Teisėja
Laimas Dumskienė Procesinio sprendimo
kategorija : 2.4.2.
(S)
N U T A R T I S
2007 m. sausio 26 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
teisėjų
Algirdo Gapučio ir Sigito Bagdonavičiaus,
sekretoriaujant
Ritai Padvilikienei, Editai Marcinkevičienei,
dalyvaujant
prokurorei Voldemarai Chodorcevičienei,
išteisintajam
A. D.,
gynėjui
advokatui J. M.,
ekspertei
D. J., specialistei Vilijai Žalkauskienei,
teismo
posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Utenos rajono
apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl 2006 m. lapkričio 8 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. D. išteisintas
pagal BK 222 str. 1 d. nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
A. D. išteisintas
iš kaltinimo, kad 2004-01-01 – 2004-09-27 laikotarpiu, būdamas A.
D. individualios įmonės (įmonės kodas), A. M. g.
(duomenys neskelbtini) Utenos raj. sav., savininku ir būdamas pagal Lietuvos
Respublikos Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d.
atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia apgaulingai tvarkė
buhalterinę apskaitą t.y. pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos
buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. numatytą reikalavimą,
įpareigojantį į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas, susijusias su turto,
nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir šio
įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimą, įpareigojantį visas ūkines operacijas
pagrįsti apskaitos dokumentais, surašant juos ūkinės operacijos metu arba joms
pasibaigus ar įvykus: t.y. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku
iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įsigijo 1461 litrų A-95 benzino, kurio vertė 3959,31 Lt (2004-09-27 A-95 benzino pardavimo kaina 2,71 Lt) ir
šios ūkinės operacijos neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą (apskaitos
žurnalą Nr. 8200038) ir laikė neteisėtai įsigytą benziną iki 2004-09-27 Utenos
raj. esančios degalinės (Nr. 820002) talpykloje Nr. 4, be jo įsigijimą
patvirtinančių buhalterinės apskaitos dokumentų; t.y. laikotarpiu nuo
2004-06-01 iki 2004-09-27 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė buhalterinės
apskaitos dokumentais ( kasos išlaidų orderiais) įmonėje turėtų išlaidų už
8492,63 Lt (nurodytų sąsiuvinyje „Inkasacija“), kurios buvo panaudotos
darbuotojų atlyginimams, prekių ir paslaugų, susijusių su įmonės veikla
įsigijimu; t.y. laikotarpiu nuo 2004-06-01 iki 2004-09-27 degalinėje parduota
A-92 benzino -34672,30 litrai, t.y. 567,70 litrų mažiau ir A-95 benzino -23801,28 litrai, t.y. 420,72 litrų mažiau negu atvaizduota pagal pardavimo ataskaitų, materialinių vertybių kiekio ir sumos
apskaitos knygos bei “sumuojančių skaitiklių” duomenis; t.y. laikotarpiu nuo
2004-06-01 iki 2004-09-27 Kuktiškių degalinėje parduota dyzelinio kuro -13812,85 litrai, t.y. 27,85 litrų daugiau ir dyzelinio kuro žemės ūkiui ir žuvininkystei -78552,88 litrai, t.y. 346,88 litrų daugiau negu atvaizduota pagal pardavimo ataskaitų, materialinių
vertybių kiekio ir sumos apskaitos knygos bei “sumuojančių skaitiklių”
duomenis. Taip pat pažeidė 2002-08-13 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu
Nr.1283 patvirtintų taisyklių „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos
aprašo patvirtinimo“ 7 p. reikalavimus, įpareigojančius degalinėse įrengti ir
naudoti specializuotus degalinių fiskalinius aparatus, kartu su specializuoto
degalinių kasos aparato finansinėmis dienos ataskaitomis turi būti spausdinamos
ir kasos operacijų žurnale klijuojamos kiekvienos rūšies degalų parduoto kiekio
ataskaitos ir šių taisyklių 20 p. reikalavimus, įpareigojančius, jog kasos
aparato duomenys apie priimtų ir inkasuotų grynųjų pinigų sumas turi sutapti su
kasos operacijų žurnale įrašytomis sumomis, o šiame žurnale nurodyta inkasuota
suma – su kasos pajamų orderiuose įrašyta arba inkasatorių inkasuota suma: t.y.
laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2004-09-27 9duomenys neskelbtini) degalinėje
kasos aparato kasos dienos ataskaitose neatvaizdavo parduoto degalų kiekio
pagal rūšį ir žurnale neklijavo kiekvienos rūšies degalų parduoto kiekio
ataskaitos; t.y. įmonės kasoje 2004-05-10 trūko 551,90 Lt, 2004-05-12 trūko
551,90 Lt, 2004-05-17 trūko 1082,89 Lt grynųjų pinigų ir šis trūkumas
nepagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentais (išlaidų orderiais). Taip pat
pažeidė 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179
patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 6
punkto reikalavimus, kad kasininkas išmoka pinigus tik kasos išlaidų orderyje
nurodytam asmeniui (jeigu pinigai išmokami pagal mokėjimo žiniaraštį, prieš
gavėjo parašą kasininkas įrašo žodžius „pagal įgaliojimą“; įstatymų nustatyta
tvarka patvirtintas įgaliojimas pridedamas prie kasos išlaidų orderio arba
mokėjimo žiniaraščio): t.y. už 2004 metų sausio – rugpjūčio mėnesiais, būdamas
įmonėje atsakingu už grynųjų pinigų išmokėjimą, buhalterijos tarnybai pateikė į
apskaitą įtrauktas ūkines operacijas dėl 63,07 Lt grynųjų pinigų išmokėjimo A. D. pagal darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius Nr. 1-8,
kuriuose A. D. nepasirašė, kaip pinigus gavęs asmuo, nebuvo
pateiktas įgaliojimas ir nepadarytas įrašas „pagal įgaliojimą“ mokėjimo
žiniaraštyje, tokiu būdu 63,07 Lt A. D. vardu išmokėtos
sumos neatvaizdavo įmonės apskaitoje kaip grynųjų pinigų trūkumo kasoje. Dėl to
negalima iš dalies nustatyti A. D. individualios įmonės
veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros
2004-01-01 iki 2004-09-27 laikotarpiu.
Prokuroras
prašo nuosprendį pakeisti, nes išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos
aplinkybių, pripažinti A. D. kaltu padarius nusikalstamą
veiką, numatytą BK 222 str. 1 d. ir paskirti jam 80 MGL (10000 Lt) dydžio
baudą.
Skunde
nurodo, jog teismas konstatavo, kad patikrinimo metu A. D. IĮ
degalinėje rastas A-95 benzino 1461 l perteklius, kuris buvo be įsigijimą
patvirtinančių buhalterinės apskaitos dokumentų. Ikiteisminio tyrimo metu
nebuvo nustatyta kada ir iš kokių asmenų buvo įsigytas kuras, todėl teismas
rėmėsi galimomis kuro pertekliaus susidarymo prielaidomis ir padarė išvadą, kad
visas kuras yra pagrįstas įsigijimo dokumentais ir dėl to galima nustatyta
įmonės ūkinės-finansinės veiklos rezultatą, įvertinti turtą ir įsipareigojimus
už 2004 metus. Be to, teismas nuosprendyje nurodė, jog kelia abejonių ir šio
kuro pertekliaus nustatymo faktas, nes A. D. ir liudytoja S. M. parodė, kad tikrinimo metu nustatyto pertekliaus
nepajamavę, nes pamatavus kuro kiekį keičiantis pamainomis, pertekliaus nebuvo.
Ši teismo išvada yra nepagrįsta. Nuosprendyje nėra aptarti ir įvertinti visi BK
222 straipsnio 1 dalies numatyto nusikaltimo objektyvieji požymiai, t.y.
padarytų veiksmų padariniai, proceso numatytomis priemonėmis ištyrė ne visas
bylos aplinkybes.
Nuteistasis
A. D. ikiteisminio tyrimo metu davė nenuoseklius parodymus.
Viso proceso metu jis negalėjo motyvuotai paaiškinti iš kur degalinėje atsirado
A-95 markės benzino perteklius. Ikiteisminio tyrimo metu (b.l.162-163,2 t.) A. D. parodė, kad degalinės operatoriai netinkamai vedė
įmonės buhalterinę apskaitą, neįtraukė duomenų apie įsigytą kurą, ko pasekoje
buvo nustatytas kuro perteklius. Vėliau nurodė, kad A-95 benzino pertekliaus
Kuktiškių degalinėje nebuvo ir negalėjo būti, o komisija, tikrindama degalų
kiekį, suklydo.
Apylinkės
teismas besąlygiškai patikėjo nuteistojo parodymais, neatsižvelgdamas į jo
nelogiškas ir nemotyvuotas versijas, pagrįsdamas išteisinamąjį nuosprendį tik
dalimi įrodymų ir nenurodė, kodėl atmetė A. D. kaltinančius
įrodymus, neanalizavo, neištyrė ir nepašalino prieštaravimų tarp specialisto ir
eksperto išvadų, nevertino faktinių bylos aplinkybių viseto. Be to, nuosprendis
turi loginių spragų. Teismas daro prielaidą, kad 2004-01-01—2004-09-27
laikotarpiu A. D. IĮ visos ūkinės operacijos pagrįstos
buhalterinės apskaitos dokumentais, tai sektų loginė išvada, kad ir 1654 litrų A-95 markės benzino patikrinimo metu rastas perteklius yra pagrįstas buhalterinės
apskaitos duomenimis, tačiau teismas daro šiam teiginiui prieštaraujančią
išvadą, kad A. D. individuali įmonė nepateikė perteklinio 1654 litrų benzino A-95 įsigijimo dokumentų ir šios operacijos neįtraukė į įmonės buhalterinę
apskaitą.
Teismas
nesiėmė priemonių ištirti visus bylos įrodymus ir nepašalino kylančių abejonių,
nenurodė motyvų, o remdamasis tik prielaidomis grįstu ekonominės ekspertizės
aktu nurodė galimas A-95 benzino pertekliaus susidarymo priežastis: netiksliai
apskaičiuotas dokumentinis likutis 2004-01-01 pradžiai, apskaitos registruose
netiksliai užpajamuoti ankstesniais laikotarpiais gauti iš tiekėjų degalai,
netiksliai atvaizduotos degalų pardavimo operacijos iki patikrinimo, galimai
įsigijimo dokumentuose netiksliai nurodyta degalų rūšis, galimai iš tiekėjų
faktiškai gauta daugiau degalų negu nurodyta įsigijimo dokumentuose
apskaičiuotas. Dėl to teismas padarė kategorišką išvadą, kad A.
