Baudžiamoji byla Nr. 1-1267-1013/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50194-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.1; 2.1.10.1 

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė,

sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,

dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei,

kaltinamajam M. B., 

nukentėjusiajam ir civilinei ieškovui D. S., 

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, oficialiai nedirbantis, teistas:

1)       Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (septynios veikos), ir jam paskirta subendrinta bausmė – 2 metų laisvės apribojimo bausmė; vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai išdirbti 120 valandų per 8 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2)       Utenos apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirtas 45 parų areštas; vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas 30 parų areštas. Paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 45 parų areštas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė :

M. B. laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 13 d. 13.30 val. iki 2019 m. lapkričio 15 d. 11.21 val., būdamas nuomojamame bute, kuris nuosavybės teise priklauso D. S., esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą, o būtent televizorių „Samsung“ su televizoriaus valdymo pulteliu ir priedėlio valdymo pulteliu, kurių vertė 236 eurų, televizoriaus priedėlį kurio vertė 100 eurų, televizoriaus laikiklį kurio vertė 42 eurai, televizoriaus laidus ir kabelius kurių vertė 20 eurų, viso pagrobė nukentėjusiajam D. S. priklausančio turto už 398 eurų.

M. B. kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui pareiškė, kad savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažįsta, pageidavo tuoj pat duoti parodymus, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Bylos duomenys

