Civilinė byla Nr. 3K-3-341-684/2015

                                                    Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00161-2013-8

                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1; 42.8; 45.6;

                                                                                       50.10; 114.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Donato Šerno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. A. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiaulių banko lizingas“ kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarties ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. A. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Golineta“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Šiaulių banko lizingas“ dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu bei pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl finansinės nuomos sutarties kvalifikavimo ir bendraturčio pirmenybės teisės pirkti parduodamą kito bendraturčio turto dalį įgyvendinimo.

UAB „Šiaulių banko lizingas“ ir S. A. yra negyvenamųjų patalpų Druskininkuose, (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, jiems priklauso atitinkamai 51/100 ir 49/100 dalys šio turto. UAB ,,Šiaulių banko lizingas“ ir UAB ,,Golineta“ 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė finansinės nuomos sutartį Nr. K-8-240935, kuria UAB „Šiaulių banko lizingas“ priklausanti negyvenamųjų patalpų dalis buvo perduota naudotis ir valdyti UAB „Golineta“.

Ieškovas S. A. 2013 m. vasario 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB ,,Šiaulių banko lizingas“ ir UAB ,,Golineta“, prašydamas: 1) pripažinti 2012 m. gruodžio 31 d. finansinės nuomos sutartį Nr. K-8-240935 apsimestine; 2) pripažinti šią sutartį 51/100 dalies patalpų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartimi; 3) perkelti ieškovui pirkėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį ir nustatyti, kad UAB „Šiaulių banko lizingas“ pardavė, o S. A. pirko 51/100 dalį patalpų už 75 000 Lt, įpareigojant ieškovą sumokėti atsakovui UAB „Golineta“ už patalpas sumokėtą kainą, tačiau ne daugiau nei 75 000 Lt, o atsakovui UAB „Šiaulių banko lizingas“ sumokėti likusią trūkstamą iki 75 000 Lt sumą. Ieškovo teigimu, atsakovų sudaryta finansinės nuomos sutartis yra apsimestinis sandoris ir turėtų būti kvalifikuojama kaip turto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis, nes atsakovų ketinimas ir valia buvo parduoti ir pirkti UAB „Šiaulių banko lizingas“ priklausančią negyvenamųjų patalpų dalį. Ši sutartis sudaryta pažeidžiant ieškovo, kaip bendraturčio, pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą turto dalį (CK 4.79 straipsnis).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: panaikino 2012 m. gruodžio 31 d. finansinės nuomos sutartį Nr. K-8-240935, kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad atsakovas UAB ,,Šiaulių banko lizingas“ 2012 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į Alytaus 2-ąjį notarų biurą dėl pranešimo bendraturčiui ieškovui įteikimo apie pirmenybės teisę pirkti atsakovui priklausančią patalpų dalį už 75 000 Lt. Notaras pasirinko du pranešimo įteikimo būdus: įteikimą per antstolį ir per pašto siuntų skyrių. Antstolis įteikė pranešimą ieškovo darbovietėje UAB ,,Transporto Marisa“ vadovo asistentei 2012 m. lapkričio 15 d., o notaro pareiškimas ieškovui išsiųstas 2012 m. lapkričio 19 d. ir įteiktas ieškovui asmeniškai 2012 m. lapkričio 26 d. Ieškovas 2012 m. gruodžio 21 d. išsiuntė notarui sutikimą pasinaudoti pirmenybės teise pirkti parduodamą patalpų dalį už 75 000 Lt. Teismas nurodė, kad nors šis sutikimas ieškovo nepasirašytas, tačiau jo valia buvo išreikšta nepraleidus nustatyto termino. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas UAB ,,Šiaulių banko lizingas“, nesulaukęs atsakymo iš notaro, skubos tvarka 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė su atsakovu UAB ,,Golineta“ finansinės nuomos sutartį. Teismas sprendė, kad tokiais veiksmais atsakovas pažeidė bendraturčio pirmenybės teisę įsigyti ginčo patalpas. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas tinkamai ir laiku pranešė apie savo sutikimą pirkti ginčo turto dalį, o ieškovo turtinė padėtis būtų leidusi jam įgyti ginčo turtą, nes ieškovas paveldėjo nemažai turto, yra vienintelis UAB ,,Tulpynė“ akcininkas.

