Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-265-557/2014

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00300-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

39.1.; 39.4.; 52.1.;

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nutarties, kuria K. K. skundas tenkintas iš dalies, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimas, kuriuo K. K. pagal ATPK 1241 str. 2 d. paskirta 100 Lt bauda, panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla perduota Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui nagrinėti iš naujo.

Išnagrinėjęs bylą, teisėjas

n u s t a t ė:

K. K. 2013-09-04 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 20 d. 17.53 val. Šilutės pl. – Statybininkų pr. Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz E 220 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prieš reguliuojamą šviesoforu sankryžą persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą kirto ištisinę ženklinimo liniją. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus. Tokie K. K. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 1241 str. 2 d.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimu K. K. nubaustas pagal ATPK 1241 str. 2 d. 100 Lt bauda. Dėl šio nutarimo, prašydamas jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, K. K. padavė skundą apylinkės teismui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 19 d. nutartimi K. K. skundą tenkino iš dalies, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą perdavė Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui nagrinėti iš naujo. Savo sprendimą perduoti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teismas motyvavo tuo, jog reikalinga atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą - nustatyti asmenį, atsiuntusį vaizdo įrašą, kuriuo buvo užfiksuotas galimas pažeidimo padarymas, ir prietaisą, kuriuo padarytas vaizdo įrašas, įvertinti jo patikimumą, galimybę koreguoti įrašo darymo laiką. Taip pat apylinkės teismas konstatavo, kad nutarimas K. K. atžvilgiu buvo priimtas pažeidžiant jo teises, tame tarpe ir teisę duoti paaiškinimus apie pažeidimo aplinkybes.

Apeliaciniu skundu K. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo bylos perdavimo Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui nagrinėti iš naujo ir šią administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti bei panaikinti pratęstą administracinės nuobaudos skyrimo terminą, kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Taip pat prašo įpareigoti antstolį J. P. vykdomojoje byloje Nr. 0172/13/01863 iš jo išieškotą 100 Lt skolą ir 318,80 Lt vykdymo išlaidų jam grąžinti; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, jo patirtą 50,30 Lt turtinę žalą; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, patirtą 10 000 Lt neturtinę žalą; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog apie 2013-09-30 jam surašytą nutarimą dėl jo 2013-08-20 17.53 val. galimai padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo bei apie 2013-09-04 jam surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu dėl to paties pažeidimo sužinojo tik 2014-01-08 gavęs iš Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro atsakymą į savo paties 2013-12-26 prašymą dėl informacijos pateikimo. Į Klaipėdos apskrities VPK kreipėsi iš karto, t. y. sekančią darbo dieną po to, kai 2013-12-23 iš antstolio J. P. gavo siūlymą sumokėti baudą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Antstolio J. P. jam atsiųstuose dokumentuose buvo nurodyta, kad Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras jam pateikė 2013-09-30 išduotą nutarimą Nr. 30N-2994101-13 dėl 100 Lt išieškojimo iš jo. Tai sužinojęs ir kreipėsi su prašymu dėl informacijos pateikimo į Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurą. 2014-01-08 iš Klaipėdos apskrities VPK gavo atsakymą į savo paklausimą, kuriame buvo nurodyta, kad 2013-08-30 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras elektroniniu paštu gavo informaciją su nufilmuota vaizdo medžiaga apie automobiliu „Mercedes Benz”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galimai padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą sankryžoje Šilutės pl. - Statybininkų pr. (Klaipėda). Toliau minėtame rašte dėstoma, kad, nepaisant to, jog filmuotoje medžiagoje buvo užfiksuotas galimai jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, jo pagrindu ir vadovaujantis ATPK 1241 str. 2 d. 2013-09-04 jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriame jam buvo pasiūlyta sumokėti 50 Lt baudą iki 2013-09-18. 2014-01-09 nuvykęs į Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurą susipažino su jam iškelta administracinio teisės pažeidimo byla ir 2014-01-10 gavo šios bylos kopijas, išskyrus filmuotą medžiagą, esančią šioje byloje. Filmuotos medžiagos kopiją gavo tik pateikęs papildomą prašymą susipažinti su filmuota medžiaga, nes to reikalavo Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūnai, ir ją policijos pareigūnai jam pateikė tik 2014-01-17. Pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant ir apie tai nieko nežinant bei jo apie tai neinformavus. Nei 2013-09-04 jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, nei 2013-09-30 jam surašytas nutarimas jam nebuvo išsiųsti ir įteikti, apie jų egzistavimą jis nieko nežinojo iki 2014-01-08, kai gavo atsakymą iš Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro ir kai 2014-01-10 susipažino su jam iškelta administracinio teisės pažeidimo byla, tad pateikti bet kokius prašymus ar skundus neturėjo galimybės, taip buvo pažeista jo teisė į gynybą. Kad tokių dokumentų jis negavo, patvirtina 2014-01-09 iš AB Lietuvos pašto gautas raštas Nr. 3-115, kuriame nurodoma, kad vienintelė jam registruota pašto siunta jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2013-09-01 iki 2013-12-26 buvo gauta tik iš antstolio J. P.. Nors Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro jam atsiųstame rašte Nr. 30-12-S-14952 ir nurodyta, kad 2013-09-04 registruotu laišku Nr. 30-12-S-10335 jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu ir iš AB Lietuvos pašto nebuvo gauta jokios informacijos apie laiško neįteikimą, tačiau, kaip matyti iš AB Lietuvos pašto pateiktos informacijos, tai yra akivaizdus melas, jis tokių dokumentų negavo.

