Civilinė byla Nr. e2-1198-943/2020

                Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02111-2018-1

        Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.6

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Istpro“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutarties dalies dėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų priteisimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Istpro“ ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo, 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-88-603/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Istpro“ ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo.

2.       Šalys pateikė teismui tvirtinti sudarytą taikos sutartį ir prašė civilinę bylą nutraukti. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, civilinę bylą Nr. e2-88-603/2020 nutraukė, priteisė iš ieškovės valstybės naudai 112 Eur žyminio mokesčio, o trečiajam asmeniui V. Š. 840 Eur atstovavimo išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4.       Atskirajame skunde apeliantė UAB „Istpro“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutarties dalį dėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      taikos sutartimi buvo susitarta, kad bet kokias bylinėjimosi išlaidas valstybei (įskaitant, bet neapsiribojant procesinių dokumentų siuntimo ir kitas), jei tokias pagal proceso teisės normas reikia atlyginti, apeliantė ir atsakovas V. S. įsipareigoja atlyginti lygiomis dalimis. Nors skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai žyminį mokestį sumokėti įpareigojo tik apeliantę, apeliantė su atsakovu susitarė, kad valstybės naudai žyminį mokestį 112 Eur apeliantas ir atsakovas sumokės lygiomis dalimis po 56 Eur, todėl ginčo dėl žyminio mokesčio atlyginimo nėra;

4.2.                      Apeliantė pateikdama ieškinį teismui buvo sąžininga. Trečiasis asmuo ir jo darbdavys atsakovas nebuvo įteisinę darbo teisinių santykių, todėl apeliantė negalėjo žinoti, kad trečiasis asmuo, padarydamas žalą apeliantei, vykdė darbo funkcijas ir, kad atsakomybė dėl jo veiksmų kilo jo darbdaviui. Galima teigti, kad trečiasis asmuo pagrįstai pradiniame ieškinyje buvo įtrauktas atsakovu, o paaiškėjus aplinkybei, kad trečiąjį asmenį ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai, apeliantė patikslintu ieškiniu pakeitė V. Š. procesinę padėtį iš atsakovo į trečiojo asmens. Šios aplinkybės įrodo, kad skundžiama nutartimi teismas neatsižvelgė į šalių elgesį, į tai, kad apeliantė buvo sąžininga proceso šalis ir nepagrįstai trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas atlyginti įpareigojo apeliantę.

5.       Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo V. Š. teismo prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

5.1.                      trečiasis asmuo viso proceso, vykusio pirmosios instancijos teisme metu jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, buvo aktyvus, siekiant, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai. Todėl užbaigus bylą, nors ir nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, trečiasis asmuo turėjo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;

5.2.                      taikos sutartyje ieškovas ir atsakovas trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo neaptarė, nors apie pateiktą prašymą teismui turėjo žinoti; 

5.3.                      trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas sąlygojo ieškovės, o ne atsakovo atlikti procesiniai veiksmai. Trečiasis asmuo turėjo teismui pateikti atsiliepimą į ieškovės pateiktą ieškinį, vėliau į patikslintą ieškinį. Siekiant tinkamai įgyvendinti savo procesines teises ir pareigas, turėjo naudotis advokato pagalba atstovaujant trečiojo asmens interesus pirmosios instancijos teisme. Kadangi buvo pakeista jo procesinė padėtis iš atsakovo į trečiojo asmens, o pradinio ieškinio užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, trečiasis asmuo turėjo teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Be to, trečiasis asmuo buvo atsakovo pusėje, o ne ieškovės.

6.       Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB ,,TECHSTATUS“ teismo prašo skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą nutarties dalį. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantė, pateikdama ieškinį teismui, buvo sąžininga. Trečiasis asmuo V. Š. ir jo darbdavys atsakovas nebuvo įteisinę darbo teisinių santykių, todėl apeliantė negalėjo žinoti, kad trečiasis asmuo V. Š., padarydamas žalą apeliantei, vykdė darbo funkcijas ir, kad atsakomybė dėl jo veiksmų kilo jo darbdaviui. Galima teigti, kad trečiasis asmuo V. Š. pagrįstai pradiniame ieškinyje buvo įtrauktas atsakovu, o paaiškėjus aplinkybei, kad trečiąjį asmenį ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai, apeliantė patikslintu ieškiniu pakeitė V. Š. procesinę padėtį. Šios aplinkybės įrodo, kad skundžiama nutartimi teismas neatsižvelgė į šalių elgesį, į tai, kad apeliantė buvo sąžininga proceso šalis ir nepagrįstai trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas atlyginti įpareigojo apeliantę.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės

8.       CPK 94 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijama nutartimi išspręsdamas klausimą dėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimo Vilniaus apygardos teismas šio straipsnio nepagrįstai netaikė.

