Administracinė byla Nr. A-1645-629/2024
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00100-2024-5
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),
sekretoriaujant L. V.,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. S. I. I., jo atstovui advokatui R. S.,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei R. M.-B.,
vertėjui O. A.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. S. I. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. S. I. I..
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu (toliau – ir Teikimas), prašydamas pakartotinai svarstyti sprendimą paskirti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. S. I. I. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, nustatant terminą iki 2024 m. birželio 14 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Užsieniečio išsiuntimas.
2. Centras nurodė, kad Užsienietis nuo 2022 m. gegužės 16 d. tapo neteisėtai esančiu Lietuvos Respublikoje, nes įsiteisėjo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimas nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – elektroninių ryšių priemonėmis pranešti institucijai apie savo buvimo vietą, tačiau Užsienietis jos nevykdė ir apie savo buvimo vietą nepranešė, nurodomoje gyvenamojoje vietoje jis nebuvo surastas. 2024 m. kovo 14 d. Užsienietis grąžintas pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (OL 2013 L 180, p. 31) (toliau – ir Dublino III reglamentas) iš Liuksemburgo. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimu Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2024 m. birželio 14 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas sprendimas dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2024 m. kovo 19 d. Užsienietis atsisakė prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, todėl Centras prašė pakartotinai svarstyti Užsieniečio sulaikymo pagrindus.
3. Centras nurodė, kad Užsieniečio tapatybė nustatyta, nėra duomenų apie tai, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui, tačiau Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jis nevykdė teismo sprendimo ir neteisėtai išvyko į Liuksemburgą, todėl paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas proporcingas siekiamiems tikslams – sprendimo dėl išsiuntimo įvykdymui, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad Užsienietis, galėdamas laisvai judėti, pakartotinai išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Jau yra pradėta Užsieniečio išsiuntimo procedūra – Migracijos departamentas nurodė, kad turi Užsieniečio pasą, todėl laukiama, kol jį pateiks Centrui, tuomet, atsižvelgus į tai, ar pasas galiojantis, bus atliekami kiti veiksmai, t. y. arba Užsienietis bus išsiųstas su galiojančiu pasu, arba bus kreiptasi į Užsieniečio kilmės šalį dėl grįžimo dokumento išdavimo. Užsienietis nepripažintas pažeidžiamu asmeniu.
4. Užsienietis paaiškino, kad Liuksemburge jo klausė, ar jis nori grįžti į Lietuvą, ir jis sutiko, nurodė, kad nori likti Lietuvoje ir dirbti. Į savo šalį Užsienietis nenori sugrįžti, nes ten gresia pavojus jo gyvybei. Užsienietis pabrėžė, kad nesutinka, jog būtų grąžintas, jam svarbu, kad nebūtų apribota jo laisvė. Užsienietis išvyko š Liuksemburgą todėl, kad ten gyveno jo giminaičiai, tačiau šiuo metu jo brolis su žmona, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, sugrįžo į Lietuvą ir čia gyvena, brolis jam gali padėti, todėl jam nėra jokio tikslo išvykti iš Lietuvos. Užsienietis teigė, kad nori dirbti Lietuvos Respublikos, turi darbo pasiūlymą.
5. Užsieniečio atstovas nurodė, kad Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas, todėl nėra teismo sprendimu nustatytų Užsieniečio sulaikymo pagrindų. Užsieniečio išsiuntimas nevykdomas ir nėra teisinių kelių grąžinti Užsienietį į jo kilmės valstybę, kadangi nėra susitarimo dėl readmisijos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad, nesant informacijos apie tai, kad išsiuntimas gali būti įvykdytas realiai, Užsieniečio sulaikymas nebūtų pagrįstas, todėl nėra pagrindo Užsieniečiui riboti judėjimo laisvę, kol praktiškai nėra galimybės jį išsiųsti. Užsieniečiui 10 mėnesių apribota judėjimo laisvė, neatliktas Užsieniečio pažeidžiamumo vertinimas, nors Užsienietis yra pažeidžiamas asmuo. Apribojus Užsieniečiui judėjimo laisvę, faktiškai ribojama jo galimybė dirbti, todėl tokia priemonė yra neproporcinga. Byloje nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių riziką, kad Užsienietis pasislėps ar išvyks. Užsienietis pats sutiko sugrįžti, nes čia gyvena jo šeima, jis turi galimybę dirbti. Užsieniečio atstovas prašė paskirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
II.
