Baudžiamoji byla Nr. 1A-73-417/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43653-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 25.4.3; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.4.6.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,

dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei,

atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės I. Č., jos gynėjui advokatui Vaidui Batūrai, gynėjai advokatei Aušrinei Zaburienei,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės I. Č. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020-11-24 nuosprendžio, kuriuo I. Č. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo pagal A. J. laidavimą 2 (dvejų) metų terminui. Laidavimas paskirtas su 20 MGL (1 000 Eur) užstatu, kuris iki 2020-11-30 turi būti įmokėtas į teismo depozitinę sąskaitą, esančią AB „Luminor Bank“ banke, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. LT13 4010 0430 0004 0204. Baudžiamoji byla I. Č. nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi I. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2020-11-03.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis I. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotas automobilis „Peugeot 508“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas

nustatė:

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       I. Č. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, apsvaigusi nuo alkoholio, jai nustatytas vidutinis girtumas, o būtent 2020-11-01, apie 4.39 val., degalinės „Trevena“  aikštelėje, adresu Vilniaus g. 29B, Kretingoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 508“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio,  jai nustatytas 1,64 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniu skundu I. Č. (toliau – ir apeliantė) su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020-11-24 nuosprendžio dalimi, kuria jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas trejiems metams ir turto (automobilio „Peugeot 508“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas), nesutinka, prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones iki vienerių metų – terminą,  jį  skaičiuojant nuo 2020-11-03, ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria I. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Peugeot 508“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl specialiosios teisės atėmimo termino

2.1.       Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Taigi uždraudimo naudotis vidurkis yra 3 metai. Tačiau net tais atvejais, kai asmuo pagal savo asmenines savybes ir elgesį yra žymiai pavojingesnis, pagal teismų praktiką, skiriama žymiai trumpesnė teisės vairuoti atėmimo trukmė (vieneri metai ir šeši mėnesiai). Pvz., asmuo vengė neblaivumo patikrinimo, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė BK 2811 straipsnyje nustatytą veiką, vairuodamas automobilį neblaivus, sukėlė bent dvi avarines situacijas, vairavo neblaivus ir po to, kai dėl tokio elgesio jį sudrausmino kitas eismo dalyvis, taigi sąmoningai elgėsi pavojingai kitų eismo dalyvių atžvilgiu (kasacinio teismo nutartis 2K-168-511/2020).

2.2.       Nagrinėjamu atveju teismas nors ir pripažino lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad I. Č. pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), darbovietėje charakterizuojama labai gerai, dirba ir gauna nuolatines pajamas, padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinė, padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, tačiau individualizuodamas bausmę ir skaičiuodamas teisės vairuoti uždraudimo trukmę į šias aplinkybes neatsižvelgė. Teismas paskyrė tokio dydžio baudžiamojo poveikio priemonę kaip ir būtų paskyręs bet kuriam kitam asmeniui, kuris kaltės nepripažįsta, nedirba, nesigaili, negauna stabilių pajamų, piktybiškai elgiasi. I. Č. asmenybė nuo išvardytų savybių skiriasi, todėl į jas teismas turėtų atsižvelgti realiai individualizuodamas baudžiamojo poveikio priemonę, o ne tik formaliai konstatuodamas teigiamas jos savybes.

2.3.       Teismas individualizuodamas šią baudžiamojo poveikio priemonę neatsižvelgė ir į kitas svarbias aplinkybes: I. Č. kartu su dukra G. G. turi vykti į darbą ir iš jo (G. G. dirba (duomenys neskelbtini)). Nuvykti į darbą ir grįžti galima tik asmeniniu transportu. Atstumas iki darbo 12 km ((duomenys neskelbtini)). G. G. studijuoja (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje, tad pastarajai būnant paskaitose I. Č. reikia kažkaip nuvykti į darbą ir grįžti; I. Č. sutuoktinis P. Č. nuo 2021-01-18 išvyksta į (duomenys neskelbtini), kuri turėtų trukti iki 2021 m. liepos mėn., todėl sutuoktinis nuvežti į darbą ir parvežti neturės galimybės.

