Administracinė byla Nr. AS-703-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02759-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų, dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–45), kuriame suformulavo 20 reikalavimų. Pareiškėjas skundo 2 reikalavimu prašė pripažinti viešojo administravimo subjektų – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kt. neveikimą, vilkinimą atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, suteiktų įgaliojimų, funkcijų ir pareigų neatlikimą, netinkamą viešą administravimą ir netinkamą aptarnavimą piliečių viešojo administravimo institucijose, nagrinėjant jų pareiškimus, prašymus ir skundus. Skundo 1 ir 3–20 reikalavimais pareiškėjas prašė teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą spręsti pareiškėjo pateiktus klausimus.

II.

2.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi (b. l. 70–79) pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, skundo kopiją su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

3.       Teismas pažymėjo, kad skunde pareiškėjas nurodė, jog į administracinį teismą kreipiasi dėl Prezidento, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorų, kurie galbūt šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus teisės aktus, sulaužė duotą priesaiką, padarė veikas (veikimas ir neveikimas), turinčias aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų sunkių nusikaltimų požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Skundo reikalavimais pareiškėjas taip pat prašė teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą spręsti pareiškėjo pateiktus klausimus.

4.       Šiame kontekste teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu jis nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Tuo tarpu ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, t. y. ginčus, kylančius iš viešosios teisės normų reguliuojamų santykių. Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardintos ABTĮ 17 straipsnyje. Ginčai, kurių administraciniai teismai nesprendžia, nurodyti to paties įstatymo 18 straipsnyje. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskirtina tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

5.       Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Konstitucijos 105 straipsnyje nustatyta, jog Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai (1 dalis), ar Konstitucijai ir įstatymams neprieštarauja Respublikos Prezidento aktai, Vyriausybės aktai (2 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas dėl: 1) įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 2) Respublikos Prezidento aktų atitikties Konstitucijai ir įstatymams; 3) Vyriausybės aktų atitikties Konstitucijai ir įstatymams. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui. Konstitucinis Teismas vykdo konstitucinę teisminę kontrolę tik dėl Konstitucijos 105 straipsnyje nustatytų teisės aktų. Atsižvelgęs į nurodytas Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatas, teismas padarė išvadą, kad nei vienas pareiškėjo reikalavimuose suformuluotas prašymas nepriskiriamas Konstitucinio Teismo žinybingų bylų kategorijai.

6.       Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III.

7.       Pareiškėjas V. K. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 82–120), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą spręsti jo pateiktus klausimus. Be to, pareiškėjas prašo jo pateiktų procesinių dokumentų ir pirmosios instancijos teismo nutarčių nuorašus išsiųsti proceso šalims bei nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

8.       Pareiškėjas teigia, kad jo skundo priėmimo klausimą nagrinėjo neteisėtos sudėties, šališkas teismas. Mano, kad nagrinėjamu atveju jo skundas nebuvo tinkamai, kokybiškai, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėtas. Nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 21–24 d. jam nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su byla, gauti bylos procesinius dokumentus ir jų kopijas. Be to, pažymi, kad jo pateikti 2018 m. rugpjūčio 21 d. skundas dėl teisėjų nušalinimo bei kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir 2018 m. rugpjūčio 22 d. skundas dėl bylos vilkinimo, bylos nagrinėjimo sustabdymo, kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir galimybės susipažinti su bylos medžiaga nebuvo tinkamai, kokybiškai, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti. Pareiškėjo teigimu, teismas tinkamai neįvertino faktinių ir teisinių aplinkybių, nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų viršenybės, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Konstituciją, ABTĮ, kitus galiojančius teisės aktus. Pareiškėjas pabrėžia, kad ginčijama teismo nutartis nemotyvuota, teismas pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, užvilkino skundo nagrinėjimą.

9.       2018 m. rugsėjo 11 d. ir  2018 m. spalio 16 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gauti pareiškėjo pareiškimas ir skundas, kuriuose prašoma sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą spręsti pareiškėjo pateiktus klausimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

10.       Visų pirma, pabrėžtina, kad nors pareiškėjas atskirajame skunde, be kita ko, dėsto aplinkybes dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria buvo išspręstas jo prašymas dėl teisėjos Jūratės Gaidytės-Lavrinovič nušalinimo, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartyje nurodyta, kad teisėjų kolegija sudaryta nagrinėti pareiškėjo atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. ir 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarčių. ABTĮ 44 ir 45 straipsniai, reglamentuojantys teisėjo ir kitų asmenų nušalinimą bei pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarką, nenustato, kad nutartis, kuria išsprendžiamas klausimas dėl teisėjui ar visiems kolegijos nariams pareikšto nušalinimo, gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tokio pobūdžio nutartis neužkerta kelio ir tolesnei bylos eigai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-307/2007, 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-522/2013). Taigi, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis dėl teisėjos Jūratės Gaidytės-Lavrinovič nenušalinimo, nesant sąlygų, nustatytų ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punkte, atskiruoju skundu neskundžiama, todėl teisėjų kolegija dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų šiuo aspektu nepasisako.

