Civilinė byla Nr. e2A-928-826/2022
Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00060-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2;
3.1.7.6; 3.3.1.18.1
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 24 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. L. įmonės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-72-944/2022 pagal ieškovės V. L. įmonės ieškinį atsakovams D. J. ir R. J. dėl bendraturčių teisių pažeidimo ir teisių įgyvendinimo ir atsakovų D. J. ir R. J. priešieškinį ieškovei V. L. įmonei dėl nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Dvarkiemis“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atsakovus įpareigoti per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ant 139 kv. m ploto bendro naudojimosi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, plane pažymėtos indeksu D, įrengtus užtvaro (tvoros) elementus; priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. vasario 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-212-1068/2019, nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp ieškovės ir atsakovų, ši tvarka yra įregistruota viešajame registre. Paaiškino, kad ieškovė 2020 metų birželio mėnesį pastebėjo, kad atsakovai be ieškovės, kaip pastatų ir žemės sklypo bendraturtės, sutikimo neteisėtai pradėjo tvoros statybos darbus, t. y. žemės sklype įtvirtino kuolus. Ieškovė išsiuntė įspėjimą dėl darbų nutraukimo, tačiau darbai nebuvo nutraukti ir tuo metu, kai jau faktiškai tvora buvo įrengta. 2020 m. birželio 29 d. ir 2020 m. liepos 14 d. ieškovei buvo teikiami siūlymai ir prašymas dėl sutikimo įrengti tvorą. Kadangi ieškovės tokie pasiūlymai netenkino, ieškovė 2020 m. liepos 8 d. raštu išsakė būsimos tvoros trūkumus ir savo pastabas. Kadangi atsakovai į ieškovės pasiūlymus nekreipė dėmesio ir baigė tvoros statybą be ieškovės sutikimo, 2020 m. liepos 28 d. kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorinį skyrių dėl statybų sustabdymo bei atliekamų darbų be ieškovės sutikimo. Ieškovės manymu, atsakovai statydami tvorą pažeidė jos, kaip žemės sklypo ir pastato bendraturtės, teises ir suvaržė ieškovei galimybę laisvai naudotis 139 kv. m ploto bendro naudojimo sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu D. Ši bendro naudojimo žemės sklypo dalis yra skirta įvažiuoti ir 1 m pločio dalis skirta laisvai apeiti apie pastatą – prekybos patalpą, ši sklypo dalis yra reikalinga tiek pastato, tiek prie jo sienos pritvirtintų įrenginių priežiūrai bei eksploatacijai. Atsakovai prie nurodyto pastato sienos iš (duomenys neskelbtini)gatvės pusės bendro naudojimo žemės sklypo dalyje įrengė stulpą, kuris sumažino tako aplink pastatą plotį ir trukdo ne tik praeiti, bet ir trukdys apšildant pastatą. Toje vietoje atsakovai įrengė įvažiavimo vartus, kurių be atsakovų žinios ieškovė negali atidaryti ir prieiti prie įrenginių, esančių ant pastato sienos. Atsakovai nurodyto pastato šiaurinėje dalyje nuo pastato – prekybos patalpos iki atsakovams priklausančio ūkinio pastato bendro žemės sklypo dalyje įrengė tvorą su varteliais ir taip suvaržė ieškovei galimybę naudotis bendro naudojimosi žemės sklypu, apeiti apie ieškovei priklausantį pastatą – prekybos patalpą ir prižiūrėti ten įrengtus įrenginius. Atsakovai įrengdami tvorą nepakankamai bendradarbiavo su ieškove, visiškai neatsižvelgė ir nepaisė ieškovės pastabų dėl tvoros įrengimo, jos aukščio, tvoras įrengė savavališkai, negavę ieškovės sutikimo atlikti šiuos darbus. Su priešieškinio reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. Nurodė, kad nedavė sutikimo nė dėl vienų vartelių įrengimo. Paaiškino, kad atsakovų prašomas sutikimas dėl vartelių įrengimo pažeistų jos, kaip savininkės, teisę laisvai apeiti apie pastatą, prižiūrėti esančius įrenginius. Tokio pobūdžio aplinkybės yra pakankamos ir sudaro pagrindą pagrįstai neduoti sutikimo dėl vartelių įrengimo.