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. B. savo kaltę pripažino pilnai, dėl savo veiksmų gailėjosi. Parodė, jog tiesiog rado skelbimą, kad nukentėjusysis D. S. nuomoja butą, kur galėtų apsistoti (patvirtino, kad kaltinime buto adresas nurodytas teisingai - (duomenys neskelbtini)). Jis pastarajam paskambino, jie susitiko ir šis jam išnuomojo butą, tačiau tą dieną jis pinigų neturėjo, todėl susitarė, kad atsiskaitys už nuomą kitą dieną, jam tą butą išnuomojo be pinigų, tiesiog parodė viską ir padavė raktus. Kitą dieną internete jis rado skelbimą, kad žmogus superka televizorius. Jis bute nukabino televizorių, paėmė valdymo pultelius ir laidus ir pardavė viską atvažiavusiam asmeniui už 110 Eur ir šis išvažiavo. Kitą dieną jis iš buto išsikraustė, paskambino D. S. ir pasakė, kad tiesiog tą televizorių sudaužė ir išmetė, pamelavo tokį dalyką. Vėliau jis telefonu keletą kartų kalbėjo su nukentėjusiuoju, jog grąžins, pinigus perves ir viskas taip tęsėsi, bet jis nieko negrąžino. Jis taip pasielgė, kadangi tada jam reikėjo pinigų. Jis suvokė, kad pasisavino svetimą turtą. Nukentėjusiajam iki šiol nėra atlyginęs padarytą žalą. Apie pareikštą 550 Eur civilinį ieškinį žino, su civiliniu ieškiniu sutinka ir žalą atlygins. Patikslino, kad vagystė įvyko sekančią dieną, po to, kai išsinuomojo butą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. B. parodė, kad įtarime nurodytą datą ir laiku nuomojosi butą adresu (duomenys neskelbtini) iš D. S.. 2019 m. lapkričio 15 d. per „Skelbiu.lt“ rado asmenį, kuris superka įvairius daiktus, su šiuo susisiekė nurodytu telefono numeriu ir susitarė, kad šis nupirks iš jo televizorių „Samsung“ su televizoriaus valdymo pulteliu ir priedėlio valdymo pulteliu, televizoriaus priedėlį, televizoriaus laikiklį, televizoriaus laidus ir kabelius. Asmuo atvyko jo nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), ir jis šiam pardavė minėtus daiktus. Už kiek pardavė tiksliai nepamina, maždaug apie 100-140 eurų. Asmens kuris pirko daiktus duomenų išsaugojęs neturi. Dėl įvykio labai išgyvena, taip pasielgė nes labai trūko pinigų, nors žino, kad tai neteisėtas elgesys, nuoširdžiai gailisi, nori atlyginti žalą ir susitaikyti su D. S. (b. l. 94-95).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai įtariamuoju apklaustas M. B. parodė, kad dėl nusikaltimo padarymo prisipažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Kadangi yra davęs pirminius išsamius parodymus, juos tvirtina, papildyti daugiau neturi ko. Žalos nukentėjusiajam iki šiol neatlygino, nes neturėjo pinigų. dėl nusikaltimo padarymo labai pergyvena. Žalą galės atlyginti kai gaus pirmą algą, įsidarbino, dirba tik dvi savaites, kai gaus algą mano žalą atlygins. Labai stengsis (b. l. 106-107).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju D. S. parodė, kad jam nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Jis pagal verslo liudijimą išnuomoja laikinai minėtą butą. 2019 m. lapkričio 13 d. jam paskambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) asmuo ir pasakė, kad nori išsinuomoti butą 2 dienom. Jis pasakė, kad butas yra laisvas ir galima jį išsinuomoti. Asmuo atsiuntė iš savo minėto telefono numerio žinutę su savo duomenimis: M. B. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Jie susitiko, jis parodė butą ir davė šiam nuo buto raktus ir šis apsistojo bute. 2019 m. lapkričio 15 d. apie 11.21 val., jam parašė žinutę nuomininkas M. B., kurioje šis nurodė, kad jau išsikrausto iš buto, tačiau naktį netyčia sudaužė 300 eurų vertės televizorių Samsung, todėl žalą jam atlygins šiandien. M. B. parašė jam, kad šiam neskambintų, nes šis turi pokalbį banke ir gali bendrauti tik žinutėmis. Jis laukė, kol šis atsilieps į jo skambučius, tačiau šis vis rašė jam žinutes, kad pinigus jam grąžins ir kalbėti negali. Jis pradėjo įtarti, kad šis apgaudinėja ir pinigų neatiduos, o televizorių pardavė. Kai jis atvyko apžiūrėti buto, jis pamatė, kad nėra ne tik televizoriaus, bet ir televizoriaus priedėlio ir 2 pultelių – televizoriaus ir priedėlio. Jis šio paklausė rašydamas žinutę, kur yra pultai ir televizoriaus priedėlis, šis atrašė, kad viską išmetė į šiukšlių dėžę, o šiukšles išvežė automobilis. Jis priedėlio ir televizoriaus dokumentus turi, galės pateikti vėliau. Televizorius juodos spalvos, korpusas plastikinis, priedėlis irgi juodas, plastikinis. Priedėlio vertė yra 100 eurų. Ant jų namo yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Jis peržiūrėjo vaizdo medžiagą ir pamatė, kad 2019 m. lapkričio 13 d., 15.18 val., į jų kiemą įvažiavo baltos spalvos automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio priėjo nuomininkas ir šie kažką dėjo į bagažinę, tačiau nesimato, ką šie dėjo. Jis mano, kad nuomininkas televizorių paėmė iš buto ir jį pardavė. Taip pat jis nerado buto įėjimo durų spynos 2 raktelių, kurių vertė yra 100 eurų, vieno raktelio vertė 50 eurų. Iš viso jam padaryta 500 eurų žala. Taip pat šis jam yra nesumokėjęs už nuomą 80 eurų (b. l. 23-24).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. S. parodė, kad jis rado buto raktus kitoje dėžutėje, todėl raktai nėra dingę. Raktus perdėjo į kitą dėžutę valytoja (b. l. 27).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. S. parodė, jog M. B. iki šios dienos, tai yra iki 2019 m. lapkričio 25 d., negrąžino jam pinigų už televizorių, priedėlį, pultelius, televizoriaus laikiklio detales, o taip pat iki šios dienos nesusimokėjo jam už nuomą (b. l. 33).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. S. parodė, kad butas, esantis  (duomenys neskelbtini), yra jo nuosavybė. Butas apdraustas bendrovėje „Compensa“.  Į draudimo bendrovę pranešė apie pavogtą televizorių, bet gavo raštišką atsakymą, kad tai nedraudiminis įvykis, nes nebuvo įsilaužymo pėdsakų. Atsižvelgiant į tai, jokios išmokos negavo (b. l. 46).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju D. S. parodė, kad draudimo bendrovė „Compensa“ jam išmokėjo dalį lėšų, t.y. 286,26 eurų, nors anksčiau teigė, kad tai ne draudiminis įvykis, pridės nuostolio apskaičiavimo žalą, gautą iš draudimo bendrovės, t.y. „Compensa“ paskaičiavo ir jam jau sumokėjo 286,26 eurų. Nori paaiškinti, kad civilinio ieškinio sumos jis nekeis, kadangi neprivalo mažinti civilinio ieškinio sumos įtariamojo naudai. Jeigu įtariamasis jam atlygintų žalą, tai tą dalį sumos, kurią išmokėjo draudimas, jis grąžintų draudimui, kadangi jo pastangos gauti draudimo išmoką negali būti pagalba įtariamajam sumažinti atsakomybės naštą. Taip pat nori paaiškinti, kad yra bendravęs su M., kuris yra perpirkęs iš įtariamojo jo televizorių su priedais, šis minėjo, kad turi du pultelius ir priedėlį nuo jo televizoriaus, tačiau šių daiktų jis neims, jie jam nereikalingi, kadangi neturi kur jų panaudoti  (b. l. 60).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. Š. (M. Š.) parodė, kad dirba pagal individualią veiklą, skelbimuose suradęs įvairius daiktus nebrangiai juos nuperka ir vėliau parduoda. Internete yra patalpinęs savo reklamą, todėl žmonės norintys greitai parduoti daiktus gali patys jį surasti, taip jam nereikia ieškoti klientų pačiam. 2019 m. lapkričio 15 d. telefonu su juo susisiekė asmuo, nepamena ar prisistatė, kuris pasiūlė jam nebrangiai nupirkti televizorių. Pokalbio metu jie aptarė koks tai televizorius, kokia jo būklė, už kokią kainą gali jį nupirkti ir adresą kuriuo turėtų atvykti. Tuomet vyko į (duomenys neskelbtini) g. kur susitiko su asmeniu, kiek pamena šis buvo šviesių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo ir 180-185 cm ūgio, vardo ir pavardės nežino. Šis jam atnešė televizorių Samsung, 32 colių, juodos spalvos, kiek pamena su pulteliu ir priedėliu kurį vis dar turi namuose ir galėtų grąžinti savininkui. Jis pastarajam sumokėjo 30 eurų, turi tai užrašęs savo darbo knygoje, vėliau atsiųs įrašo nuotrauką. Daugiau to asmens nematė. Labai greitai minėtą televizorių „Samsung“ jis pardavė kitam pirkėjui per interneto svetainę „Skelbiu.lt“, jo duomenų neturi (b. l. 79-80).

