Civilinė byla Nr. 2S-373-798/2014 (S)
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-32085-2013-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 99.9.;101.;119.1.;122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. kovo 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ir atsakovo 521-osios daugiabučio namo, esančio Neužmirštuolių g. 6, Vilniuje, savininkų bendrijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui 521-ajai daugiabučio namo, esančio Neužmirštuolių g. 6, Vilniuje, savininkų bendrijai dėl skolos priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui 521-ajai daugiabučio namo, esančio Neužmirštuolių g. 6, Vilniuje, savininkų bendrijai, kuriuo ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 21 743,78 Lt skolą už šilumos energiją, 7737,90 Lt delspinigius, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 895 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė ieškinį palikti nenagrinėtu; priteisti atsakovo turėtas 2500 Lt bylinėjimosi išlaidas ir skirti ieškovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad bendrija kaip butų savininkų atstovė, negali būti atsakovu byloje, kadangi atsakovais turėtų būti namo, esančio Neužmirštuolių g. 6, butų savininkai. Pažymėjo, jog pagal komunalinių paslaugų teikimo ir energijos tiekimo ir vartojimo sutartis energijos vartotojai yra ne bendrija, bet butų savininkai, o Bendrija juos tik atstovauja. Nurodė, jog ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu, nes ieškovas nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu; iš ieškovo atsakovo naudai priteisė 1000 Lt išlaidų už teisinių paslaugų teikimą; grąžino ieškovui 884 Lt žyminio mokesčio.
Teismas nustatė, kad šalių ginčas kilo dėl apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimo bei kad ieškovas nesikreipė į Valstybinę energetikos inspekciją. Teismas nutartimi konstatavo, kad pagal galiojančią Energetikos įstatymo 34 straipsnio redakciją ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka yra privaloma tiek vartotojui, tiek energetikos įmonei (Vilniaus apygardos teismo 2013-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-254-798/2013, Kauno apygardos teismo 2013-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-893-390/2013). Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad byloje ginčas kilo dėl apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimo, pagal Energetikos įstatymą šis ginčas privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka turi būti nagrinėjamas Valstybinėje energetikos inspekcijoje (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis). Teismas išaiškino, kad po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo šalys dėl ginčo nagrinėjimo gali kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.
Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nustatė, kad atsakovas atsiliepimu prašė priteisti iš ieškovo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 2 500 Lt už teisinių paslaugų teikimą rengiant atsiliepimą. Teismo vertinimu, atsakovo atsiliepimas yra didelės apimties, pernelyg išplėstas, didžiąją dalį atsiliepimo atsakovas cituoja teismų praktiką, o argumentai dėl nagrinėjimo ginčo užima mažiau nei pusę viso atsiliepimo. Dėl šių aplinkybių, vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo patvirtintas mokesčių dydžius, taip pat į protingumo, būtinumo, sąžiningumo principus, į rengto procesinio dokumento apimtį, jo turinį, bylos sudėtingumą, teismas atsakovo patirtas išlaidas pripažino nepagrįstomis ir iš ieškovo atsakovo naudai priteisė 1000 Lt teisinės pagalbos teikimo išlaidų.
Kadangi teismas nenustatė, jog ieškovas buvo nesąžiningas ir sąmoningai pateikė ieškinį, nesilaikydamas išankstinės ginčių sprendimo ne teisme tvarkos, todėl netenkino atsakovo prašymo skirti ieškovui baudą.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-39217-861/2013 panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliantas (ieškovas) UAB „Vilniaus energija“ nurodo, kad ieškovas, vadovaudamasi tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir atsakovo 521-osios daugiabučio namo Neužmirštuolių g. 6 savininkų bendrijos sudaryta 1997-02-01 šilumos energijos tiekimo-vartojimo sutartimi Nr. 27053 teikė teismui ieškinį dėl įsiskolinimo už šilumos energiją, tiektą gyvenamajam namui Neužmirštuolių g. 6, Vilnius, kuri buvo namo suvartota 2013-01-01 – 2013-07-31, priteisimo. Apelianto nuomone, kilusio ginčo pobūdis – sutartinių įsipareigojimų nevykdymas neturi nieko bendra su Valstybinei energetikos inspekcijai priskiriamomis funkcijomis. Ieškovas, atsižvelgęs į galiojančius teisės aktus (Energetikos įstatymą, Šilumos ūkio įstatymą, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatus), padarė išvadą, kad Valstybinė energetikos inspekcija yra techninio ir eksploatacinio pobūdžio klausimus nagrinėjanti institucija, t. y. subjektas, vykdantis valstybinę energetikos kontrolę. Ieškovo nuomone, Valstybinė energetikos inspekcija sprendžia tik tokius ginčus, kai tarp vartotojo ir energetikos įmonės kyla nesutarimas dėl skirtingos apskaitos ir apmokėjimo už ją (Energetikos įstatymo 9 straipsnis, 34 straipsnio 2 dalis), nes įstatymo leidėjas šiai inspekcijai priskiria nagrinėti ne visus ginčus dėl apmokėjimo, o tik tokius, kurie kyla iš nesutarimų dėl apskaitos. Kadangi nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl apmokėjimo už paslaugas, tai, apelianto nuomone, tokie ginčai Valstybinės energetikos inspekcijos kompetencijai nepriskirtini. Dėl to, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, daro išvadą, kad pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį Valstybinė energetikos inspekcija nenagrinėja energetikos įmonių skundų dėl vartotojų prievolių apmokėti už tiektą energiją nevykdymo. Be to ieškovo nuomone, atsakovo naudai 1000 Lt priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra per didelė, nepagrįsta reikiamais dokumentais.