3. Atsakovai pateikė priešieškinį, juo prašė leisti atsakovams be ieškovės sutikimo įrengti varstomus vartelius ant bendro naudojimo sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, plane pažymėtos indeksu D, 1 m pločio juostoje nuo pastato sienos vakarinėje sklypo dalyje iš (duomenys neskelbtini)g. pusės, ieškovės reikalavimus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Priešieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog atsakovai siekia pagal parengtą tvoros schemą aptverti naudojimosi tvarkoje indeksu A-222 kv. m pažymėtą sklypo dalį. Tokiu būdu būtų atribota gyvenamosios paskirties sklypo dalis nuo verslui skirtos sklypo dalies, kad būtų užtikrintas atsakovų gyvenimo sąlygų neliečiamumas, privatumas ir nuosavybės saugumas, atsakovai galėtų efektyviai, visiškai įgyvendinti savo bendrosios dalinės nuosavybės teises į naudojamą sklypo dalį, nes pašaliniai asmenys neturėtų galimybės patekti į namų valdai skirtą sklypo dalį. Paaiškino, kad atsakovai 2020 m. birželio 29 d. raštu atskleidė ieškovei savo siekius įrengti sklype tvorą, nurodė būtinumo priežastis ir tvoros įrengimo sąlygas, kad bendras takas apie bendros nuosavybės pastatą nebus uždarytas, planuojami įrengti varteliai užtikrins galimybę patekti į teritoriją, vykdant pastato remontą ir priežiūrą, ir galimybę ieškovei pasirūpinti savo įrenginiais, t. y. bendras takas apie pastatą nebus užstatytas jokiais asmeniniais daiktais, tvoros įrengimas nesukels ieškovei jokių grėsmių, neigiamų padarinių prekybos verslui, tačiau sudarys saugias gyvenimo sąlygas atsakovams ir užtikrins gyvenimo sąlygų privatumą. Svarbu tai, kad atsakovai į žemę įbetonavo du metalinius stulpelius ties šiaurine sklypo riba bendro naudojimo sklypo dalyje, t. y. 1 m pločio juostoje nuo pastato sienos, ties riba, kuri skiria sklypo dalis, skirtas verslui ir namų valdai. Pažymėjo, kad šių stulpelių paskirtis – fiksuoti vartelių varčių uždarymą. Vienas stulpelis (toliau – stulpelis Nr. 1) įrengtas ties priestato rytinės ir šiaurinės sienos susikirtimu, kitas stulpelis (toliau – stulpelis Nr. 2) įrengtas ties pastato šiaurinės ir vakarinės sienos susikirtimu (nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės). Stulpeliai vienas nuo kito yra 10,67 m atstumu ir su pastato siena nesiliečia. Teigė, kad objektyvios neigiamos aplinkybės lėmė būtinybę atriboti gyvenamąją sklypo dalį nuo verslui skirtos sklypo dalies bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame sklype. Prie įėjimo į gyvenamąsias patalpas yra tik atsakovams priklausantys statiniai: ūkinis pastatas ir šulinys. Atsakovams skirta naudotis sklypo dalis (namų valdos zona) atvira, yra dviejų intensyvaus eismo gatvių sankryžoje ((duomenys neskelbtini)); pašaliniai asmenys atsakovams skirtoje sklypo dalyje užkandžiauja, šiukšlina ir pan. Tai vertintina, kaip neigiamas poveikis atsakovų privataus gyvenimo kokybei, pažeidžiamas gyvenimo saugumas ir neliečiamumas, nesaugu išleisti į kiemą mažamečius vaikus, o tvoros įrengimas pašalintų šiuos neigiamus padarinius.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Plungės apylinkės teismas 2022 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: atsakovus D. J. ir R. J. įpareigojo per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ant 139 kv. m ploto bendro naudojimosi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, plane pažymėtos indeksu D, įrengtą tvoros (vartelių varčios / stulpelio) elementą, įrengtą nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priešieškinį tenkino – leido atsakovams D. J. ir R. J. be ieškovės V. L. įmonės, juridinio asmens kodas 164291772, sutikimo įrengti varstomus vartelius 139 kv. m ploto bendro naudojimosi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, plane pažymėtos indeksu D, 1 m pločio juostoje nuo pastato sienos vakarinėje sklypo dalyje iš (duomenys neskelbtini) g. pusės. Priteisė iš ieškovės V. L. įmonės, juridinio asmens kodas 164291772, 24,64 Eur pašto išlaidų valstybei. Priteisė iš kiekvieno atsakovo: D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 12,32 Eur pašto išlaidų valstybei.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vartelių įrengimo bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, t. y. ieškovė reikalauja pašalinti tvoros elementus, t. y. du stulpelius, ir tokiu būdu užtikrinti galimybę apeiti apie pastatą, atitinkamai atsakovai prašo teismo duodi sutikimą įrengti vienus vartelius. Ieškovė savo subjektinę teisę pasirinko ginti reikšdama reikalavimą atkurti iki jos subjektinės teisės pažeidimo buvusią padėtį, t. y. pašalinti tvoros elementus iš bendro naudojimo žemės sklypo ploto. Toks ieškovės reikalavimas atitinka negatorinio ieškinio sampratą, todėl ieškovė turėjo įrodyti, kad ji yra žemės sklypo, kuriame yra įrengti tvoros elementai – du stulpeliai, savininkė, taip pat tai, kad minėtos tvoros buvimas jai priklausančiame žemės sklype pažeidžia jos teises (CK 4.98 straipsnis). Pirmoji būtinoji negatorinio ieškinio patenkinimo sąlyga, kad ieškovei priklauso dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, egzistuoja, ginčo dėl to byloje nekilo, todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovų pastatytos tvoros elementai pažeidžia ieškovės teises. Pagal aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymo Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ 3 lentelės 3.1 punkto nuostatas įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, voljerai) priskiriamos I grupės nesudėtingiems statiniams, todėl pagal Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas statybą leidžiančio