11.       Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

12.       Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl minėtos nutarties, teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

13.       Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

14.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015, 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-470-520/2018).

15.       Tuo tarpu iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo matyti, kad 2 reikalavimu jis prašė pripažinti viešojo administravimo subjektų – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kt., neveikimą, vilkinimą atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, suteiktų įgaliojimų, funkcijų ir pareigų neatlikimą, netinkamą viešą administravimą ir netinkamą aptarnavimą piliečių viešojo administravimo institucijose, nagrinėjant jų pareiškimus, prašymus ir skundus. Taigi, šiuo atveju akivaizdu, kad šis skundo reikalavimas pripažinti neteisėtus veiksmus yra prašymas, susijęs su faktinių aplinkybių konstatavimu, kurių patenkinimas neapgintų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskirtina tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

16.       Pasisakydama dėl pareiškėjo skundo 1 ir 3–20 reikalavimų, kuriais pareiškėjas prašė teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą spręsti jo pateiktus klausimus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šie prašymai yra ne materialaus pobūdžio reikalavimai, o procesinio pobūdžio prašymai, kurie būtų sprendžiami, jeigu pareiškėjo skundas teisme būtų priimtas nagrinėti. ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Reikalavimai kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją (ABTĮ 4 str. 2 d.), nėra priskirti prie ABTĮ nustatyta tvarka nagrinėtinų administracinių ginčų ir nėra savarankiški reikalavimai, kuriuos privalo išnagrinėti administracinis teismas. Dėl tų pačių argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nenustatė nei teisinio, nei faktinio pagrindo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo stadijoje tenkinti pareiškėjo atskirajame skunde bei 2018 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautame pareiškime suformuluotus prašymus stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.

17.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Šiuo aspektu, pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, kad jo pirmosios instancijos teismui pateiktas skundas nebuvo tinkamai, kokybiškai, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėtas, teismas tinkamai neįvertino faktinių ir teisinių aplinkybių, nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų viršenybės, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Konstituciją, ABTĮ, kitus galiojančius teisės aktus, ginčijama teismo nutartis nemotyvuota, teismas pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, užvilkino skundo nagrinėjimą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė pareiškėjo skundo priėmimo nagrinėti administraciniame teisme klausimą, t. y. byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, todėl skundžiamoje nutartyje neturėjo būti nurodyti motyvai dėl ginčo esmės. Pažymėtina, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma, patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Taigi, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju skundžiamoje nutartyje pagrįstai vertino, ar pareiškėjo skunde suformuluoti reikalavimai gali būti priimti nagrinėti administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka. Todėl minėti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

18.       Teisėjų kolegija taip pat nenustatė pirmosios instancijos teismo šališkumo požymių. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo išankstinį suinteresuotumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

19.       Nors pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad teismas vilkino administracinę bylą, pabrėžtina, jog pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme pareiškėjo skundas gautas 2018 m. rugpjūčio 20 d. (pagal gavimo spaudą ant skundo, b. l. 1), o Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išsprendė 2018 m. rugpjūčio 24 d., t. y. nepraėjus ABTĮ numatytam terminui. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su bylos medžiaga, todėl šie pareiškėjo atskirojo skundo argumentai atmetami.

20.       Dėl pareiškėjo prašymo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka pasisakytina, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskirieji skundai paprastai yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. Tačiau pareiškėjas prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės nepagrindė ir teisėjų kolegija nenustatė pagrindo šį atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl šis pareiškėjo prašymas atmetamas.

21.       Nagrinėjamu atveju, konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, taip pat nėra pagrindo proceso šalims siųsti bylos procesinių dokumentų nuorašus. Todėl pareiškėjo prašymas jo pateiktų procesinių dokumentų ir pirmosios instancijos teismo nutarčių nuorašus išsiųsti proceso šalims netenkinamas.

22.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Romanas Klišauskas

        Veslava Ruskan

        Ramutė Ruškytė