Atskiruoju skundu atsakovas 521-oji daugiabučio namo, esančio Neužmirštuolių g. 6, Vilniuje, savininkų bendrija prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-39217-861/2013 dalį dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują procesinį sprendimą iš ieškovo atsakovo naudai priteisiant 2500 Lt teisinės pagalbos išlaidų.
Apelianto (atsakovo) nuomone, teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė pateikė per didelės apimties atsiliepimą, kuriame pasisakė ne tik dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, bet ir visais kitais ieškovės pareikšto ieškinio klausimais. Atsakovas pažymi, kad teismo argumentas, jog bylinėjimosi išlaidų mažinimo pagrindas yra per didelė atsiliepimo į ieškinį apimtis, o tokio bylinėjimosi išlaidų mažinimo pagrindo įstatymas nenumato. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo ginčyti atsiliepimo apimtį ir sandorį su teisinių paslaugų įmone, kuri parengė minėtą atsiliepimą. Iš esmės, atsakovo nuomone, teismas nusprendė, kad atsakovas įsigijo per brangias paslaugas, nors šio motyvo niekaip nepagrindė skundžiamoje nutartyje. Be to, teismas skundžiamoje nutartyje a priori nusprendė, kad tik pusė atsakovės atsiliepimo yra susijusi su nagrinėjamu ginču, nors tai teismas galėjo nustatyti tik išnagrinėjęs šalių ginčą iš esmės ir įvertinęs visus įrodymus. Dėl to atsakovas laiko, kad teismo nutartis šioje dalyje yra nemotyvuota ir nepagrįsta, todėl naikintina. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad byla nesudėtinga, nes buvo būtinas specialus teisinis ir techninis pasirengimas, nes prašyme peržiūrėti sprendimą už akių ir atsiliepime į ieškinį buvo nagrinėjami nauji sudėtingi teisės klausimai dėl privalomos išankstinės ginčų nagrinėjamos tvarkos, formuojama nauja teismų praktika dėl išankstinės tvarkos privalomumo, ginčijamas šilumos apskaitos teisėtumas, todėl teisinių paslaugų įmonės darbo sąnaudos buvo būtinos ir pagrįstos. Atsakovas pažymi, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos, pagrįstos ir realios, o teismų praktika analogiško pobūdžio bylose tenkina atsakovų prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas 2500 Lt sumoje, kai ieškovas nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos (Vilniaus apygardos teismo 2013-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-254-798/2013).
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimą į atsakovo 521-osios daugiabučio namo, esančio Neužmirštuolių g. 6, Vilniuje, savininkų bendrijos atskirąjį skundą.
