiskolinimas atsakovui buvo galiojantis, vykdytinas ir atmetė ieškovo argumentą, kad atsakovas neturėjo teisės Sutarties pagrindu atlikti įskaitymą (Sutarties 4 str. 5 d., 5 str. 4 d.).

Iš dalies tenkindamas ieškovo reikalavimą ir priteisdamas iš atsakovo procesines 6 procentų dydžio metines palūkanas, teismas rėmėsi CK 6.210 straipsnio 1 dalimi. Iš dalies tenkindamas ieškovo prašymą priteisti iš atsakovo už advokato paslaugas 4 477 Lt, teismas atsižvelgė į procesinių dokumentų kiekį, jų turinį, galimas laiko sąnaudas juos ruošiant bei teismo posėdžių skaičių, trukmę ir šias išlaidas sumažino iki 3 000 Lt (CPK 98 str.). Tuo pagrindu, kad ieškovas kaip bankrutuojanti įmonė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, iš atsakovo valstybei priteisė 1 650,09 Lt žyminį mokestį ir 25,75 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų išsiuntimu (CPK 96 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p.).

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Pastatų vystymas“ prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas. Skundas grindžiamas tokiomis aplinkybėmis:

1. Teismas, darydamas išvadą dėl draudimo atlikti įskaitymą, neteisingai išaiškino ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nes Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui nebuvo areštuotos nei šio juridinio asmens turtinės teisės, nei piniginės lėšos, todėl 2009-05-04 įskaitymas, atliktas iki šios teismo nutarties įsiteisėjimo, yra teisėtas. Kitomis teismų nutartimis taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat nebuvo areštuotos ieškovo turtinės teisės ar piniginės lėšos, esančios pas trečiuosius asmenis, dalies taikyto turto arešto būklė buvo laikina. Be to, minimas avansas traktuotinas ne kaip ieškovui priklausančios piniginės lėšos, o kaip turtinė teisė, kuri galėjo būti įgyvendinta tik esant Sutarties 4 straipsnio 5.2, 5.1. punktuose numatytoms sąlygoms, nes galiojant nuomos sutarčiai atsakovas turėjo teisę įskaityti avansą į ieškovo skolas. Taigi teismas be pagrindo plečiamai aiškino ieškovo turtui teismų nutartimis taikytas laikinasis apsaugos priemones (CPK 145 str. 1 d.). Be to, laikina skolininko turto arešto būklė (aktai Nr.0109000355, Nr.0109000526) nereiškia, jog tokiam asmeniui yra draudžiama dalyvauti civilinėje apyvartoje (CK 1.5 str.). Teismo nurodyta informacija 2009-04-16 dienraštyje „Lietuvos rytas“ apie sunkią ieškovo finansinę padėtį ir įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą, taip pat neleidžia spręsti, kad įskaitymas prieštaravo ĮBĮ normoms.

2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčijamas įskaitymas atliktas pažeidžiant CK 6.131 straipsnio 2 dalies reikalavimus apie tai pranešti ieškovui. Ši išvada prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.      

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti ne tik faktinį, bet ir teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str.). Remdamasi bylos medžiaga, teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei teigia apeliantas, teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias šiam ginčui išspręsti, surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai išaiškino bei pritaikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nagrinėjamos kategorijos bylose ir iš dalies patenkindamas ieškovo BUAB ,,Vilsotos metalas“ ieškinį bei pripažindamas negaliojančiu atsakovo UAB ,,Pastatų vystymas“ 2009-05-04 atliktą ieškovo sumokėto 55 003,10 Lt avanso įskaitymą, priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str. 2 d.).

Pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje viena iš ginčo šalių – ieškovas BUAB ,,Vilsotos metalas“, yra bankrutuojanti bendrovė, todėl pagal susiklosčiusią teismų praktiką būtina atsižvelgti į tokios įmonės kreditorių interesus ir laikoma, jog tokioje byloje ginamas taip pat ir viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006 ir kt.).

Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs. Tokiam vienašaliam sandoriui atlikti be paminėtų yra būtinos kitos CK 6.131-6.140 straipsniuose nurodytos sąlygos, tarp kurių CK 6.131 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai įtvirtintas reikalavimas, jog įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Taigi tik pranešus apie šį sandorį, yra laikoma, jog įskaitymas atliktas. Tuo atveju, jeigu kitai prievolės šaliai pareiškimas dėl įskaitymo nepadarytas, t. y. neįrodyta, kad tokį pareiškimą šis asmuo gavo, nėra pagrindo spręsti, jog prievolė pasibaigė įskaitymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2004; 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2005; 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2010 ir kt.).

Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o tai reiškia, kad pagal bendrąją taisyklę įrodinėjimo pareiga yra nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia esant tam tikrą faktą. Tuo tarpu, kilus nagrinėjamam ginčui, būtent atsakovas UAB ,,Pastatų vystymas“ turi pareigą įrodyti, kad ieškovui BUAB ,,Vilsotos metalas“ 2009-05-04 raštu buvo pranešta apie jo sumokėto 55 003,10 Lt avanso įskaitymą. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog atsakovas UAB ,,Pastatų vystymas“ neįrodė šio fakto (CPK 185 str.). Tai patvirtina teismo sprendime išanalizuotos, o taip pat kitos šioje nutartyje žemiau akcentuotos aplinkybės. Kaip minėta bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas iš atsakovo 2009-05-06 yra gavęs pašto siuntą. Apie tai yra pažymėta ieškovo pateikto 2009 m. gautų dokumentų registro ,,G“ grafoje ,,dokumento pavadinimas (antraštė)“ nurodant, jog gautas raštas dėl žalos, padarytos nuomojamoms patalpoms, atlyginimo (b. l. 51-59). Ieškovas teigia, jog šioje pašto siuntoje raštas apie įskaitymą jam nebuvo atsiųstas. Apeliantas teisingai nurodo, jog paties ieškovo formuojamo registro duomenys negali būti pagrindu išvadai, kad ieškovas nėra gavęs 2009-05-04 rašto apie įskaitymą, tačiau ieškovas taip pat remiasi teismui pateikto minimo atsakovo 2009-04-30 rašto dėl žalos atlyginimo nuorašu, iš kurio matyti, kad kartu su šiuo dokumentu buvo siunčiamas priedas - UAB ,,Viremidos statyba“ sąmatos kopija patalpų tvarkymui ir valymui. Apie kitus kartu siunčiamus dokumentus jame nėra nurodyta (b. l. 45). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju būtent atsakovui tenka našta įrodyti, kad šį raštą ieškovas yra gavęs. Nesutikdamas su teismo sprendimu šiuo klausimu, atsakovas teigia, kad neteisingai buvo įvertinti jo iniciatyva apklausto liudytojo M. S. paaiškinimai bei duomenys iš AB ,,Lietuvos paštas“. Teismo 2010 m. birželio 2 d. posėdžio protokole yra užfiksuota, kad liudytojas M. S., dirbantis UAB ,,BNTP“, kuri su atsakovu sudariusi sutartį dėl verslo administravimo, paaiškino, jog 2009-04-30 ruošė ieškovui adresuotų atsakovo dokumentų pašto siuntą, kuri buvo išsiųsta po kelių dienų, kad kartu su raštu dėl žalos atlyginimo ir jame nurodytu priedu, buvo išsiųsta sąskaita už komunalinius mokesčius bei minimas raštas dėl įskaitymo. Apie kitus pridedamus dokumentus nebuvo pažymėta, iš viso siuntą sudarė 5 popieriaus lapai (b. l. 136-140). Iš byloje esančio AB ,,Lietuvos paštas“ bei UAB ,,BNTP“ patvirtintos registruotų pašto korespondencijos siuntų sąrašo ,,K“ 6 formos duomenų matyti, kad AB ,,Lietuvos paštas“ buvo perduota ieškovui adresuota atsakovo siunta, kurios svoris 0,024 g (b. l. 49-50).

