Pranešėjas: Jurgis Kiškis                                 Baudžiamoji byla Nr.1A-98-290/2011

Teisėjas: Algimantas Šimkaitis                       (Proceso Nr. 22-1-00027-10)

                                                                       Procesinių sprendimų kategorijos:

                                                                         2. 4. 7.  

  (S)

                                  KAUNO APYGARDOS TEISMAS

                                               N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                               2011 m. vasario 23 d.

                                                          Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistojo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nuteistajam E. P.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK  300 str.1 d., 301 str.1 d., 300 str.1 d., 301 str.1 d., 264 str.1 d. ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.1,4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė -  laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamos vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

         Kolegija

                                                    n u s t a t ė :

E. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. , 301 str. 1 d. nuteistas už tai, kad  2010-01-10 apie 12.30val. Kaune, Karaliaus Mindaugo g.49, prekybos ir pramogų centro „Akropolis“, pirmajame aukšte suklastojo receptą vaistams „Amitryptilline“, įrašė į receptą žinomai neteisingus duomenis, nurodė, kad ligonis yra I. J. ir receptas yra išrašytas 2010-01-10. Uždėjo ant recepto žinomai suklastotą anspaudą su užrašu „Gyd. E. P. 28804“ ir neturėdamas gydytojo licencijos, pasirašė kaip gydytojas, o po to receptą perdavė I. B. vaistams įsigyti, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo bei panaudojo žinomai suklastotą antspaudą.

Be to, jis  pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 301 str. 1 d. nuteistas už tai, kad  2009-07-11 Kaune, Laisvės alėjoje prie namo Nr. 68, suklastojo receptą vaistams „Xanax“, įrašė į receptą žinomai neteisingus duomenis, nurodė, kad ligonis yra A. G., gim. 1954m., gyv. Kaune, Gedimino g. 15-6. Uždėjo ant recepto žinomai suklastotą anspaudą su užrašu „Gyd. E. P. 28804“ ir neturėdamas gydytojo licencijos, pasirašė kaip gydytojas, o po to receptą perdavė nenustatytam asmeniui vaistams įsigyti, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo bei panaudojo žinomai suklastotą antspaudą. 

Be to, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 264 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2009-07-11 Kaune, Laisvės alėjoje prie namo Nr. 68, neturėdamas gydytojo licencijos, neteisėtai išrašė ir padavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui receptą vaistams „Xanax“, dvidešimčiai tablečių po 1mg., po ko nenustatytas asmuo, tą pačią dieną, vaistinėje „Eurovaistinė“, Kaune, Laisvės alėjoje 38, pateikė vaistininkei minėtą receptą ir pagal tą receptą įgijo dvidešimt 1mg. tablečių „Xanax“, turinčių 0,02 g. psichotropinės medžiagos alprazolano, savo veiksmais jis padėjo nenustatytam asmeniui įsigyti psichotropines medžiagas.

Nuteistasis E. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 11 10 nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių ir jį išteisinti. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino įrodymus, todėl padarė klaidingą išvadą. Jokio nusikaltimo jis nepadarė, o tik atliko savo, kaip gydytojo pareigą. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį, teismas neskyrė sąvokų „pirminės medicininės pagalbos suteikimas“ ir gydymas. Jis gydytojas, davęs Hipokrato priesaiką, todėl suteikti pirminę medicininę pagalbą yra jo pareiga. Recepto išrašymas prašant žmonėms, kuriems pirminė pagalba būtina, nėra gydymas. Receptų blankų jis neklastojo, jie yra tikri, nėra griežtos atsiskaitomybės blankai. Apelianto nuomone, jis turėjo teisę panaudoti tuos receptus suteikiant neatidėliotiną pirminę med. pagalbą. Nuosprendyje neteisingai teigiama, jog gydytojo spaudas Nr.28804 niekam neišduotas, nes šis spaudas buvo išduotas jam Vidaus reikalų ministerijos Kauno m. poliklinikos 1994 m. Teikdamas pirminę med. pagalbą jis stengėsi ištaisyti padarytas klaidas sveikatos apsaugos reformoje - kada pacientas pas gydytoją gali patekti tik po gero mėnesio. Sergant psichinėmis ligomis, tai gali būti lemtinga. Teismas neapklausė A. G., jo būklė, kai jis kreipėsi į apeliantą, buvo kritiška ir jeigu jis būtų nesuteikęs pirminės med. pagalbos, gali atsitikti nelaimė, nes jis jau buvo pavojingas aplinkiniams.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjos prašymus apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės prašymą apeliacinį skundą atmesti bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad nuteistojo  apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

