Civilinė byla Nr. e2-501-302/2018

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00016-2018-6

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą už ieškinį,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Kongera“ 2018 m. sausio 9 d. pateikė ieškinį, kuriame prašė: 1) pripažinti atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimą dėl UAB „Kongera“ pasiūlymo atmetimo neteisėtu; 2) sustabdyti viešojo pirkimo konkurso „pastato Kuršėnuose, Vytauto g. 1, rekonstravimas ir pritaikymas Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos veiklai“ (pirkimo Nr. 245218) procedūras; 3) įpareigoti atsakovę Šiaulių rajono savivaldybės administraciją nesudaryti viešojo pirkimo „pastato Kuršėnuose, Vytauto g. 1, rekonstravimas ir pritaikymas Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos veiklai“ (pirkimo Nr. 345218) sutarties; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Taip pat ieškovė ieškinyje prašė atidėti jai žyminio mokesčio mokėjimą už ieškinį iki teismo sprendimo priėmimo byloje. Nurodė, kad ieškovės finansinė padėtis yra sunki ir ieškinio pateikimo teismui dieną ieškovė sumokėti žyminio mokesčio už ieškinį neturi galimybių.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. sausio 11 d. nutartimi ieškovės UAB „Kongera“ prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo netenkino bei nustatė ieškovei terminą iki 2018 m. sausio 15 d. sumokėti žyminį mokestį už ieškinį.
4. Teismas nurodė, kad įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis apie ieškovės finansinę būklę, sprendė, kad ieškovė nepateikė teismui pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki ir ieškovė ieškinio pateikimo dieną nėra pajėgi sumokėti žyminio mokesčio už ieškinį. Ieškovė kartu su ieškiniu pridėjo tik 2017 m. spalio 10 d. Creditinfo pažymą. Jokių kitų įrodymų, kurie leistų spręsti apie ieškovės finansinę padėtį, byloje nepateikta, todėl šie duomenys nėra pakankami ieškovės sunkiai finansinei būklei įvertinti.
5. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė duomenų iš VĮ Registrų centro apie nuosavybės teise ieškovei priklausančius objektus ir VĮ „Regitra“ duomenis apie ieškovės vardu registruotas transporto priemones.

3. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovė UAB „Kongera“ atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atidėti žyminio mokesčio už pateiktą ieškinį sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo ir priimti naujus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepakankamai įvertino pateiktus duomenis apie ieškovės finansinę būklę, neatsižvelgė į Creditinfo pažymą, kurioje aiškiai matyti, kad ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, o mokėtina žyminio mokesčio suma 1 537,50 Eur yra aiškiai per didelė našta ieškovei šiuo metu turinčiai laikinų finansinių sunkumų.
2. Sunkią ieškovės turtinę padėtį patvirtina kartu su ieškiniu pateikti įrodymai. Be to, dėl laikinų finansinių sunkumų ieškovė yra pateikusi pareiškimą Klaipėdos apygardos teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
3. Nepriklausomai nuo to, kad ieškovė turi laikinų finansinių sunkumų ir jos padėtis šiuo metu yra nepalanki, teismui pateikiami finansinės atskaitomybės dokumentai, ilgalaikio turto sąrašai bei vertinimo ataskaitos įrodo, kad įmonė turi turto, pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad įmonės veikla buvo nuostolinga. Taip pat pridedamos sutartys su užsakovais patvirtina aplinkybę, kad ieškovė ateityje turės pajamų ir turės galimybę sumokėti žyminį mokestį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: Turto arešto aktų registro išrašą; UAB „Lituka“ ir Ko vertinimo ataskaitą; duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; UAB „Kongera“ pelno (nuostolių) ataskaitą; UAB „Kongera“ balansą; Kelmės miesto Vytauto Didžiojo gatvės pėsčiųjų ir pėsčiųjų-dviračių takų sutvarkymas (II etapas) rangos darbų 2017 m. spalio 16 d. sutartį Nr. SŽ-638; UAB „Kongera“ ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 24 d. rangos darbų sutartį Nr. AS-1116; UAB „Kongera“ ir Elektrėnų savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 20 d. darbų pirkimo sutartį Nr. 03S-396; antstolės V. Daugirdienės 2017 m. gruodžio 29 d. patvarkymą dėl įvykdytos nutarties Nr. S-17-4-42116 ir 2017 m. gruodžio 29 d. UAB „Kongera“ turto aprašą; VšĮ CPO LT ir UAB „Kongera“ preliminarią sutartį.
9. Taip pat apeliantė 2018 m. sausio 26 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą prijungti prie bylos Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Kongera“ iškėlimo.
10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
11. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės teikiami rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu dėl galimybės apeliantei atidėti žyminio mokesčio mokėjimą už ieškinį, gali turėti reikšmės teisingam klausimo dėl žyminio mokesčio atidėjimo išsprendimui, jie priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Dėl žyminio mokesčio

