Civilinė byla Nr. e2-1014-1080/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18423-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20.;
(S)
2.6.39.2.6.5.; 2.6.10. ; 3.1.7.6; 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 9 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Baradinskienė,
sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Tadui Masalskui,
atsakovės atstovams advokatui Arūnui Abraičiui ir Robert Narkevič,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dolerus“ dėl išmokėtų nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu į teismą ir, jį patikslinusi, prašo priteisti iš atsakovės 7633,54 Eur žalą, 452,78 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo dienos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad tarp ieškovės ir draudėjo R. S. buvo sudarytas savanoriškas transporto priemonių draudimas (KASKO). 2023 m. gegužės 20 d. transporto priemonė – automobilis BMW 650I GRAN COUPE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra R. S., buvo paliktas atsakovo plovykloje (ELITE wash), esančioje (duomenys neskelbtini) ir tuo metu atsakovo darbuotojai automobilį apgadino. Ieškovė, kompensuodama draudėjui nuostolius atsiradusius dėl įvykio, išmokėjo 7633,54 Eur (apskaičiuota nuostolių suma 7763,54 Eur (bendros remonto išlaidos) – 130 Eur besąlyginė išskaita). Atsiradęs žalos dydis dėl įvykio nustatytas vadovaujantis remonto sąmatomis, kurias parengė ieškovės specialistas, UAB „Sostena“ bei UAB „Sostena“ PVM sąskaita faktūra. Remonto sąmata parengta Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Ieškovė išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo reikalavimo teisę į atsakingus asmenis dėl žalos atlyginimo - atsakovą (CK 6.1015 straipsnis).
3. Draudėjas nurodė, kad automobilis buvo paliktas plovykloje pas atsakovę dėl paslaugų suteikimo – plovimo. Šioje situacijoje draudėjas iš atsakovės įsigijo paslaugas savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o atsakovas yra verslininkas, kuris šias paslaugas suteikė, todėl laikytina, jog draudėjas yra vartotojas, o atsakovas - verslininkas. Pagal teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką perdavus automobilį atsakovei jai kilo pareiga užtikrinti draudėjo perduoto turto saugumą visą sutarties galiojimo laikotarpį, kol daiktas yra atsakovės žinioje. Draudėjas automobilį paliko atsakovei dėl paslaugų (plovimo) suteikimo. Draudėjas paaiškino, kad žala buvo padaryta dėl to, jog atsakovės - plovyklos darbuotojas išvažiavęs su automobiliu į lauką užvažiavo ant šaligatvio priekine dalimi ir nuvažiuodamas atgal nuplėšė automobilio priekinę dalį (bandė priparkuoti automobilį). Tai, kad automobilis buvo apgadintas draudėjo nurodomomis aplinkybėmis patvirtina ekspertinio tyrimo pažyma, kurią paruošė žalų teisės ir procesų valdymo skyriaus žalų tyrimo grupės ekspertas, transporto inžinerijos mokslų magistras Henrikas Vaitiekūnas, turintis eismo įvykio aplinkybių tyrimo darbo stažą nuo 2008 m. bei kuris įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą. Teismo ekspertas priėjo prie išvados, kad priekinės dalies sugadinimai galėjo būti padaryti automobiliui parkuojantis ir priekine dalimi užvažiuojant ant salelės, dugno dalimis užsikabinant už jos paviršiaus ir po to pajudant atbulai, t. y. automobilio savininko R. S. nurodomomis aplinkybėmis parkuojant automobilį nurodomoje vietoje. Šias aplinkybes taip pat patvirtina nuotraukos, kuriose matosi ant šaligatvio likę priekinio bamperio/buferio dažų likučiai. Draudėjas taip pat paaiškino, kad atsakovės darbuotojai pradžioje nenorėjo pasisakyti dėl automobilio apgadinimo, tačiau vėliau prisipažino ir nurodė įvykio aplinkybes (žala buvo padaryta dėl to, kad plovyklos darbuotojas išvažiavęs su mašiną į lauką užvažiavo ant šaligatvio priekine dalimi ir nuvažiuodamas atgal nuplėšė automobilio priekinę dalį), sutiko su padaryta žala ir pasirašė tai patvirtinantį dokumentą. Iš šio rašto akivaizdu, kad atsakovės direktorius pripažino, kad jo darbuotojai apgadino automobilį, todėl atsakovas yra atsakingas už atsiradusią žalą.
4. Tad, jeigu atsakovė būtų elgusi rūpestingai, tinkamai ir atidžiai vykdžiusi savo pareigą saugoti/prižiūrėti draudėjo automobilį, žala nebūtų atsiradusi, todėl žalos atsiradimas yra priežastiniu ryšiu susijęs su atsakovės veiksmais. Kadangi atsakovė nesielgė taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, o tarp atsakovės neteisėtų veiksmų/neveikimo ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl laikytina, jog atsakovė yra atsakinga už atsiradusią žalą. Atsakovei buvo siųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė atsisakė atlyginti žalą.
5. Nurodo, kad tenkinus reikalavimą atlyginti žalą, iš atsakovės priteistinos kompensacinės ir procesinės palūkanos.
6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo sekančius argumentus ir motyvus:
6.1. 2023 m. gegužės 20 d. transporto priemonė – automobilis BMW 650I GRAN COUPE, kurio savininkas yra savininkas R. S., paslaugos gavimui buvo paliktas atsakovės plovykloje (ELITE wash). Paslaugos teikimo metu, išvarant iš plovyklos ir priparkuojant, atsakovės darbuotojas automobilį apgadino. 2025 m. gegužės 20 d. savininkas atsakovei pateikė pretenziją. Atsakovės direktorius Robert Narkevič priėmė pretenziją ir su ja sutiko.