Teismas atmetė ieškinio reikalavimus pripažinti finansinės nuomos sutartį apsimestine ir kvalifikuoti ją kaip pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį bei perkelti ieškovui pirkėjo teises ir pareigas. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimo perimti pirkėjo teises ir pareigas už 75 000 Lt neįmanoma tenkinti, nes pagal atsakovų sudarytą finansinės nuomos sutartį į mokėtinas sumas įskaičiuojamas administravimo mokestis ir palūkanos, kurios atlieka mokamąją funkciją. Be to, iki ieškinio pateikimo dienos atsakovas UAB ,,Golineta“ ginčo patalpose atliko remontą už 28 710,74 Lt, patyrė 1447,59 Lt išlaidų turtui išlaikyti; vykdydamas ginčo finansinės nuomos sutartį iš viso patyrė 59 887,88 Lt išlaidų. Atsakovui atlikus remonto darbus, patalpų vertė šiuo metu yra didesnė, negu ieškovo nurodoma 75 000 Lt suma. Dėl to, patenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovas be jokio teisėto pagrindo už 75 000 Lt įgytų mažiausiai 103 710 Lt vertės turtą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartimi Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, patikslindama, kad 2012 m. gruodžio 31 d. finansinės nuomos sutartis Nr. K-8-240935 pripažinta negaliojančia, o restitucijos klausimą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui.  

Teisėjų kolegija konstatavo, kad finansinės nuomos sutartis yra apsimestinis sandoris, kuriuo faktiškai pridengtas pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sandoris. Teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamu atveju pirminė atsakovo UAB „Šiaulių banko lizingas“ valia buvo būtent parduoti bendrąja daline nuosavybe valdomų negyvenamųjų patalpų dalį. Šią išvadą, kolegijos nuomone, patvirtina ieškovui per notarą siųstas pranešimas apie ketinimą parduoti šią turto dalį už 75 000 Lt; taip pat aplinkybė, jog ta pati ginčo turto kaina yra nurodyta ir atsakovų sudarytoje finansinės nuomos sutartyje, tik nustatant 35 proc. avansinį mokėjimą ir turto vertės dengimo mokėjimus per 5 metus, kas atitinka periodinius mokėjimus pagal pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį. Be to, finansinės nuomos sutartyje nustatyta turto išpirkimo prieš terminą galimybė, o avansinė įmoka, siekianti 35 proc. turto kainos, taip pat pakankamai didelė ir patvirtina ginčo sandorio šalių siekį turtą parduoti bei pirkti. Šalių valią parduoti ir pirkti turtą, kolegijos teigimu, patvirtina ir atsakovo UAB „Golineta“ veiksmai po sandorio sudarymo turtą tvarkant kaip savo – turtas iš esmės pagerintas, remontui išleista net 28 710,74 Lt. Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovų sudarytas apsimestinis sandoris (pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis) pažeidė ieškovo, t. y. ginčo nekilnojamojo turto bendraturčio, teises ir interesus, nes dėl šio apsimestinio sandorio buvo atimta jo galimybė pasinaudoti CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmenybės teise pirkti parduodamą bendro turto dalį.

Teisėjų kolegija patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas savo sutikimą pirkti parduodamą turto dalį išreiškė tinkamai ir laiku, nors sutikimo tekstas jo nepasirašytas ir išsiųstas kitų asmenų. Grįsdama šią išvadą, kolegija nurodė, kad pranešimas bendraturčiui apie pirmenybės teisę pirkti dalį turto ieškovui asmeniškai buvo įteiktas 2012 m. lapkričio 26 d. perduodant pašto korespondencijos siuntą. Šią aplinkybę patvirtinantys notaro 2013 m. sausio 9 d. liudijimas ir AB Lietuvos pašto pažyma laikytini didesnę įrodomąją reikšmę turinčiais įrodymais nei kiti byloje surinkti duomenys apie pranešimo įteikimą per antstolį ieškovo darbovietės darbuotojai, bet ne tiesiogiai pačiam ieškovui. Taip pat teisėjų kolegija patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas turėjo finansines galimybes pasinaudoti pirmenybės teise įsigyti ginčo turto dalį.

Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismo taikytas ieškovo pažeistos pirmenybės teisės gynimo būdas, pripažįstant apsimestinį sandorį negaliojančiu, yra tinkamas ir galimas, todėl atmetė ieškovo reikalavimą perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas pagal pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartimi pripažintą ginčo sutartį ir pripažino nepagrįstais atsakovų argumentus, jog toks teisių ir pareigų perkėlimas yra vienintelis galimas ieškovo teisų gynimo būdas. Kolegijos teigimu, finansinės nuomos sutartį pripažinus pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartimi, turi likti galioti visos ginčo turto pardavimo sąlygos, nes ieškovas jų neginčijo, sutartis nebuvo modifikuota. Pagal atsakovų sudarytą finansinės nuomos sutartį turto savininkas atsakovas UAB „Šiaulių banko lizingas“ už perleistą turtą gautų ne tik nustatytą turto kainą, bet ir kitus sutartyje nurodytus mokėjimus – palūkanų įmokas, administravimo mokestį ir kt. Ieškovui nenuginčijus šalių susitarimų dėl šių mokėjimų, negalima jam perkelti pirkėjo teisių kitomis sąlygomis, nei nustatyta finansinės nuomos sutartimi. Kolegijos nuomone, ieškovas kėlė reikalavimą pripažinti ginčo sandorį apsimestiniu, nustatant, kad juo pridengta pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis, t. y. faktiškai prašė pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu dėl jo apsimestinumo, todėl, jį panaikindamas, pirmosios instancijos teismas neviršijo ieškiniu pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė restitucijos taikymo klausimo, teisėjų kolegija šį klausimą grąžino spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 2 dalis).

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas S. A. prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartį pakeisti ir ieškinį patenkinti: pripažinti 2012 m. gruodžio 31 d. finansinės nuomos sutartį apsimestine ir pripažinti šią sutartį turto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartimi; perkelti ieškovui pirkėjo teises bei pareigas pagal šią sutartį, nustatant, kad UAB ,,Šiaulių banko lizingas“ pardavė, o ieškovas nusipirko 51/200 dalį ginčo patalpų už 75 000 Lt. Ieškovo teigimu, teismai nepagrįstai netaikė pirkėjo teisių ir pareigų pagal ginčo sutartį perkėlimo, vietoj to taikydami alternatyvų gynimo būdą ir pripažindami ginčo sutartį negaliojančia bei perduodami iš naujo nagrinėti restitucijos klausimą. Grįsdamas šį teiginį, ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad teismai pažeidė CK 4.79 straipsnio 3 dalį, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos. Ieškovo teigimu, teismai nepagrįstai sprendė nesant pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovui prielaidų, nes neteisingai nustatė, jog ieškovas nesutiko su ginčo sutarties sąlygomis. Ieškovas neginčija finansinės nuomos sutarties sąlygų ir, tapęs sutarties šalimi, jas vykdytų, tačiau jo pareiga mokėti palūkanas bei turto išlaikymo išlaidas atsirastų tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kai ieškovui būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Ieškovui negali būti perkeliamas iki to laiko UAB ,,Golineta“ patirtų išlaidų kompensavimas. Ieškovas už ginčo turtą sumokėtų visą kainą iš karto, todėl neprivalėtų mokėti palūkanų. Atsakovas UAB ,,Golineta“ pagal sutartį sumokėtų sumų, kaip ir patirtų nuostolių, įskaitant ir turto pagerinimo išlaidas, gali reikalauti iš UAB ,,Šiaulių banko lizingas“. Be to, ieškovo teigimu, teismai nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas pagerino ginčo patalpas ir ieškovas perimtų didesnės vertės turtą. Nėra pagrindo spręsti, kad ginčo patalpų rinkos vertė padidėjo tokia suma, kurią UAB ,,Golineta“ sumokėjo už remonto darbus.

Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas UAB ,,Šiaulių banko lizingas“ prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad teismai nepagrįstai taikė alternatyvų bendraturčio gynybos būdą – sandorio pripažinimą negaliojančiu, nes ieškovas tokio reikalavimo nereiškė, tačiau ir kitas ieškovo nurodomas būdas – pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimas – negali būti taikomas, nes nėra pagrindo laikyti ginčo sutartį apsimestine ir pripažinti negaliojančia. Be to, tuo atveju, jei teismas spręstų klausimą dėl teisių ir pareigų perkėlimo, turi būti perkeltos visos UAB ,,Golineta“ teisės ir pareigos pagal ginčo sutartį, taip pat ir pareiga mokėti administravimo mokestį, palūkanas ir kt., ypač atsižvelgiant į tai, jog ieškovo finansinė padėtis leidžia abejoti jo teiginiais dėl gebėjimo atsiskaityti už parduodamą turtą iš  karto. Ginčo patalpose yra atlikta remonto darbų, todėl, patenkinus ieškinį, ieškovas nepagrįstai praturtėtų atsakovų atžvilgiu.