6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu tenkino Teikimą – paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 15 d. sprendimą paskirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2024 m. birželio 14 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo.
7. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:
7.1. Užsienietis į Lietuvos Respubliką neteisėtai atvyko 2021 m. rugpjūčio 2 d., 2021 m. rugpjūčio 17 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį išnagrinėjęs Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio, jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Priimant prieglobsčio prašymą Užsieniečio įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir apgyvendinimo klausimai nebuvo sprendžiami. Užsienietis dėl minėto Migracijos departamento sprendimo teikė skundus, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi Užsieniečio skundas dėl prieglobsčio nesuteikimo bei išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį atmestas. Įsiteisėjus Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimui, Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje tapo neteisėtu.
7.2. Migracijos departamento 2022 m. vasario 8 d. sprendimu Užsienietis buvo įleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir laikinai apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu Užsienietis laikinai apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2022 m. rugpjūčio 8 d.
7.3. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimu Užsieniečiui iki 2022 m. rugsėjo 21 d. paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą.
7.4. Užsienietis 2024 m. kovo 14 d. perduotas Lietuvos Respublikai iš Liuksemburgo pagal Dublino III reglamentą, tą pačią dieną sulaikytas Centre ne ilgiau kaip 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimu Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2024 m. birželio 14 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas sprendimas dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
7.5. VSAT pareigūnas 2024 m. kovo 19 d. tarnybiniu pranešimu informavo, kad 2024 m. kovo 15 d. susitikimo su Užsieniečiu metu Užsienietis atsisakė prašytis prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsienietis dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimo pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 3 d. nutartimi Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė, nurodęs, kad, priimant skundžiamą teismo sprendimą, Užsienietis buvo prieglobsčio prašytoju ir jam taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė „<...> buvo proporcinga ir būtina priemonė Įstatymo numatytiems tikslams įgyvendinti, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.“
8. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatas (14021 str. 1 d.), nurodė, kad Teikimu prašoma pakartotinai svarstyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimu nustatytus Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindus (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p.), nes nustatyta, kad pasikeitė Užsieniečio teisinė padėtis.
9. Teismas, apžvelgęs Įstatymo nuostatas (113 str. 1 d. 2 p., 2 d.), nurodė, kad Užsienietis, įsiteisėjus Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimui nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį į kilmės valstybę, paskyrus Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nesilaikė šios priemonės sąlygų ir neteisėtai išvyko į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, pažeisdamas valstybių migracijos įstatymus. Teismas sprendė, kad yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali vėl bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, sutrukdydamas įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo. Užsienietis neturi jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, jis nėra prieglobsčio prašytojas ir įsiteisėjęs sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl teismas konstatavo, kad yra Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatyme (113 str. 1 d. 2, 5 p., 2 d.).
10. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, sprendė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimu paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė paliekama galioti iki nustatyto termino, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo.
11. Pasisakydamas dėl Užsieniečio argumentų, kad Užsienietis jau ilgą laiką buvo faktiškai sulaikytas, Užsieniečio išsiuntimas realiai negali būti įvykdytas ir dėl to Užsieniečio sulaikymas nebūtų pagrįstas, Užsienietis yra gavęs pasiūlymą dirbti, tačiau, būdamas faktiškai sulaikytas, dirbti negali, teismas nurodė, kad Užsienietis, įsiteisėjus Migracijos departamento sprendimui dėl jo išsiuntimo, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir ilgą laiką ten gyveno, sutrukdydamas įvykdyti jo išsiuntimą, dėl to Užsieniečio išsiuntimo procedūra pradėta vykdyti tik jį grąžinus į Lietuvos Respubliką ir turi būti gauti išsiuntimui reikalingi dokumentai ar paaiškėti, kad tokie dokumentai negali būti gauti, tačiau išsiuntimo procedūra pradinėje stadijoje ir šiuo metu negauta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad įvykdyti Užsieniečio išsiuntimą nėra realių galimybių. Teismas papildomai pažymėjo, kad į bylą nepateikta duomenų apie tai, kad Užsienietis turėtų leidimą dirbti ar būtų dėl jo kreipęsis į kompetentingas institucijas.