12. Apeliantė kelia pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, spręsdamas jos ieškinio priėmimo klausimą, taikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą ir įpareigojo apeliantę sumokėti žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog apeliantės pateikti duomenys nėra pakankami vertinti, kad ieškovės finansinė padėtis yra sunki ir yra pagrindas apeliantei atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.
13. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei LR Konstitucija įtvirtinta vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).
14. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016).
15. Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to negalėdamas procesinių veiksmų atlikimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba jį atidėti. Prašymai dėl žyminio mokesčio atidėjimo būtinumo nagrinėjami pagal CPK 84 straipsnyje nustatytas taisykles.
16. CPK 84 straipsnyje nurodyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas, o prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
17. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama ne tik turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, bet ir tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
18. Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai laikosi ir tokios pozicijos, kad prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad galutinio sprendimo toje byloje priėmimo dieną jis žyminį mokestį, net jei jo reikalavimai bus nepatenkinti, turės galimybę sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
19. Apeliantė prašydama atidėti žyminio mokesčio mokėjimą su ieškiniu pateikė 2017-10-10 Creditinfo pažymą nurodydama, kad ši pažyma patvirtina jos sunkią finansinę būklę. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šių ieškovės duomenų nepakanka nuspręsti, kad jos finansinė būklė yra sunki. Kartu su atskiruoju skundu pateikė UAB „Lituka“ ir Ko ataskaitą Nr. LLO-70604, iš kurios matyti, kad 2017 m. birželio 5 d. apeliantė turėjo nekilnojamojo turto už 112 400 Eur. Byloje pateiktos rangos darbų sutartys su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Elektrėnų savivaldybės administracija ir Kelmės rajono savivaldybės administracija patvirtina, kad apeliantė vykdo veiklą ir gauna iš šios veiklos pajamas. Vien apeliantės nurodyta aplinkybė, kad kitoje byloje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apeliantės turtui nepatvirtina, kad apeliantė visiškai neturi lėšų, iš kurių būtų pajėgi sumokėti žyminį mokestį už ieškinį. Nagrinėjamu atveju apeliantės pateikti įrodymai tik patvirtina, kad jos finansinė padėtis nėra tokia komplikuota, kuri leistų teismui spręsti apie apeliantės sunkią turtinę padėtį, dėl kurios apeliantė negali sumokėti už pateiktą ieškinį žyminio mokesčio.
20. Apeliantė 2018 m. sausio 26 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį, kuriame prašo ją atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, o taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį, kuria ieškovei iškelta restruktūrizavimo byla (civilinėje byloje Nr.B2-906-460/2018). Nutartį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismas leido vykdyti skubiai nelaukiant kol praeis jos apskundimo terminas.
21. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje dėl momento, kada turėtų būti vertinamas atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagrindo buvimas nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, plėtojant civilinio proceso teisės normų galiojimo civilinio proceso stadijos teoriją, buvo pasisakyta, kad ieškinio priėmimo klausimas turi būti išspręstas pagal jo padavimo metu galiojusias civilinio proceso įstatymo normas, o ne pagal teismo procesinio sprendimo dėl ieškinio priėmimo metu galiojantį įstatymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-23/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-464/2017). Tačiau nagrinėjamu atveju nors ir apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmos instancijos teismo padaryta išvada apie ieškovės galimybe sumokėti žyminį mokestį ieškinio priėmimo metu, tačiau ieškovei 2018 m. sausio 17 d. iškėlus restruktūrizavimo, ji nagrinėjimo bylos apeliacinės instancijos teisme momentu įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl ją įpareigoti mokėti žyminį mokestį nėra pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

22. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nors ir tinkamai aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo institutą, tačiau pasikeitus situacijai dėl ieškovės statuso (iškelta restruktūrizavimo byla), skundžiama teismo nutartis naikintina. Ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti.

              Ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja                            Romualda Janovičienė