6.2. 2022 m. lapkričio 17 d. atsakovė (draudėjas) su ADB „Gjensidige“ (toliau - draudikas) sudarė Civilinės atsakomybės draudimo verslui sutartį, kuria buvo apdrausta atsakovės veikla. Sutartimi apibrėžta apsaugos suma apėmė automobiliui padarytą ir savininko patirtą žalą.
6.3. Atsakovė savalaikiai apie draudiminį įvykį pranešė draudikui. Draudikas pradėjo bylą. Atsakovė nurodė savininkui dėl patirtos žalos kreiptis į draudiką. Draudikas, gavęs savininko pranešimą ir atsižvelgęs į gautą pranešimą, pradėjo žalos bylos administravimą pagal Civilinės atsakomybės draudimo verslui sutartį.
6.4. 2024 m. gruodžio 14 d. draudikas atsakovei ir savininkui išsiuntė sprendimo kopiją, pažymėdamas, jog žalos bylos administravimo metu, išanalizavus pateiktus/gautus duomenis ir atlikus tyrimą, nustatė, jog draudimo išmoka dėl įvykio metu galimai atsiradusios/patirtos žalos negali būti mokama, nes įvykis neatitinka draudžiamajam įvykiui pripažinti būtinų kriterijų visumos.
6.5. Susipažinęs su sprendimu, savininkas kreipėsi į ieškovę, nes 2023 m. vasario 12 d. su ieškove buvo sudaręs (apdraudęs) automobilio Transporto priemonių draudimo sutartį. Ieškovė, kompensuodama savininkui nuostolius atsiradusius dėl įvykio, išmokėjo 7633,54 Eur. Ieškovė savininkui išmokėjusi nurodytą sumą, savo ruožtu atliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą. 2025 m. gegužės 16 d. ieškovė pateikė Draudiko ekspertinio tyrimo pažymą, kurioje pažymėta, kad automobilio priekinės dalies sugadinimai galėjo būti padaryti automobiliui parkuojantis ir priekine dalimi užvažiuojant ant salelės, dugno dalimis užsikabinant už jos paviršiaus ir po to pajudant atbulai, t. y. automobilio savininko R. S. nurodomomis aplinkybėmis parkuojant automobilį nurodomoje vietoje.
6.6. Atsakovė, gavusi ieškinį ir jo priedus, 2025 m. rugpjūčio 1 d. surašė draudikui pretenziją, prašydama atnaujinti žalos bylos Nr. CLT3013246 tyrimą paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms, nes 2023 m. gegužės 20 d. automobilio apgadinimo įvykis yra laikytinas draudiminiu, ir savininkui turi būti išmokėti nuostoliai patirti dėl automobilio apgadinimo. Tačiau draudikas paaiškino, kad nebuvo paneigta bendrovės samdyto eksperto išvada.
6.7. Atkreipia dėmesį, kad atliktas ieškovės tyrimas stokoja objektyvumo, yra deklaratyvaus pobūdžio, nuotraukose neatsispindi dažų likučiai, todėl draudikas naujai pateiktų faktinių aplinkybių nevertino kaip sudarančių pagrindą keisti priimtą sprendimą.
6.8. Draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką atsiranda nustačius draudžiamojo įvykio faktą. Remiantis eksperto išvada nėra pagrindo teigti, jog žala automobiliui atsirado draudėjo plovykloje, taigi nėra pagrindo teigti, jog dėl atsiradusios žalos kyla draudėjo civilinė atsakomybė.
6.9. Ieškovė, turėdama informaciją, jog savininkas turi sutartinę teisę dėl automobilio apgadinimo patirtus nuostolius išsiieškoti iš draudiko sutarties pagrindu, privalėjo nutraukti žalos atlyginimo procedūrą ir savininkui pasiūlyti kreiptis dėl žalos bylos Nr. CLT3013246 tyrimo atnaujinimo paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms. Arba, ieškovei, užbaigus žalos atlyginimo procedūrą t.y. išmokėjus savininko dėl automobilio apgadinimo patirtus nuostolius, subrogaciją nukreipti į draudiką. Todėl ginče ieškovė atsakove turėjo patraukti ADB „Gjensidige“ (draudiką). Taigi ieškovė byloje atsakove patraukė ne tą asmenį, t.y. netinkamai pasirinko bylos šalį.
7. Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai dublike paaiškino, kad atsakovė pripažįsta, jog draudėjo automobilį apgadino atsakovės darbuotojai. Atsakovė privalo imtis visų įmanomų priemonių draudėjo turto - automobilio saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą. Kadangi atsakovei kyla pareiga imtis visų įmanomų priemonių draudėjo turto saugumui užtikrinti ir dėl turto sužalojimo atsako atsakovė bei atsakovė tiek 2023 m. gegužės 20 d. pretenzija su kuria sutiko, tiek su atsiliepimu į ieškinį sutiko, jog atsakovės darbuotojai sukėlė žalą, ieškinys turi būti patenkintas pilna apimtimi. Atsižvelgiant į Draudimo įstatymą, CK ir į nuoseklią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, ieškovė gali savo nuožiūrą pasirinkti, ką traukti atsakovais, ar atsakovę UAB „Dolerus“ ir jos draudiką kartu (solidariai), ar bet kurį iš jų skyrium, todėl laikytina, jog ieškinys pareikštas tinkamam atsakovei ir turi būti patenkintas.
8. Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Triplike papildomai paaiškino, kad 2022 m. lapkričio 17 d. su ADB „Gjensidige“ sudarė civilinės atsakomybės draudimo verslui sutartį, galiojusią 2022 m. lapkričio 17 d. – 2023 m. lapkričio 16 d., kuria buvo apdrausta automobilių plovyklos veikla iki 30 000 Eur vienam įvykiui. Atsakovė suprato, kad draudiminio įvykio atveju žalą tretiesiems asmenims atlygins draudikas, todėl jai nekils teisinių pasekmių. Atsakovė tinkamai pranešė draudikui apie galimą automobilio apgadinimą, draudikas pradėjo žalos bylą, o atsakovė nukreipė automobilio savininką kreiptis tiesiogiai į draudiką. Atsakovė manė, kad žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas draudimo tvarka. Draudiko ekspertinėje pažymoje konstatuota, jog savininko pretenzijoje nebuvo detalizuotos automobilio sugadinimo aplinkybės, pobūdis ir lokalizacija. Atsakovė, pritardama pretenzijai („Priimu. Sutinku. 2023-05-20“), nevertino faktinių žalos aplinkybių, vadovaudamasi prielaida, jog žalą kompensuos draudikas. Vėliau draudikas atsisakė mokėti draudimo išmoką, nustatęs, kad įvykis neatitinka draudžiamojo įvykio kriterijų. Eksperto išvadoje nurodyta, kad dalis automobilio pažeidimų neatsirado deklaruotoje vietoje ir negalėjo būti padaryti plovykloje, todėl nebuvo nustatytas draudėjo veiksmų neteisėtumas ir priežastinis ryšys, o civilinė atsakomybė nekyla. Tik po draudiko sprendimo atsakovė sužinojo, kad darbuotojas galimai pateikė klaidingą informaciją apie įvykio aplinkybes. Atsakovės direktorius automobilio nematė ir su pretenzija sutiko siekdamas išsaugoti įmonės dalykinę reputaciją, pasitikėdamas draudimo apsauga. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiu, jog ji pripažino žalą. Gavusi ieškinį, 2025 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė pateikė draudikui pretenziją, prašydama atnaujinti žalos tyrimą ir pripažinti įvykį draudiminiu. Draudikas 2025 m. rugpjūčio 12 d. atsakė, kad naujai pateiktos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti sprendimo, nes neįrodyta, jog žala atsirado draudėjo plovykloje ir kilo draudėjo civilinė atsakomybė. Ieškovė ieškiniu neįrodė atsakovės sutartinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų: neteisėtos veikos, priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtos veikos. Todėl atsakovei nekyla pareiga atlyginti žalą ir negali būti taikomas subrogacijos institutas. Atsakovė visiškai sutinka su draudiko (ADB „Gjensidige“) išvadoje ir atsakyme išdėstytais faktiniais ir teisiniais argumentais.
9. Atsakovė triplike taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakyme nurodyta, jog AB ,,Lietuvos draudimas“ tyrimas stokoja objektyvumo, yra deklaratyvaus pobūdžio, dar daugiau, priešingai nei teigiama, nuotraukose neatsispindi dažų likučiai. Savininkas neįvardijo, tariamai jam prisipažinusio darbuotojo nei vardo, nei pavardės, todėl neįmanoma identifikuoti savininko minimo asmens. Į atliekamą ieškovės tyrimą, nebuvo kviečiami atsakovės, ADB „Gjensidige“ (draudiko) atstovai. Išvada surašyta 2025 m. gegužės 16 d., t.y. praėjus dvejiems metams po įvykio. Ieškovės specialistui atlikusiam tyrimą, savininko pateiktos nuotraukos neatitinka įrodymams keliamų liečiamumo ir leistinumo, kriterijų. Pabrėžtina, jog šaligatvio bortelių, salelių, su kuriomis ieškovės atstovas lygino ir nustatė automobilio sugadinimo mechanizmą, Vilniaus mieste yra daug t.y. nėra neginčijamai įrodyta, jog automobilis kontaktavo, būtent su salele, esančia prie atsakovės plovyklos ir būtent, šio kontakto metu, atsirado automobilio sugadinimai.
10. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškinimuose nurodė, kad tarp trečiojo asmens ir atsakovės buvo sudaryta Civilinės atsakomybės draudimo verslui sutartis. Gavus pranešimą apie įvykį buvo pradėta administruoti žala. Atsakovė su draudiku žalos bylos administravimo metu nebendradarbiavo, informacijos apie įvykio aplinkybes neteikė. Todėl draudikas kreipėsi į ekspertą, kuris atliko techninę įvykio ekspertizę. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatytas draudžiamojo įvykio faktas, t.y. nenustatyta, jog automobilis buvo apgadintas plovykloje, draudikas sprendimu nepripažino įvykio draudžiamuoju bei atsisakė mokėti draudimo išmoką. Draudikas gavo atsakovės pretenzija su prašymu atnaujinti žalos administravimą bei išmokėti draudimo išmoką dėl neva naujai paaiškėjusių aplinkybių, remiantis AB „Lietuvos draudimas“ eksperto išvada, tačiau draudikas neturėjo pagrindo keisti savo priimto sprendimo.
11. Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus reikalavimus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkinamas
12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 10 d. tarp ieškovės ir draudiko R. S. sudaryta Transporto priemonių draudimas, draudimo sutarties Nr. 841472799, pagal kurią draudimo laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 17 d. iki 2023 m. lapkričio 16 d. savanorišku transporto priemonių draudimu buvo apdrausta draudėjo transporto priemonė BMW 650I GRAN COUPE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis). 2023 m. gegužės 20 d. draudikas automobilį paliko atsakovės plovykloje (ELITE wash), esančioje (duomenys neskelbtini) ir tuo metu automobilis buvo apgadintas. Ieškovė kompensavo draudėjui nuostolius atsiradusius dėl įvykio, išmokėdamas 7633,54 Eur (nuostolių suma 7763,54 Eur (bendros remonto išlaidos) – 130 Eur besąlyginė išskaita).