D. įsigytas kuras yra pagrįstas įsigijimo dokumentais ir dėl jo
pertekliaus galima nustatyti įmonės ūkinės-finansinės veiklos rezultatus,
įvertinti turtą ir įsipareigojimus už 2004 metus.
Teismas
neatkreipė dėmesio į tai, kad teismo posėdyje A. D. pripažino,
kad anksčiau buvo privaloma degalinėje matuoti kuro kiekį kiekvienos dienos
ryte ir vakare, o dabar buvo tikslinamas kuro kiekis esantis degalinėje tik
kiekvieno mėnesio pradžioje ir pabaigoje. Vadinasi, A. D. negalėjo
teigti, kad 2004-09-27 atlikus patikrinimą negalėjo būti benzino perteklius,
nes pagal jo paaiškinimą tikslų benzino kiekį jis galėjo žinoti tik rugsėjo
mėnesio pradžioje, o ne praėjus 27 dienoms nuo kuro kiekio patikros. A. D. nepateikė objektyvių įrodymų, kurie leistų suabejoti
kuro pertekliaus nustatymo faktu. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas
nepagrįstai rėmėsi vien tik A. D. ir jo įmonėje dirbusios
liudytojos buhalterės S. M. parodymais , visiškai
nevertino liudytojų D. P., R. K., K. S., E. S., V. G. parodymų,
kurie patvirtino, kad 2004-09-27 jiems atvykus į degalinę atlikti patikrinimą,
degalinėje kurui matuoti skirta metrolazdės patikra buvo pasibaigusi ir tik
kurą pamatavus su kita tinkama metrolazde, buvo nustatytas kuro perteklius.
Teismas
nepagrįstai atmetė specialisto išvadą ir vadovavosi tik ekonominės ekspertizės
aktu. A. D. IĮ finansinės veiklos tyrimą atlikęs
specialistas nustatė degalinėje 1654 litrų A-95 benzino perteklių 4480,32 litų sumai ir padarė išvadą, kad jog įsigyjant benziną buvo atlikta ūkinė
operacija, kuri neįtraukta į įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš
dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų
dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2004-09-27.
Ekspertė,
pagal pateiktus dokumentus, naudodama kitą skaičiavimo metodą taip pat nustatė,
jog A. D. IĮ Kuktiškių degalinėje benzino A-95 pertekliaus
tikrinimo metu galėjo būti 193 litrais mažesnis negu nurodyta specialisto
išvadoje, t.y. 1461 litas. Teismas nepateikė objektyvių duomenų, paneigiančių
specialistės V. Ž. išvadą, kad neįtraukus į įmonės
buhalterinę apskaitą ir dokumentais nepagrindžiant 1654 litrų benzino pertekliaus buvo galima iš dalies ar pilnai nustatyti įmonės ūkinės-finansinės
būklės rezultatų, įvertinti turto nuo 2004-01-01 iki 2004-09-27.
Nepagrįsta
teismo išvada, kad nesurinkta pakankamai duomenų patvirtinančių, jog A. D. neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė buhalterinės
apskaitos duomenimis 8492,63 Lt įmonės turėtų išlaidų, nurodytų sąsiuvinyje
„Inkasacija“.Teismas nurodė, kad minėtame sąsiuvinyje nėra skilties „išlaidos“
dėl to galima daryti tik prielaidą, kad įrašai skiltyje „pastabos“prie kai
kurių skiltyje“suma“ nurodytos sumos atspindi A. D. IĮ
išlaidas nuo 2004-06-01 iki 2004-09-27“ 22761,52 litų sumai, iš kurių 14268,89
Lt sutampa su įmonės kasos knygoje nurodyta išlaidų suma, o 8492,63 Lt šią sumą
viršija. Šių išlaidų sudėtis (84792.63 Lt) atskleista specialisto išvadoje ir
ekonominės ekspertizės akte, kuriuose nurodyta, kad šias išlaidas sudaro:
atlyginimai-3599,90 LT, komisas ir viršvalandžiai-1143,50 Lt, paslaugos-170 Lt,
avansas-110 Lt, atostoginiai-412,71 Lt, draudimas-53 Lt, prekės-612, 80 Lt,
neaiški paskirtis-1790 Lt, sargai-300 Lt, bauda-300 Lt. Šiuo pagrindu
specialistė padarė išvadą, kad A. D. įmonėje nesilaikyta
LR buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1
dalies reikalavimų, t.y. A. D. įmonė neįtraukė į įmonės
apskaitą visų ūkinių operacijų ir padarė 8492,63 Lt išlaidų, be jas
pagrindžiančių dokumentų ir dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos,
turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tai patvirtino ir
ekonominės ekspertizės išvados, o teismo posėdyje ekspertė parodė, kad
„įplaukos sąsiuvinyje atitinka kasos operacijų įplaukas, todėl tai gali būti
laikoma apskaitos registru (b.l.142,3 t.).Apeliantas nurodo, kad byloje
įrodyta, kad A. D. IĮ 2004-01-01—2004-09-27 laikotarpiu
buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai-darbuotojų atlyginimams, prekių
įsigijimui ir paslaugų suteikimui buvo naudojami kasos išlaidų orderiais
neapskaityti 8492,63 Lt ir dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos,
turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo
2004-01-01 iki 2004-09-27. Tai patvirtino specialistė V. Ž..
