Civilinė byla Nr. B2-529-618/2025
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00238-2024-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.1
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. balandžio 18 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl nemokumo administratoriaus R. N. nepagrįsto A. N. finansinio reikalavimo tvirtinimo bankrutuojančios A. N. įmonės nemokumo byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi A. N. įmonei iškelta nemokumo (bankroto) byla. Nemokumo administratoriumi paskirtas R. N.. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 13 d.
2. Teisme 2025 m. sausio 15 d. gautas nemokumo administratoriaus prašymas patvirtinti A. N. įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Nemokumo administratorius A. N. finansinio reikalavimo neginčija, tačiau nepateikė jokių pirminių apskaitos dokumentų, įrodančių reiškiamo reikalavimo pagrįstumą, nenurodė savo pozicijos dėl įnašų atlikimo.
3. Šalys nepateikė paruošiamųjų dokumentų bei įrodymų.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
prašymas dėl A. N. finansinio reikalavimo patvirtinimo atmestinas.
4. Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų išspręsti klausimų. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu dėl tam tikro kreditoriaus pateikto finansinio reikalavimo pagrįstumo kyla ginčas, teismas tokio finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą gali nagrinėti žodinio proceso tvarka (JANĮ 42 straipsnio 3 dalis).
5. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. N. pateikė prašymą įtraukti ją į A. N. įmonės kreditorių sąrašą su 110 007,79 Eur finansiniu reikalavimu. Prašyme A. N. nurodė, jog skola susidarė dėl jos, kaip įmonės savininkės įnašų už 2023-2024 m. laikotarpį, įnašais buvo gelbėti įmonės gyvybingumą, atsiskaityti su kreditoriais ir darbuotojais. Nemokumo administratorius, be kita ko, nurodė ir pateikė didžiosios knygos įrašus, kuriais grindė A. N. finansinio reikalavimo dydį ir pažymėjo, kad didžiąją dalį mokėjimų, įmonės savininkės vardu, žodiniu susitarimu, atliko L. N. (savininkės sūnus), kadangi pati, dėl sveikatos būklės, negalėjo to padaryti. Teismas 2025 m. kovo 13 d. nutartimi nurodė, jog neturi galimybės įvertinti pateikto A. N. 110 007,79 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumo. Teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartimi nemokumo administratorius ir A. N. įpareigoti per 7 dienų terminą pateikti papildomus dokumentus aiškiai nurodančius įnašų atlikimo faktą, jų sumas, atlikimo datas ir lėšų kilmę. Teismo įpareigojimas nebuvo įvykdytas. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tai reiškia, kad A. N. kyla pareiga įrodyti piniginių įnašų atlikimo faktą.
6. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teismas kreditoriaus finansinį reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išsiaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
7. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
8. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos A. N. pateiktas 110 007,79 Eur dydžio finansinis reikalavimas A. N. įmonės nemokumo byloje grindžiamas vien tik įrašais įmonės buhalterinės apskaitos registre – didžiojoje knygoje. Vis dėlto, teismo vertinimu, buhalterinės apskaitos dokumentai (didžiosios knygos įrašai) nėra laikytini pirminiais apskaitos dokumentais, o jų turinys privalo būti pagrįstas kitais objektyviais ir patikimais rašytiniais įrodymais – pavyzdžiui, mokėjimo pavedimais, kasos pajamų orderiais, banko sąskaitos išrašais ar kitais dokumentais, patvirtinančiais faktinį lėšų įnešimą į įmonės kasą ar sąskaitą, kuriuos nemokumo administratorius ir A. N. buvo įpareigoti pateikti teismo nutartimi, tačiau nepateikė. Teismas pažymi, jog vien buhalterinis įrašas savaime nesukuria reikalavimo teisės, jei nėra kitų jį pagrindžiančių dokumentų, kadangi jis neatspindi faktinio pinigų judėjimo ir gali būti nesunkiai koreguojamas įmonės vadovo ar savininko iniciatyva. Tai ypač aktualu situacijose, kai įmonės savininkas ir kreditorius sutampa, kaip šiuo atveju. Teismo nurodymu A. N., nemokumo administratorius turėjo pareigą pateikti pirminius dokumentus, patvirtinančius piniginių lėšų įnešimą į įmonę kaip savininko įnašus, tačiau tokių dokumentų nei A. N., nei nemokumo administratorius nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 7 straipsnio 2 dalį kiekvienas ūkinis įvykis privalo būti pagrįstas pirminiu apskaitos dokumentu, pateiktų duomenų nepakanka finansinio reikalavimo pagrįstumui patvirtinti. Apibendrinant, reikalavimo pagrindimas tik didžiosios knygos įrašais nesudaro pagrindo konstatuoti realaus prievolinio santykio egzistavimo, o tuo labiau – finansinio reikalavimo dydžio. Nesant pirminių dokumentų, patvirtinančių realų piniginių lėšų įnašą į įmonę, toks reikalavimas negali būti laikomas pagrįstu ir įtrauktinas į kreditorių sąrašą.
9. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad A. N. prašymas dėl 110 007,79 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo A. N. nemokumo (bankroto) byloje yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
atmesti A. N. prašymą dėl 110 007,79 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios A. N. įmonės nemokumo (bankroto) byloje.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.
Teisėja Larisa Šimanskienė