13. Ieškovė 2024 m. balandžio 10 d. pranešimu Nr. R0003916079 kreipėsi dėl išmokos išieškojimo į atsakovę, informuodama, jog už įvykį, kurio metu (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas automobilis, ieškovė draudimo išmoką išmokėjo draudėjui, todėl turi regreso teisę į atsakovę išieškoti išmokėtą draudimo išmoką, nurodydama sąskaitą į kurią ši suma turi būti pervesta. Atsakovė nurodytos sumos iki šiol ieškovei nėra apmokėjusi.
14. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo ir civilinės atsakomybės už automobilio apgadinimą, padarytą automobilio plovimo paslaugos teikimo metu.
Dėl subrogacijos
15. Nustatyta, kad atsakovė su draudiku ADB „Gjensidige“ buvo sudariusi Civilinės atsakomybės draudimo verslui sutartį, draudimo liudijimas Nr. GJELT3820405, pagal kurią draudimo sutarties galiojimo metu nuo 2022 m. lapkričio 17 d. iki 2023 m. lapkričio 16 d. buvo apdrausta atsakovės civilinė atsakomybė – draudėjo turtiniai interesai, susiję su civilinės atsakomybės atsiradimu dėl draudžiamojo įvykio už žalą trečiojo asmens materialiam turtui, sveikatai (įskaitant gyvybės atėmimą), padaryta draudėjui vykdant apdraustą veiklą – automobilių plovykla, draudimo teritorija – (duomenys neskelbtini), bendra draudimo suma 30 000 Eur. Atsakovė draudikui pateikė pranešimą, kad po plovimo buvo rastas apgadintas automobilis, dėl ko buvo pradėta žalos administravimo byla Nr. CLT3013246. Draudiko ADB „Gjensidige“ teigimu, atsakovei žalos bylos administravimo metu nebendradarbiaujant, neteikiant informacijos apie įvykio aplinkybes, draudikas kreipėsi į UAB „Impulsana“ ekspertą - trasologą Valentiną Mitunevičių, kuris atliko techninę įvykio ekspertizę ir pateikė Eksperto išvadą Nr. MV 2023-61. Kadangi nebuvo nustatytas draudžiamojo įvykio faktas, t.y. nenustatyta, kad automobilis apgadintas plovykloje, draudikas 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimu nepripažino įvykio draudžiamuoju ir atsisakė mokėti draudimo išmoką. Atsakovės teigimu, ji gavusi ieškinį kreipėsi į draudiką ADB „Gjensidige“ su prašymu atnaujinti žalos bylos administravimą bei išmokėti draudimo išmoką, tačiau atsakovės draudikas nurodė, jog neturi pagrindo keisti savo priimto sprendimo.
16. Atsakovės nuomone, ieškovė, išmokėjusi automobilio savininko patirtus nuostolius, subrogaciją turėjo nukreipti į jos draudiką. Teismas šį atsakovės argumentą laiko nepagrįstu.
17. Pagal CK 6.1015 straipsnį subrogacija draudimo santykiuose yra draudėjo reikalavimo teisių į žalos atlyginimą iš atsakingo už padarytą žalą asmens perėjimas draudikui. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai esant žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolei nukentėjusio asmens (kreditoriaus) vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Šis teisės institutas skirtas tam, kad užkirstų kelią nukentėjusio asmens, t. y. draudėjo, nepagrįstam praturtėjimui, be to, subrogacijos institutas užtikrina principo „niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų“ (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) realumą: subrogacijos institutas leidžia draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš žalą padariusio asmens draudimo išmokos dydžio sumos, taigi taip žalą padariusiam asmeniui pritaikoma civilinė atsakomybė. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020).
18. Subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, keičiasi tik prievolės šalis. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog draudikas, įgyvendindamas subrogacijos pagrindu perimtą teisę iš savo draudėjo, negali įgyti daugiau teisių, nei turėjo jo draudėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016). Subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).
19. Draudikas, subrogacijos būdu įgijęs reikalavimo teisę, yra saistomas tų teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, kurios būtų taikomos draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto. Taigi, į prievolę įstojus draudikui, nesikeičia nei prievolės pobūdis, nei taikytina jai teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023).
20. Taigi vadovaujantis sprendimo 17-19 punktuose nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, ieškovė automobilio savininkui išmokėjusi draudimo išmoką, pagrįstai savo reikalavimą nukreipė į atsakovę.
21. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad savanoriškam civilinės atsakomybės draudimui būdinga tai, jog teisinis reguliavimas expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nenustato šių dviejų skirtingais pagrindais atsirandančių ir materialiąja teisine prasme savarankiškų reikalavimų santykio, šiuo klausimu pasisakoma tik teismų praktikoje. Prievolių teisės požiūriu savanoriško draudimo sutarties sudarymas nereiškia, kad taip atsakingas už žalą asmuo (draudėjas) perkelia skolą draudikui išvengdamas savo prievolės nukentėjusiajam (trečiajam asmeniui) ar kaip nors kitaip apribodamas šio asmens teisę gauti žalos atlyginimą iš kaltininko. Kartu tai taip pat nereiškia, kad abu (iš delikto ir draudimo sutarties) reikalavimai turi būti tenkinami juos sumuojant, nes tai neatitiktų civilinės atsakomybės paskirties ir reikštų nukentėjusio asmens nepagrįstą praturtėjimą gaunant dvigubą žalos atlyginimą. Dėl nurodytų materialiųjų teisinių santykių ypatumų savanoriško civilinės atsakomybės draudimo atveju kreditoriaus reikalavimai įgyja solidariųjų skolininkų daugetui būdingą procesinę išraišką – kreditorius turi teisę ieškinyje reikalauti, kad žalą atlygintų abu skolininkai bendrai, tiek bet kuris jų skyrium, tiek jas visas, tiek ir dalį. Kiekvieno iš reikalavimų pagrįstumas bei apimtis sprendžiami pagal jų pagrindus. Kai kreditorius reikalavimus pareiškia bendrai ir atsakingam už žalą asmeniui, ir draudikui, tai dėl tos dalies, dėl kurios sutampa, jie tenkinami solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-62-1075/2021, 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016 ir kt.).