III.
12. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, apgyvendinant jį Centre neribojant jo laisvės. Užsienietis 2024 m. balandžio 22 d. pateikė patikslino reikalavimą ir prašo taikytis švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą.
13. Užsienietis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu Užsieniečio laisvė apribota tam, kad būtų įvykdytas išsiuntimas. Pagal Įstatymo 113 straipsnio nuostatas laisvės apribojimas galimas tam, kad būtų operatyviai ir tinkamai įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo. VSAT nepateikė informacijos, kokių veiksmų imamasi, ar bus imtasi artimiausiu metu, todėl jo veiksmų negalima laikyti tinkamais ar operatyviais.
14. Užsienietis, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, teigia, kad nagrinėjamu atveju jo judėjimo laisvės apribojimas nėra tikslingas ir būtinas.
15. Užsienietis akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, kadangi priimtas neišnagrinėjus individualių Užsieniečio aplinkybių ir neįvertinus prioritetinio pažeidžiamo asmens intereso (Užsienietis yra pažeidžiamas asmuo).
16. Užsienietis laikosi pozicijos, kad nėra aplinkybių, patvirtinančių nelegalios migracijos riziką, todėl tolesnis laisvės ribojimo taikymas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, neobjektyvus ir neproporcingas. Užsienietis nesiekia išvykti iš Lietuvos Respublikos, nes čia gyvena jo brolis, kuris yra susituokęs su Lietuvos pilietė. Užsienietis turi teisę dirbti ir ketina ją realizuoti.
17. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo netenkinti apeliacinio skundo, palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą.
18. Centras pažymi, kad Užsieniečio pažeidžiamumo vertinimas nėra iki galo atliktas, be to, Užsieniečio pažeidžiamumas nėra pakankamai reikšminga aplinkybė sprendžiant Užsieniečio laisvės ribojimo klausimą.
19. Centras nurodo, kad Užsieniečio elgesys rodo, kad jis gali pasislėpti bei gali trukdyti vykdyti procedūras, susijusias su Migracijos departamento sprendimų įgyvendinimu, jo išsiuntimu iš Lietuvos. Siekdamas patvirtinti savo bendradarbiavimą, Užsienietis institucijoms pateikė savo pasą. Pateikto asmens dokumento galiojimo laikas yra pasibaigęs, (duomenys neskelbtini) piliečio pasas galiojo iki 2022 m. gruodžio 8 d., todėl, siekiant tinkamai organizuoti ir įvykdyti Užsieniečio išsiuntimą į kilmės nepakanka turimo negaliojančio dokumento.
20. Centras akcentuoja, kad, Užsieniečiui išreiškus norą atsisakyti prieglobsčio prašymo Lietuvos Respublikoje pateikimo, VSAT nedelsiant kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl Užsieniečio kelionės grįžimo dokumento, taip pat VSAT pateikė raštą atitinkamoms institucijos dėl (duomenys neskelbtini) piliečių indentifikavimo ir atitinkamai atlikus visus būtinus veiksmus, kaip rodo praktika yra įmanomas išsiuntimo organizavimas bei vykdymas. Remiantis bendradarbiavimu tarp valstybių bei gavus grįžimo dokumentą, VSAT rengtų paskesnius dokumentus, susijusius su išsiuntimu į kilmės valstybę.
21. Centras pabrėžia, kad Užsienietis nesilaikė numatytos paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, todėl yra didelė rizika, kad, neribojant jam judėjimo laisvės, jis gali vėl siekti pasišalinti iš apgyvendinimo vietos, taip pat kyla rizika, kad Užsienietis neteisėtai išvyks, tuo sukeldamas neteisėtos migracijos grėsmę ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje, dėl to jo judėjimo laisvės apribojimas yra tikslingas. Užsieniečio prašomo alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrintų Įstatyme nustatytų tikslų įgyvendinimo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo teisėtumo ir pagrįstumo.
23. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad šiuo atveju alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, yra proporcinga priemonė, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad Užsienietis, laisvai judėdamas, gali pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, taip trukdydamas įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo.
24. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Užsienietis yra pažeidžiamas asmuo, nėra jokių duomenų apie operatyvų Užsieniečio išsiuntimo procedūros užbaigimą, todėl tolimesnis jo laisvės ribojimas, kuris trunka jau 10 mėnesių, yra neproporcingas.
25. Užsieniečio atstovas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą pridėti prie bylos papildomus įrodymus – Lietuvos gėjų lygos (toliau – ir LGL) raštą, uždarosios akcinės bendrovės „Barbers“ tarpininkavimo raštą ir medicininę pažymą, iš kurios matyti, kad Užsieniečiui diagnozuota (duomenys neskelbtini). VSAT pateikė VSAT psichologės 2024 m. balandžio 23 d. tarnybinį pranešimą „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. S. I. I. įtraukimo į pažeidžiamų asmenų sąrašą“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas).
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju tiek VSAT, tiek Užsienietis pateikė įrodymus, kurių negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes jie gauti vėliau, nei priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, šie įrodymai yra svarbūs, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą, todėl teisėjų kolegija prideda juos prie bylos medžiagos ir juos vertina, nagrinėdama bylą.
27. Teisėjų kolegija nustatė, kad Centras Teikimą grindė Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 5 dalies 2, 3, 4, 6 ir 12 punktais, 115 straipsnio 1 dalies 5 punktu.
28. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, o pagal to paties straipsnio 2 dalį – kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
29. Kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo) (Įstatymo 113 str. 2 d.). Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.).
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia judėjimo laisvės apribojimo priemonė, numatyta Įstatyme. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
31. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje yra numatytos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje nurodytos šios alternatyvios priemonės: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį VSAT nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).
32. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, kt. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; ir kt.).
33. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018; 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5072-520/201;, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5717-492/2018).
34. Byloje nustatyta, kad Užsienietis priklauso LGBT, serga (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina LGL raštas ir Tarnybinis pranešimas. Tarnybiniame pranešime konstatuota, kad Užsienietis yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Taip pat byloje pateiktas UAB „Barbers“ 2024 m. balandžio 21 d. raštas „Dėl užsieniečio įdarbinimo ir apgyvendinimo galimybės“, kuriame nurodyta, kad Užsieniečiui bus suteikta galimybė dirbti salone, taip pat bus suteiktas apgyvendinimas. Pareiškėjas prašo taikyti jam švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Centras Užsieniečio laisvės apribojimą grindžia tuo, kad, nepritaikius Užsieniečiui laisvės apribojimo, gali būti apsunkintas Užsieniečio išsiuntimas, nes Užsienietis gali pabėgti. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų (konkrečių dokumentų ar konkretaus termino, per kurį bus įvykdytas Užsieniečio išsiuntimas; konkrečių pavyzdžių, kai asmuo buvo išsiųstas į (duomenys neskelbtini)), kurie patvirtintų Užsieniečio išsiuntimo realumą.
36. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą (be kita ko, pasikeitusią Užsieniečio teisinę padėtį (Užsienietis yra pažeidžiamas asmuo), siekdama užtikrinti gintinų vertybių pusiausvyrą ir esant Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nustatytam sulaikymo pagrindui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centru suderintomis elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 8.00 iki 15.00 val. pranešti Užsieniečių registracijos centrui apie savo buvimo vietą – iki 2024 m. birželio 14 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 115 str. 2 d. 2 p.).
37. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad egzistuoja pagrindas taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio A. S. I. I. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą pakeisti.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.
(duomenys neskelbtini) piliečiui A. S. I. I. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centru suderintomis elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 8.00 iki 15.00 val. pranešti Užsieniečių registracijos centrui apie savo buvimo vietą – iki 2024 m. birželio 14 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Milda Vainienė