dokumento nereikia, tačiau iki statybos pradžios statytojas privalo gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus). Esant tokiam teisiniam reglamentavimus vien ta aplinkybė, kad tvoros elementai yra pastatyti žemės sklypo dalyje, kuri skirta bendram naudojimui, yra pakankama konstatuoti asmens, t. y. ieškovės, teisių pažeidimą. Nagrinėjau atveju ieškovė savo teisių pažeidimą grindė tuo, jog ginčo tvoros elementai žemės sklype atsakovų buvo įrengti neteisėtai, t. y. nesant jos rašytinio sutikimo, o įrengti varteliai trukdo jai patekti į bendro naudojimo žemės sklypo dalį, kuri skirta apeiti apie pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Kretingoje, prižiūrėti ant pastato sienos įrentus įrenginius. Atsakovai vertino, kad ieškovė nesutinka dėl vartelių įrengimo tik nuo (duomenys neskelbtini)g. pusės, o ieškovė teigė, kad jokio sutikimo nebuvo davusi. Teismas nurodė, kad teisės aktuose nustatyta, kad bendraturčio sutikimas turi būti rašytinės formos, t. y. negali būti sudaroma tokia situacija, kai bendraturčio sutikimas ar leidimas įrodinėjamas loginėmis išvadomis ar kt. Byloje nėra pateikta rašytinio ieškovės rašto, kuris atitiktų Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkto reikalavimus, t. y. kad ji sutinka dėl konkrečių vartelių įrengimo. Esant tokiai situacijai pripažintina, kad atsakovai neturi rašytinio bendraturčio sutikimo įsirengti vartelius nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pastebėta ir atkreiptas atsakovų dėmesys į tai, kad reiškiamas atsakovų reikalavimas tik dėl vienų vartelių, t. y. nuo (duomenys neskelbtini)g. pusės, tačiau atsakovai reikalavimo netikslino. Dėl kitų vartelių įrengimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės, atsakovai pareiškė priešieškinį. Atsakovai įrodinėjo, kad minėtų vartelių buvimas / įrengimas nepažeidžia ieškovės teisių, varteliai nuo (duomenys neskelbtini)gatvės bus įrengti taip, kad ieškovė turės galimybę jais naudotis, t. y. bus perduoti raktai, jei tokie bus ar kt., kitais varteliais, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) pusės, galimybė praeiti nėra / nebus apsunkinta, nes raktai ieškovei bus perduoti, jeigu bus nuspręsta dėl rakinamų vartelių įrengimo. Atsakovai nurodė, kad varteliai yra būtini, nes kitu atveju būtų pažeistas jų saugumas, privatumas, tai leistų pašaliniams asmenims ar laukiniams žvėrims patekti į ginčo sklypo teritoriją ir pan. Nagrinėjamu atveju išskirtinė šio ginčo aplinkybė yra tai, kad žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kretingoje, nustatytas dvejopas žemės sklypo naudojimo būdas, t. y. šis sklypas priskirtas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijai (jame yra esami arba numatomi statyti vieno ar dviejų butų gyvenamieji pastatai ir jų priklausiniai) ir komercinės paskirties objektų teritorijai (teritorija, skirta prekybos, paslaugų ir pramogų statiniams statyti). Atitinkamai ieškovei priklauso prekybos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Kretingoje, o atsakovai disponuoja butais, esančiais (duomenys neskelbtini), Kretingoje, ir (duomenys neskelbtini), Kretingoje. Tokio pobūdžio duomenys yra nurodyti Nekilnojamojo turto registro išraše, t. y. išviešinti, ir šie duomenys turi didesnę įrodomąją galią pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį. Esant tokio pobūdžio faktinei situacijai ieškovė ir atsakovai turi skirtingus siekius ir interesą dėl jiems priklausančio žemės sklypo dalies naudojimo pobūdžio, siekio, tikslo ar pan. ir todėl ypatingai sudėtinga suderinti esamus iš esmės skirtingus šalių interesus. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jai ribojama teisė apeiti apie pastatą, tačiau kuo konkrečiai pasireiškia jos kaip bendraturtės pažeidimas, nenurodė. Teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta naudojimosi tvarka, priėmimo, nebuvo tokių atvejų, kai jai buvo trukdoma apeiti apie pastatą, kad ji neturėjo galimybės apeiti apie pastatą dėl užrakintų vartelių, dėl buvusių daiktų ar pan. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dvarkiemis“ nurodė, kad nuo to laiko, kai nuomojasi patalpas iš ieškovės, jai nebuvo sudaromos kliūtys prižiūrėti įrenginius ar pan. Iš esmės ieškovė nurodė, kad nemalonu eiti į teritoriją, kuri atskirta varteliais, tačiau konkrečių objektyvaus pobūdžio duomenų dėl to, kad būtų negalėjusi patekti į teritoriją, nepateikė. Teismas nurodo, kad visas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kretingoje, nuo trečiųjų pašalinių asmenų nėra aptvertas. Atitinkamai atsakovai pagal teismo sprendimu patvirtintą naudojimosi tvarką siekia izoliuoti savo naudojamą teritoriją, tačiau siekia ją izoliuoti ne atimdami galimybę ieškovei naudotis žemės sklypo dalimi, o siekdami privatumo nuo kitų, pašalinių, asmenų. Teismas nurodo, kad, nesudarius fizinio barjero ir palikus 1 m tarpą nuo pastato sienos, pati tvoros paskirtis prarastų prasmę, nes kiti asmenys netrukdomai galėtų vaikščioti po šią teritoriją. Pastebėtina, kad ieškovei priklausančiose patalpose vyksta prekybos veikla, t. y. ten veikia parduotuvė, atitinkamai verslas siekia, kad kuo daugiau interesantų, pirkėjų ateitų. Taigi prarandama bet kokia galimybė kontroliuoti, kad UAB „Dvarkiemis“ klientai nepažeistų atsakovų teisių ir nesinaudotų jų teritorija. Teismo posėdžio metu ieškovė negalėjo paaiškinti, kaip neįrengus vartelių turėtų būti užtikrinama atsakovams priskirtos teritorijos apsauga ir privatumas. Dėl tokio pobūdžio aplinkybių, kai siekiama suderinti iš esmės skirtingus interesus, t. y. verslo siekį pritraukti kuo daugiau klientų, pirkėjų ir asmeninį privataus gyvenimo interesą, racionalu reikalauti izoliuoti tam tikrą teritoriją nuo pašalinių asmenių, kad pašaliniai asmenys negalėtų be teisėto pagrindo patekti į šią teritoriją. Pastebėtina, kad ieškovė, trečiasis asmuo UAB „Dvarkiemis“ nesant vartelių objektyviai negalėtų užtikrinti, kad žemės sklypu naudotųsi tik bendraturčiai ar kiti asmenys su bendraturčių sutikimu, leidimu, priežiūra. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai turi subjektinę teisę reikalauti apsitverti teritoriją nuo pašalinių asmenų, atitinkamai užtikrindami bendraturčio teisę be ribojimų pakliūti į bendro naudojimo teritoriją, skirtą apeiti apie pastatą. Atkreiptinas dėmesys, kad apėjimas apie pastatą nėra kasdienis ir nuolatinis veiksmas, t. y. pati ieškovė nurodė, kad apeiti apie pastatą reikia dėl jo ir įrenginių priežiūros, tai būna padaryti kelis kartus per metus. Teismo vertinimu, esant tokio pobūdžio ribojimams, kaip vartelių įrengimas, atitinkamai užraktai ar kitokio pobūdžio priemonės turės būti pateikti ieškovei, ir tokio pobūdžio veiksmai negali būti vertinami kaip neproporcingas bendraturčio teisės varžymas dėl esminio jam priklausančio turto naudojimo, valdymo ar kt. Be to, ieškovė nurodė, kad nėra pateikta jokių duomenų, kokie varteliai bus įrengti. Teismas nurodė, kad, be abejonės, vartelių įrengimas negalės prieštarauti teisės aktų reikalavimams, tačiau įvertinus tą aplinkybę, kad vartelių įrengimui statybos leidžiančio dokumento nereikia, byloje pateiktas eskizas – kontrolinė nuotrauka, yra pakankamas, kad ieškovė galėtų įvertinti ir pasisakyti dėl tokio tipo vartelių įrengimo. Objektyvaus pobūdžio duomenų, kad atsakovų nurodomų vartelių įrengimas pažeistų ieškovės teises, nėra pateikta, todėl pripažintina, kad ieškovė nepagrįstai atsisakė atsakovams duoti rašytinį sutikimą įrengti vartelius nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, nurodė, jog atsakovai įrodė, kad vartelių įrengimas bendro naudojimo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kretingoje, nuo (duomenys neskelbtini)g. pusės yra būtinas ir pagrįstas siekiant apsaugoti savo šeimos ir privataus gyvenimo neliečiamumą. Atitinkamai ieškovė neįrodė, kad minėtų vartelių įrengimas iš esmės pažeistų jos, kaip savininkės, teises valdyti, naudoti, prižiūrėti savo turtą, todėl priešieškinis patenkintas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, ir priimti naują sprendimą arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškinys, ir tenkinti ieškinį visiškai, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas priešieškinis, ir priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovės priteistos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidas priteisti iš atsakovų. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas nepadarė išvados dėl atsakovų įrengtų vartelių iš (duomenys neskelbtini) g. pusės kaip savavališkai atliktų statybos darbų be ieškovės rašytinio sutikimo, todėl tinkamai neišnagrinėjo dalies ieškiniu pareikštų reikalavimų – nugriauti užtvaro (tvoros) elementus iš (duomenys neskelbtini)g. pusės, taip pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalį.
7.2. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl priešieškinio pagrįstumo pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, taip pat netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, todėl netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė nepagrindė savo nesutikimo leisti atsakovams įsirengti tvoros vartelius iš (duomenys neskelbtini) g. pusės. Apeliantės vertinimu, atsakovai turėjo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti vartelių iš (duomenys neskelbtini)g. pusės būtinumą.
7.3. Atsakovai siekė ir siekia nesąžiningai pasididinti jiems asmeniškai paskirto naudotis žemės sklypo dalies plotą, o argumentai dėl privatumo ir saugumo užtikrinimo nuo nepageidaujamų trečiųjų asmenų patekimo į žemės sklypą yra vien tik deklaratyvaus pobūdžio, nes savo privatumą, saugumą gali realizuoti kita tvarka.
7.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2015 m. birželio 15 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015, kadangi minėta byla nėra identiška šioje byloje nagrinėjamoms aplinkybėms.
7.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas, todėl netinkamai paskirstė bylinėjimo išlaidas. Ieškovei iš atsakovų turėtų būti priteista 75 Eur žyminio mokesčio bei 2 800 Eur advokato išlaidų.
8. Atsakovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, jame prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
8.1. Apeliacinio skundo argumentai deklaratyvūs, prieštaringi, nenuoseklūs, nepagrįsti byloje esančiais įrodymais, todėl nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.
8.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl pagrįstai vertino, jog atsakovai turi subjektinę teisę apsitverti namų valdai skirtą žemės sklypo dalį, užtikrindami ieškovei teisę nevaržomai patekti į bendrojo naudojimo sklypo dalį, skirtą apeiti aplink pastatą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
11. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kretingoje, priklauso: ieškovei 318/691 dalių, atsakovei D. J. – 321/691 dalis, atsakovui R. J. – 52/691 dalys. Minėtame žemės sklype atsakovams nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 58/100 dalys pastato – prekybos patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kretingoje, atsakovei D. J. priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kretingoje, atsakovams D. J. ir R. J. priklauso po 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje.