Kasaciniu skundu atsakovas UAB ,,Šiaulių banko lizingas“ prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl nepagrįsto ginčo sutarties kvalifikavimo kaip pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties. Teismai nepagrįstai pripažino finansinės nuomos sutartį apsimestine ir kvalifikavo ją kaip pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį, pažeisdami CK 6.193 ir 6.411 straipsnių nuostatas. Teismai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas UAB „Šiaulių banko lizingas“ yra finansų įstaiga, teikianti finansines paslaugas, o viena iš tokių paslaugų yra finansinė nuoma (lizingas). Finansavimo sandorių sudarymo pagrindu atsakovas gauna pelną palūkanų forma. Toks tikslas pasiekiamas sudarant finansinės nuomos sutartį, o finansų įstaigai sudarant finansavimo sandorius, bet kuris asmuo tikėsis, kad su juo lizingo bendrovė sudarys būtent lizingo (finansinės nuomos), o ne pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį. Atsakovo pranešimas bendraturčiui apie pirmenybės teisę pirkti patalpas taip pat neįrodo atsakovo ketinimo parduoti turtą, nes atsakovas, būdamas suinteresuotas gauti pelną palūkanų forma ir visiškai nesuinteresuotas disponuoti pajamų nenešančiu turtu, ieškojo būdų, kaip panaudoti turimą turtą. Atsakovui UAB ,,Golineta“ pageidaujant sudaryti finansinės nuomos sutartį, t. y. sandorį, iš esmės atitinkantį atsakovo UAB ,,Šiaulių banko lizingas“ veiklos tikslus, buvo sudarytas būtent toks sandoris.

2. Dėl nepagrįsto finansinės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismai neturėjo teisinio pagrindo pripažinti ginčo sutartį negaliojančia, nes CK 1.87 straipsnio 1 dalis nenustato pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu apskritai ir netaikyti net ir sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinų taisyklių. CK 4.79 straipsnio 3 dalis nustato vienintelį bendraturčio teisių gynimo būdą, t. y. pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimą, ir tai yra specialus ir vienintelis galimas bendraturčio pažeistų civilinių daiktinių teisių gynimo būdas. Nesant ieškovo reikalavimo, teismai neturėjo teisės pripažinti ginčo sutartį negaliojančia. Ieškovas pareiškė reikalavimą perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas. Vien dėl to, kad ieškovas nesiekia CK 4.79 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisinių padarinių, o reikalauja sudaryti sutartį kitomis sąlygomis, finansinės nuomos sutartis negalėjo būti pripažinta negaliojančia.

3. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo. Teismai suklydo vertindami įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas sutikimą pirkti turto dalį išreiškė laiku ir tinkamai. Pirma, teismai neteisėtai pripažino, jog AB Lietuvos pašto pažyma apie siuntos įteikimą ir notaro liudijimas turi didesnę įrodomąją reikšmę, nei kiti byloje surinkti duomenys apie pranešimo įteikimą per antstolį ieškovo darbovietės darbuotojai. Antra, teismai nepagrįstai sprendė, kad ieškovo pateiktas nepasirašytas raštas apie jo sutikimą pirkti turtą yra tinkamai išreikšta valia. Trečia, teismai neįvertino svarbių ieškovo 2013 m. spalio 25 d. teismo posėdyje pripažintų aplinkybių, kad nurodytą sutikimą jo vardu pateikė neįgaliotas trečiasis asmuo, kad ieškovas neturėjo lėšų ginčo patalpoms įsigyti. Teismai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovo turimas turtas nepatvirtina jo finansinių galimybių įsigyti ginčo patalpų dalį.

Atsakovas UAB ,,Golineta“ pareiškė prisidėjimą prie atsakovo UAB ,,Šiaulių banko lizingas“ kasacinio skundo, prašydamas ieškovo kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepimu į atsakovo UAB ,,Šiaulių banko lizingas“ kasacinį skundą ieškovas S. A. prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, teismų procesinius sprendimus pakeisti ir ieškinį patenkinti. Ieškovas nurodo, kad finansų įstaiga gali teikti ne tik įstatyme nurodytas finansines paslaugas, bet užsiimti ir savo pobūdžiu panašia veikla, t. y. teikti turto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai paslaugas finansuojant pirkėją, kas šiuo atveju ir buvo padaryta išvengiant ribojimų, susijusių su bendraturčio pirmumo teise pirkti parduodamą turtą. Ieškovo teigimu, teismai pagrįstai pripažino ginčo sutartį apsimestine ir kvalifikavo ją kaip turto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį. Ieškovas taip pat nurodo, kad teismai turėjo pagrindą pripažinti ginčo sutartį niekine ir negaliojančia ex officio, net ir nesant tokio ieškovo reikalavimo (CK 1.80, 4.79 straipsniai), todėl neviršijo ieškinio ribų. Ieškovas nurodė, kad su teismų taikytu jo teisių gynimo būdu nesutinka ne todėl, kad jis yra negalimas, o todėl, kad toks gynimo būdas neteisingai pritaikytas. Ieškovo teigimu, teismai tinkamai įvertino įrodymus, susijusius su pranešimo apie bendraturčio pirmumo teisę pirkti turtą įteikimo ieškovui momentu, ieškovo valios pirkti turtą išreiškimo tinkamumu ir ieškovo turtine padėtimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