2.4.       Dėl pasaulinės pandemijos COVID-19 Lietuva patenka į labiausiai paveiktų šalių trejetą, dėl to taikomos itin griežtos karantino priemonės, tarp kurių nuo 2020-12-15 numatytas uždraudimas bendrauti daugiau kaip vienam šeimos ūkiui, uždraudimas išvykti iš gyvenamosios savivaldybės teritorijos, nustatomi ribojimai judėjimui gyvenamosiose vietovėse, numatomas nuotolinis mokymasis, darbas ir kt. I. Č. darbo pobūdis reikalauja būti darbo vietoje, nes turi užtikrinti tinkamą (duomenys neskelbtini), maisto gamybos ir maitinimo patalpų sanitarinę, higienos priežiūrą, kontrolę. Dėl taikomų karantino priemonių kaltinamoji į darbą gali nuvykti tik savo automobiliu ir joks kitas asmuo iš kito šeimos ūkio to padaryti negali.

2.5.       Šiuo metu susiklostė išskirtinės, ypatingos ir nuo I. Č. veiksmų bei valios nepriklausančios aplinkybės – karantinas, dėl kurio kaltinamoji netekusi teisės vairuoti negalės nuvykti į darbą ir iš jo grįžti, todėl neteks ne tik darbo, bet ir pragyvenimui reikalingų stabilių pajamų, kurių gavimą teismas įvertino teigiamai. Kaltinamoji nusikalstamos veikos padarymo metu šių aplinkybių nenumatė ir negalėjo numatyti, todėl egzistuoja pagrindas skirti minimalų vienerių metų specialiosios teisės atėmimo terminą.

2.6.       Įvertinant tai, kad kaltinamosios duktė G. G. dėl COVID-19 universitete turi mokytis nuotoliniu būdu, todėl laikinai gali kaltinamąją nuvežti į darbą ir iš jo parvežti, įvertinant proporcingumo principą, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir paskyrus minimalų – vienerių metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Toks terminas būtų proporcingas įvertinant tai, kad nuo kitų metų rudens sesijos G. G., tikėtina, mokysis ne nuotoliniu būdu. Be to, dėl taikomų karantino suvaržymų, judėjimo, bendravimo apribojimų, I. Č. ir kitais valstybėje visuotinai taikomais suvaržymais apribota galimybė padaryti naujus pažeidimus, bendrauti su kitais asmenimis. I. Č. apibūdinančios savybės yra teigiamos, nes ji pripažino padariusi nusikaltimą, gailisi, darbe charakterizuojama labai gerai, gauna stabilias pajamas. Tai, kad pažeidimo padarymo metu buvo sukeltas eismo įvykis, esminės reikšmės neturi. Paties pažeidimo padarymo pobūdis nėra pavojingas, didelės žalos nepadarė. Toks eismo įvykis niekuo neišsiskiria iš kitų, kai manevruojant nestipriai užkliudoma šalia stovinti transporto priemonė ir tik nežymiai apgadinama.

Dėl turto konfiskavimo

2.7.       I. Č. priklausantis automobilis „Peugeot 508“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra šeimos turtas, kuriuo naudojasi I. Č., jos sutuoktinis P. Č. ir dukra G. G. šeimos poreikiams tenkinti, nuvykti ir parvykti į darbą. Kitų transporto priemonių I. Č. šeima neturi ir neturi lėšų įsigyti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.84 straipsnio 1 dalis numato, kad, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra šio straipsnio 2 dalyje numatytas turtas, jis yra pripažįstamas šeimos turtu. Šeimos turtas turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Šis šeimos turtas yra būtinas tiek I. Č., tiek jos dukrai nuvykti į darbą ir grįžti iš darbo, nuvykti apsipirkti, I. Č. prižiūrėti senyvo amžiaus tėvus, todėl konfiskavus šį šeimos turtą tiek I. Č., tiek jos šeimos nariai patirs ir kitas baudžiamajame įstatyme tiesiogiai nenumatytas poveikio priemones bei suvaržymus – neteks galimybės nuvykti į darbą, dirbti ir gauti stabilias pajamas, rūpintis artimaisiais. Tai neigiamai atsilieps tiek I. Č., tiek jos šeimos nariams.

