Teismingumo byla Nr. T-4/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08910-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2024 m. vasario 28 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyrius ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra), dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėja R. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti jai 135 000 Eur turtinei ir 125 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodytą žalą pareiškėja kildino iš prokuratūros neteisėtų veiksmų (neveikimo), atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjos nurodytų galbūt padarytų nusikalstamų veikų, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 ir 168 straipsnius.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, konstatavęs, kad pareiškėja iš esmės žalos atsiradimą kildina iš galbūt netinkamai atliktų prokurorų veiksmų, o administraciniam teismui nėra suteikta kompetencija nagrinėti ginčus, susijusius su ikiteisminių tyrimų pareigūnų ir prokurorų veiksmais ir / ar susijusius su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Teismas nurodė pareiškėjai, kad ji su tokiu skundo reikalavimu galėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Pareiškėja dėl nurodytos nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriame pažymėjo, kad su analogišku ieškiniu dėl žalos atlyginimo jau anksčiau kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, tačiau jos ieškinį buvo atsisakyta priimti ir pareiškėjai išaiškinta teisė dėl žalos atlyginimo kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėja siekia inicijuoti ginčą dėl ikiteisminio tyrimo institucijos veiksmais, susijusiais ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu, jai padarytos žalos, todėl toks ginčas turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Tačiau byloje nustatyta, kad pareiškėja dėl to paties ginčo jau kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą ir jos ieškinį buvo atsisakyta priimti, konstatavus, jog pareiškėjos reiškiami reikalavimai yra priskirtini administracinių teismų kompetencijai, todėl teisėjų kolegija sprendė, kad yra pagrindas kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčai dėl žalos atlyginimo pagal bendrąją taisyklę yra civilinio teisinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 str. 1 d., 25 str.). Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti, be kita ko, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos skundo turinio ir jo priedų matyti, kad pareiškėja žalos atsiradimą sieja su prokuratūros neteisėtais veiksmais (neveikimu), susijusiais su ikiteisminio tyrimo (ne)pradėjimu pagal jos prašymą dėl galbūt padarytų nusikalstamų veikų, pasak pareiškėjos, pažeidžiant BPK 2 ir 168 straipsnius. Taigi šioje byloje pareiškėjos skundas nėra grindžiamas prokuratūros, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmais ar neveikimu, o pareiškėja žalą kildina iš prokuroro veikos baudžiamajame procese, netinkamai išsprendus jos prašymą atlikti ikiteisminį tyrimą.

Specialioji teisėjų kolegija nurodo, kad baudžiamajame procese atliktais procesiniais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-270-2012; 2014 m. vasario 12 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-17-2014; 2014 m. balandžio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-41/2014; 2014 m. balandžio 28 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-35-2014; 2016 m. liepos 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-51/2016; 2023 m. gegužės 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-30/2023). Nors teismui pateiktame skunde pareiškėja, be kita ko, vadovaujasi CK 6.271 straipsniu, pažymėtina, kad atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, reglamentuoja CK 6.272 straipsnis, ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams (CPK 1 str. 1 d.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pagal pareiškėjos formuluojamą skundo pagrindą ir dalyką keliamas ginčas dėl žalos atlyginimo yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (ABTĮ 22 str. 2 d., CPK 36 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, taip pat vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 7 dalimi, 4 straipsnio 7 dalimi, byla perduodama Vilniaus apygardos teismui (CPK 27 str. 1 p., 29 str., 33 str. 4 d.) įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyrius ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra), dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo perduoti Vilniaus apygardos teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.