Tai pripažino ir nuteistasis, kuris nurodė, kad jam buvo žinoma apie sąsiuvinio
„Inkasacija“ buvimą, jis ten yra pasirašęs paimdamas pinigus. Teismas
neįvertino rašysenos ekspertizės išvadų, kurios patvirtino, kad minėtame
sąsiuvinyje įrašai padaryti A. D.. Teismo posėdyje
liudytojai R. K.,V. J. patvirtino,
kad minėtame sąsiuvinyje jie pasirašė, kad gavo tokią algą, o liudytojas E. L. patvirtino, kad šiame sąsiuvinyje pasirašė,
patvirtindamas, kad išdavė pinigus vadybininkui, kuris pirko cigaretes ir
dulkių siurblį.
Teismas
neįvertino ir neaptarė nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad buhalterinę
apskaitą vedė buhalterė S. M., o neoficialios apskaitos
sąsiuvinį vedė degalinės operatoriai, todėl jis nekaltas .Byloje įrodyta, kad S. M. neturėjo jokios informacijos apie greta legalios įmonės
veiklos A. D. vykdomą veiklą, A. D. neįtraukė
į buhalterinę apskaitą ir nepagrindė kasos išlaidų orderiais turėtų išlaidų,
darė įrašus neoficialios apskaitos sąsiuvinyje, nepagrėstai panaudojo IĮ lėšų
už 8492,63 Lt , todėl veikė tiesiogine tyčia.
Teismas nenurodė motyvų dėl kurių atmetė specialisto
išvadą, o, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, rėmėsi tik ekonominės
ekspertizės aktu, kuris yra neišsamus, nepakankamai pagrįstas ir prieštaringas.
Ekonominės ekspertizės akte nurodyta, kad specialisto išvada, kad A. D. IĮ nesilaikyta LR buhalterinės Apskaitos įstatymo 6
str. 2 d. ir 12 str.1 d. reikalavimų, į apskaitą neįtraukta visos ūkinės operacijos,
susijusios su įmonės turto ir įsipareigojimų pasikeitimu ir dėl to iš dalies
negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo,
įsipareigojimų dydžio ir struktūros yra pagrįsta, tačiau padarė priešingą
išvadą-jog galima nustatyti A. D. IĮ įmonės
ūkinės-finansinės veiklos rezultatą, įvertinti turtą, įsipareigojimų dydį ir
struktūrą už 2004 metus. Teismo posėdyje apklausta ekspertė pripažino, kad
specialistė atlikdama A. D. IĮ veiklos patikrinimą turėjo
daugiau įmonės buhalterinių dokumentų nei ji atlikdama ekspertizę ir nurodė,
kad jos išvada yra sąlyginė, jai reikėtų konkretesnių duomenų, jei atsirastų
kitokių duomenų jos išvados galėtų būti ir kitokios. Teismas nepagrįstai
nepašalino šių prieštaravimų.
Teismas, vadovaudamasis specialisto ir eksperto
išvada pripažino, kad laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2004-09-27 Kuktiškių
degalinėje parduota įvairių rūšių kuro daugiau arba mažiau negu nurodytas
dokumentuose ir šis skirtumas susidarė dėl to, kad kai kurie pirkėjai už
degalus atsiskaitė ne grynais pinigais o pavedimu. Skunde prokuroras nurodo,
kad logiškai nesuvokiama kaip ekspertė nustačiusi ir pripažinusi, kad minimame
laikotarpyje kuro buvo parduota mažiau negu nurodyta apskaitos dokumentuose:
benzino A-92- 567,70 litrų, benzino A-95-420,72, dyzelino 27,85 litrų, dyzelino žemės ūkiui ir žuvininkystei-376,88 litų padarė identišką išvadą (kaip ir jo
pardavus daugiau negu nurodyta dokumentuose), jog skirtumas galėjo susidaryti
dėl to, kad kai kurie pirkėjai už degalus atsiskaitė ne grynais, o pavedimu.
Teismas neatsižvelgė į šio šias ekspertizės akto spragas ir nepašalino esančių
neaiškumų ir nepagrįstai rėmėsi šiuo įrodymu priimdamas nuosprendį.
Teismas pripažino, kad nepagrįstas kaltinimas, kad
įmonės kasoje susidaręs grynųjų pinigų trūkumas nepagrįstas buhalterinės
apskaitos dokumentais (išlaidų orderiais) Tokią išvadą teismas padarė
remdamasis nuteistojo parodymais, kad jis iš kasos paimdavo pinigus ir tą pačią
dieną neperduodavo buhalterei, kad ji įtrauktų į apskaitą dėl to, kad
nesuspėdavo, a neturėdavo galimybės, tačiau jis tai padarydavo vėliau. Šiuos jo
parodymus patvirtino liudytoja S. M., dirbusi įmonėje
buhaltere. Ekspertė paaiškino, kad toks pažeidimas leidžia nustatyti įmonės
veikos rezultatus. Apelianto nuomone tokia teismo išvada nepagrįsta,
prieštarauja buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančiomis nuostatomis.