Jo atžvilgiu iškeltoje administracinio teisės pažeidimo byloje matyti, kad 2013-08-30 asmuo, pasivadinęs Mio Registratorius, iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) policijai atsiuntė elektroninį laišką, kuriame parašė „Pazeidima Mercedes (duomenys neskelbtini) Klaipėda, Šilutės pl. Statybininku pr sankryža 2013-08-20 17,53 tingėjo stovėt eilej”. Pažymi, jog šį laišką atsiuntęs asmuo taip ir nebuvo nustatytas ir apklaustas šioje jam iškeltoje administracinio teisės pažeidimo byloje. Iš laišką atsiuntusio asmens elektroninio pašto dėžutės adreso neįmanoma identifikuoti asmens, be to, jis nenurodė savo asmens duomenų ir pačiame laiške. Tikėtina, kad taip buvo padaryta specialiai ir tyčia nuslepiant savo asmenybę bei siekiant išvengti atsakomybės dėl galimo melagingo pranešimo apie administracinį teisės pažeidimą. Šis asmuo nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už galimą melagingą pranešimą. O Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio specialistė nenustatė šio asmens, dėl ko nebuvo galima jo apklausti ir nustatyti, ar šio asmens atsiųsta filmuota medžiaga atitinka tikrovę.

Pažymi, kad jam iškeltoje administracinio teisės pažeidimo byloje yra tik minimo elektroninio laiško kopija, juo atsiųstas vaizdo įrašas, administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, nutarimas, jo asmens duomenys bei raštas antstoliui J. P. dėl skolos iš jo išieškojimo. Jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų jo padarytą administracinį teisės pažeidimą, šioje byloje surinkta nebuvo.

Susipažinus su minimu vaizdo įrašu matyti šio vaizdo įrašo dešiniajame apatiniame kampe nurodyta data 2013/08/20 ir laikas 17:53. Tačiau kada iš tikro jis buvo padarytas, administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo nustatyta, nes nebuvo galima nustatyti jį padariusį asmenį ir apžiūrėti jį padariusį įrenginį. Jo žiniomis, visa technika, kuri yra naudojama policijoje ir kitose pažeidimus fiksuojančiose institucijose teisės pažeidimams nustatyti, turi būti metrologiškai patikrinta, o ar įrenginys, kuris padarė minimą vaizdo įrašą buvo metrologiškai patikrintas, iš administracinio teisės pažeidimo bylos neaišku. Iš gyvenimiškos patirties gali patvirtinti, kad visus prekybos centruose ar kitose prekybos vietose įsigytus vaizdo įrašymo įrenginius galima nustatyti bet kokia data ir laiku, kokiu tik norima. Šis elektroniniu paštu atsiųstas vaizdo įrašas galėjo būti ir sumontuotas ar kitaip suklastotas, padarytas prieš metus laiko, tai yra suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui, nes automobilį „Mercedes Benz”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis turėjo nuo 2012-01-18. O tai, jog jį atsiuntęs asmuo nenurodė savo asmens duomenų, tik patvirtina tą faktą, jog jis galbūt turėjo tikslą susidoroti su jam nepatinkančiu asmeniu, o būtent – juo. Jis dirba (duomenys neskelbtini), savo darbo metu nustato nemažai teisės aktų pažeidimų, ko pasekoje yra nubaudžiama nemažai asmenų, todėl neatmestina galimybė, jog vienas iš jo nubaustų asmenų siekė taip su juo susidoroti ar atkeršyti.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio pareigūnai, kaip nurodo ATPK, turėjo patys rinkti įrodymus, kurie sudarytų pagrindą surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir patvirtintų jo padarytą pažeidimą, nustatyti, ar vaizdo įraše užfiksuotas pažeidimas iš tikro įvyko tada, kaip jame yra nurodyta, t. y. 2013-08-20 17:53 val., tačiau tai nebuvo padaryta, galbūt dėl to, kad to padaryti nebuvo galima. Todėl nėra ir nebuvo pagrindo teigti, jog jam iškeltoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1241 str. 2 d.

