Administracinė byla Nr. I-8862-790/2015
Proceso Nr. 3-61-3-02653-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.1
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo UAB „Dizarto reklama“ skundo priėmimo klausimą,
n u s t a t ė:
teisme gautas pareiškėjo UAB „Dizarto reklama“ skundas, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. 304 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožui nuo 94 km iki 107 km rekonstruoti) procedūros pradžios“; panaikinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015-04-02 sprendimą, įformintą raštu Nr. (6.1)-2-1760.
Skundą atsisakytina priimti.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 15 straipsnyje. Ginčų, kurių administraciniai teismai nesprendžia, kategorijos yra nurodytos to paties įstatymo 16 straipsnyje. Remiantis ABTĮ 16 straipsnio 2 dalimi, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) veiklos.
Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime pažymėjo, jog Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, Teismo konstitucinio statuso ypatumai, susiję su valstybės valdžios vykdymu ir valstybės valdžių padalijimu, inter alia suponuoja, jog šios institucijos negali perimti viena kitos konstitucinių įgaliojimų, taigi ir teismai, į kuriuos suinteresuoti asmenys kreipiasi su prašymais išnagrinėti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktus arba kitaip pasireiškiančią šių institucijų veiklą, negali perimti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės konstitucinių įgaliojimų, t. y. už šias valdžios institucijas priimti atitinkamus sprendimus arba įpareigoti minėtas valdžios institucijas išleisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu. Taigi ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies formuluotė „Respublikos Prezidento, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) veikla“ reiškia tokią veiklą, kuria įgyvendinama valstybės valdžia. Ši veikla negali būti tapatinama su tokia veikla, kurią apima ABTĮ vartojama sąvoka „viešasis administravimas“, ši nuostata aiškintina kaip inter alia reiškianti, kad administraciniame teisme sprendžiamo administracinio ginčo dalyku negali būti tokia Respublikos Prezidento ar Vyriausybės veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia.
Pagal Konstitucijos 94 straipsnio 1 ir 7 punktus Vyriausybė tvarko krašto reikalus bei vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti įstatymai. Tokį konstitucinį Vyriausybės įgaliojimų reguliavimą lemia tai, kad valstybės valdymo sritys ir valdymo funkcijos yra labai įvairios, jos gali kisti. Vyriausybės veikla yra ne tik vykdomojo, bet ir tvarkomojo pobūdžio. Vykdydama įstatymus ir Seimo nutarimus Vyriausybė pati leidžia norminius ir individualius teisės aktus, užtikrina jų vykdymą (Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 23 d. nutarimas). Visa tai, ką Vyriausybė daro įgyvendindama Konstitucijoje bei įstatymuose jai nustatytą kompetenciją, yra valstybės valdymo reikalų sprendimas (Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2010 m. vasario 26 d. nutarimai). Valstybės valdymo reikalų sprendimas Vyriausybės posėdyje priimant atitinkamus aktus ar jų nepriimant yra ypatingas: spręsdama tokius reikalus Vyriausybė veikia kaip viena iš Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų valstybės valdžią vykdančių institucijų (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 4 straipsnis nustato, kad kai ketinama žemę paimti visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos svarbos projektus, projektą įgyvendinanti institucija kreipiasi į Vyriausybę su prašymu priimti nutarimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Vyriausybė išnagrinėja prašymą bei pateiktus dokumentus ir nustato, ar prašymas atitinka šio įstatymo reikalavimus. Jeigu prašymas atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausybė priima nutarimą patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
Pareiškėjas skunde formuluoja reikalavimą panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. 304 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožui nuo 94 km iki 107 km rekonstruoti) procedūros pradžios“, kuris buvo priimtas remiantis aptartu Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 4 straipsniu, nustatančiu Vyriausybės įgaliojimus pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Ginčijamas Vyriausybės nutarimas buvo priimtas Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) vardu remiantis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nuostatomis, juo buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą, taigi Vyriausybė, priimdama skundžiamą nutarimą, įgyvendino valstybės valdžią, o ne vykdė viešąjį administravimą kaip jis suprantamas ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje. Pagal Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalį, 105 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 106 straipsnio 3 dalį Vyriausybės priimtų aktų (jų dalių) (kai, priimdama šiuos aktus, Vyriausybė įgyvendina valstybės valdymą) teisėtumo klausimą sprendžia Konstitucinis Teismas.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundo reikalavimas dėl minėto Vyriausybės nutarimo panaikinimo nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 16 straipsnis), todėl šią skundo dalį atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėjas skundžiamo Vyriausybės nutarimo teisėtumo klausimą galėtų iškelti individualios bylos dėl konkrečių teisių pažeidimo nagrinėjimo metu (Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl reikalavimų panaikinti Vyriausybės aktus (įskaitant individualius) priimtinumo laikosi analogiško teisės aiškinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-917/2014, 2014 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-382/2014, 2014 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-252/2014, 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-622/2012, 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-630/2012).