Šioje nutartyje teisėjų kolegija, nenustatinėdama bylos faktų, pasisako kasaciniuose skunduose keliamais klausimais dėl finansinės nuomos ir pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių atribojimo bei bendraturčio pirmenybės teisės pirkti parduodamą bendrosios nuosavybės dalį įgyvendinimo.              

Dėl finansinės nuomos (lizingo) ir pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių atribojimo

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl 2012 m. gruodžio 31 d. atsakovų UAB ,,Šiaulių banko lizingas“ ir UAB ,,Golineta“ sudarytos finansinės nuomos sutarties kvalifikavimo: ieškovo teigimu, ši sutartis iš tiesų yra turto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis, sudaryta pažeidžiant bendraturčio pirmenybės teisę pirkti kito bendraturčio parduodamą bendrosios nuosavybės dalį; atsakovų teigimu, tai yra sutarties šalių tikrąją valią atitinkanti finansinės nuomos (lizingo) sutartis.

Kasacinis teismas, nagrinėdamas lizingo ir pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių atribojimo klausimus, yra pastebėjęs, kad savo esme tiesioginio lizingo teisiniai santykiai, kai lizingo davėjas yra ir nuomojamo turto savininkas, yra labai panašūs į daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „4 vėjai ir KO“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-99/2012; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ v. UAB „Šklėriai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-462/2012; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Transimeksa“ v. UAB „Varicom“, bylos Nr. 3K-3-222-611/2015). Kvalifikuojant sutartį kaip tiesioginio lizingo ar pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį, būtina nustatyti, kokie esminiai sutarties šalių tikslai buvo sudarant sutartį. Jeigu šalys susitaria, kad nuosavybės teisė į daiktą pereis sumokėjus visą kainą be jokių papildomų sąlygų, o nuosavybės teise daiktą valdantis asmuo, jį perduodamas naudotis, siekia visų pirma daiktą parduoti ar gauti naudą kitokia forma, o palūkanų gavimas yra tik papildomas interesas, tokia sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad sutartys, kurių pagrindinis tikslas yra perleisti nuosavybę, negali būti kvalifikuojamos nei kaip finansinė, nei kaip kitokia nuoma, nes nuoma yra atlygintinio naudojimosi santykiai, o nuosavybės perleidimas yra pirkimo–pardavimo esminis bruožas (požymis). Dėl to kvalifikuojant sutartį svarbu išsiaiškinti, koks yra pagrindinis sutarties tikslas, t. y. kas dominuoja – nuosavybės (pirkimo) ar nuomos (naudojimosi) elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Remivilas“ v. AB „SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-154/2013).