Gali spėti, kad vaizdo įrašas galėjo būti padarytas vienu iš šiandien labai populiarių vaizdo registratorių, tačiau, jo nuomone, vaizdo registratorių medžiaga negali būti traktuojama kaip apkaltos priemonė, o gali būti tik vienas iš įvykio liudininkų, pabrėžia - vienas, jo paskirtis yra ne naujų administracinių teisės pažeidimų bylų inicijavimas, o turi būti laikomas įvykusių eismo įvykių mechanizmo nustatymo pagalbine priemone. Tuo labiau, kad laisvai rinkoje galimiems įsigyti vaizdo fiksavimo įrenginiams, tame tarpe ir vaizdo registratoriams, nėra būtina atlikti metrologines patikras. Tad kaip galima nustatyti, kad juose nustatytas laikas ir data atitinka realų laiką ir datą. Ar įrenginio, užfiksavusio vaizdo įrašą, data ir laikas atitinka realų laiką ir datą, administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo nustatyta.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog išvados turi būti pagrįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia ir leistinumu. Abejonėmis negali būti grindžiamas kaltinimas. Visos abejonės, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti vertinamos pažeidėjo naudai ir jomis remiantis niekas negali būti nubaustas. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio pareigūnai 2013-12-30 raštu Nr. 30-12-S-14952 pripažino, kad vaizdo įraše yra užfiksuotas tik galimai jo padarytas administracinis teisės pažeidimas, tačiau daugiau jokių įrodymų, pagrindžiančių jo padarytą pažeidimą, administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo surinkta, tad Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūnai neteisėtai ir nepagrįstai jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu ir nutarimą.

Jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo jis nepadarė ir negalėjo padaryti. 2013-08-20 17:53 val. jis negalėjo būti Šilutės pl. ir Statybininkų pr. sankryžoje Klaipėdoje, nes tą dieną dirbo nuo 07:30 val. iki 19:30 val. Tą patvirtina ir (duomenys neskelbtini) 2014-01-17 raštas Nr. (LMC8)20/14-1029, prie kurio pridėtos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2013 m. rugpjūčio mėn. darbo grafiko kopijos bei 2013 m. rugpjūčio 20 dienos (duomenys neskelbtini) pamainų perdavimo ir priėmimo žurnalo kopijos, kuriose matyti, kad 2013-08-20 nuo 07:30 val. iki 19:30 val. jis dirbo kartu su kolega A. D. ir savo parašu patvirtino 07:30 val. priimantis ir 19:30 val. perduodantis pamainą kitiems pareigūnams. Automobilis “Mercedes Benz”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise iki 2014 m. vasario 12 d., kai jį pardavė, priklausė jam nuo 2012 m. sausio 18 d., juo naudojosi tik jis pats, niekas daugiau juo nesinaudojo. Tik šiuo automobiliu jis vykdavo ir į darbą, todėl ir 2013 m. rugpjūčio 20 d. į darbą ir iš darbo taip pat vyko šiuo automobiliu. 2013 m. rugpjūčio 20 d. darbo metu, t. y. nuo 07:30 vali. iki 19:30 val. šis jo automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini), kur yra jo darbo pamainų pasikeitimo vieta, teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Darbo metu asmeniniu transportu naudotis griežtai draudžiama. Kad šiuo automobiliu jis vykdavo į darbą, gali patvirtinti ir kartu su juo pamainoje dirbantis A. D., gyv. (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini).