12. Plungės apylinkės teismas 2019 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-212-1068/2019 nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2018 m. lapkričio 28 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą: atsakovei D. J. asmeniškai paskirta naudotis 13 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Al; atsakovams D. J. ir R. J. bendram naudojimui priskirta 222 kv. m ploto žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu A; ieškovei V. L. įmonei asmeniškai paskirta naudotis žemės sklypo dalimis: 103 kv. m ploto dalimi, plane pažymėta indeksu B; 53 kv. m ploto dalimi, plane pažymėta indeksu Bl; 10 kv. m ploto dalimi, plane pažymėta indeksu B2; visiems bendraturčiams bendrai naudotis paskirta 151 kv. m ploto dalis po pastatu, plane pažymėta indeksu C, ir 139 kv. m ploto dalis, plane pažymėta indeksu D. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 18 d. nutartimi paliko Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą nepakeistą.
13. Ieškovė reiškė reikalavimus – įpareigoti atsakovus nugriauti ant 139 kv. m ploto bendro naudojimosi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, dalies, plane pažymėtos indeksu D, įrengtus užtvaro (tvoros) elementus (iš (duomenys neskelbtini)pusių). Atsakovai priešieškiniu prašė leisti be ieškovės sutikimo įrengti varstomus vartelius ant bendro naudojimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, dalies, plane pažymėtos indeksu D, 1 m pločio juostoje nuo pastato sienos vakarinėje sklypo dalyje iš (duomenys neskelbtini)g. pusės.
14. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, tai yra įpareigojo atsakovus nugriauti ant 139 kv. m ploto bendro naudojimosi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, dalies, plane pažymėtos indeksu D, įrengtą tvoros (vartelių varčios / stulpelio) elementą, įrengtą nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės. Priešieškinį tenkino, tai yra leido atsakovams be ieškovės sutikimo įrengti varstomus vartelius 139 kv. m ploto bendro naudojimosi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, dalies, plane pažymėtos indeksu D, 1 metro pločio juostoje nuo pastato sienos vakarinėje sklypo dalyje iš (duomenys neskelbtini)g. pusės.
15. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas tik dėl sprendimo dalies, susijusios su tvoros vartelių įrengimu ginčo žemės sklype iš (duomenys neskelbtini)g. pusės, pagrįstumo.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškinys, (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
16. Ieškovė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad ji įvykdė CK 4.98 straipsnyje nustatytas sąlygas, būtinas jos, kaip žemės sklypo bendraturtės, pažeistų teisių teisminei gynybai pagal pareikštą negatorinį ieškinį. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepadarė išvados dėl atsakovų įrengtų vartelių iš (duomenys neskelbtini) g. pusės kaip savavališkai atliktų statybos darbų be ieškovės rašytinio sutikimo, todėl tinkamai neišnagrinėjo dalies ieškiniu pareikštų reikalavimų – nugriauti užtvaro (tvoros) elementus iš (duomenys neskelbtini)g. pusės, taip pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka dėl toliau nurodomų motyvų.
17. Ieškovė byloje pareiškė ieškinį, siekdama, kad būtų pašalinti ieškinyje įvardyti jos, kaip žemės sklypo bendraturtės, teisių pažeidimai, nesusiję su šio sklypo valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.
18. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 38 punktas).
19. Pirmoji būtinoji negatorinio ieškinio patenkinimo sąlyga, kad ieškovei priklauso dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, egzistuoja, ginčo dėl to byloje nekilo. Antrąją būtinąją sąlygą negatoriniam ieškiniui patenkinti ieškovė grindė tuo, jog atsakovai neturėjo ieškovės kaip bendraturtės sutikimo įsirengti tvoros elementus – įvažiavimo vartus 1 metro pločio juostoje nuo namo sienos iš (duomenys neskelbtini)g. pusės.
20. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ 3 lentelės 3.1 punkto nuostatas įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, voljerai) priskiriamos I grupės nesudėtingiems statiniams, todėl pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1 punktą bei Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas statybą leidžiančio dokumento nereikia, tačiau iki statybos pradžios statytojas privalo gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus). Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovai 2020 m. birželio 29 d. ir 2020 m. liepos 14 d. su pranešimais kreipėsi į ieškovę, prašydami raštiško sutikimo įrengti tvorą su vartais / varteliais žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kretingoje. Ieškovė 2020 m. liepos 7 d. atsakymu nesutiko su vartų / vartelių įrengimu. Taigi, darytina išvada, jog atsakovai neturėjo ieškovės kaip žemės sklypo bendraturtės rašytinio sutikimo vartų / vartelių įrengimui 1 metro pločio juostoje aplink pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Kretingoje, tai yra, bendrojo naudojimo žemės sklypo dalyje. Tačiau pažymėtina, jog atsakovai dėl paminėtų vartų / vartelių įrengimo iš (duomenys neskelbtini)g. pusės priešieškiniu pareiškė savarankišką reikalavimą – leisti be ieškovės sutikimo įrengti varstomus vartelius ant bendro naudojimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, dalies, plane pažymėtos indeksu D, 1 m pločio juostoje nuo pastato sienos vakarinėje sklypo dalyje iš (duomenys neskelbtini) g. pusės.