22. Taigi pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką savanoriško civilinės atsakomybės draudimo atveju LR Draudimo įstatymo 111 straipsnyje įtvirtinta nukentėjusio asmens teisė, bet ne pareiga reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką. Tokiu būdu, kaip teisingai nurodo ieškovė, ieškovė savo nuožiūra gali pasirinkti, ar atsakove byloje patraukti tik UAB „Dolerus“ ir jos draudiką solidariai, ar bet kurį iš jų skyriumi, dėl ko laikytina, kad ieškovė savo ieškinio reikalavimus pareiškė tinkamam atsakovui, t.y. UAB „Dolerus“.
Dėl žalos atlyginimo
23. Ieškovė teigia, kad automobilis buvo apgadintas atsakovės darbuotojo tuo metu, kai buvo perduotas atsakovės žinion, atliekant automobilio plovimo paslaugą, todėl atsakovė, būdama paslaugos teikėja, privalo atlyginti žalą. Tuo tarpu atsakovė su šiuo argumentu nesutinka, atskirsdama nurodo, kad nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių spręsti, kad automobilis buvo apgadintas atsakovės plovykloje ir dėl jos darbuotojo kaltės, todėl nėra pagrindo kilti jos civilinei atsakomybei.
24. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad 2023 m. gegužės 20 d. draudikas automobilį paliko atsakovės plovykloje (ELITE wash), esančioje (duomenys neskelbtini), plovimo paslaugoms atlikti. Atsakovė neginčijo, kad draudėjo ir atsakovės santykyje draudėjas yra vartotojas, o atsakovė - juridinis asmuo (verslo subjektas). Taigi tarp draudėjo ir atsakovės egzistavo atlygintinų paslaugų teikimo santykiai. Tokio pobūdžio sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Tam, kad šalių sudarytą sutartį būtų galima realiai vykdyti (suteikti atlygintinę plovimo paslaugą), klientas turi perduoti automobilį paslaugos teikėjui. Kadangi paslaugų teikimo sutartims subsidiariai taikomos ir bendrosios rangos sutarties nuostatos, viena iš kurių įpareigoja rangovą imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir nustato atsakomybę už šio turto praradimą ar sužalojimą, tai paslaugos teikėjas šiuo atveju yra atsakingas ne tik už tinkamą sutarties įvykdymą (CK 6.200, 6.717 straipsniai), bet ir už kliento daikto, kurio atžvilgiu teikiama paslauga, saugumo užtikrinimą, praradimą ar sužalojimą (CK 6.724, 6.657 straipsniai).
25. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, kai įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Vienas tokių įstatymuose numatytų atvejų yra įtvirtintas CK 6.256 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, kad jeigu sutarties prievoles nevykdo ar netinkamai vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato ko kita. Taigi verslininko civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Nagrinėjamu atveju atlygintinų plovimo paslaugų teikimas yra atsakovės verslas, tą patvirtino ir teismo posėdžio metu įmonės vadovas, todėl jos atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Esant atsakomybei be kaltės, būtinas civilinės atsakomybės taikymo pagrindas – kitų civilinės atsakomybės sąlygų viseto konstatavimas – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) ir bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė (CPK 178 straipsnis), t.y. kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu. Neteisėti veiksmai civilinėje atsakomybėje suprantami kaip teisinės pareigos neatlikimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2008). Nagrinėjamu atveju atsakovės teisinė pareiga šiuo atveju buvo suteikti plovimo paslaugas ir išsaugoti (nesugadinti) šiai paslaugai suteikti užsakovo jam paliktą automobilį.
26. Ieškovė savo reikalavimui pagrįsti remiasi aplinkybe, kad automobilis buvo apgadintas draudėjo nurodomomis aplinkybėmis ir tai patvirtina pateiktos fotonuotraukos, eksperto Henriko Vaitiekūno ekspertinio tyrimo pažyma, kurioje prieita prie išvados, jog priekinės dalies sugadinimai galėjo būti padaryti automobiliui parkuojantis ir priekine dalimi užvažiuojant ant salelės, dugno dalimis užsikabinant už jos paviršiaus ir po to pajudant atbulai, t. y. automobilio savininko R. S. nurodomomis aplinkybėmis parkuojant automobilį nurodomoje vietoje.
27. Tuo tarpu atsakovė laikosi pozicijos, kad eksperto išvada nepagrindžia, jog žala automobiliui atsirado draudėjo plovykloje, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl atsiradusios žalos kyla draudėjo civilinė atsakomybė. Anot atsakovės, jos draudėjo eksperto atlikto tyrimo metu nenustatyta, kad automobilio apgadinimai buvo atlikti draudėjo plovykloje, t.y. nekonstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai, todėl nesant priežastinio ryšio su automobiliui padaryta žala, draudėjo civilinė atsakomybė nekyla.
28. Byloje nustatyta, kad ieškovės Žalų procesų ir kontrolės valdymo skyriaus Žalų tyrimo grupės ekspertas, transporto inžinerijos mokslų magistras Henrikas Vaitiekūnas, nuo 2008 metų turintis eismo įvykio aplinkybių tyrimo darbo stažą, 2025 m. gegužės 16 d. pateikė ekspertinio tyrimo pažymą Nr. 3681671 3916079, kurioje pateikė išvadą, kad automobilio priekinės dalies sugadinimai galėjo būti padaryti automobiliui parkuojantis ir priekine dalimi užvažiuojant ant salelės, dugno dalimis užsikabinant už jos paviršiaus ir po to pajudant atbulai, t.y. automobilio savininko R. S. nurodytomis aplinkybėmis parkuojant automobilį nurodomojoje vietoje (e.b.l. 4-54).
