Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-79-718/2015

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00689-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 45.4.; 63.

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. kovo 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Jurgitai Jakumaitei, dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui D. L., teismo posėdyje išnagrinėjusi administracine tvarka nubausto D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015 m. vasario 2 d. nutarimo panaikinimo,

n u s t a t ė :

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro vyresnysis patrulis M. J. 2015-01-24 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. L. už tai, kad jis 2015-01-24, 23.05 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) chuliganiškai, sukdamas sankryžoje į dešinę pasuko galinius ratus, manevravo po juostas prasukdamas galinius ratus bei sukeldamas didelį triukšmą, tokiu būdu bandė išskirti save iš kitų eismo dalyvių, tokiu vairavimu sukėlė realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių gyvybei bei sveikatai, bei sukdamas į dešinę neparodė įspėjamojo posūkio signalo. Savo veiksmai pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 82 p. reikalavimus (b.l. 3).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio vyresniojo specialisto G. P. 2015-02-02 nutarimu Nr. 30N-25224217-15 D. L. už padarytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1242 straipsnio 2 dalyje, 1241 straipsnio 2 dalyje,  vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta administracinė nuobauda – 434 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas 18 mėnesių (b.l. 6).

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2015-02-24 gautas administracine tvarka nubausto D. L. skundas, kuriame prašoma Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015-02-02 nutarimą panaikinti. Skunde nurodo, kad KET taisyklių nepažeidė, (duomenys neskelbtini) sankryžoje suko į kairę pusę, manevruodamas rodė posūkio signalą. Dėl slidaus kelio posūkyje automobilis pradėjo slysti, todėl jis, D. L., siekdamas išvengti slydimo, stipriau paspaudė akseleratoriaus pedalą ir automobilį ištiesino. Jokio pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams nesukėlė, chuliganiškai nevairavo. Šioje sankryžoje policijos pareigūnai jo, D. L., nestabdė. Važiuojant Pilies g., prie sankryžos su Daržų g., baigėsi kuras ir automobilis sustojo. Šalia sustojo ir keli pro šalį važiavę asmenys. Po penkių minučių sustojo ir pro šalį važiavę policijos pareigūnai. Jie pradėjo reikšti pretenzijas kodėl čia visi stovi, o po to apkaltino jį, D. L., chuliganišku vairavimu (b.l. 4).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu nesutinka su D. L. skunde išdėstytais motyvais, nurodė, kad D. L. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais. D. L. vairuodamas automobilį, esant intensyviam eismui, demonstravo nepagarbą visuomenei savo išskirtinumu, prasukdamas automobilio galinius ratus, slydo važiuojamąja kelio dalimi šonu, vinguriuodamas per dvi eismo juostas, tuo sukeldamas realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. D. L. padarė grubų KET pažeidimą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo. (b.l. 17).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. L. į teismo posėdį atvyko, palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. D. L. paaiškino, kad įvykio dieną vairuodamas automobilį kartu su drauge I. L. (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje suko į kairę, jam sukant į kairę automobilis pradėjo slysti į dešinę pusę link bordiūrų. Jis, D. L., paspaudė akseleratoriaus pedalą, kad automobilį ištiesintų. Kelias buvo slidus. Važiavo degant leidžiamam šviesoforo signalui. Manevruodamas rodė posūkio signalą. Toliau važiavo link Pilies g., pro tiltą. Sustojo prieš sankryžą, nes automobilis užgeso, kaip vėliau nustatė, baigėsi kuras. Sustojo, įsijungė avarinio sustojimo signalą, tuo metu prie jų privažiavo draugai. Tai įvyko apie 23.00 val.  Tuo metu prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kurie iš karto pradėjo šaukti, reiškė pretenzijas, kad šioje vietoje stovėti draudžiama. Jis, D. L., pasakė, kad jam baigėsi kuras, o draugai sustojo padėti. Pareigūnai jį, D. L., apkaltino chuliganišku vairavimu, tačiau jis su pažeidimu nesutiko. Teigia, kad pareigūnai jį apkaltino nepagrįstai.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas M. J., Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro vyresnysis patrulis, parodė, kad įvykio dieną apie 20-30 m. nuo (duomenys neskelbtini) g. sankryžos kartu su kolega K. V. buvo susistabdę kitą pažeidėją. Sankryžą matė gerai. Tuo metu atkreipė dėmesį į didelį triukšmą, atsisuko į sankryžą ir ją stebėjo. Matė, kaip pajudėjo automobilių kolona, iš eilės važiavo keturi BMW modelio automobiliai. Antras važiavęs automobilis įvažiavo į sankryžą, tyčia sumėtė ratus, kad automobilis pasisuktų šonu, prasukant ratus įvažiavo iš antros juostos. Nors turėjo įvažiuoti į pirmą kelio juostą, įvažiavo į antrą. Prasukdamas ratus čiuožė skersai sankryžos, važiavo per dvi eismo juostas. Tris kartus keitė kelio juostas. Tokiu savo vairavimu vairuotojas kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, nes tuo metu buvo intensyvus eismas, netoliese ėjo pėstieji, vairuotojas rodė nepagarbą visiems eismo dalyviams. Tuo metu kelias slidus nebuvo, nelijo ir nesnigo. Vairuotojas suko į kairę, nutarime padaryta rašybos klaida. Automobilių kolona buvo pastebėta Pilies g. ties įsukimu į kruizinių laivų terminalą. Kaip paaiškėjo, automobilį chuliganiškai vairavo D. L., kuris paaiškino, kad jo vairuojamą automobilį sumėtė dėl slidžios kelio dangos ir jis bandė automobilį suvaldyti. D. L. nepažįsta, anksčiau su juo susitikęs nebuvo.