Teisėjų kolegija laiko, kad teismas, spręsdamas dėl pranešimo ieškovui apie įskaitymą, pagrįstai nesirėmė minėto liudytojo paaiškinimais bei korespondencijos siuntų sąrašo duomenimis, nes, visų pirma, ginčas yra kilęs tarp dviejų juridinių asmenų, kurių pateikti rašytiniai įrodymai (sutartis, susitarimai, susirašinėjimo medžiaga ir kt.) leidžia spręsti, jog tai verslo tvarkymo patirtį turintys asmenys, todėl laikytina, jog abiem pusėm yra arba turi būti gerai žinoma teisinę reikšmę turinčių veiksmų, dokumentų įforminimo tvarka, svarba, pasekmės ir kt. Antra, kalba eina apie juridinę reikšmę turinčio fakto – pranešimo apie įskaitymą, įrodinėjimą, tai yra aplinkybių, nuo kurių patvirtinimo arba ne priklauso teisėtumas sandorio, kuriuo realiai, o ne reiškiant finansinį reikalavimą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi skolininkui UAB „Vilsotos metalas“ iškeltoje bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-3141-553/2010), tai yra kartu su kitais kreditoriais, buvo padengta ieškovo nuompinigių skola. Dar 2009 m. rugsėjo 7 d. teismo nutartimi buvo patvirtintas reikalavimų sąrašas bendrai 6 459 969,89 Lt sumai: I eile - 31 kreditorius - 166 508,51 Lt; II eile – VMI ir SODRA - 153 108,66 Lt; III eile 45 kreditoriai – 6 459 969,89 Lt. Taigi, ieškovui teigiant, jog šis sandoris yra neteisėtas, nes jį sudarant buvo pažeisti kitų bendrovės kreditorių interesai (CK 6.66 str.), yra būtina tiksliai nustatyti ar toks sandoris yra teisėtas pagal minėtas CK 6.131 straipsnio nuostatas (CK 1.80 str.). Trečia, nors pagal CK 6.131 straipsnio nuostatas nepranešus apie įskaitymą, toks įskaitymas negalioja, tačiau, nesant vienareikšmiai vertinamų įrodymų apie tokį pranešimą, kaip teisingai nurodė teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vertintinos ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Teisėjų kolegija laiko, jog atsakovo poziciją ieškovo atžvilgiu apibūdina ir tai, kad anksčiau paminėtu raštu dar 2009-01-27 reikalaudamas, kad ieškovas apmokėtų susikaupusią skolą už nuomą ir pranešdamas apie vienašaliai nuo 2009-01-29 nutraukiamą Susitarimą, o teisme bei apeliaciniame skunde teigdamas, jog tokiu būdu buvo nutraukta Sutartis, todėl jis turėjo teisę taikyti Sutarties sąlygas dėl avanso naudojimo, iki pat jo nurodomo 2009-05-04 pranešimo nesiėmė priemonių faktiškai įskaityti avansą, bent jau į bylą nėra pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių tokias buhalterines operacijas su minimomis lėšomis. Priešingai, pirmiau nurodytu 2009-04-30 raštu dėl žalos atlyginimo, reikalaujama tvarkyti nuomojamas patalpas ir primenama apie prievolę sumokėti visą skolą. Taigi byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad ieškovas turi pagrindą abejoti, ar atsakovo nurodomas įskaitymas iš tiesų buvo atliktas iki 2009-05-08, tai yra iki įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, kuria ieškovui BUAB ,,Vilsotos metalas“ buvo iškelta bankroto byla.

Ketvirta, apeliaciniame skunde pateikti teiginiai apie galimą minimoje ieškovui adresuotoje pašto siuntoje siųstų dokumentų kiekį, jį nustatant pagal galimą popieriaus svorį, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat negali būti vertinami, kaip pagrindžiantys pranešimą apie įskaitymą. Be to, šie teiginiai nepaneigia teismo konstatuotų aplinkybių bei motyvų šiuo klausimu (CPK 178 str.).   

Penkta, kalbama oficialų susirašinėjimą, vykstantį tarp dviejų juridinių asmenų, vieno iš kurių (atsakovo) korespondencijos tvarkymą administruoja samdoma bendrovė. Akivaizdu, jog sudaromų, siunčiamų, gaunamų dokumentų apyvarta bei apskaita yra reglamentuota ir su tuo susijusios aplinkybės gali būti patvirtintos atsakovo kitais dokumentais.