Iš 2019 m. gruodžio 3 d. asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. S. atpažino asmenį Nr. 4 – M. B.. Atpažino iš apvalios pailgos veido formos, sučiauptų lūpų, antakių, akių formos, didelės nosies, plaukų kirpimo bei ilgo kaklo (b. l. 37-44).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis D. S. elektroniniu paštu pateikė pavogtų daiktų, darbų, pirkimo sąskaitas: televizoriaus Samsung vertė – 236 Eur; TV priedelis – apie 100 Eur; televizoriaus laikiklio detalė – 26 Eur; montavimo darbai – 58 Eur; neapmokėtas pragyvenimas bute už dvi dienas – 80 Eur (b. l. 50-57).

Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. S. pateikė nuostolio apskaičiavimą žalos byloje Nr. 9129158-1, kur nurodyta išmoka – 286,26 Eur (b. l. 63-64)

Iš 2020 m. kovo 2 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. Š. pateikė televizoriaus priedėlį „Arris“ ir televizoriaus pultelį „Arris“ (b. l. 82). Iš 2020 m. kovo 4 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti M. Š. pateikti daiktai (b. l. 84).

Iš byloje esančio 2019 m. lapkričio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-13).

Byloje esančiame 2019 m. lapkričio 21 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtos ant pastato, adresu (duomenys neskelbtini), esančios vaizdo stebėjimo kameros užfiksuotos nuotraukos. Nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 13 d. 15.23 val. prie baltos spalvos automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės stovi du asmenys, vienas iš jų yra M. B., kitas nenustatytas asmuo, asmenys kažką deda į minėto automobilio bagažinę (b. l. 65-71).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, iš pranešėjo nuomojamo buto dingo televizorius. Nuomininkas telefonu prisipažino, kad jį sudaužė ir išmetė (b. l. 6-7).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 178 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas Tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės pagal 178 straipsnio 1, 3 arba 4 dalį, reikšminga yra pagrobto turto vertė. Turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (BK 190 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Pagal formuojamą teismų praktiką vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vagystės atveju kaltininkas įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-151-628/2018).