29. Tuo tarpu atsakovė pateikė į bylą atsakovės draudiko ADB „Gjensidige“ prašymu UAB „Impulsana“ eksperto – technikos mokslų daktaro Valentino Mitunevičiaus, turinčio inžinieriaus kvalifikaciją, 2023 m. lapkričio 27 d. išvadą MV 2023-61, kurioje ekspertas pateikė sekančiais išvadas: 1) automobilio priekinio bamperio dešinio šono apatinės dalies sugadinimai ir su jais susiję kiti pažeidimai susidarė ne dėl šio automobilio priekinio bamperio galimo kontakto su pasviru paviršiumi, UAB „Dolerus“ darbuotojų nurodytoje 2023 m. gegužės 20 d. deklaruoto eismo įvykio vietoje; 2) techniniu požiūriu negalima pagrįsti, kad automobilio priekinės dalies dešinės dalies sugadinimai susiformavo UAB „Dolerus“ darbuotojų nurodytoje vietoje; taip pat negalima pagrįsti, kad automobilio priekinės kairės dalies ir apatinės variklio apsaugos pažeidimai susiformavo UAB „Dolerus“ darbuotojų nurodytoje vietoje; 3) eksperto išvados 2.6 punkte detalizuota, kad UAB „Dolerus“ darbuotojų nurodytoje vietoje galėjo susidaryti priekinio bamperio apvalkalo priekinės apatinės dalies bei apatinių apsauginių elementų pažeidimai.
30. Taigi ieškovės ekspertas ir atsakovės draudiko ekspertas pateikė skirtingas ekspertinės išvadas dėl automobilio esančių apgadinimų ir jų susidarymo vietos. Teismas įvertinęs ekspertų pateiktas išvadas, daro išvadą, kad bylos duomenys patvirtina atsakovės atliktus neteisėtus veiksmus ir priežastinio ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų buvimą.
31. Pirmiausia, vertinant šalių pateiktas abiejų ekspertų išvadas, teismas neturi pagrindo abejoti nurodytų ekspertų kompetencija ir esama patirtimi. Antra, vertinant UAB „Impulsana“ eksperto Valentino Mitunevičiaus 2023 m. lapkričio 27 d. išvadoje MV 2023-6 pateiktą tyrimą ir išvadas, kuriuo iš esmės remiasi atsakovė, matyti, kad ekspertas vienoje iš savo išvadų nurodė, jog išvados 2.6 punkte detalizuota, kad UAB „Dolerus“ darbuotojų nurodytoje vietoje galėjo susidaryti priekinio bamperio apvalkalo priekinės apatinės dalies bei apatinių apsauginių elementų pažeidimai. Taigi nėra paneigta, kad paslaugos teikimo metu, automobiliui esant atsakovės (jos darbuotojų) žinioje, galėjo susidaryti automobilio elementų pažeidimai. Trečia, atsakovė nepateikė duomenų, leidžiančių abejoti automobilio pažeidimų apimtimi, kuri nurodyta tiek ieškovės, tiek atsakovės draudiko ekspertų išvadose. Abu ekspertai vertino savininko R. S. atsakovei pateiktoje 2023 m. gegužes 20 d. pretenzijoje nurodytus automobilio apgadinimus, atsakovės draudiko ekspertas savo išvadoje nurodė automobilio sugadinimo susidarymo požymius (2.2.1 – 2.2.10 punktai). Taip pat kartu su ekspertų išvadomis yra pateiktos automobilio fotonuotraukos. Teismo vertinimu, iš atsakovės draudiko eksperto fiksuojamų pažeidimų masto akivaizdu, kad jei automobilio savininkas būtų atvykęs su šiais automobilio apgadinimais, atsakovė kaip savo srities profesionale, ilgą laiką (15 metų) užsiimanti automobilių valymo paslaugų teikimu, turėtų juos fiksuoti ir /arba atsisakyti teikti paslaugą esant rizikai apgadinti automobilį (CK 6.719 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad verslininkas turi pareigą informuoti vartotoją apie įsigyjamą paslaugą, įskaitant ir informacijos apie daikto sugadinimo riziką suteikimą. Duomenų apie tai, kad tokia pareiga buvo įvykdyta, atsakovė nepateikė. Ketvirta, UAB „Impulsana“ eksperto išvadoje nurodoma, kad iš UAB „Dolerus“ darbuotojų parodymų suprantama, kad automobilis buvo apgadintas ties įvažiavimu, kur horizontalaus atraminio paviršiaus prasideda pasvirasis paviršius (įkalnė) (1.2 punktas); ekspertas padarė išvadą, kad tiriamajam automobiliui įvažiuojant į pasvirą paviršių nurodytoje vietoje 2023 m. gegužės 20 d. deklaruoto eismo įvykio vietoje, galimas jo priekinio bamperio apvalkalo priekinės apatinės dalies kontaktas su šiuo pasviru paviršiumi (2.1 punktas). Vėlgi nepaneigta aplinkybė, kad automobilio apgadinimai buvo padaryti plovimo paslaugos teikimo metu. Penkta, reikšminga ir tai, kad atsakovės direktorius Robert Narkevič automobilio savininko 2023 m. gegužės 20 d. pretenziją priėmė ir su ja sutiko, t.y. visiškai sutiko su nuostolių faktu ir apimtimi. Šešta, atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teisminio nagrinėjimo metu nenurodė ir nepateikė duomenų, kuriam darbuotojui vairuojant buvo padaryti automobilio apgadinimai. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas teigė, jog neprisimena. Atsakovė taip pat nepateikė duomenų, jog pati bandė pasiaiškinti, kaip ir kada automobilio apgadinimai atsirado, kas paslaugų teikimo metu vairavo automobilį. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ rašytiniuose paaiškinimuose pabrėžė, kad atsakovė su draudiku žalos administravimo metu nebendradarbiavo, informacijos apie įvykio aplinkybes neteikė, dėl ko draudikas buvo priverstas kreiptis į ekspertą Valentiną Mitunevičių. Įvertintina ir tai, kad trečiasis asmuo savo paaiškinimuose taip pat tvirtina, kad atvykus draudiko ekspertui į įvykio vietą atsakovė įvardijo plovyklos patalpas, o gavusi draudiko neigiamą sprendimą ir gavusi ieškovės pretenziją, kardinaliai pakeitė įvykio vietą, draudikas buvo klaidinamas, atsakovė faktinėmis aplinkybėmis sąmoningai manipuliavo, siekiant palankaus sprendimo (rašytinių paaiškinimų 26 punktas). Taigi darytina išvada, kad UAB „Impulsana“ eksperto išvadoje nurodytos išvados nepaneigė, jog automobilio sugadinimai negalėjo atsirasti atsakovės plovykloje paslaugos teikimo metu. Priešingai, abiejų ekspertų išvados objektyviai rodo, kad paslaugų teikimo metu atsakovei paliktas automobilis buvo apgadintas, t.y. atsakovė neįvykdė teisinės pareigos ir atliko neteisėtus veiksmus (atsakovė neatsargiai ir nesaugiai elgėsi su automobiliu ir teikdama paslaugą jį apgadino). Žala atsirado dėl turto sugadinimo, t. y. tiesioginė pasekmė, todėl yra priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Remiantis išdėstytu, atsakovės argumentai, kad žala automobiliui neatsirado draudėjo plovykloje, atmestini kaip nepagrįsti.
32. Taip pat atmestini atsakovės argumentai, kad ieškovės eksperto tyrimo išvada yra deklaratyvaus pobūdžio, stokoja objektyvumo. Pažymėtina, kad teismas ieškovės ekspertinio tyrimo išvadoje pateiktas išvadas vertina visų pateiktų įrodymų kontekste. Vien ta aplinkybė, kad ekspertinė išvada nėra tokia išsami, kaip tikisi atsakovė ir trečiasis asmuo, nepatvirtina, kad automobilio sugadinimai nebuvo padaryti atsakovei teikiant paslaugas. Be to, atsakovė kvestionuodama ieškovės pateiktą ekspertinę išvadą nedetalizuoja jos neobjektyvumo ar objektyvumo stokos, kaip ir nepateikia duomenų, kurie tvirtintų eksperto šališkumą ar interesų konfliktą, naudotų ekspertinei išvadai pateikti metodų netinkamumą, o deklaratyviai perteikia trečiojo asmens atsakymą dėl atsisakymo mokėti draudiminę išmoką.
33. Atsakovė teigė, kad ieškovės eksperto tyrimas atliktas nedalyvaujant atsakovei, tačiau pastaroji aplinkybė neleidžia spręsti, kad tyrimas yra neteisėtas, jame nurodytų automobilio apgadinimai nebuvo padaryti atsakovei teikiant paslaugas, ekspertas vertino automobilio savininko pretenziją, su kuria, kaip minėta, atsakovė sutiko, taip pat automobilio apgadinimų susidarymo mechanizmą, apgadinimo pobūdį, buvo tikslinamos įvykio aplinkybės. Be to, atsakovė neteikė jokių duomenų, kad pati domėjosi įvykio tyrimu, bendradarbiavo su draudikais. Priešingai, tiek iš ieškovės 2025 m. balandžio 2 d. elektroninio laiško atsakovei, tiek ir iš trečiojo asmens pateiktų atsakovei siųstų elektroninių laiškų matyti, kad atsakovė buvo pasyvi ir jokios informacijos neteikė, o įmonės nurodytu elektroniniu paštu siunčiamus laiškus ignoravo.
34. Atsakovė teigia, kad savininkas neįvardijo, tariamai jam prisipažinusio darbuotojo nei vardo, nei pavardės, todėl neįmanoma identifikuoti savininko minimo asmens. Tačiau akivaizdu, kad būtent atsakovei ši aplinkybė galėjo ir turėjo būti žinoma. Teismo posėdžio metu, atsakovės atstovas paaiškino, kad šios aplinkybės nesiaiškino ir duomenų pateikti negali. Be to, minėta, kad verslininko civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, todėl atsakovės darbuotojo tapatybės nenustatymas, šiuo atveju neeliminuoja jos civilinės atsakomybės netinkamai suteikiant plovimo paslaugas.
35. Atsakovė taip pat abejoja ieškovės ekspertui pateiktų fotonuotraukų patikimumu, nurodydama, kad jos neatitinka įrodymams keliamų liečiamumo ir leistinumo kriterijų. Pažymėtina, kad fotonuotraukos yra vizualiniai duomenys, kuriuose užfiksuota automobilio būklė, ir kurias pateikė automobilio savininkas savo draudikui bei, kaip matyti iš ekspertų išvadų, tas pačias fotonuotraukas vertino ne tik ieškovės, bet ir atsakovės draudiko ekspertas. Tai, kad fotonuotraukos buvo padarytos automobilio savininko ir buvo naudotos eksperto išvadai parengti, savaime nepaneigia jų įrodomosios reikšmės ir nesudaro pagrindo laikyti jas neleistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovė nepateikė duomenų, kad fotonuotraukos neatspindėtų faktinės transporto priemonės būklės. Be to, teismo posėdžio metu atsakovės vadovas patvirtino, kad fotonuotraukos darytos prie atsakovės plovyklos.