Analogiškas aplinkybes M. J. nurodė 2015-01-24 tarnybiniame pranešime (b.l. 7).

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas K. V., Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro l. e. p. kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vadas, parodė, kad įvykio dieną vakare su kolega M. J. stovėjo N. U. g. Išgirdo triukšmą, pamatė, kaip automobilis stipriai akseleruoja nuo N. S. g. link N. U. g. Matė, kaip tamsios spalvos BMW markės automobilis stipriai akseleruodamas sankryžoje pradėjo slysti į šoną, slydo į šoną skersai sankryžos, slysdamas suko link Pilies gatvės N. U. gatve. Vinguriuodamas tarp pirmos ir antros kelio juostos nuvažiavo toliau. Toks vairavimas buvo chuliganiškas, kelio danga tuo metu slydi nebuvo. Jie sėdo į tarnybinį automobilį, pažeidėją pasivijo Pilies g. Pažeidėjo automobilis buvo sustojęs pirmoje kelio juostoje Pilies g. Prie jo stovėjo ir kitų automobilių, kaip suprato, jie visi kartu važiavo. Liepė automobiliam pasitraukti iš pirmos kelio juostos, jie nuvažiavo į netoliese esančią aikštelę. D. L. sakė, kad jam baigėsi kuras. M. J. priėjo prie vairuotojo, paėmė dokumentus ir grįžo į tarnybinį automobilį. D. L. anksčiau nepažinojo.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas D. J. parodė, kad įvykio dieną su draugas ketino važiuoti fotografuoti savo BMW modelio automobilius. Važiavo (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje užsidegus žaliam šviesoforo signalui pradėjo važiuoti. Prie kitos sankryžos prie posūkio į terminalą pastebėjo savo sustojusį draugą D. L.. Sustojo prie D. L., paklausė kas atsitiko. D. L. pasakė, kad jam baigėsi kuras. Jis, D. J., nuėjo pasižiūrėti, ar turi automobilyje tuščią bakelį, tuo momentu prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Priėję policijos pareigūnai net neprisistatė, paklausė kas atsitiko, teigė, kad kažkas „negražiai“ vairavo, pradėjo D. L. rašyti protokolą. Jis, D. J., stovėjo šone, todėl viso pokalbio negirdėjo. Jis, D. J., važiavo D. L. iš paskos, kelio danga buvo slidi.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja I. L. parodė, kad įvykio dieną kartu su draugu D. L. važiavo iš automobilių fotosesijos. (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje D. L. vairuojamas automobilis sukant į kairę pradėjo slysti, tačiau D. L. automobilį ištiesino ir jie nuvažiavo toliau. Nuvažiavus nuo tilto Pilies g. baigėsi kuras ir jie prie terminalo sankryžos sustojo. Privažiavę keli draugai sustojo, klausė kas atsitiko. Tada prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai neprisistatė, įžūliai su jais bendravo. Pareigūnai D. L. apkaltino chuliganišku vairavimu, nors to ir nebuvo. D. L. manevruodamas rodė posūkio signalus, kelio danga buvo šlapia.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas E. P. parodė, kad įvykio dieną su draugais važiavo iš fotosesijos, fotografavo BMW automobilius. Paties pažeidimo (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje jis nematė. Pamatė prie terminalo sankryžos sustojusį D. L., sustojo, išlipo iš automobilio. Po 5 min. prie jų privažiavo policijos pareigūnai, paklausė, kodėl jie visi čia stovi ir kas čia atsitiko, bendravo įžūliai. Po to pasakė, kad jie vairavo chuliganiškai. Mano, kad policijos pareigūnai pažeidimo nematė, nes važiuojant ta sankryža jis, E. P., pareigūnų nematė. Kelio danga buvo šlapia.

