Administracinė byla Nr. I-1262-505/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00693-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 73.

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. liepos 13 d.

Kaunas 

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, susipažinusi su pareiškėjo K. K. prašymu atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo pripažinimo neteisėtu,

n u s t a t ė :

Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo K. K. prašymas atsakovui Kauno miesto savivaldybei, kuriuo prašoma pripažinti neteisėtu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. T-298 „Dėl pritarimo UAB „SPV-10“ ir Kauno miesto savivaldybės taikos sutarties projektui“.

Prašymą atsisakytina priimti.

Teisė į teisminę gynybą sprendžiant administracinius ginčus įtvirtinama Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismų praktikoje ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis aiškinama kaip įtvirtinanti pareiškėjo, kaip ginčo (administracinės bylos) šalies ir administracinės bylos proceso šalies požymį– materialinį teisinį suinteresuotumą, tai yra pareiškėjas turi turėti aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-198/2011, 2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004). Taigi, ABTĮ asmens kreipimąsi į teismą sieja su besikreipiančio asmens pažeistų tiesių ar laisvių gynimu, taip pat nustato galimybę asmeniui ginti ir įstatymo saugomą viešąjį interesą. Teisę kreiptis į administracinį teismą dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo, taip pat dėl kitų asmenų teisių gynimo įstatymų numatytais atvejais turi asmenys, turintys viešojo administravimo subjektui priskirtus įgaliojimus, įvairios valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar atskiri tarnautojai. Kitaip tariant, atitinkamo subjekto, paduodančio skundą (prašymą) administraciniam teismui, veiklą ir jo įgaliojimus reglamentuojantys įstatymai turi suteikti jam teisę (priskirti kompetenciją) kreiptis su nurodyto pobūdžio skundu (prašymu) į administracinį teismą.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. T-298. Pareiškėjas minėtą sprendimą skundžia kaip savivaldybės tarybos narys bei kaip nurodo savo prašyme kaip teisėtas Kauno miesto savivaldybės bendruomenės atstovas, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostata, savivaldybės tarybos narys, po to kai prisiekia šio įstatymo nustatyta tvarka, įgyja visas valstybės politiko ir savivaldybės bendruomenės atstovo teises. Reikalavimas dėl ginčijamo tarybos sprendimo pripažinimo neteisėtu grindžiamas procedūriniais Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T-488, (toliau– Reglamentas), pažeidimais. Skunde konkretūs pareiškėjo, kaip fizinio asmens, tarybos nario ar kaip Kauno miesto savivaldybės bendruomenės atstovo, teisių ir interesų pažeidimai, kuriuos būtų sukėlęs ginčijamas sprendimas, nenurodyta. Iš skundo turinio akivaizdu, kad pareiškėjas minėtą sprendimą ginčija ne dėl to, kad juo buvo pažeistos pareiškėjo subjektinės teisės, o dėl jo neteisėtumo, t. y. kad jo priėmimo metu buvo pažeistos Reglamente įtvirtintos procedūros. Iš šio reikalavimo turinio matyti, kad pareiškėjas siekia apginti įstatymo saugomą viešąjį interesą. Tačiau viešąjį interesą, tame tarpe ir įstatymo saugomą interesą, ginti įstatymas suteikia teisę ne visiems subjektams, o tik tam tikroms institucijoms, nurodytoms ABTĮ 56 straipsnyje, prie kurių pareiškėjas nėra priskirtas.

Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savivaldybių institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimti administraciniai teisės aktai gali būti skundžiami teismui, o 18 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas subjektų ratas, galintis pakeisti ar panaikinti savivaldybės tarybos sprendimą. To paties įstatymo 23–24 straipsniuose nustatytos savivaldybės tarybos nario teisės ir pareigos. Šiose teisės normose nustatytas baigtinis savivaldybių tarybų narių teisių ir pareigų sąrašas. Teisės ar pareigos kreiptis į teismą dėl savivaldybės tarybos priimtų sprendimų panaikinimo, nurodytos teisės nuostatos savivaldybių tarybų nariams nenumato. Tokio nurodytų teisės nuostatų aiškinimo nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris, vadovaujantis ABTĮ 13 straipsnio 1 dalimi formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (pvz.: 2004 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-282/2004, 2004 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-535-2004, 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėj byloje Nr. A662-1429/2010, 2010 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-339/2010). Darytina išvada, kad pareiškėjas, kaip savivaldybės tarybos narys, pagal įstatymą neturi teisės individualiai ginti savivaldybės interesų teisme ir tuo pačiu ginčyti savivaldybės tarybos, kaip kolegialaus organo, sprendimų. Šiuo atveju jis galėtų ginti savivaldybės interesus tik veikdamas atstovo procesinėje padėtyje (ABTĮ 49 str.), atstovaudamas savivaldybę, arba tik kaip asmuo, gindamas ginčijamu sprendimu betarpiškai pareiškėjo pažeistą teisę.  Pareiškėjas, kaip tarybos narys, turi teisę kreiptis į teismą tik vienu aspektu – dėl jo betarpiškai pažeistos teisės pareikšti valią balsavimo metu (2004 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A4-535-2004). Konkrečiu atveju skunde nėra išdėstyti argumentai dėl pareiškėjo, kaip tarybos nario, balsavimo teisių pažeidimų, nėra nurodyti pareiškėjo konkretūs teisių ir jų interesų pažeidimai, todėl darytina išvada, jog jis neturi teisės kreiptis į teismą, toks skundas nenagrinėtinas teismų ir jis atsisakytinas priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Tai, kad savivaldybės tarybos narys negali tiesiogiai ginčyti teisme skundžiamo sprendimo, neužkerta kelio kitiems kompetentingiems subjektams ginti viešąjį interesą (įstatymo saugomą interesą), o pareiškėjui kreiptis į minėtus subjektus dėl jo gynimo (ABTĮ 37 str. 3 d.).

Pareiškėjas skundu taip pat prašo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. T-298 galiojimą. Atsižvelgiant į tai, kad skundą atsisakytina priimti, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas byloje nenagrinėtinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėja

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjo K. K. prašymą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                                     Daina Kukalienė