Dėl žalos dydžio
36. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 7633,54 Eur žalos, kurią grindžia ieškovės specialisto 2024 m. kovo 6 d. žalos sąmata Nr. 3681671, UAB “Sostena” 2024 m. kovo 6 d. remonto sąmata Nr. 3681671, UAB “Sostena” 2024 m. kovo 29 d. PVM sąskaita faktūra Serija SOS Nr. 71008574. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose žalos dydžio neginčijo. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad žalos dydį vertino UAB „Sostena“, kurioje dirba automobilio savininkas, taip pat remonto sąskaitose neapskaičiuotas automobilio nusidėvėjimas, sąmatos dydis yra „išpūstas“.
37. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal „Audatex“ programą ieškovės ir UAB “Sostena” sudarytose remonto sąmatose nurodyta, kad automobilio remonto vertė iš viso sudaro 7 763,54 Eur.
38. Pagal ieškovės pateiktus dokumentus – 2024 m. balandžio 8 d. Pranešimą apie žalos atlyginimą Nr. 3681671 ir 2024 m. balandžio 9 d. mokėjimo nurodymus matyti, kad ieškovė išmokėjo automobilio savininkui 7 633,54 Eur (atskaičius 130 Eur išskaitą) draudimo išmoką už sugadinto automobilio remontą.
39. Atsakovės teigimu, ieškovės pateikta sąmata yra per didelė. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad „Audatex“ naudojimo ir žalos dydžio apskaičiavimo metodikas pagrindžia 2020 m. rugsėjo 22 d. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktorius įsakymas Nr. V1-118 „Dėl koeficientų apgadintoms kelių transporto priemonėms taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Atsakovės nurodyti teiginiai dėl per didelės sąmatos yra grindžiami tik prielaidomis, byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų - kvalifikuotų specialistų, išvadų ar sąmatų, kurios iš esmės paneigtų ieškovės nustatytą žalos dydį. Taigi, nors atsakovė deklaratyviais teiginiais kvestionuoja apskaičiuotos žalos dydį, visgi atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių minėtus skaičiavimus, kurie buvo atlikti įprastai praktikoje naudojama “Audatex” sistema (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
40. Atsakovė nurodo, kad sąmatoje nėra paskaičiuotas nusidėvėjimas, tačiau ieškovės specialisto 2024 m. kovo 6 d. žalos sąmatoje Nr. 3681671 nurodyti atlikti 50 procentų išskaitymai už dalių būklės pagerinimą.
41. Taip pat atsakovė teigia, jog ieškovės į bylą pateikta sąmata, kurią parengė UAB “Sostena”, yra nepatikima, kadangi ją parengė automobilio savininkas. Šiuo atveju byloje nėra pateikta duomenų, kad automobilio savininkas ir UAB „Sostena“ sąmatoje nurodomas asmuo yra tas pats asmuo. Galiausiai, net ir laikant, kad UAB „Sostena“ remonto sąmatoje nurodomas automobilio savininko elektroninis paštas, tačiau ši aplinkybė niekaip nepaneigia, kad sąmata rengiant ją „Audatex“ sistema yra neteisinga, nepagrįsta bei nepatikima.
42. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus pripažįsta, kad išmokėtos 7 633,54 Eur draudimo išmokos dydis yra pagrįstas, todėl, ją išmokėjusi ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti 7 633,54 Eur dydžio draudimo išmoką iš žalą padariusio asmens - atsakovės (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Minėta, kad atsakovė, be deklaratyvių teiginių, konkrečių įrodymų prašomam žalos dydžiui paneigti nepateikė. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad žalos atsiradimą lėmė atsakovės netinkamas (nesaugus) elgesys, kuomet paslaugos teikimo metu buvo apgadintas automobilis (CK 6.247 straipsnis). Remiantis išdėstytu ieškovės reikalavimas dėl 7 633,54 Eur žalos priteisimo iš atsakovės tenkintinas.
Dėl kompensacinių palūkanų
43. Pagal CK 6.260 straipsnio 2 dalį, praleidęs prievolės įvykdymo terminą skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius ir už atsitiktinai atsiradusį po termino praleidimo negalimumą įvykdyti prievolę. CK 6.261 straipsniu įstatymų leidėjas įtvirtino, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Kaip nustatyta CK 6.288 straipsnio 1 dalimi, žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis).
44. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė reikalavimą dėl 452,78 Eur kompensacinių palūkanų, kurias skaičiuoja už 433 pradelstas dienas (nuo pareikalavimo vykdyti prievolę 2024-04-25 iki ieškinio teismui pareiškimo). Taigi šiuo atveju atsižvelgus į teisinį reglamentavimą ir tenkinus ieškovės pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, yra tenkinamas ir išvestinis reikalavimas, todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovei 452,78 Eur dydžio kompensacines palūkanas (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl procesinių palūkanų
45. Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito, todėl iš atsakovės priteistinos minėtos palūkanos.
46. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos priimamam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
47. Ieškovė nurodė, jog už teikiamą ieškinį sumokėjo 185 Eur dydžio žyminį mokestį ir turėjo teisinių paslaugų išlaidų 500 Eur sumai. Teismui tenkinus ieškinį pilnai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ieškovei iš atsakovės priteistina 685 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos laikomos pagrįstomis, atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato nustatytų maksimalių dydžių.
48. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo 8,64 Eur išlaidos iš priteistinos atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270-271 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dolerus“ (j.a.k. 304055470) ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (j.a.k. 110051834), 7 633,54 Eur (septynis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt tris eurus ir 54 ct) žalos atlyginimo, 452,78 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt du eurus ir 78 ct) kompensacinių palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos (8 086,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. liepos 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 685 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Dolerus“ (j.a.k. 304055470) 8,64 Eur (aštuonis eurus ir 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Dovilė Baradinskienė