21. Priešieškinis savo esme yra atsakovo pareiškiamas ieškinys (reikalavimas) ieškovui pastarojo pradėtoje civilinėje byloje, siekiant atsakovui apsiginti nuo pirminio ieškinio reikalavimo. Teismas priima priešieškinį, jeigu, patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio (CPK 143 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kadangi priešieškinis šioje byloje yra tiesiogiai susijęs su vienu iš ieškovės pareikštų reikalavimų – vartelių įrengimu iš S. (duomenys neskelbtini) g. pusės, minėto ieškovės reikalavimo nagrinėjimas kartu su priešieškinio reikalavimu, kurio tenkinimas šioje byloje galėjo lemti, jog bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti ieškovės ieškinio, nesudaro pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų ieškovės pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas šalių nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus dėl vartelių iš (duomenys neskelbtini) g. pusės įrengimo (ne)būtinumo. Sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai konstatuota, jog ieškinys tenkinamas iš dalies, o kita ieškinio dalis atmetama, taigi, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nemato teisinio pagrindo sutikti su ieškove, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas priešieškinis, (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
22. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priešieškinio pagrįstumo, pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, taip pat netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, todėl netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė nepagrindė savo nesutikimo leisti atsakovams įsirengti tvoros vartelius iš (duomenys neskelbtini)g. pusės. Apeliantės vertinimu, atsakovai turėjo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti vartelių iš (duomenys neskelbtini)g. pusės būtinumą. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
23. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra išsami ir išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą).
24. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiajam pradėti statybas kitam bendraturčiui reiškia jų nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą.
25. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Taigi teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016, 34 punktas).
26. Kaip jau paminėta anksčiau, plane, kuriuo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu D (139 m2), yra paskirta bendram abiejų šalių naudojimui. Minėtoje žemės sklypo dalyje stovi pastatas, pažymėtas indeksu C, aplink kurį yra 1 metro pločio žemės sklypo juosta, kuri pagal nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką yra skirta apeiti aplink pastatą įvairiems remonto darbams atlikti. Su šita siaura žemės sklypo dalimi ribojasi atsakovų asmeniniam naudojimuisi paskirto žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu A. Paminėto pastato pirmame aukšte yra komercinės patalpos, o antrajame aukšte yra atsakovams nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos.
27. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovai būtinumą įsirengti tvoros vartelius 1 metro pločio juostoje nuo namo sienos iš (duomenys neskelbtini)g. pusės žemės sklypo dalyje, kuri pagal naudojimosi žemės sklypu tvarką yra paskirta bendram abiejų šalių naudojimui (D), grindė tuo, jog būtina užtikrinti nuosavybės saugumą, gyvenimo neliečiamumą bei privatumą, užkirsti kelią pašaliniams asmenims patekti į žemės sklypo dalį, kuri pagal nustatytą naudojimosi tvarką priklauso tik atsakovams (A).
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovų nurodyti argumentai dėl būtinybės apsitverti teritoriją, įsirengiant vartelius, yra pagrįsti (CPK 185 straipsnis). Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, jog žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu A, stovi atsakovams priklausantis ūkinis pastatas, šulinys, matyti asmeniniai daiktai - vaikų smėlio dėžė su žaislais. Virš komercinių patalpų – parduotuvės esančiose atsakovams nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose gyvena atsakovų sūnus su šeima. Atsakovų interesams apsitverti teritoriją įtakos turi tai, kad pastato pirmame aukšte – komercinėse patalpose veikia maisto ir gėrimų parduotuvė, taigi nuolat žemės sklypo teritorijoje lankosi pašaliniai asmenys. Be to, reikšminga aplinkybė ir ta, jog pirmajame namo aukšte vykdant komercinę veiklą, atvažiuoja krovininis transportas, vyksta krovos darbai. Nuolat besilankantys pašaliniai asmenys kelią grėsę atsakovų turto saugumui, o atvažiuojantis krovininis transportas kelia grėsmę ir pačių atsakovų bei jų šeimos narių saugumui. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovų teisė į privataus gyvenimo apsaugą įtvirtinta Konstitucijos 22 straipsnyje. Konstitucijos 22 straipsnis glaudžiai susijęs ir su Konstitucijos 23 straipsniu apie nuosavybės apsaugą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų teisės į privataus gyvenimo bei nuosavybės apsaugą užtikrinimas šiuo konkrečiu atveju laikytinas prioritetu ir nesukelia esminio kito bendraturčio – ieškovės nuosavybės teisės pažeidimo.
29. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. E. C., bylos Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. L. M., bylos Nr. 3K-3-571/2009). Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, pažymėtina, jog pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). Taigi, ieškovė turėjo pareigą įrodyti savo atsisakymo duoti sutikimą dėl vartelių įrengimo pagrįstumą.
30. Ieškovė atsisakymą duoti sutikimą atsakovams dėl vartelių įsirengimo iš esmės motyvavo tik tuo, jog 1 metro pločio takas aplink namą būtinas tiek pastato, tiek prie jo sienos pritvirtintų įrenginių priežiūrai bei eksploatacijai. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, jog ant pastato sienos yra pritvirtinti tam tikri įrenginiai, tačiau, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, nei ieškovei, nei komercines patalpas išsinuomojusiam trečiajam asmeniui UAB „Dvarkiemis“ nebuvo sudaryta jokių kliūčių patekti prie minėtų įrenginių. Pažymėtina, jog byloje nustatyta, jog prie minėtų įrenginių yra poreikis prieiti ne daugiau nei kelis kartus per metus. Be to, atsakovai nurodė, jog ieškovei bus perduoti raktai nuo vartelių, taigi ieškovė bet kuriuo metu nevaržomai galės patekti į bendrojo naudojimosi žemės sklypo dalį ir atlikti reikalingus įrenginių ar pastato remonto ar priežiūros darbus. Atsakovai taip pat įsipareigojo neužstatyti asmeniniais daiktais 1 metro pločio žemės sklypo dalies palei namo sieną. Taigi, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog vartelių įrengimas 1 metro pločio take aplink pastatą iš esmės nesukels ieškovei jokių kliūčių įgyvendinti poreikį prižiūrėti įrenginius. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog vartelių įrengimas turės neigiamos įtakos komercinės veiklos vykdymui ar klientų aptarnavimui parduotuvėje. Taigi, iš esmės ieškovės kaip bendraturtės teisės ir teisėti interesai nenukentės.