Pripažįsta, kad Šilutės pl. - Statybininkų pr. sankryžoje Klaipėdoje su papildomoje šviesoforo sekcijoje žalia rodykle, leidžiančia iš pirmos eismo juostos sukti dešinėn degant draudžiamam šviesoforo signalui, vadovaudamasis vairuotojų tarpusavio supratingumo ir kultūros keliuose principais, kad nesudaryti transporto spūsties pirmoje juostoje, nes čia nuolat būna daug automobilių sukančių į dešinę, t. y. į Statybininkų pr., iš pirmos juostos ne kartą yra persirikiavęs į antrą eismo juostą ir užleidęs norinčius sukti dešinėn, kad jiems nereiktų laukti žalio šviesoforo signalo, tačiau to padaryti 2013-08-20 17:53 val. niekaip negalėjo, nes, kaip jau minėjo, šią dieną dirbo nuo 07:30 val. iki 19:30 val., ir jo automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini). Automobilio raktai visą dieną buvo pas jį, tad niekas jo automobiliu pasinaudoti negalėjo.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo surašytas už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 20 d. 17 val. 53 min. Klaipėdos mieste Šilutės pl. ir Statybininkų pr., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz E220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prieš reguliuojamą šviesoforu sankryžą persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą kirto ištisinę ženklinimo liniją, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 p. reikalavimus. Tačiau jam iškeltoje administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, įrodančių jo kaltę, o vaizdo įrašas, kurio pagrindu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Nors byloje yra vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nėra aišku, kada jis yra padarytas, nors jame ir matyti data ir laikas, tačiau tai nepatvirtina aplinkybės, kad jis buvo padarytas būtent šiuo laiku. Šiuo atveju Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio pareigūnai nesurinko pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip jie patys pripažįsta (Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro atsiliepimas į jo skundą, esantis administracinėje byloje Nr. 11-47-965/2014), daugiau jokių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, jie surinkti negali. Tai patvirtina ir tas faktas, kad jie neprašė teismo grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėti iš naujo. Jie pripažįsta, kad daugiau įrodymų ir nesurinks.

ATPK 248 str. apibrėžia, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą. Tačiau šiuo atveju to nebuvo laikomasi. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio pareigūnai nenustatė, ar elektroniniu paštu atsiųstame vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės yra teisingos, realios ir ar yra pagrindas surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.