Esminiai sutarties šalių tikslai sudarant sutartį nustatomi pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, pagal kurias turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ukmergės rajono savivaldybė ir kt. v. UAB „Energijos taupymo centras“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-212/2012; 2013 m. liepos 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ignalinos rajono savivaldybė v. UAB „Nekilna“, bylos Nr. 3K-3-421/2013; 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje RUAB „Durupis“ v. UAB „Sanda“, bylos Nr. 3K-3-670/2013; kt.). Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad sutarčiai aiškinti svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ v. UAB „Norfos mažmena“, bylos Nr. 3K-3-120/2013; 2015 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. M. J., bylos Nr. 3K-3-145-219/2015; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. BUAB „Liturta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-290-706/2015).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu ginčo sutartis pagrįstai kvalifikuota kaip turto pirkimo–pardavimo sutartis, o apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas šią išvadą, nustatė ir įvertino nurodytas sutartims atriboti reikšmingas aplinkybes. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, teismas tyrė tikruosius šalių ketinimus sudarant sutartį, tinkamai įvertino ginčo sutarties sąlygas, nustatančias turto išpirkimo prieš terminą galimybę, 35 proc. turto kainos sudarančią avansinę įmoką, atsižvelgė į nustatytą pagal sutartį mokėjimų grafiką ir mokėtinų įmokų sudėtines dalis, gana trumpą įmokų mokėjimo dengiant turto vertę laikotarpį. Jeigu į nuompinigius įskaičiuojama daikto kaina ir dėl to bendros įmokos gerokai padidėja, gavėjui pradeda dominuoti ne naudojimosi, o nuosavybės interesas, o davėjo funkcija transformuojasi iš finansavimo už daikto naudojimą į pirkėjo kreditavimą, ką ir nustato CK 6.411 straipsnis, apibrėžiantis pirkimą–pardavimą išsimokėtinai. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas tikrąją ginčo šalių valią, pagrįstai atsižvelgė į jų elgesį. Atsakovo UAB ,,Šiaulių banko lizingas“ pirminę valią parduoti turtą patvirtina jo veiksmai iki ginčo sutarties sudarymo – ieškovui siųstas pranešimas apie ketinimą parduoti turto dalį už tą pačią kainą, kaip turto įvertinimas ginčo sutartyje. Atsakovo UAB ,,Golineta“ valią pirkti turtą, kaip pagrįstai vertino teismas, patvirtina jo veiksmai po sandorio sudarymo turtą tvarkant kaip savo. Šios svarbios teismo įvertintos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad dominavo turto pirkimo–pardavimo santykiai.

Atsakovo UAB ,,Šiaulių banko lizingas“ kasaciniame skunde nurodyti argumentai šios išvados nepaneigia (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovas iš esmės remiasi bendro pobūdžio teiginiais apie jo, kaip finansų įstaigos, veiklos pobūdį ir teikiamas finansines paslaugas. Tačiau tai nėra pakankamas pagrindas kvalifikuoti konkrečią sutartį, nes bendras įstaigos veiklos pobūdis neužkerta jai kelio sudaryti ir kitokius teisėtus sandorius. Kaip buvo nurodyta pirmiau, kiekvienu atveju turi būti vertinama pati sutartis, jos sąlygų turinys bei esmė, sutarties šalių konkretūs veiksmai, kuriais remiantis nustatomi tikrieji jų ketinimai. Nagrinėjamu atveju šių reikšmingų aplinkybių visetas leidžia konstatuoti dominuojant pirkimo–pardavimo išsimokėtinai teisinius santykius.

Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo kasaciniame skunde nurodyti argumentai neduoda pagrindo abejoti apeliacinės instancijos išvadų pagrįstumu. Teismas teisėtai ginčijamą finansinės nuomos sutartį pripažino apsimestine ir kvalifikavo ją kaip pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį.   

Dėl bendraturčio valios pirkti turtą išreiškimo tinkamumo

Pripažinus ginčo sutartį pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartimi, spręstinas klausimas dėl ieškovo pirmenybės teisės pirkti atsakovo parduodamą bendrosios nuosavybės teise turimo turto dalį užtikrinimo. Nagrinėjamu atveju ši ieškovo teisė nėra ginčijama, tačiau keliamas klausimas dėl įrodymų vertinimo sprendžiant, ar ieškovas tinkamai pranešė atsakovui savo valią pasinaudoti šia pirmenybės teise. Atsakovo teigimu, teismai suklydo vertindami įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas sutikimą pirkti turto dalį išreiškė laiku ir tinkamai. Taigi keliamas klausimas dėl teismų atlikto įrodymų vertinimo tinkamumo.