2.8.       I. Č. nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad transporto priemonės palikimas jos dispozicijoje prieštarautų teisingumo principui, nes tai bus viena iš priemonių, galėsiančių esmingai apriboti jos galimybes toliau naudotis šiuo turtu ir turės teigiamos įtakos elgesiui tiek laidavimo laikotarpiu, tiek jam pasibaigus, taip garantuojant teismo pasitikėjimą, kad ji daugiau nebenusikals. Automobilio konfiskavimas I. Č. elgesiui turės daugiau neigiamos įtakos nei teigiamos, nes ji ir jos šeimos nariai neturės su kuo nuvykti į darbą ir grįžti. Tai gali sąlygoti kaltinamosios stabilių pajamų praradimą, šią aplinkybę teismas jau įvertino kaip teigiamą poveikį darančią aplinkybę. Kita vertus, net ir konfiskavus automobilį, I. Č. neapribota teisė savo vardu įsigyti kitą automobilį, todėl abejotina, ar automobilio konfiskavimas gali esmingai  pakeisti jos elgesį. Be to, automobilio konfiskavimas neatitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktikos (kasacinio teismo nutartys, primtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-50-788/2018, 2K-7-130-699/2015).

3.       Atsižvelgiant į tai, kad į bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme atvyko ir atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės pasirinktas gynėjas, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gynėja, atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės pageidaujant, kad jai atstovautų advokatas V. Batūra, advokatė A. Zaburienė atleista nuo dalyvavimo baudžiamosios bylos nagrinėjime apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

4.       Teismo posėdyje atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės I. Č. ir jos gynėjas advokatas Vaidas Batūra prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – konfiskuoti ne transporto priemonę, kuri yra naudojama visos atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės šeimos narių, tačiau konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos dalį.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

5.       Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

6.       Apeliantė neginčija padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, jos kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Nagrinėjamu atveju taip pat nekyla ginčas dėl apeliantės atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, būtent dėl baudžiamojo poveikio priemonių atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės individualizavimo teisėjų kolegija pasisakys plačiau.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino

7.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą) netinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paskyrė per griežtą trejų metų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Apeliantės įsitikinimu, nustačius trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (pvz., minimalų), baudžiamojo poveikio priemonė būtų veiksminga ir proporcinga bei būtų pasiekti bausmės tikslai.

8.       BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 681, 682, 71, 72, 721, 722, 723 ir 724 straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.

9.       BK 67 straipsnio 1 dalis numato, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise.

10.       BK 68 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl KET pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 2811 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET.

11.       Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, jog I. Č., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jo koncentracija kraujyje nustatyta didesnė negu 1,5 promilės, vairavo transporto priemonę, t. y. ypač šiurkščiai pažeidė KET. I. Č. šios aplinkybės neginčija, prisipažįsta būdama neblaivi vairavusi transporto priemonę, sutinka, jog jai turi būti atimta specialioji teisė (vairuoti transporto priemones), tačiau teigia, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė per ilgą – 3 metų – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą.

12.       BK 68 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina į visumą aplinkybių, t. y. ne tik į nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, bet taip pat į jos padarymo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

13.       Nors apeliantė darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 104–108), anksčiau neteista, nėra psichiatrinio gydymo įskaitoje, taip pat neįtraukta į priklausomybės ligų turinčių asmenų įskaitą (b. l. 91), tačiau iš baudžiamojoje byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 57–60) nustatyta, jog 2020 m. apeliantė yra bausta administracine tvarka už 4 administracinius nusižengimus. Visi keturi administraciniai nusižengimai yra padaryti pažeidžiant būtent KET reikalavimus – viršijant leistiną greitį. Pažymėtina, jog nustatyto leistino greičio viršijimas taip pat pripažįstamas vienu šiurkščiausių KET pažeidimu. Be to, greitis viršytas ne nežymiai, tačiau nuo 17 iki 38 km/val. Be to, apeliantė ir anksčiau administracine tvarka bausta už KET pažeidimus. Nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo keturias galiojančias administracines nuobaudas. Šios aplinkybės, apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, parodo apeliantės atsainų požiūrį į teisės aktais nustatytų taisyklių, ypač reglamentuojančių saugaus eismo reikalavimus, laikymąsi.  Be to, būdama neblaivi I. Č. nagrinėjamu atveju sukėlė eismo įvykį.