 Nuteistasis E. P. neigia savo kaltę, apeliaciniame skunde nurodydamas, jog jokio nusikaltimo nepadarė, o tik padėjo žmonėms, tačiau jo kaltė pilnai ir neginčijamai įrodyta faktiniais bylos duomenimis. Apeliantas neneigia išrašęs receptus, tačiau, jo nuomone, jis tokiu būdu ne gydė žmones, o suteikė jiems pirminę medicininę pagalbą, ką jis, kaip gydytojas, davęs Hipokrato priesaiką, turėjo teisę suteikti ir todėl laiko nepadaręs jokio nusikaltimo. Tokie skundo argumentai yra nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija savo rašte Nr. 10- (10.6-33) vienareikšmiškai nurodyta, kad asmuo, neturintis galiojančios medicinos praktikos licencijos, negali išrašyti receptų vaistams, nes vaistų skyrimas yra medicinos praktikos, kuri Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 2 str. 9 dalyje apibrėžiama kaip gydytojo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama sveikatos priežiūra, apimanti asmens sveikatos būklės tikrinimą, ligų profilaktiką, diagnozavimą ir ligonių gydymą, dalis. Receptas yra nustatytos formos dokumentas, kurį, vadovaudamasis jo pildymo taisyklėmis, išrašo gydytojas, skirdamas vaistus ar medicinos pagalbos priemones. Gydytojas asmeniškai atsako už išrašytus receptus. Apie vaistų paskyrimą gydytojas privalo pažymėti ligonio ambulatorinėje kortelėje. Iš šių norminių aktų nuostatų akivaizdu, kad recepto išrašymas yra dalis teikiamų medicininių paslaugų, kurį gydytojas išduoda tik atlikęs ligonio apžiūrą, nustatęs diagnozę ir tuomet skirdamas reikiamą gydymą. Privalumas apie vaistų paskyrimą pažymėti ligonio ambulatorinėje kortelėje  dar kartą patvirtina, jog receptus turi teisę išduoti tik medicinos praktika oficialioje gydymo įstaigoje užsiimantis asmuo. Apeliantas neturėjo teisės teikti pagalbą, jo manymu, sergantiems ir reikalingiems medikamentų, asmenims, o privalėjo, rekomenduoti asmenį pas gydytoją, turintį licenciją verstis atitinkama medicinos praktika, kuris suteiktų kvalifikuotą ir teisėtą medicininę pagalbą. 

Vadovaujantis to paties Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, verstis medicinos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę gydytojas, turintis šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią licenciją. E. P. išduota medicinos praktikos licencija galiojo iki 2004-12-23. Neturint medicinos praktikos licencijos negalima išrašyti vaistams receptų bei naudotis gydytojo spaudu. Apeliantas teigia, kad jis receptų blankų neklastojo, nes jie nėra griežtos atskaitomybės dokumentai, todėl jis turėjo teisę juos turėti ir juos panaudoti. Šis argumentas visiškai neteisingas ir nepagrįstas, nes jis nuteistas ne už receptų blankų laikymą, bet už jų panaudojimą, pildant šiuos blankus ir nurodant juose išrašomus vaistus ir uždedant anspaudą su užrašu ,,Gyd. E. P.“, kas neatitinka tikrovės, nes jis tai padarė jau neturėdamas galiojančios gydytojo licencijos, ir perdavė jį kitiems asmenims, t.y. suklastojo tikrą dokumentą ir šį žinomai suklastotą dokumentą perdavė kitam asmeniui, tokiu būdu jį panaudojo.  

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos raštas patvirtina, jog vaistinio preparato „Xanax“, kuriam receptą išrašė nuteistasis E. P., veiklioji medžiaga alprazolanas įrašyta į Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5 patvirtinto „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo“ III sąrašą „Psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams“.

Taigi, E. P., neturėdamas galiojančios medicinos praktikos licencijos, medicinos paslaugų teikti, o tame tarpe ir išduoti receptus, negalėjo.

Be to, jis, neturėdamas galiojančios medicinos praktikos licencijos, nesiversdamas medicinos praktika ir todėl nenustatęs būtino gydymo būtent tokiais medikamentais, neteisėtai išrašė receptą vaistams „Xanax“, kurių sudėtyje yra 0.02 g psichotropinės medžiagos alprazolano, tokiais savo veiksmais padėjo nenustatytam asmeniui įsigyti psichotropines medžiagas ne gydymo tikslais.

Įvertinus šiuos aptartus įrodymus, nekyla abejonių, kad nuteistasis E. P. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, o jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 301 str.1 d., 264 str. 1 d.

Teismas, skirdamas E. P. bausmę, bendrųjų  bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė (BK 54 str.). Atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį,  taip pat į individualias jo asmenines savybes. Apeliantas padarė tris tyčinius nusikaltimus, du kurių priskiriami prie nesunkių, vienas – prie apysunkių nusikaltimų. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad E. P. teisiamas pirmą kartą, į jo amžių, ir įvertinęs visas minėtas aplinkybes, padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus terminuotą laisvės atėmimą,  jos vykdymą atidedant.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir faktus, daroma išvada, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl tenkinti nuteistojo E. P. apeliacinį skundą ir jį išteisinti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija

                                    n u t a r ė :

nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                              Jurgis Kiškis

Teisėjai:                                                                                    Algirdas Jaliniauskas

                                                                                Algerdas Urbšys