Ta aplinkybė, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2015-04-03 rašte Nr. (6.1)2-1760 pareiškėją informuodama apie minėtą Vyriausybės nutarimą klaidingai nurodė, jog Vyriausybės nutarimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui, negali pakeisti Konstitucijoje ir ABTĮ nustatytos teismų kompetencijos tirti Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) veiklą įgyvendinant valstybės valdžią.
Antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo panaikinti minėtą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015-04-03 sprendimą (skunde klaidingai nurodyta, kad jo priėmimo data 2015-04-02), įformintą raštu Nr. (6.1)-2-1760. Iš šio rašto turinio matyti, kad juo AB SEB bankas ir pareiškėjas informuoti, jog nuo 2015-04-02 įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 30 d. nutarimas Nr. 304, kuriuo pradėta AB SEB bankas nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ir kad pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 4 straipsnio 2 dalį nuo Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo momento žemės savininkai neturi teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į specialiajame plane nurodytus žemės sklypus, taip pat neturi teisės šių sklypų pertvarkyti, o pagal šio straipsnio 5 dalį nuo to momento, kai žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pranešta apie Vyriausybės nutarimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įsigaliojimą, žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas negali kliudyti projektą įgyvendinančiai institucijai ar jos atstovams įgyvendinti šiame įstatyme nustatytų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų. Kartu AB SEB bankas ir pareiškėjas informuoti apie rengiamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą.
Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, kt.). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nepripažįstami informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-671/2011, 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011, kt.)
Įvertinus pareiškėjo skundžiamo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015-04-03 rašto Nr. (6.1)2-1760 turinį matyti, kad jis yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio, t. y. juo AB SEB bankas ir pareiškėjas informuoti apie Vyriausybės nutarimo įsigaliojimą ir pradėtą žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą bei išaiškintos įstatyme nustatytos žemės savininko ir naudotojo pareigos šios procedūros metu. Jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui, jame nėra. Skundo tenkinimo atveju panaikinus minėtą raštą pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžią ir žemės sklypo daiktinių teisių suvaržymą lemia Vyriausybės nutarimo įsigaliojimas, o ne skundžiamo rašto išsiuntimas (Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, šis raštas negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka ir šią skundo dalį taip pat atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Teismas pažymi, kad ginčų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams nagrinėjimo tvarka yra nustatyta Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnyje, pagal kurį žemės savininkui ar naudotojui nepasirašius žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto, ginčo sprendimas perkeliamas į teismą.
Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundžiami aktai negali būti apskundimo administraciniame teisme objektais, skundą atsisakytina priimti visa apimtimi.
Pareiškėjas UAB „Dizarto reklama“ už skundo padavimą sumokėjo 28 EUR žyminį mokestį. Pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktą, atsisakius priimti skundą, žyminis mokestis grąžinamas pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, nutarčiai įsiteisėjus, pareiškėjo UAB „Dizarto reklama“ 2015-05-08 mokėjimo nurodymu Nr. 185 sumokėtas 28 EUR žyminis mokestis, jam grąžintinas. Žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija (ABTĮ 42 straipsnio 3 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 42 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
atsisakyti priimti UAB „Dizarto reklama“ skundą.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.
Nutarčiai įsiteisėjus, pareiškėjui UAB „Dizarto reklama“ (į. k. 135688073) grąžinti 28 EUR (dvidešimt aštuonis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą 2015 m. gegužės 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 185.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Marius Bajoras