Kaltinamasis M. B. tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl įvykdytos vagystės pripažino. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. B., pripažindamas, jog pavogė nukentėjusiojo D. S. priklausančius daiktus, paaiškino, kad nukentėjusysis D. S. jam įvykio metu buvo išnuomojęs butą, esantį (duomenys neskelbtini), kitą dieną po to, kai išsinuomojo butą, internete jis rado skelbimą, kad žmogus superka televizorius, todėl jis bute nukabino televizorių, paėmė valdymo pultelius ir laidus ir pardavė atvažiavusiam asmeniui minėtus daiktus už 110 Eur; pripažino, kad nors suvokė, kad pasisavina svetimą turtą, tačiau jis taip pasielgė, nes jam tuo metu  reikėjo pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. B. taip pat patvirtino, kad pagrobė svetimą turtą, parodydamas, jog 2019 m. lapkričio 15 d. per „Skelbiu.lt“ rado asmenį kuris superka įvairius daiktus, su šiuo susisiekė nurodytu telefono numeriu ir susitarė, kad šis nupirks iš jo televizorių „Samsung“ su televizoriaus valdymo pulteliu ir priedėlio valdymo pulteliu, televizoriaus priedėlį, televizoriaus laikiklį, televizoriaus laidus ir kabelius; asmuo atvyko jo nurodytu adresu t. y. (duomenys neskelbtini) ir jis šiam pardavė minėtus daiktus; už kiek pardavė tiksliai neatsimena, maždaug apie 100-140 eurų; taip pasielgė nes labai trūko pinigų, nors žino, kad tai neteisėtas elgesys (b. l. 94-95). Pažymėtina, kad pagrobtų daiktų vertę, t. y. kad bendra pagrobtų daiktų vertė yra 398 Eur, patvirtina nukentėjusiojo D. S. į bylą pateikti duomenys (b. l. 48, 50-57). Atsižvelgiant į tai, kad, kaip patvirtino teismo posėdžio metu kaltinamasis M. B., jis suvokė, jog pasisavina svetimą turtą, tačiau jis taip pasielgė, nes jam tuo metu reikėjo pinigų, nekyla abejonių, kad jis veikė tiesiogine tyčia.

Be paties kaltinamojo M. B. prisipažinimo, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo kaltę patvirtina ir visuma kitų byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: nukentėjusiojo D. S. parodymai, liudytojo M. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, 2019 m. lapkričio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenys, 2019 m. lapkričio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, 2019 m. gruodžio 3 d. asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenys ir kita byloje esanti medžiaga.

Dėl nurodytų argumentų teismas sprendžia, kad byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis M. B. laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 13 d. 13.30 val. iki 2019 m. lapkričio 15 d. 11.21 val., būdamas nuomojamame bute, kuris nuosavybės teise priklauso D. S., esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą, o būtent televizorių „Samsung“ su televizoriaus valdymo pulteliu ir priedėlio valdymo pulteliu, kurių vertė 236 eurų, televizoriaus priedėlį kurio vertė 100 eurų, televizoriaus laikiklį kurio vertė 42 eurai, televizoriaus laidus ir kabelius kurių vertė 20 eurų, viso pagrobė nukentėjusiajam D. S. priklausančio turto už 398 eurus. Ši kaltinamojo M. B. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir M. B. kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