Byloje nepaneigta, kad kaltinamasis pažeidė
2002-08-13 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr.1283 patvirtintas
taisyklės “Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
taisyklių 20 punktą, kuris įpareigoja, jog kasos aparato duomenys apie priimtų
ir inkasuotų grynųjų pinigų sumas turi sutapti su kasos operacijų žurnale
įrašytomis sumomis, o šiame žurnale nurodyta inkasuota suma- su kasos pajamų
orderiuose įrašyta arba inkasatorių inkasuota suma. Nustatyta, kad 2004-05-10
trūko 551,90 litų, 2004-05-12-551,90 litų, 2004-05-17-1082,89 litų ir šis
trūkumas nepagrįstas buhalteriniais apskaitos dokumentais, kurie turi būti
surašomi operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus. Prokuroras
skunde nurodo, kad nepagrįstas ekspertės paaiškinimas teisme, kad dokumentų
išrašymas praėjus 3 dienoms po ūkinės operacijos įvykdymo nelaikytinas įstatymo
pažeidimu, nes tai leidžia pilnai nustatyti įmonės veikos rezultatus. Toks
įstatymo nuostatos interpretavimas yra klaidinantis, pažeidžia buhalterinės
apskaitos įstatymo nuostatas ir išeina už ekspertės kompetencijos ribų.
Nepagrįsta teismo išvada, kad nepasitvirtino kaltinimo dalis dėl
63,07 litų darbo užmokėjimo A. D. pagal darbo užmokesčio
apskaitos žiniaraščius, kuriuose jis nepasirašė, kaip asmuo, gavęs pinigus bei
nebuvo pateiktas įgaliojimas darbo užmokesčiui gauti ir dėl to negalima nustatyta
A. D. IĮ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo,
įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2004-01-01 - 2004-09-27 laikotarpiu.
Teismas tokią išvadą padarė remdamasis nuteistojo A. D. ir
liudytojo A. D. parodymais teisme, kuriuose jie parodė,
kad A. D. savo sūnaus A. D. darbo
užmokestį paimdavo pagal įgaliojimą. Teismo posėdžio metu nuteistasis pateikė
teismui tokio įgaliojimo kopiją. Be to, ekonominės ekspertizės akte
konstatuota, kad A. D. išmokant atlyginimą buvo pažeista
kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 6 punkto
reikalavimai, tačiau dėl to buvo galima nustatyti įmonės ūkinės-finansinės
veiklos rezultatą, įvertinti turtą bei įsipareigojimų dydį ir struktūrą už 2004
metus. Apelianto nuomone, nuteistojo kaltė pilnai įrodyta, nes jis, būdamas
atsakingas už grynųjų pinigų išmokėjimą, buhalterijai pateikė į apskaitą
įtraukti operacijas dėl 63,07 Lt išmokėjimo A. D., nors
žiniaraščiuose A. D. nepasirašė kaip asmuo gavęs pinigus,
o A. D. nepateikė įgaliojimo suteikiantį teisę paimti
sūnaus atlyginimą. Tačiau teismas neįvertino nuteistojo ir šio liudytojo
parodymų ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu A.
D. parodė, kad jis paėmė sūnaus A. D. atlyginimą
pasirašydamas žiniaraštyje, o įgaliojimo nesurašė, nes nežinojo, kad jis
reikalingas paimant sūnaus atlyginimą. Liudytojas A. D. patvirtino,
kad įgaliojimo paimti atlyginimą A. D. nerašęs. Tai, kad
minėti asmenys tokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu patvirtino
apklaustas teisme ikiteisminį tyrimą atlikęs pareigūnas R. Š..
Teismas tokius nuteistojo parodymus teisme turėjo įvertinti kaip jo pateiktą
gynybos versiją ir atmesti.
Teismo posėdyje išteisintasis ir jo gynėjas prašė
prokuroro apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė skundą tenkinti.
Apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.
Apylinkės
teismas pagrįstai pripažino, kad surinkti įrodymai nepatvirtina A.
D. kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str.
1 d.Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismo išvados dėl A.
D. nekaltumo atitinka faktines bylos aplinkybes, o šių aplinkybių
vertinimas yra išsamus ir visapusiškas.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad prokuroras
prašydamas pakeisti nuosprendį ir A. D. nuteisti pagal BK
222 str. 1 d. netinkamai suformulavo prašymą. Iš apeliacinio skundo pagrindų ir
motyvų matyti, kad prokuroras siekia , kad būtų panaikintas išteisinamasis
nuosprendis ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
Apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį
nuosprendį pagrįstai rėmėsi ekonominės ekspertizės išvada ir eksperto
paaiškinimais teisme, kurie yra išsamūs ir motyvuoti, nurodė aplinkybes dėl
kurių atmetė specialisto išvadas.