14.       Teisėjų kolegija, įvertinusi padaryto nusikaltimo pobūdį, atsižvelgusi į tai, kad apeliantė vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, jai nustatytas 1,64 promilių girtumas, vairuodama neblaivi, sukėlė eismo įvykį – apgadino kito asmens transporto priemonę, padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, dirba, neteista, administracine tvarka bausta, tačiau vairuodama neblaivi sukėlė eismo įvykį, į valstybės BK 2811 straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas,  pritaria baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo išvadai, kad jai nustatytinas 2 metų baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo taikymo – terminas, jį skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. 2020-11-03 (b. l. 76 – 79). Atsižvelgusi į tai, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020-11-24 nuosprendžio rezoliucinėje dalyje apeliantei nurodytas baudžiamosios priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo taikymo – terminas yra treji metai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020-11-24 nuosprendžio rezoliucinę dalį patikslinti nurodant, kad apeliantei specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo taikymo terminas yra dveji metai.

15.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad jai reikia vykti į darbą, nuvykti į darbą ir grįžti galima tik asmeniniu transportu, atstumas iki darbo 12 km. Be to, apeliantės sutuoktinis turėjo išvykti į (duomenys neskelbtini), kuri turėtų trukti iki 2021 m. liepos mėn., todėl sutuoktinis apeliantės nuvežti į darbą ir parvežti neturės galimybės. Tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu paaiškėjo, kad apeliantės sutuoktinis į (duomenys neskelbtini) neišvyko, todėl argumentai, susiję su apeliantės sutuoktinio galimybių nuvežti į ir parvežti apeliantę iš darbo nebuvimu nebeanalizuojami kaip nebeaktualūs. Kita vertus, net ir nustačius vienerių metų specialiosios teisės atėmimo terminą apeliantei, aplinkybė, susijusi su jos sutuoktinio negalėjimu apeliantės nuvežti į darbą ir parvežti iš darbo nėra reikšminga, nes, kaip minėta, (duomenys neskelbtini) buvo planuota tik iki 2021 m. liepos mėnesio, o apeliantei net ir minimaliam terminui taikoma baudžiamojo poveikio priemonė būtų buvusi kur kas ilgesnė, negu jos sutuoktinio (duomenys neskelbtini), todėl apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantei yra pagrindas nustatyti minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą, nes jos sutuoktinis išvyksta į (duomenys neskelbtini), neturi jokios logikos.

16.       Teisėjų kolegija ir aplinkybę, kad apeliantė turi vykti į darbą asmeniniu transportu, vertina kaip nepakankamą specialiosios teisės atėmimo termino trumpinimui. Pažymėtina, kad šią aplinkybę apeliantę žinojo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama sulaikyti apeliantę nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl ji negali būti vertinama ir kaip apsauginis apeliantės priešingo teisei elgesio ateityje veiksnys.

17.       Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, jog apeliantė aplaidžiai elgiasi su jai tokia svarbia specialiąja teise vairuoti transporto priemones, yra abejinga tam, kad vairuojant neblaiviai gali kilti padarinių, taip demonstruoja savo nedrausmingumą, aplaidų požiūrį į savo pačios ir kitų eismo dalyvių saugumą. Nėra abejonės, jog tokiam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė turi būti paskirta ilgesniam negu minimalus laikotarpis tam, kad būtų pasiekti bausmės tikslai ir asmuo nebekartotų teisei priešingo elgesio.

Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo

18.       Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.

19.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas BK 72 straipsnio nuostatų taikymo klausimą, nurodė, kad apeliantė nusikalstamą veiką padarė vairuodama jai priklausantį automobilį „Peugeot 508“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), be to, apeliantė su jai priklausančia transporto priemone sukėlė eismo įvykį – apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį. Tačiau iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų akivaizdu, jog transporto priemone naudojasi ne tik apeliantė, tačiau visa jos šeima (sutuoktinis ir dukra). Be to, nagrinėjamu atveju nėra paneigta aplinkybė, kad automobilis yra įgytas santuokos metu ir laikytinas abiejų sutuoktinių nuosavybe, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad automobilis „Peugeot 508“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neginčytinai priklauso pačiai apeliantei. Atsižvelgus į šią aplinkybę, taip pat į tai, kad nenustatyti BK 72 straipsnio 4 dalyje numatyti pagrindai, kada gali būti konfiskuojamas kitam asmeniui priklausantis turtas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konfiskuoti automobilį „Peugeot 508“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau yra pagrindas svarstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš apeliantės klausimą (BK 75 straipsnio 5 dalis).