Ieškovo nuomone, atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas. Jis įžvelgia finansinį atsakovo suinteresuotumą didinti bylinėjimosi išlaidas, o ne siekti bylos išnagrinėjimo iš esmės, nes tarp šalių nėra ginčo dėl skolos fakto egzistavimo Ieškovas teigia, kad atsakovas patyrė su atstovavimu susijusių išlaidų savo iniciatyva ir savo rizika, o ne dėl ieškovės elgesio. Šalys nebuvo kviečiamos į teismo posėdį, nebuvo poreikio bendrijai rinktis ar dalyvauti pačiai, ar kartu su atstovu, profesionaliu teisininku. Ieškovas pažymi, kad atsakovas nebuvo atstovaujamas advokato ar advokato padėjėjo; atsiliepimą į ieškinį parengė ir surašė teisnių paslaugų įmonė. Be to, sąskaita bei teisinių paslaugų teikimo sutartis prie atsiliepimo nebuvo pridėta. Taip pat pažymi, kad ieškovui teisines paslaugas teikusi įmonė B. M. firmos veikla – kompiuteriai, aparatinė įranga, techninė priežiūra, remontas. Ieškovui neaišku, kokiu pagrindu buvo teikiamos paslaugos. Ieškovo įsitikinimu, negali susidaryti situacija, kai bylinėjimosi išlaidos, kaip būtinos išlaidos atlyginamos tais atvejais, kai teisines paslaugas teikia subjektai, neužsiimantys teisine praktika ar kuriems netaikomi net minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai ir pan. Atstovavimo civiliniame procese klausimų svarba ir asmens teisių apsaugos poreikis lemia ne fakultatyvius, o privalomus reikalavimus tiek atstovams, tiek procesinių dokumentų rengėjams.
Atsakovas 521-oji daugiabučio namo, esančio Neužmirštuolių g. 6, Vilniuje, savininkų bendrija pateikė atsiliepimą į ieškovo UAB „Vilniaus energija“.
Atsakovas nurodo, kad CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtu, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovas nesilaikė privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kurią reglamentuoja Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis, ir pagrįstai šalių ginčą priskyrė ginčams dėl šilumos energijos apskaitos ir apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimų, kuriuos pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį išankstine tvarka nagrinėja tik Valstybinė energetikos inspekcija. Be to, analogiškomis aplinkybėmis Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4691-160/2013 išaiškino, kad šilumos tiekėjas į teismą dėl skolos priteisimo gali kreiptis tik tuomet, kai ginčas bus išnagrinėtas išankstine privaloma tvarka, nes ginčo ribos apibrėžtos – ar ieškovė teisingai apskaito šilumos energiją, ar nėra pažeidimų dėl apmokėjimo už suvartotą energiją. Kadangi atsakovas tvirtina, jog ieškovas šilumos energiją apskaitė metrologiškai nepatikrintais šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisais su nelegalia nuotolinio duomenų perdavimo funkcija, todėl šis ginčas yra tarp energetikos įmonės ir vartotojo dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, Energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo arba ribojimo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojo veiklos ar tiekimo. Tokio pobūdžio ginčus išankstine privaloma tvarka nagrinėja Valstybinė energetikos inspekcija.
Šalių ginčas, anot atsakovo, gali būti išnagrinėtas tik tuomet, kai bus nuspręsta, ar atsakovas kaip juridinis asmuo turi mokėti fizinių asmenų asmeniniams poreikiams jiems priklausančiuose butuose už suvartotą energiją pagal bendrus apskaitos prietaisus. Atsakovo nuomone, ieškovas formaliai kreipėsi į teismą dėl apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimus, prašydama priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už šilumos energiją neva suvartotą atsakovo prižiūrimo namo butų ir bendro naudojimo patalpų šildymui, tačiau faktiškai ieškovas įrodinėja, kad atsakovas, nemokėdamas už butų savininkų suvartotą šilumos energiją, įvykdė šilumos nutraukimo ir apmokėjimo už šilumos energiją, įvykdė šilumos tiekimo ir nutraukimo ir apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimus kaip civilinius deliktus, nors a priori žino, kad šią šilumos energiją suvartojo ne atsakovas, o fiziniai asmenys – butų savininkai ir kiti butuose gyvenantys asmenys.