Kaip minėta, baudžiamasis įstatymas už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato keletą alternatyvių bausmių – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. B., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir kaltės formą – įvykdytas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kurio metu buvo pagrobtas svetimas 398 Eur vertės turtas (padaryta žala neatlyginta), į nustatytą kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, oficialiai nedirbantis (b. l. 123), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 124), baustas administracine tvarka (b. l. 118-122), teistas (b. l. 116-117), duomenų apie gydymąsi nuo psichikos ar priklausomybės ligų nėra. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis M. B. teisiamas jau trečią kartą, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu (septyni apysunkiai nusikaltimai padaryti 2019 m. birželio mėnesį) bei Utenos apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamasis nusižengimas padarytas 2019 m. gruodžio 21 d.) jis buvo nuteistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Taigi kaltinamasis darė nusikalstamas veikas per gana trumpą laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, nepripažįsta visuomenėje vyraujančių socialinių normų, todėl, teismo vertinimu, bausmei keliami tikslai bus pasiekti M. B. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą arešto bausmę, nustatant bausmės artimą numatytam bausmės vidurkiui už nusikaltimą (BK 49 str. 3 d.), t. y. už padarytą nusikaltimą skirtina – 51 paros arešto bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, kaltinamajam M. B. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 34 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Utenos apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu M. B. paskirtos subendrintos 45 parų arešto bausmės, dalinio bausmių sudėjimo būdu, atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, pridėtina šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir M. B. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 70 parų areštas. Į paskirtą bausmę įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal Utenos apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. baudžiamąjį įsakymą.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis D. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 550 Eur turtinę žalą (b. l. 48). Šį reikalavimą jis grindžia televizoriaus verte – 236 Eur, televizoriaus priedelio verte – 100 Eur, televizoriaus laikiklio verte – 42, laidų bei kabelių verte – 20 Eur, montavimo darbų verte – 40 Eur, neapmokėto pragyvenimo bute verte – 80 Eur, išlaidomis, susijusiomis su vykimu į policijos įstaigą, parkavimu, darbo vietos palikimu – 32 Eur (b. l. 48). D. S. pateikė dokumentus bei sąskaitas, kuriais grindžia padarytą turtinę žalą, iš kurių matyti, jog televizoriaus Samsung vertė – 236 Eur; TV priedėlio – apie 100 Eur; televizoriaus laikiklio detalės – 26 Eur; montavimo darbai – 58 Eur (b. l. 50-57).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. S. paaiškino, kad palaiko savo pareikštą 550 Eur dydžio pareikštą civilinį ieškinį. Jo teigimu, žalą sudaro kaltinime nurodytų pavogtų daiktų vertė, 40 Eur remonto išlaidos, susijusios su naujų daiktų sumontavimu bei nesumokėta 80 Eur suma už pragyvenimą. Priežastinį ryšį tarp padarytos nusikalstamos veikos ir nesumokėtų nuompinigių sieja su tai, kad pati nusikalstama veika susieta su nuoma. Kaltinamasis nuomodamas butą turėjo sumokėti nuomą ir atlyginti žalą, kurią padarė gyvendamas. Pagarsinus nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį, jis jį patvirtino ir palaikė, nes jam nebuvo atlyginta jokia žalos dalis. Dėl to, kad draudimo bendrovė „Compensa“ atlygino dalį padarytos žalos paaiškino, jog iš pradžių draudimo bendrovė nenorėjo atlyginti žalos, nes teigė, kad tai nedraudiminis įvykis, nes nebuvo įsilaužimo žymių, bet vėliau, kadangi nutraukė sutartį, tada jis kreipėsi į Lietuvos banką, kuris draudimo sutartyje rado kažkokių „kabliukų“, tada draudimo bendrovė „Compensa“, kaip jam teigė, tiesiog nenorėjo „terliotis“ ir kompensavo dalį pinigų – už televizorių, priedėlį ir laikiklį sumokėjo 280 Eur sumą. Nors televizoriaus priedelis ir šio pultas buvo vėliau surasti, tačiau jis atsisakė juos pasiimti, kadangi jo butas yra nuomojamas per „Airbnb“, atvyksta nauji svečiai, todėl jis privalėjo nupirkti naują įrangą tą pačią dieną. Vagystės dieną jis jau užsakinėjo naują televizorių ir kitus dalykus, kuriuos nupirko kitą savaitę. Jis negalėjo laukti, kol jam kažkas kažką kompensuos, dėl to jis nusipirko naują televizorių, priedėlį ir viską įsirengė. Paaiškino, jog jei jis būtų atgavęs tą pultelį ir priedėlį, jis vis tiek negalėjo būti naudojamas su naujais daiktais, kadangi visa nauja komplektacija buvo suformuota, televizorius ir priedėlis buvo įsigytas iš naujo, o senasis pultelis ar priedėlis niekur nebūtų pritaikytas. Jis priedėlio nenorėjo vėliau atsiimti, kadangi atgavus priedelį jis niekur neturėtų kur jo dėti. Naują techniką įsigijo, kad galėtų visą techniką naudoti. Kai jis įsigijo naująją įrangą, tada jis dar nežinojo kur pagrobtoji technika buvo, kadangi jam M. B. sakė, kad jie buvo sulaužyti. Jis tada nežinojo kuo tikėti – M. B. ar prielaida, kad daiktai buvo pavogti. Tai, kur pagrobti daiktai buvo, jis sužinojo po kokių trijų mėnesių.