2004-09-27 Lietuvos metrologijos inspekcijos Utenos
apskrities skyriaus komisija atlikusi A. D. individualios
įmonės Kuktiškių degalinėje naftos produktų kiekio matavimus nustatė, kad
talpykloje Nr.4 yra benzino A-95 1654 litrų(4480,32 litų sumai) perteklių. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos
tyrimo Utenos apskrities poskyrio specialistė, atlikusi A. D. individualios
įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimą 2004-01-01—2004-09-27 laikotarpyje
nustatė, kad Kuktiškių degalinėje rastas 1654 litrų(4480,32 litų sumai) benzino A-95 perteklius, kurio įsigijimas nepagrįstas įmonės
buhalterinės apskaitos dokumentais dėl ko negalima nustatyti įmonės veiklos,
jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros
2004-01-01—2004-09-27 laikotarpiu(2 t.b.l.13-16).
Ekonominės ekspertizės metu nustatyta, kad
2004-09-27 dienai benzino A-95 perteklius galėjo sudaryti 1461 litrus, t.y. 193 litrais mažiau negu nustatė specialistas. Ekspertizės akte nurodyta, kad šis
skirtumas susidarė todėl, kad ekspertė nustatė 193 litrais didesnį benzino A-95 buhalterinį likutį negu nustatė specialistas. Remiantis šia išvada,
2006-10-09 teismo posėdyje, prokuroras pakeitė kaltinimą, kartu patikslindamas
perteklinio kuro kiekį, nurodydamas, kad išteisintojo IĮ degalinėje nustatytas
1461 ltr.benzino A-95 perteklius(3t.150-151 b.l.), todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai
nurodyta, kad teismas turėjo paneigti specialisto išvadą dėl joje nurodyto 1654 litrų benzino A-95 pertekliaus.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nenustatyta
kokiu būdu Kuktiškių degalinėje susidarė šios kuro rūšies perteklius; faktinių
duomenų, kad iš tiekėjų degalinėje benzino A-95 gauta daugiau negu užpajamuota
nėra, priešpriešiniai patikrinimai pas tiekėjus neatlikti, nenustatyta, kad dėl
kuro įsigijimo būtų atlikta ūkinė operacija, kuri neįtraukta į buhalterinę
apskaitą. Ekonominės ekspertizės akte išanalizuotos galimos A-95 benzino
pertekliaus susidarymo priežastys- tai netiksliai apskaičiuotas dokumentinis
likutis 2004-01-01 pradžiai, apskaitos registruose netiksliai užpajamuoti
ankstesniais laikotarpiais gauti iš tiekėjų degalai, netiksliai nurodyta degalų
pardavimo operacijos iki patikrinimo, galimai įsigijimo dokumentuose netiksliai
nurodyta degalų rūšis, iš tiekėjų gauta faktiškai gauta daugiau degalų negu
nurodyta įsigijimo dokumentuose. Ekspertas nurodė, kad nesant duomenų, jog
degalai buvo įsigyti be jų įsigijimo dokumentų, dėl šio pertekliaus galima
nustatyti įmonės ūkinės-finansinės veiklos rezultatus, įvertinti jos turtą,
nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą 2004-01-01—2004-09-27
laikotarpiu. Apeliacinio teismo posėdyje dalyvavusi ekspertė paaiškino, kad net
ir nustačius kuro perteklių jį galima užpajamuoti ir, dėl to, galima nustatyti
įmonės ūkinės-finansinės veiklos rezultatų, įvertinti jos turtą, nuosavą
kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą 2004-01-01—2004-09-27 laikotarpiu.
Specialistas neanalizavo kitų galimų kuro
pertekliaus susidarymo priežasčių, motyvuotai nepaneigė eksperto nurodytų
galimų kuro pertekliaus susidarymo priežasčių, o išvadą apie tai, kad dėl rasto
kuro pertekliaus negalima nustatyti įmonės ūkinės-finansinės veiklos rezultatų,
įvertinti jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą
2004-01-01—2004-09-27 laikotarpiu, padarė tik rasto kuro pertekliaus faktu,
todėl pagrįstai pirmos instancijos teismas atmetė specialisto išvadą.
Prokuroras skunde nurodo, kad ekspertei ir
specialistei atliekant patikrinimą buvo pateikti skirtingi IĮ apskaitos
dokumentai, todėl nepatikrintas ekspertės teiginys teismo posėdyje, kad
pateikus daugiau dokumentų, galimos kitokios išvados negu nurodyta eksperto
akte. Iš ekspertei ir specialistei pateikto IĮ dokumentų sąrašo (b.l.20-21, 2
t. ir b.l.71-72, 3 t.) matyti kad atliekant IĮ patikrinimus, ekspertei nebuvo
pateikti degalų apskaitos žurnalai, kuriuos patikrinimo metu turėjo
specialistė. Apeliacinio teismo posėdyje ekspertė paaiškino, kad degalų
apskaitos žurnalai esminės reikšmės išvadoms neturi, tai gali įtakoti tik
galimo nežymaus perteklinio kuro kiekio nustatymui, tačiau visiškai neturi
įtakos kitoms išvadoms, nurodytoms ekspertizės akte.