20.       Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą.

21.       Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-03-15, 2009-04-10, 2011-01-31, 2013-12-06 nutarimai).

22.       Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

23.       Pažymėtina ir tai, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis). Taigi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamą veiką nėra nuteisiamas. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas (tiek, kiek tai neprieštarauja proporcingumo principui). Tačiau, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018).

24.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą atleisti apeliantę nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsižvelgė į tai, kad ji dirba, anksčiau nėra teista, padarytas nesunkus nusikaltimas, dėl kurio ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Įsitikinęs, kad laiduotojas vertas pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką apeliantės elgesiui, teismas padarė išvadą, kad ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kita vertus, sprendimas taikyti automobilio konfiskavimą teismo nuosprendyje motyvuojamas tuo, kad transporto priemonės, su kuria padarytas nusikaltimas, palikimas apeliantės dispozicijoje prieštarautų teisingumo principui, todėl konfiskavo nusikaltimo padarymo metu apeliantės vairuotą transporto priemonę. Teismo vertinimu, tai bus viena iš priemonių, galėsiančių esmingai apriboti apeliantės galimybes toliau naudotis šiuo turtu ir turės teigiamos įtakos jos elgesiui tiek laidavimo laikotarpiu, tiek ir jam pasibaigus, taip garantuojant teismo pasitikėjimą, kad ji daugiau nebenusikals, padės įgyvendinti bausmės paskirtį, o ją atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nebus suformuotas asmens nebaudžiamumo jausmas bei nepagarba baudžiamajam įstatymui.

25.       Teisėjų kolegija pritaria baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas BK 72 straipsnio nuostatų taikymui, tačiau, kaip minėta, atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra paneigta aplinkybė, kad automobilis yra įgytas santuokos metu ir laikytinas abiejų sutuoktinių nuosavybe, į tai, kad automobilis „Peugeot 508“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra naudojamas kitų šeimos narių, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju svarstytinas iš apeliantės išieškotino konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos proporcingumo klausimas.

26.       Pažymėtina, kad situacija, kai vidutiniškai apgirtęs asmuo vairuoja transporto priemonę ir sukelia eismo įvykį, rodo didesnį vairuotojo neatsakingumą, į tai atsižvelgiama sprendžiant dėl turto ar jo vertės konfiskavimo proporcingumo net ir tuo atveju, kai toks asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad automobilis priklauso apeliantės šeimai, taigi, nesant teisinės galimybės jo konfiskuoti, net ir po teismo nuosprendžio automobilį valdyti ir toliau liko galimybė ir pačiai apeliantei. Ši aplinkybė sustiprina prevencinę automobilio vertės konfiskavimo reikšmę. Todėl nagrinėjamu atveju svarstytina, ar konfiskuotina visa automobilio vertė, ar tik jos dalis. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad automobilio „Peugeot 508“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė su PVM yra 5 680 Eur (b. l. 30). Teisėjų kolegijos vertinimu, taikant visą transporto priemonės vertės konfiskavimą, būtų nepakankamai atsižvelgta į byloje esančias apeliantės teigiamas charakteristikas, taip pat į tai, kad ji nėra nuteista byloje, bet atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Sprendimas konfiskuoti visą santykinai didelę automobilio vertę šiuo atveju suvaržytų atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės apeliantės teises daugiau, negu yra būtina. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad I. Č. skirtinas dalies turto vertės konfiskavimas, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti, todėl išieškotina suma nustatytina 2 000 Eur. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, konstatuotina, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 72 straipsnio nuostatas – ir nepagrįstai iš apeliantės konfiskavo automobilį „Peugeot 508“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl I. Č. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020-11-24 nuosprendis keistinas iš apeliantės išieškant dalį – 2 000 Eur – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020-11-24 nuosprendį pakeisti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis pakeisti I. Č. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš I. Č. konfiskuotino turto – automobilio „Peugeot 508“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 2 000 Eur.

Patikslinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020-11-24 nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi paskirta I. Č. baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2020-11-03, ir nurodyti, kad I. Č. baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas yra 2 (dveji) metai.

Kitas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020-11-24 nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai                                                         Dalius Jocys

                Eduardas Maškevičius

                Aurelija Sadauskaitė