Atsakovas nurodo, kad teismų praktika analogiškose bylose yra prieštaringa, todėl nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas turės pasisakyti nagrinėjamu klausimu be pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pabrėžęs, jog Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą, o bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų. Ieškovės ieškinys turi būti paliktu nenagrinėtu, nes analogiškose bylose taip nusprendė Šiaulių miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-6424-797/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-5471-821/2012 bei Nr. 2-7181-596/2012, Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-17368-191/2012, Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-69-154/2013, Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-1501-510/2013 ir kt.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atskirasis skundas tenkintinas, o atsakovo 521 DNSB atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarčių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskiruosius skundus nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundų ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Byloje ginčas, visų pirma, kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, kadangi ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes, susijusias su bylos šalių pasinaudojimu išankstine tos kategorijos byloms nustatyta bylos sprendimo ne teisme tvarka, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Byloje nustatyta, kad pagal su atsakovu 521-ąja daugiabučio namo, esančio Neužmirštuolių g. 6, Vilniuje, savininkų bendrija SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 1997-02-01 sudarytos Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo-vartojimo sutarties Nr.27053 sąlygas, buvo tiekiama šilumos energiją gyvenamajam namui (b.l. 8-9). Ieškovas nuo 2002-04-01 šilumos energiją tiekia atsakovui, kuriam riekia mokėti mokesčius už patalpos tiekiamą šilumos energiją, o susiformavusi skola yra įsiskolinimo likutis iki perėjimo prie tiesioginio atsiskaitymo butais nuo 2013-08-01. Atsakovas ieškovui atsisako apmokėti už šilumą, remdamasis tuo, kad pagal komunalinių paslaugų teikimo ir energijos tiekimo ir vartojimo sutartis energijos vartotojai yra ne bendrija, bet butų savininkai, t.t. fiziniai asmenys, vartojantys šias paslaugas ir energiją savo namų ūkio reikmėms ir apmokantys komunalinių paslaugų ir energijos tiekimo įmonėms. Be to nurodė, kad ieškovo nurodyta sutartis buvo sudaryta ne su atsakove, kuri buvo įsteigta 2013-02-26, o su kita bendrija, kuri buvo įsteigta 1996-09-16.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 4 d. priėmė nutartį, kuria ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu (b. l. 185-186).
2012 m. sausio 1 d. įsigaliojo EĮ 34 straipsnis, kuris reglamentuoja skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarką. Minėto straipsnio 2 dalyje (2011-12-22 įstatymo redakcija Nr. XI-1888) nustatyta, jog Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo; 3 dalyje nurodyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2013 išaiškino, kad tam tikriems tarp šilumos energijos tiekėjo ir vartotojo kylantiems ginčams įstatymų leidėjas yra numatęs ikiteisminį ginčo sprendimo būdą turint tikslą kilusius nesutarimus išspręsti taikiai, šalims nesikreipiant į teismą. Siekiant nustatyti, ar tam tikram energetikos srityje kilusiam ginčui taikytina išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, visų pirma reikia tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį ir nustatyti ginčo dalyką. EĮ 34 straipsnio 2 dalis nustato privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką tais atvejais, kai vartotojas kreipiasi dėl inter alia netinkamos energijos apskaitos ir dėl to esančio nepagrįsto energetikos įmonės reikalavimo apmokėti už suvartotą energiją, bet ne tada, kai šilumos energijos tiekėjas kreipiasi dėl vartotojo skolos už suvartotą energiją priteisimo. Kitoks nagrinėjamos normos aiškinimas prieštarautų protingumo principui (CK 1.5 straipsnis), nes reikštų, kad energetikos įmonė reikšdama reikalavimą dėl apmokėjimo už vartotojo sunaudotą šilumos energiją kreipdamasi į Valstybinės energetikos inspekciją pati kvestionuoja savo atliktos energijos apskaitos teisingumą.
Toje pačioje byloje kasacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad EĮ 34 straipsnio 3 dalis nėra taikoma tais atvejais, kai energetikos įmonė kreipiasi dėl skolos už suvartotą energiją priteisimo, nes pagal EĮ 34 straipsnio 3 dalį Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija nagrinėja vartotojų ar energetikos įmonių skundus dėl energetikos įmonių taikomų kainų ir tarifų, o ne dėl energetikos įmonės reikalavimo priteisti skolą iš vartotojo už tiektą šilumos energiją. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija negali įpareigoti vartotojo sumokėti įmonei (Ieškovui) skolą ar ją sumažinti.
Kaip jau buvo pažymėta anksčiau, nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė reikalavimą dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, tuo tarpu atsakovas nesutinka apmokėti skolą, nes bendrija nėra tinkama atsakovė byloje ir negali pagal įstatymą atsakyti už butų savininkų asmenines prievoles, vadinasi ieškovas siekia tik skolos priteisimo iš atsakovo.
Esant anksčiau išdėstytiems motyvams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo skolos šilumos tiekimo įmonei priteisimo, o toks ginčas neturi būti nagrinėjamas išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, kurią reglamentuoja EĮ 34 straipsnio 2,3 dalys.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, kuria ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, panaikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmos instancijos teismui iš esmės.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į nagrinėjamos bylos ir Vilniaus apygardos teismo nagrinėtos bylos Nr. 2-254-798/2013, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, skirtumą, nes šių bylų ratio decidendi nesutampa.
Esant pagrindui skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo, dėl kitų skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teismas nepasisako, taip pat nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš naujo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
n u t a r ė :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti tam pačiam pirmos instancijos teismui nagrinėti bylą iš esmės.
Teisėjas Antanas Rudzinskas