Nepagrįstas skundo teiginys, kad teismas
besąlygiškai patikėjo išteisintojo, jo įmonėje dirbusios buhaltere liudytojos S. M. parodymais, nevertino liudytojų D. P.,
R. K., K. S., E. S.,
V. G. parodymų. Apylinkės teismas, priimdamas
išteisinamąjį nuosprendį, vadovavosi ekspertizės išvadomis, kitais rašytiniais
dokumentais, liudytojų parodymais, o vien nenuoseklūs išteisintojo parodymai,
nesant kitų jį apkaltinančių įrodymų, nėra pagrindas pripažinti jį kaltu
apgaulingai tvarkius buhalterinę apskaitą. Apylinkės teismas nuosprendžio
aprašomoje dalyje atskleidė liudytojų D. P., R. K., K. S., E. S.,
V. G. parodymų turinį. Jie dalyvavo 2004-09-27 atliekant
naftos produktų patikrinimą Kuktiškių degalinėje ir nustatė, degalinėje rasto
benzino A-95 1654 litrų(4480,32 litų sumai) pertekliaus faktą, tačiau nenurodė
galimų kuro pertekliaus susidarymo priežasčių, todėl ekspertizės akte nurodytos
priežastys kaip galimos kuro pertekliui susidaryti, nepaneigtos.
Prokuroras skunde teigia, kad ekonominės ekspertizės
akte nurodyta, kad specialisto išvada, kad A. D. IĮ
nesilaikė LR buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12
straipsnio 1 dalies reikalavimų- į apskaitą neįtraukta visos ūkinės
operacijos, susijusios su įmonės turto ar įsipareigojimų pasikeitimu, ir dėl to
iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo,
įsipareigojimų dydžio ir struktūros yra pagrįsta, tačiau padarė priešingą
išvadą- galima nustatyti A. D. ūkinės-finansinės veiklos
rezultatą, įvertinti turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą už 2004 metus,
todėl ekonominės ekspertizės aktas yra neišsamus ir prieštaringas. Ši teiginys
nepagrįstas, nes jis ištrauktas iš konteksto ir neatspindi eksperto nurodytos
sąlyginės išvados dėl A. D. IĮ Mockūnų degalinėje rastame
sąsiuvinyje “Inkasacija“ nurodytų neva įmonės turėtų 8492,63 litų išlaidų.
Eksperto išvadoje nurodyta, kad iš dalies būtų negalima nustatyti įmonės
veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros jei
sąsiuvinyje nurodyta išlaidų suma (8492,63 litų) viršijanti kasos knygoje
nurodytas išlaidas 2004-01-01—2004-09-27 laikotarpiu būtų faktiškai išmokėta ir
panaudota darbuotojų atlyginimams, prekių ir paslaugų, susijusių su įmone
apmokėjimui be pagrindžiančių dokumentų, tačiau apskaitos dokumentuose tokios
aplinkybės nenustatytos, sąsiuvinyje nurodytų išlaidų duomenys pateikti
chronologine-sistemine tvarka, tačiau nenurodyti jame atvaizduotų ūkinių
operacijų apskaitos dokumentų pavadinimai ir numeriai. Minėtame sąsiuvinyje
nurodytų išlaidų nepatvirtina pirminiai išlaidų dokumentai, nenustatyta
trūkumas kasoje, nenustatyta, ar 8492,63 Lt sumą sudarančios išlaidos nebuvo
panaudotos asmeniniams darbuotojų poreikiams, ar dalis šių išmokėtų sumų nebuvo
gražintos kaip nepanaudotos, ar kaip dalis atlyginimo išmokėtas avansu, ar kaip
avansas prekių ir paslaugų apmokėjimui. Apylinkės teismas analizavo ir vertino
išteisintojo A. D., liudytojų E. L., G. V., V,J. K., V. J.,
padariusių įrašus sąsiuvinyje, parodymus ir, teisėjų kolegija, sutinka su tokiu
vertinimu. Be to, nenustatyta, kad ĮI realizavo kurą be įsigijimo dokumentų ir
dėl to turėjo nuslėptų pajamų, todėl nuslėpė ir dalį išlaidų, 2004-09-27
(patikrinimo dienai) nebuvo atlikta įmonės kasoje grynųjų pinigų
inventorizacija, neatlikti priešpriešiniai patikrinimai.
Apeliantas skunde teigia, kad buhalterė S. M. neturėjo jokios informacijos apie greta legalios įmonės
apskaitos A. D. vykdomą apskaitą, tačiau nurodytu atveju
tai nebūtų teisinga, nes iš sąsiuvinyje “inkasacija“ esančių įrašų matyti, kad
iš 8492,63 litų nurodytų išlaidų 2156 litus sudaro atlyginimas buhalterei.