ATPK 284 str. nurodyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tačiau šiuo atveju Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio pareigūnai neišsiaiškino, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, nenustatė vaizdo įrašą atsiuntusio asmens ir jo neapklausė, neapklausė kitų asmenų, galinčių paliudyti jo galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, gal to padaryti ir nebuvo įmanoma, tuo labiau jo neinformavo apie jam surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu ir vėliau nutarimą, nesiaiškino, ar jis tą dieną buvo vaizdo įraše nurodytoje vietoje.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo išvados turi būti pagrįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia ir leistinumu. Jam iškeltoje administracinio teisės pažeidimo byloje vienintelis galimo administracinio teisės pažeidimo įrodymas - vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas automobilis, nebuvo padarytas pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tad vadovaujantis ATPK 256 str., jis vertintinas tik kaip pranešimas apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą. Kad tokie duomenys taptų įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje, jie turėtų būti užfiksuoti ir patikrinti ATPK nustatyta tvarka. 2014-02-03 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras, atsiliepdamas į jo pateiktą skundą dėl 2013-09-30 jo atžvilgiu priimto nutarimo, patvirtino ir pripažino, kad visi galimi įrodyma, pagrindžiantys jo padarytą veiką, yra surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje. Taigi jie pripažino ir patvirtino, kad daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, surinkti neįmanoma. Tai patvirtina ir jų prašymas palikti galioti 2013-09-30 priimtą nutarimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas dėl jo atžvilgiu iškeltos administracinio teisės pažeidimo bylos perdavimo Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui nagrinėti iš naujo yra visiškai nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 str. įtvirtina nuostata, kad žmogaus teisę į gynybą saugo įstatymas. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio pareigūnai šiurkščiai šią nuostatą pažeidė neinformavę jo apie jam 2013-09-05 surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu ir 2013-09-30 surašytą nutarimą. Tokiais savo veiksmais jie ne tik šiurkščiai pažeidė jo konstitucinę teisę į gynybą, bet ir šiurkščiai pažeidė ATPK 272 str. nuostatą. Iš jo ATPK 272 str. nurodytos teisės buvo šiurkščiai ir neteisėtai atimtos, jo niekas neinformavo apie jam iškeltą administracinio pažeidimo bylą, ji buvo išnagrinėta jam apie tai nieko nežinant. Be to, tokiais savo veiksmais pareigūnai pažeidė ne tik ATPK 272 str., bet ir 2571 str. 1 d. Iš jo buvo atimta bet kokia galimybė žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus veiksmus. Be to, jo neinformavę pareigūnai, išsiuntė antstoliui J. P. nutarimą reikalaudami iš jo išieškoti 100 Lt baudą, apie kurios egzistavimą jis net nežinojo. Gavęs J. P. siūlymą sumokėti baudą ir antstolio atlygį, iškart kreipėsi į pastarąjį išsiaiškinti, už ką ir kodėl jis turi mokėti, taip pat prašė antstolio J. P. sustabdyti baudos išieškojimą iš jo, kol išsiaiškins visas baudos paskyrimo aplinkybes, tačiau J. P. pastarąjį jo prašymą atmetė ir į jo darbovietę, t. y. (duomenys neskelbtini) išsiuntė dokumentus dėl priverstinio skolos ir antstolio atlygio išieškojimo iš jo. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vykdydama šį antstolio reikalavimą 2014-02-10 iš jo atlyginimo išskaičiavo ir į antstolio nurodytą sąskaitą pervedė 418,80 Lt. (duomenys neskelbtini) jis buvo pristatytas kaip administracinius teisės pažeidimus darantis asmuo, besislapstantis nuo teisėsaugos ir skolininkas, vengiantis mokėti paskirtas baudas. (duomenys neskelbtini) dirba 8 metus, daug kartų yra skatintas už pavyzdingą pareigų atlikimą, per visus tarnybos metus nė karto nebuvo baustas drausmine tvarka, yra pavyzdingai savo pareigas atliekantis pareigūnas, tarnaujantis Lietuvos Respublikai, o dabar dėl neteisėtų Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio pareigūnų veiksmų, kai jie neteisėtai ir nepagrįstai jam surašė jokiais įrodymais nepagrįstą administracinio teisės pažeidimo protokolą bei nutarimą ir jo apie tai neinformavo, bei, siekdami taip neteisėtai jam paskirtą baudą išieškoti, išsiuntė antstoliui J. P. nurodymą tą nepagrįstai paskirtą baudą iš jo išieškoti, jo, kaip pavyzdingo pareigūno, vardas buvo pažemintas, nukentėjo jo, kaip pavyzdingo pareigūno, reputacija, ne tik jo tiesioginio viršininko, bet ir (duomenys neskelbtini) vadovybės bei kolegų akyse buvo pristatytas kaip administracinius teisės pažeidimus darantis asmuo, besislapstantis nuo teisėsaugos ir skolininkas, vengiantis mokėti paskirtas baudas, be to, pagal galiojantį (duomenys neskelbtini) etikos kodeksą, būdamas nubaustas už administracinį teisės pažeidimą, nedelsiant privalėjo apie tai informuoti savo tiesioginį viršininką, o šiuo atveju to padaryti niekaip negalėjo, nes to nežinojo. Dėl tokių minėtų pareigūnų veiksmų patyrė dvasinį ir emocinį sukrėtimą, ilgalaikį stresą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus, reputacijos pablogėjimą. Ši informacija tapo žinoma ne tik jo šeimos nariams, bet ir kolegoms. Buvo priverstas aiškintis savo viršininkui, kolegoms, kad jokio pažeidimo, dėl kurio yra apkaltintas bei nubaustas, nepadarė. Tokia netikėta žinia kolegoms sudarė pagrindo tai analizuoti ir vertinti, kas, be abejonės, pasireiškė ilgalaikiu jo reputacijos pablogėjimu ir pažeminimu. Dėl gero vardo suteršimo jautėsi pažemintas ne tik prieš tiesioginį viršininką, bet ir prieš (duomenys neskelbtini) viršininkę, bijo, kad į tai gali būti atsižvelgta vertinant jo kasmetinę veiklą, nes kaip pareigūnas turi būti nepriekaištingos reputacijos, o dėl Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio pareigūnų neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų ji buvo sugadinta. Dėl tokių pareigūnų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 10 000 Lt, todėl prašo priimti sprendimą atlyginti jam padarytą neturtinę žalą.