9.       Kasacinis teismas praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 28 punktą; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).

10.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014).

11.       Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo nutraukta šalims sudarius taikos sutartį. Civiliniame procese galiojantys teisės principai (CPK 7, 8 straipsniai), taip pat ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės skatina šalis protingai įvertinti bylinėjimosi perspektyvas, taikiai spręsti ginčus ar pripažinti ieškinį. Nagrinėjamos bylos baigtis patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį teikia pagrindą konstatuoti, kad tarp šalių kilęs ginčas išspręstas abi proceso šalis tenkinančiu būdu. Šalys, pasirašydamos taikos sutartį (taikos sutarties 7 punktas) susitarė, kad neatlygina viena kitai jokių bylinėjimosi išlaidų. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, ginčijama nutartimi nutarė priteisti iš ieškovo trečiajam asmeniui jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Todėl apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį turi būti atlygintos trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

12.       Įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties – sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę spręsti civilines bylas operatyviai ir ekonomiškai. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimas į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą toje byloje, kurioje bylinėjimosi išlaidos atsirado, sudaro sąlygas išspręsti šį klausimą koncentruotai, operatyviai ir ekonomiškai, nereiškiant tretiesiems asmenims regresinio ieškinio vien dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

13.       Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl poreikio atlyginti trečiojo asmens išlaidas advokato pagalbai apmokėti, turi būti įvertintas ne tik pats taikos sutarties faktas ir šalių susitarimas viena kitai neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, bet ir trečiojo asmens patraukimo procese aplinkybės.

14.       Ieškovės poreikį inicijuoti bylą ir atitinkamai – išlaidų patyrimą lėmė atsakovo veiksmai, nuo kurių ieškovė buvo priverstas ginti savo teises pareiškiant ieškinį. Byloje buvo reikalaujama atlyginti autoįvykio metu padarytą žalą – autoįvykio metu sugadinus atsakovui V. S. išnuomotą automobilį. Policija kaltu dėl autoįvykio, kurio metu padaryta žala automobiliui, pripažino V. Š., vairavusį išnuomotą automobilį. Pradiniu ieškiniu padarytos žalos atlyginimo buvo reikalaujama iš atsakovų solidariai, vėliau, kaip teigia ieškovas, paaiškėjus, kad administracinėje byloje Nr. AN2-518-365/2019 teismas konstatavo tarp V. S. ir V. Š. susiklosčius darbo santykius, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo atsakovu patraukė darbdavį – V. S., o darbuotoją V. Š. trečiuoju asmeniu. Tokioje situacijoje trečiojo asmens atsakovo pusėje dalyvavimas byloje buvo susijęs su interesais (siekiant išvengti regresinio ieškinio, sumažinti priteistinos žalos dydį ir pan.).

15.       Įvertinus, kad šalys pirmosios instancijos teisme veikė taip, kad byla būtų išspręsta kuo greičiau, siekė kompromiso išsprendžiant jų ginčą mažesnėmis išlaidomis nei nesutinkant su ieškiniu, susiklosčiusioje situacijoje būtų nepagrįsta tokį procesinį rezultatą apsunkinti trečiojo asmens atsakovo pusėje patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimu. Toks aiškinimas, kad susiklosčiusioje situacijoje trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos atitinka ir trečiojo asmens interesus, nes taikos sutartimi šalys bendru šalių susitarimu sumažino ieškovo reikalautos priteisti žalos dydį, o tai neabejotinai turėtų įtakos ir galimam atsakovo regresui į trečiąjį asmenį. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl esmės, nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018 ). Toks aiškinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikytinas ir nagrinėjamoje byloje.

16.       Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių ieškovės procesinis elgesys pirmosios instancijos teisme galėtų būti kvalifikuojamas kaip netinkamas, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šalių, taip pat ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Toks sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų motyvų Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartis naikinama ir trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atmetamas. Ieškovės atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties tenkinus, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl trečiojo asmens apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Įvertinus tai, kad apeliantė teismui pateikė prašymą dėl 550 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme, tačiau prie prašymo nepridėjo įrodymų, patvirtinančių teisinių paslaugų apmokėjimą advokatui, laikytina, jog apeliantės išlaidos neatitinka realumo ir pagrįstumo kriterijaus, todėl šios išlaidos taip pat neatlygintinos.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutarties dalį dėl trečiojo asmens V. Š. bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – trečiojo asmens V. Š. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Teisėja                                                                              Egidija Tamošiūnienė