Nustačius šį faktą(atlyginimo mokėjimą buhalterei ne pagal žiniaraščius o pagal
sąsiuvinį), laikytina, kad A. D. individualios įmonės
buhalteriui buvo žinoma apie 8492,63 litų išlaidas nurodytas sąsiuvinyje
„inkasacija“, todėl pagal Aukščiausiojo Teismo senato išaiškinimą teismams
apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys,
atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos
įstatymą, t.y. šiuo konkrečiu atveju- įmonės buhalteris ir kiltų abejonės ar
šiame kaltinimo epizode A. D. būtų tinkamas subjektas. Esant
tokioms aplinkybėms pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad negalima nustatyti,
ar sąsiuvinyje „Inkasacija“ esantys įrašai 8492,63 litų sumai ar bent daliai
atspindi ĮI vykusias ūkines operacijas ir dėl to negalima nustatyti įmonės
veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Nepagrįstas prokuroro skundo teiginys, kad A. D. ĮI turėtas išlaidas, nurodytas sąsiuvinyje “Inkasacija“
patvirtina ekonominės ekspertizės išvados ir ekspertės paaiškinimai teisme,
kad“ įplaukos sąsiuvinyje atitinka kasos operacijų įplaukas, todėl tai galima
laikyti apskaitos registru“. Ekspertė paaiškino, kad sąsiuvinyje nurodytos pajamos
ir dalis išlaidų atitinka kasos operacijų įplaukas, todėl dalis šių sąsiuvinyje
nurodytų operacijų gali būti laikomos apskaitos registru, tačiau negali būti
laikoma apskaitos registru sąsiuvinyje nurodytos 8492,63 litų išlaidos, nes jų
nepatvirtina pirminiai išlaidų bei kiti dokumentai.
Specialistė nustatė, kad Mockūnų degalinėje
darbuotojo E. L. pateiktame sąsiuvinyje „Inkasacija“
laikotarpyje nuo 2004-01-01 iki 2004-09-27 8492,63 Lt sąsiuvinyje nurodyta
suma viršija kasos knygoje nurodytas išlaidas ir šios pinigų sumos išmokėjimas
nepagrįstas apskaitos duomenims. Specialistė nurodė, kad 8492,63 Lt turėtas
įmonės išlaidas patvirtina apklausti liudytojai, todėl jos yra realios ir dėl
to iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo,
įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Specialistės išvada apie tai, kad šias
išlaidas patvirtina liudytojų, padariusių šiame sąsiuvinyje įrašus, parodymai
yra teisinio vertinimo prerogatyva, todėl specialistė atlikusi šių bylos
įrodymų teisinį vertinimą, viršijo savo kompetencijos ribas. Specialistės
nurodytų išvadų ir paaiškinimų teismo posėdyje nepatvirtina kiti IĮ apskaitos
dokumentai, patikrinimo metu nenustatytas kasoje grynųjų pinigų perteklius
nurodytai sumai, šių išlaidų nepatvirtina pirminiai buhalteriniai dokumentai,
nenustatyta nuslėptų pajamų, kurių pagrindu būtų galima daryti nurodytas
išlaidas. Šių aplinkybių motyvuotai nepaneigė apklausta teismo posėdyje
specialistė, todėl apylinkės teismas pagrįstai įvertino specialistės išvadą kaip
prielaidą, kuria negalima remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir atmetė.
Baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą buhalterinės
apskaitos tvarkymą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsiranda tik tuo atveju,
kai iš straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar
iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar
įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apeliantas pagrįstai skunde nurodo, kad A. D. individualioje įmonėje buhalterinė apskaita buvo vedama
pažeidžiant įstatymų reikalavimus: nustatyti pažeidimai inkasuojant grynuosius
pinigus, kai kurie buhalterinės apskaitos dokumentai buvo išrašomi praėjus 3
dienoms po ūkinės operacijos. Eksperto bei specialistės išvadomis bei
paaiškinimais teismų posėdžiuose nustatyta, kad dėl šių pažeidimų galima
nustatyti įmonės veiklos rezultatus, įvertinti turtą, nuosavą kapitalą ar
įsipareigojimų dydžio bei struktūrą, todėl dėl šių pažeidimų negali atsirasti
baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 str. 1 d., nes nenustatyti šio straipsnio
dispozicijoje numatyti padariniai.
Apylinkės teismas, vadovaudamasis ekonominės
ekspertizės aktu, pagrįstai pripažino, kad nepasitvirtino kaltinimo dalis dėl
63,07 litų darbo užmokesčio išmokėjimo A. D. pagal darbo
užmokesčio apskaitos žiniaraščius, kuriuose jis nepasirašė kaip asmuo gavęs
pinigus ir dėl to negalima iš dalies nustatyti A. D. individualios
įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir
struktūros. Iš ekspertizės akto ir eksperto paaiškinimų teisme matyti, kad
darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje išteisintajam pasirašius už sūnų A. D., kaip gavusį nurodytą sumą be įgaliojimo, laikoma, kad
buvo pažeistos „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo“ 6 punkto
reikalavimai, todėl laikoma, kad ši suma išmokėta nepagrįstai ir įmonės
apskaitoje turėjo būti atvaizduota kaip trūkumas, tačiau dėl to galima
nustatyti asmens veiklos dydį, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar
struktūrą. Apylinkės ir apeliacinio teismo posėdžiuose dalyvavusi specialistė
patvirtino, kad dėl šių padarytų pažeidimų galima nustatyti asmens veiklos
dydį, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą, todėl
nepagrįstas skundo teiginys, kad šioje kaltinimo dalyje A. D. buvo
išteisintas remiantis nenuosekliais jo ir jo sūnaus liudytojo A.
D. parodymais. Tenkinti prokuroro skundą jame nurodytais motyvais nėra
pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
Baudžiamojo proceso kodekso
326
straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u t a r ė :
Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo
prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkė
Bronė Vidzėnienė
Teisėjai:
Algirdas
Gaputis
Sigitas Bagdonavičius