Dėl Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio pareigūnų neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų patyė ir turtinės žalos, o būtent: 2014-01-10 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biure susipažindamas su jam iškelta administracinio teisės pažeidimo byla sumokėjo 1,75 Lt už šios bylos kopijas, taip pat siųsdamas AB Lietuvos paštui paklausimą dėl jo vardu gautų pašto siuntų sumokėjo 3,55 Lt už laiško išsiuntimą ir dar 15 Lt už AB Lietuvos pašto atsakymą į jo paklausimą. Taip pat 4 kartus važiavo į Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurą bei 2 kartus į antstolio J. P. kontorą pateikti prašymus ir pasiimti atsakymus dėl bylos susipažinimo, tuo patyrė kelionės išlaidų apie 30 Lt. Iš viso patyrė 50,30 Lt turtinės žalos, todėl prašo priimti sprendimą atlyginti jam padarytą šią turtinę žalą.

Lietuvos teismų praktikoje konstatuota, jog atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. nuostatas, į tai, kad būtinumas atlyginti žalą yra konstitucinis principas, į tai, kad iš Konstitucijos neišplaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (o tokia išimtis šiuo atveju yra, nes nei ATPK, nei ABTĮ, nei kitos teisės normos nenumato galimybės atlyginti administracinių teisės pažeidimų byloje asmeniui, kurio atžvilgiu panaikintas neteisėtas nutarimas, atstovavimo išlaidas), valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala gali būti atlyginama, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas. Panašios praktikos, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimus ir tiesiogiai taikydami Konstituciją, laikosi ir bendrosios kompetencijos teismai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2007). Taigi žala asmeniui, padaryta administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, turi būti priteisiama, jeigu nustatomos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, asmeniui padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str. 1 d.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal CK 6.271 str. nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio pareigūnų neteisėtus veiksmus, žalos jam padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Šiuo atveju neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai CK 6.271 str. prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ATPK 284 str. 1 d. ir 286 str. 2 d. įtvirtintų imperatyvių reikalavimų: jo atžvilgiu nepagrįstai, t. y. nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų (konkrečiai, jo neteisėtų veiksmų), buvo priimtas nutarimas, kuriuo buvo nubaustas administracine nuobauda.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliaciniu skundu K. K., be kita ko, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Anot jo, byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius jam inkriminuojamą pažeidimą, nėra jokių galimybių bylą papildomai tirti ir rinkti papildomus įrodymus, todėl prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Pabrėžtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką, nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu galima tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-15-2012).

Šiuo atveju apylinkės teismas, panaikindamas Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimą ir perduodamas bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui, būtent ir siekė, kad būtų surinkti visi bylai reikšmingi įrodymai, kurių pagrindu K. K. kaltės/nekaltumo klausimu būtų galima padaryti abejonių nekeliančias išvadas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog ir apeliantas K. K. sutinka, kad nagrinėjamu atveju nebuvo surinkti ir ištirti visi bylai esminę reikšmę turintys įrodymai. Tik išsamiai ištyrus visas bylai reikšmingas aplinkybes bus galima priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą K. K. kaltės/nekaltumo klausimu. Tuo atveju, jei Institucijai nepavyks pašalinti abejonių dėl K. K. kaltės, jo atžvilgiu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla bus nutraukta. Atmetant apelianto teiginį, kad nėra jokių objektyvių galimybių surinkti šioje byloje naujų įrodymų ir kad tai neva pripažįsta ir pati Institucija, pažymėtina, jog Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nutarties apeliacine tvarka neskundžia, tokiu būdu sutikdamas, kad galimybė rinkti papildomus įrodymus ir iš naujo tirti bylą vis dėlto egzistuoja. Be to, apie tai, kad nėra jokių objektyvių galimybių surinkti papildomų įrodymų, jie savo atsiliepime į apeliacinį skundą neužsimena. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aptartu, pripažįsta, kad, neišnaudojus visų galimybių surinkti bylai reikšmingus įrodymus, nutraukti bylą K. K. atžvilgiu nėra pamatuoto pagrindo.

K. K. savo apeliaciniu skundu, kaip ir skundu, kuris buvo pateiktas apylinkės teismui, prašo grąžinti jam antstolio iš jo išieškotas sumas, priteisti turtinę ir neturtinę žalą, bylinėjimosi išlaidas. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje motyvuotai pasisakė, kad išieškotos pinigų sumos, vadovaujantis ATPK 3021 str. nuostatomis, grąžinamos tuo atveju, jeigu teismas panaikina organo (pareigūno) nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir šią bylą nutraukia. Šiuo atveju K. K. administracinio teisės pažeidimo byla nenutraukiama, todėl nėra pagrindo tenkinti jo prašymo. Kadangi byla nėra išnagrinėta iš esmės, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimų dėl K. K. prašomo žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Apeliacinio skundo ribose Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

K. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                       Linas Pauliukėnas