Taigi visos šios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovo teismui pateikti įrodymai bei nurodyti argumentai neduoda pagrindo spręsti, kad ši ginčo šalis įrodė pranešusi apie minimo avanso įskaitymą, todėl yra pagrįstas sprendimas šį sandorį pripažinti negaliojančiu ir priteisti ieškovui šias lėšas (CK 6.131 str. 1 d., 1.81 str., 6.66 str.). Apelianto skunde išdėstyti motyvai šiuo klausimu nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija, pasisakydama ir dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, atmeta atsakovo motyvus, jog priešingai nei sprendė teismas, nepagrįstas ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto pažeidimas. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris, kad bendrąja prasme įskaitymai nėra draudžiami, jeigu skolininkui nėra iškelta bankroto byla. Iš tiesų, įstatymas nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, kol nėra iškelta bankroto byla. Tačiau šios bylos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovas ir pažeidė CPK, ĮBĮ nuostatas, ir buvo nesąžiningas.

Teismas, remdamasis viešais turto arešto aktų registro duomenimis, kitais įrodymais teisingai sprendė, jog byloje nustatytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina faktą, jog tuo metu, kai atsakovas tvirtina atlikęs įskaitymą bei pranešęs apie jį ieškovui, ši bendrovė buvo jau viešai paskelbusi, kad negali vykdyti savo prievolinių įsipareigojimų, kad jau buvo nagrinėjamas ir išspręstas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui, kad bendrovės turtui ne vieną kartą buvo taikytas areštas, taip pat ir nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi atsakovas, kaip minėta, būdamas informuotu, apdairiu, rūpestingu verslininku, žinojo arba turėjo žinoti šią informaciją ir suprasti jos turinį bei, atitinkamai, galimas savo veiksmų pasekmes. Pažymėtina, kad liudytojas M. S. teismui be kita ko aiškino, kad administruojant atsakovo veiklą buvo domimasi ieškovo turtine padėtimi (b. l. 136-140). Akivaizdu, jog galiojant teismo nutartims dėl ieškovo turto arešto, minimų lėšų įskaitymas sumažino atsakovo turtą, o tai savo ruožtu traktuotina, kaip pažeidimas CPK 18 straipsnyje yra įtvirtinto imperatyvo, kad teismo procesiniai sprendimai yra privalomi visiems. Apeliaciniame skunde plačiai nagrinėjamos aplinkybės, kad turto arešto akte nebuvo atskirai nurodoma apie turtines teises ir kt., neduoda pagrindo priešingai išvadai. Remiantis pirmiau šioje nutartyje išdėstytais motyvais, apelianto argumentai dėl teisės įskaityti avansą galiojant nuomos sutarčiai, grindžiami Sutarties 4 straipsnio 5.1 punktu, 5 straipsnio 4 dalimi taip pat neduoda pagrindo patenkinti šį skundą (CPK 185 str.). 

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo spręsti, kad teismas, iš dalies patenkindamas ieškinį, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Kaip žinoma, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovo UAB „Pastatų vystymas“ apeliacinis skundas yra atmetamas, todėl vadovaujantis CPK 79, 88 bei 98 straipsnių nuostatomis, iš šios ginčo šalies ieškovui BUAB ,,Vilsotos metalas“ priteisiama 2 541 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o valstybei priteisiama 1,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (b. l. 169).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Pastatų vystymas“ (juridinio asmens kodas 3000043218) ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilsotos metalas“ (juridinio asmens kodas 126090963) 2 541 Lt (du tūkstančiai penki šimtai keturiasdešimt vienas litas) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Pastatų vystymas“ (juridinio asmens kodas 3000043218) valstybei 1,35 Lt (vienas litas 35 ct) procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

Teisėjai                                                                       Virginija Čekanauskaitė

                                                                      Danutė Gasiūnienė

                                                                      Gintaras Pečiulis