D. L. skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris pažeidė Kelių eismo taisykles dėl chuliganiškų paskaitų, sukeliant pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą, būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį – chuliganiškas paskatas. Taip pat būtina nustatyti kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimas kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui. Pažymima, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Lietuvos Respublikos ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimus, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą, vairuotojų apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimus.

Administracinėn atsakomybėn atsakomybės patrauktas D. L. savo kaltę neigia, nurodo, kad manevruojant rodė įspėjamuosius posūkio ženklus, chuliganiškai nevairavo. Sukant į kairę automobilis dėl slidžios kelio dangos pradėjo slysti jis, siekdamas jį ištiesinti ir išvengti susidūrimo, stipriau paspaudė akseleratoriaus pedalą. Teigia, kad policijos pareigūnai pažeidimą nematė, tik siekia jį nepagrįstai apkaltinti.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, D. L. kaltė, padarius LR ATPK 1242 str. 2 d. ir 1241 str. 2 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus, įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų teisme duotais parodymais, patrulio M. J. tarnybiniu pranešimu. Apklausti teisme pažeidimą matę policijos pareigūnai M. J. ir K. V. nurodė matę kaip D. L. vairuojamas automobilis važiuodamas sankryža tyčia suko ratus, slydo šonu per sankryžą stipriai akseleruodamas, vinguriavo per dvi eismo juostas. Kelis kartus keitė važiavimo juostas, posūkio signalo nerodė, prasukdavo ratus, kėlė didelį triukšmą. Toks vairavimas kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, nes tuo metu buvo intensyvus eismas, netoliese buvo pėstieji. Pažymėjo, kad kelio danga tuo metu slidi nebuvo, tuo metu nelijo ir nesnigo. Vijosi pažeidėją, jį pamatė sustojusi prie sankryžos Pilies g. Teismas neturi pagrindo abejoti šių policijos pareigūnų parodymais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, jų parodymai yra objektyvūs, jie sutampa su kitais byloje surinktais įrodymais. Šie jų parodymai laikytini objektyviais, o D. L. paaiškinimai vertintini kritiškai, teismas juos laiko siekiu išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai nebuvo nuoseklūs. Surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą jis paaiškino, kad posūkio signalą jis rodė, tačiau jis netyčia išsijungė, tuo tarpu nagrinėjant skundą teisme D. L., kaip ir liudytoja I. L., teigė, kad įspėjamuosius signalus D. L. rodė. Liudytoja I. L. yra D. L. draugė ir yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl šios liudytojos parodymai teismo atmestini kaip nepatikimi, nes ši liudytoja  gali siekti padėti D. L. išvengti administracinės atsakomybės. Apklausti teisme liudytojai D. J. ir E. P., taip pat yra D. P. draugai, paties pažeidimo fakto nematė, todėl jų parodymais teismas taip pat nesivadovauja.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. L. teigia, kad sukant automobilis pradėjo slysti, todėl stipriai paspaudė akseleratoriaus pedalą ir automobilį ištiesino. Policijos pareigūnai nurodė, kad automobilio vairuotojas stipriai spaudė akseleratoriaus pedalą, kėlė triukšmą, slydo per visą sankryžą, manevravo iš vienos kelio juostos į kitą, jokių įspėjamųjų signalų nerodė. Tokiu būdu D. L. kėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Nustatyta, kad pažeidimo metu eismo buvo intensyvus, be to netoliese buvo ir pėstieji. Byloje nėra jokių duomenų, kurie pateisintų D. L. elgesį – tyčinį akceleratoriaus spaudimą sukeliant galinių ratų prasisukimą, slydimą sankryžoje, manevravimą iš vienos kelio juostos į kitą.