31. Apeliacinio skundo argumentas, jog tokiu būdu atsakovai siekia pasididinti savo žemės sklypo dalies plotą, nepagrįstas, kadangi žemės sklypo dalys, priklausančios kiekvienam iš bendraturčių, yra nustatytos, kaip ir nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Atsakovai, įsirengdami vartelius, siekia tik savo nuosavybės bei privataus gyvenimo apsaugos.
32. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl priešieškinio pagrįstumo tinkamai įvertino įrodymus, esančius byloje, atsižvelgė į teismų praktikoje formuojamas įrodymų vertinimo taisykles, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, todėl pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė savo atsisakymo leisti atsakovams įsirengti vartelius 1 metro pločio juostoje nuo namo sienos iš (duomenys neskelbtini)g. pusės pagrįstumo (CPK 185 straipsnis).
33. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
34. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas, todėl neteisingai paskirstė bylinėjimo išlaidas. Ieškovės vertinimu, jai iš atsakovų turėtų būti priteista 75 Eur žyminio mokesčio bei 2 800 Eur advokato išlaidų. Iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentu.
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
36. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nusprendė palikti šalis prie turėtų bylinėjimosi išlaidų.
37. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovė pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius tokias jos bylinėjimosi išlaidas: 3 200 Eur atstovavimo, dokumentų rengimo išlaidos ir 150 Eur žyminis mokestis. Atsakovai pateikė įrodymus, kurie pagrindžia, jog atsakovų bylinėjimosi išlaidas sudaro 4 100 Eur atstovavimo, dokumentų rengimo išlaidos, 75 Eur dydžio išlaidos už sumokėtą žyminį mokestį ir 205,70 Eur išlaidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą. Nenustatyta, jog minėtos šalių išlaidos advokato pagalbai viršytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių numatytus maksimalius dydžius.
38. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas taip pat priėjo prie išvados, jog yra teisinis pagrindas palikti sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų už ieškinį paskirstymo, reikšminga aplinkybe laikė tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė vieno reikalavimo atsisakė ir teismas bylos dalį nutraukė. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog pareikšti papildomą reikalavimą dėl teisės įregistruoti kadastro bylą be atsakovų sutikimo lėmė atsakovų elgesys (šmeižtas bei grasinimai) ir VĮ Registrų centro klaidinantis nurodymas, jog kadastrų bylai įregistruoti reikalingas visų bendraturčių sutikimas.
39. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė šiuos reikalavimus: atsakovus D. J. ir R. J. įpareigoti per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ant 139 kv. m ploto bendro naudojimosi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, plane pažymėtos indeksu D, įrengtus užtvaro (tvoros) elementus; leisti ieškovei V. L. įmonei be atsakovų D. J. ir R. J. atskiro sutikimo pakeisti parduotuvės su gyvenamosiomis patalpomis 1E1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Kretingos m., kadastro duomenis VĮ Registrų centre ir įregistruoti 2004-07-09 nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylą, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Plungės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi ieškovės pareiškimas dėl ieškinio antrojo reikalavimo atsisakymo patenkintas, civilinės bylos dalis nutraukta. Ieškovė prašymo dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovė VĮ Registrų centre įregistravo tiek Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą, tiek naujai sudarytą Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, VĮ Registrų centras atsakovų sutikimų / nesutikimų nereikalavo pateikti. Taigi, esminė aplinkybė, dėl kurios išnyko teisinis pagrindas nagrinėti antrąjį patikslinto ieškinio reikalavimą, yra ta, kad veiksmams atlikti pagal paminėtą reikalavimą nebebuvo reikalingas atsakovų sutikimas. Tai, kad valstybės institucija pakeitė savo nurodymą dėl visų bendraturčių sutikimo būtinumo kadastro bylai įregistruoti, nesudaro pagrindo perkelti ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos atsakovams. Ieškovės argumentas, jog minėtas ieškinio reikalavimas buvo reiškiamas ir dėl to, jog atsakovai piktybiškai nedavė sutikimo kadastro bylai įregistruoti, nesudaro pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų, nes kaip jau paminėta, ieškinio dalies reikalavimų atsisakymą lėmė ne atsakovų veiksmai ar neveikimas, o valstybės institucijos sprendimas.
40. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog, ieškovei atsisakius vieno iš dviejų pareikštų ieškinio reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos už antrąjį ieškinio reikalavimą, kurio buvo atsisakyta, neatlygintinos (3 200 Eur / 2 = 1 600 Eur). Kadangi kitas ieškinio reikalavimas (dėl tvoros elementų nugriovimo) patenkintas iš dalies – dėl vartelių nugriovimo iš (duomenys neskelbtini) g. pusės patenkintas, dėl vartelių nugriovimo iš (duomenys neskelbtini) g. pusės atmestas, ieškovei būtų pagrindas atlyginti 800 Eur bylinėjimosi išlaidas (1 600 Eur / 2). Ieškovė taip pat yra sumokėjusi 150 Eur žyminio mokesčio. Atsisakius dalies ieškinio reikalavimo, kitą ieškinio reikalavimą patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovų būtų pagrindas priteisti 35 Eur žyminio mokesčio (75 Eur / 2) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
41. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal priešiešknį, reikšminga aplinkybe laikė tai, kad atsakovai darbus pradėjo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nors ieškovės ir atsakovų priešiškumas buvo akivaizdus. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog be pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės (jog tvoros statymo darbai pradėti ir užbaigti dar nepateikus ieškinio teismui) svarbi ir ta aplinkybė, jog atsakovai be teisėto pagrindo bei piktnaudžiaudami teise pateikė netinkamai suformuluotus priešieškinio reikalavimus.
42. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovai priešieškiniu reiškė tokius reikalavimus: pripažinti atsakovams teisę be ieškovės sutikimo pagal parengtą tvoros kontrolinę nuotrauką – schemą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kretingoje (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatyti varstomus tvoros vartelius vakarinėje sklypo dalyje iš (duomenys neskelbtini)gatvės pusės, atlikti kadastrinius matavimus, įregistruoti tvorą Nekilnojamojo turto registre ir atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus tvorai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Plungės apylinkės teismas 2021m. gruodžio 29 d. nutartimi nustatė terminą atsakovams patikslinti priešieškinio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovai reikšdami reikalavimą (kuris susideda iš kelių savarankiškų reikalavimų) turi apsispęsti dėl savo teisių gynimo būdo, atitinkamai tikslinti reiškiamą reikalavimą, nurodyti faktinį šio reikalavimo pagrindą ir pateikti šį reikalavimą pagrindžiančius duomenis, kiekvieną reikalavimą apmokėti žyminiu mokesčiu. Atsakovai pateikė teismui patikslintą priešieškinį, kuriame pareiškė tik vieną reikalavimą – be ieškovės sutikimo įrengti varstomus vartelius ant bendro naudojimo sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, plane pažymėtos indeksu D, 1 m pločio juostoje nuo pastato sienos vakarinėje sklypo dalyje iš (duomenys neskelbtini)g. pusės, kuris buvo visiškai patenkintas.
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovai pradiniu priešieškiniu pareiškė kelis reikalavimus, vėliau teismo įpareigojimu patikslino priešieškinį ir liko prie vieno reikalavimo, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovai netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, piktnaudžiavo procesu. Pažymėtina, jog atsakovų pagrindinis reikalavimas, pareikštas tiek pradiniu priešieškiniu, tiek patikslintu priešieškiniu, išliko tas pats - tvoros vartelių įrengimas iš S. (duomenys neskelbtini) g. pusės. Aplinkybių, jog atsakovai sąmoningai, siekdami piktnaudžiauti procesu, pateikė netinkamai suformuluotus priešieškinio reikalavimus, nenustatyta, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog atsakovai turėtų atlyginti ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi. Atsakant tiek dėl pirmosios instancijos teismo, tiek dėl apeliantės nurodomų aplinkybių, jog atsakovai elgėsi nesąžiningai, nes tvoros įrengimo darbus pradėjo ir baigė dar iki ieškinio teismui pateikimo, pažymėtina, jog nukrypimui nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį reikšmingi tik procesiniai šalių veiksmai, tai yra tinkamas procesinis elgesys, sąžiningas procesinių pareigų atlikimas. Byloje nenustatyta aplinkybių, jog atsakovai būtų piktnaudžiavę procesinėmis teisėmis – vilkinę procesinių dokumentų pateikimo terminus, reiškę nepagrįstus prašymus ar kitais veiksmais sąmoningai trukdę bylos nagrinėjimui.
44. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, jog priešieškinis patenkintas visiškai, atsakovams iš ieškovės būtų pagrindas priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas – 4 100 Eur atstovavimo išlaidas bei 75 Eur žyminį mokestį, 205,70 Eur išlaidas antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
45. Atlikus tarpusavio reikalavimų įskaitymą, iš ieškovės atsakovams būtų priteistinos 3 545,70 Eur (4 380,70 Eur – 835 Eur) bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Valstybė šioje byloje patyrė 49,28 Eur pašto išlaidų, kurias pirmosios instancijos teismas lygiomis dalimis priteisė iš ieškovės ir atsakovų, t. y. iš ieškovės priteisė 24,64 Eur, o iš kiekvieno atsakovo po 12,32 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą būtų pagrindas priteisti taip: iš ieškovės 36,96 Eur (49,28 Eur x 75%), iš atsakovų po 6,16 Eur (12,32 / 2) (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis).
46. Tačiau atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, jog apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo paliktina nepakeista, kadangi atsakovams neskundžiant pirmosios instancijos teismo sprendimo, 3 545,70 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš ieškovės atsakovams, reikštų blogesnio sprendimo ieškovei priėmimą (CPK 313 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
47. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
49. Ieškovė pateikė įrodymus apie sumokėtą 200 Eur žyminį mokestį ir 1 000 Eur dydžio advokato išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Atsakovai pateikė teismui įrodymus apie 1 000 Eur dydžio išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkintas, iš ieškovės atsakovams priteistina 1 000 Eur atsakovų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
palikti Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės V. L. įmonės 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis atsakovams D. J. ir R. J., patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Dobrovolskis
Kristina Domarkienė
Jolanta Gailevičienė