Taigi kaip matyti iš bylos duomenų bei nukentėjusiojo paaiškinimu teismo posėdžio metu,  civiliniu ieškiniu reikalaujama atlyginti 550 Eur turtinės žalos atlyginimo suma grindžiama pagrobto turto verte, nesumokėtu užmokesčiu už buto nuomą bei patirtais nuostoliais dėl vykimo į policijos įstaigą išlaidomis. Visgi teismas, spręsdamas dėl M. B. civilinio ieškinio pagrįstumo, atsižvelgia į tai, kad konstatuota kaltinamojo M. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, pagrobiant iš nukentėjusiojo M. B. turtą bei priežastinį ryšį tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiojo patirtos žalos. Teismas pažymi, jog D. S. buvo nurodęs, kad kaltinamasis jam nesumokėjo už nuomą ir todėl jis patyrė turtinę žalą. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad pati nusikalstama veika susieta su nuoma, tačiau nagrinėjamu atveju, baudžiamojoje byloje sprendžiamas kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimas dėl pagrobto D. S. turto, o ne kaltinamojo M. B. atsiskaitymo už buto nuomą klausimas. Tarp kaltinamojo veiksmų ir D. S. padarytos žalos, kuri susijusi su negautomis pajamomis už buto nuomą, nėra priežastinio ryšio, todėl jo prašoma atlyginti 80 Eur dydžio suma dėl nuomos šiuo atveju yra nepriteistina. Be kita ko, dalis žalos nukentėjusiajam buvo atlyginta draudimo bendrovės, pagal draudimo bendrovės „Compensa“ nuostolio apskaičiavimo žalos byloje Nr. 9129158-1 duomenis, nukentėjusiajam D. S. buvo sumokėta 286,26 Eur dydžio išmoka (b. l. 63-64). Tokias aplinkybes patvirtino teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. S.. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta žalos dalis nukentėjusiajam jau buvo atlygintina draudimo bendrovės, nėra pagrindo priteisti nukentėjusiajam jau atlygintą žalos dydį.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pateiktus duomenis susijusius su pagrobtu turtu, prašomą priteisti atlygintinos žalos dydį, kuris nėra aiškiai per didelis, įvertinęs priežastinį ryšį tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir atsiradusios žalos, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis neginčija pareikšto civilinio ieškinio, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies (t. y. netenkinant reikalavimo, susijusio su buto nuoma bei išskaičiuojant draudimo bendrovės atlygintą sumą) ir iš M. B. nukentėjusiajam D. S. priteistina 183,74 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitų klausimų

M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – televizoriaus priedėlis „Arris“ ir pultelis „Arris“, nutarimu perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrį (2020 m. kovo 4 d. Kvitas B serija BBB Nr. 3PK001986) (b. l. 86-87) – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajam D. S..

Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307, 313 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Pripažinti M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. B. paskirti 34 (trisdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Utenos apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu M. B. paskirtos subendrintos arešto bausmės, dalinio bausmių sudėjimo būdu pridėti bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, dalį ir M. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 70 (septyniasdešimties) parų areštą.

Į paskirtą bausmę įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Utenos apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. baudžiamąjį įsakymą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. B. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš M. B. nukentėjusiajam D. S. 183,74 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus septyniasdešimt keturis centrus) turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – televizoriaus priedelį „Arris“ ir pultelį „Arris“, nutarimu perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrį (2020 m. kovo 4 d. Kvitas B serija BBB Nr. 3PK001986) – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajam D. S..

Išaiškinti nuteistajam, kad:

1.       Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-57 straipsniai.

2.       Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į paskirtą pataisos įstaigą (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) atlikti arešto bausmės.

3.       Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

4.       Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, bus paskelbta nuteistojo paieška.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                  Jurgita Šėlienė