Pažymėtina, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 p.). Pagal KET 9 p., eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios galima išvengti. Be to, Taisyklių 82 punktas nustato, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka: prieš pradėdamas važiuoti ir prieš sustodamas; prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju D. L. padarytas KET pažeidimas, įvertinus jo pobūdį, atitinka chuliganiško vairavimo sudėties turinį. D. L. elgesys pagrįstai įvertintas kaip chuliganiškas vairavimas, keliantis pavojų tiek pačiam vairuotojui ir jo keleiviui, tiek kitiems eismo dalyviams, todėl atmetami kaip deklaratyvūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai, kad automobilis slydo dėl slidžios kelio dangos, neturėjo tikslo pažeisti KET reikalavimų. Byloje nebuvo nustatyta, kad kelio danga buvo slidi ar įvykio metu lijo arba snigo, todėl šie D. L. argumentai vertintini kaip gynybinis siekis išvengti administracinės atsakomybės. Policijos pareigūnai nurodė, kad ant kelio dangos ledo nebuvo, slidu nebuvo. Akivaizdu, kad D. L. pažeidimą, numatyta ATPK  1242 str. 2 d., padarė dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Teismo manymu, D. L. pavojingi manevrai tikrai galėjo sukelti skaudžių padarinių tiek jam pačiam, tiek ir kitiems eismo dalyviams. D. L. turėjo vairuoti transporto priemonę itin atsargiai, atlikti manevrus tik įsitikinęs, jog tai nesukels jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams, neprivers jų staiga keisti važiavimo krypties, greičio ir kt. O  vien tai, kad pasekmių pavyko išvengti, negali būti vertinama, jog D. L. padarytas pažeidimas nėra pavojingas. Nenustatyta, kad pareigūnai M. J. ir K. V. būtų suinteresuoti bylos baigtimi, jie atliko jiems pavestą darbą. Šių pareigūnų parodymai nuoseklūs, neprieštarauja tarpusavyje, nenustatytas pagrindas jais abejoti, be to, nenustatytas joks motyvas liudytojams,  mačiusiems įvykį,  apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti pažeidimo padarymu D. L..

D. L. kaltė padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1242 str. 2 d. ir 1241 str. 2 d. numatytus pažeidimus yra įrodyta visiškai. Tai, kad nutarime klaidingai nurodyta, kad vairuotojas suko į dešinę, nors iš tiesų, kaip nurodė visi byloje apklausti asmenys, D. L. suko į kairę, vertinama kaip rašybos klaida. Kaltinimas tikslinamas, nurodant, kad  D. L. sukdamas į kairę neparodė įspėjamojo posūkio signalo.

              Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 302 straipsnyje. Pažymėtina, kad ATPK 30 str. 1 d. yra nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis ATPK 30 str. 2 d. nuostatomis, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

              ATPK 1242 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymas asmenims užtraukia baudą nuo 289 iki 579 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 2 metų. ATPK 1241 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymas asmenims užtraukia baudą nuo 28 iki 86 eurų. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2015-02-02 nutarimu D. L. už ATPK 1242 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta 434 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių, o už ATPK 1241 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą  paskirta 57 eurų bauda, tai yra sankcijų vidurkiui artimos administracinės nuobaudos. D. L. skirtos administracinės nuobaudos atitinka padarytų pažeidimų pobūdį, atsakomybę įtakojančioms aplinkybėms bei ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo jų keisti nėra. Paskirtos nuobaudos savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežtos.              

D. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus nusižengimų padarymo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nuobaudos paskirtos nepažeidžiant nuobaudų skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą nustatytose ribose.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.

Teismas, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1242 str. 2 d., 1241 str. 2 d., 291 str., 3022 str., 3024 str. 1 d., 2 d.,

nutarė:

administracinėn atsakomybėn patraukto D. L. skundą atmesti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015 m. vasario 2 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-25224217-15 palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                        Laimutė Venckuvienė