Įrodymų vertinimas reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 185 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. BUAB „Liturta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstų teismų procesinių sprendimų turinį, atsakovo kasacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėję teismai pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai, spręsdami dėl ieškovo valios pirkti bendrosios nuosavybės dalį pareiškimo laiko bei tinkamumo, įvertino tiek kasatoriaus, tiek ieškovo pateiktus įrodymus ir nurodytas aplinkybes: ieškovo darbo pobūdį, pasirinktus pranešimo bendraturčiui įteikimo būdus bei jų rezultatus, ieškovo veiksmus pareiškiant valią, ieškovo turtinę padėtį ir galimybes įsigyti turtą. Teismai nustatė, kad ieškovas dėl savo darbo pobūdžio objektyviai pranešimą galėjo gauti tik grįžęs į Lietuvą, kas ir buvo padaryta, kai jam 2012 m. lapkričio 26 d. įteikta pašto korespondencijos siunta. Teismai sprendė, kad šią aplinkybę patvirtinantys notaro 2013 m. sausio 9 d. liudijimas ir AB Lietuvos pašto pažyma laikytini didesnę įrodomąją reikšmę turinčiais įrodymais nei kiti byloje surinkti duomenys apie pranešimo įteikimą per antstolį, nes patvirtina pranešimo įteikimą asmeniškai ieškovui, o ne ieškovo darbovietės darbuotojai. Tai nagrinėjamoje situacijoje yra ypač svarbu, atsižvelgiant į ieškovo darbo pobūdį. Nėra ginčo dėl to, kad ieškovas atsakymą išsiuntė 2012 m. gruodžio 21 d. Teismai taip pat įvertino aplinkybę, kad ieškovo sutikimas pasinaudoti pirmenybės teise pirkti turtą buvo nepasirašytas ir išsiųstas ieškovo atstovo, ir sprendė, jog tai nepaneigia tokios valios išreiškimo tinkamumo per nustatytą terminą. Teismai vertino ir atsakovo veiksmus, nurodydami, kad atsakovas UAB ,,Šiaulių banko lizingas“, nesulaukęs atsakymo iš notaro, skubos tvarka 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė su atsakovu UAB ,,Golineta“ finansinės nuomos sutartį. Teismai pasisakė dėl įrodymų tinkamumo bei įrodomosios reikšmės. Įvertinę byloje surinktus faktinius duomenis, teismai padarė išvadą, kad dėl ieškovo darbo pobūdžio objektyvi jo galimybė gauti atsakovo pranešimą buvo ribota, o ieškovo veiksmai tokį pranešimą gavus bei finansinės galimybės patvirtina jo nuoseklų veikimą siekiant įgyti parduodamą turtą. Atsižvelgdami į tai, teismai sprendė, kad ieškovas aiškiai, laiku ir tinkamai pranešė atsakovui savo valią pasinaudoti bendraturčio pirmumo teise. Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

Atsakovas, nesutikdamas su teismų pateiktu šių įrodymų ir jais nustatytų aplinkybių vertinimu, kasaciniame skunde nepagrindžia teismų padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio, tinkamumo ir vertinimo. Atsakovo teigimu, teismai nepagrįstai rėmėsi AB Lietuvos pašto pažyma apie siuntos įteikimą ir notaro liudijimu, o ne duomenimis apie pranešimo įteikimą per antstolį ieškovo darbovietės darbuotojai. Taip pat atsakovas nurodo, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovo finansinių galimybių įsigyti turtą. Taigi atsakovas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos su ieškovo valios išreiškimu susijusios faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismai. Atsakovas nesutinka su teismų vertinimu, kad ieškovo pareiškimas apie sutikimą pirkti turtą yra tinkamas, nors ir ieškovo nepasirašytas bei pateiktas trečiojo asmens. Pastebėtina, kad pats ieškovas tokio pareiškimo neginčija ir laiko tinkamu savo valios pareiškimu. Be to, atsakovas neatsižvelgia į teismų teiginius dėl jo paties veiksmų skubotai sudarant ginčo sandorį vertinimo. 

Minėta, kad kasacinis teismas nagrinėja teisės klausimus, todėl, atsakovui nekeliant teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu, pažeidimo ar netinkamo aiškinimo bei taikymo klausimo, argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo neduoda pagrindo abejoti teismų procesinių sprendimų teisėtumu. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas nepagrindė savo teiginių, jog teismai įvertino ne visus byloje esančius įrodymus ar neatskleidė bylos esmės, o bylos medžiaga patvirtina, kad teismai, spręsdami dėl ieškovo valios pirkti turtą pareiškimo tinkamumo, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). 

Dėl pažeistos bendraturčio pirmenybės teisės gynimo perkeliant jam pirkėjo teises ir pareigas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad CK 4.79 straipsnyje nustatyta pirmenybės teisė bendraturčiui įsigyti parduodamą daikto dalį ta kaina, kuria ji parduodama, yra daiktinė turtinė teisė, įgyvendinama kaip privaloma ir esminė sąlyga, kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį bendrojoje nuosavybėje. Šia įstatyme įtvirtinta teise sudaroma galimybė sumažinti bendraturčių skaičių ir pakeisti nuosavybės teisės rūšį, nes dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti vieną daiktą yra apsunkinta, todėl kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį, šią dalį įsigijus kitam bendraturčiui ir sujungus daikto dalis, daikto valdymas tampa efektyvesnis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-165/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. L. v. D. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-417/2006). Pagal CK 4.79 straipsnio 3 dalį, jeigu dalis, esanti bendrąja nuosavybe, parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Perkeliant pirkėjo teises ir pareigas nereikia konstatuoti jokių kitų teisės pažeidimų, pakanka konstatuoti, kad buvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti šią dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Edgira“ v. UAB „Norta“, bylos Nr. 3K-3-599/2005). Kasacinis teismas yra taip pat išaiškinęs, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pažeistos pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika yra ta, jog šio būdo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. V. v. A. Z. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-134/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d nutartį, priimtą civilinėje byloje E. M. ir kt. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-288/2009).

Pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas yra priimtiniausias pažeistos savininko pirmenybės teisės gynimo būdas, nes šis gynimo būdas, palyginti su kitais, pvz., sandorio negaliojimo institutu, yra ekonomiškesnis, operatyvesnis ir labiausiai atitinka pirmenybės teisės turėtojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. ir kt. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-232/2007, 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. M. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-463/2012). Vis dėlto šis pažeistų savininko teisių gynimo būdas nėra vienintelis. Tais atvejais, kai nustatomas savininko pirmenybės teisės pažeidimas, tačiau nėra būtinų pirkėjo teisių perkėlimo prielaidų, gali būti taikomas sandorio negaliojimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. P. v. M. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-230/2014). Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovo kasacinio skundo argumentai, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas yra vienintelis bendraturčio teisių gynimo būdas, kad teismai negalėjo pripažinti ginčo sandorio negaliojančiu ir kad tą padarydami peržengė ieškinio ribas.

Iš to, kas pasakyta, išplaukia, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas, kaip priimtiniausias pažeistos savininko pirmenybės teisės gynimo būdas, negali būti absoliutinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami situacijos ypatumai ir nustatoma, ar toks teisių bei pareigų perkėlimas nelems neproporcingo ir nesąžiningo vienos iš šalių interesų pažeidimo, nesukurs prielaidų trečiųjų asmenų teisėms pažeisti ir tolesniems ginčams kilti. Tai aktualu ir nagrinėjamoje situacijoje. Teismai sprendė, kad ieškovo reikalavimo perimti pirkėjo teises ir pareigas už 75 000 Lt neįmanoma tenkinti, nes pagal atsakovų sudarytą ginčo sutartį turėtų būti mokama didesnė suma, t. y. įskaičiuojamas administravimo mokestis ir palūkanos. Be to, iki ieškinio pateikimo dienos atsakovas UAB ,,Golineta“ ginčo patalpose atliko remontą už 28 710,74 Lt, patyrė 1447,59 Lt išlaidų turtui išlaikyti, vykdydamas ginčo finansinės nuomos sutartį iš viso patyrė 59 887,88 Lt išlaidų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus pažeistos bendraturčio pirmenybės teisės gynimo principus, sprendžia, kad teismai pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimą perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčo sutartį. Kaip matyti iš ieškovo pozicijos, jis nesutinka perimti visų atsakovo UAB ,,Golineta“ pareigų pagal sutartį, t. y. reikalauja nustatyti konkrečią turto kainą (75 000 Lt), neatsižvelgdamas į tai, kad pagal tam tikram terminui sudaromą pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį nustatytos palūkanos taip pat iš esmės yra turto pardavėjo planuojamos gauti pajamos ir gali būti reikšmingos nustatant turto kainą. Be to, ginčo sutartimi turtą įgijusios UAB ,,Golineta“ atlikti remonto darbai lemia, kad turės būti sprendžiamas klausimas dėl turto savininko atsakovo UAB ,,Šiaulių banko lizingas“ prievolės kompensuoti šias išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai dėl šio pagerinimo turės atsiskaityti tarpusavyje, tikėtina, kad gali kisti ir atsakovo UAB ,,Šiaulių banko lizingas“ ketinimai dėl parduodamos turto dalies kainos. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymas bendraturčiui pirmenybės teise pirkti parduodamą turto dalį nėra toks turto savininko įsipareigojimas, kurio jis negalėtų pakeisti (žinoma, iš naujo nustatyta tvarka pranešdamas bendraturčiui apie ketinimą parduoti turtą tam tikromis sąlygomis), teismai pagrįstai sprendė, jog atliktų turto remonto darbų kompensavimo klausimas ir pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartyje nustatytos pajamos palūkanų forma yra pakankamos priežastys, modifikuojančios turto perleidimo sąlygas. Dėl to, ieškovui nesutinkant į jas atsižvelgti ir jų nenuginčijus, teismai pagrįstai atsisakė perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas, nes toks perkėlimas ieškovo reikalaujamomis sąlygomis iš esmės reikštų sutarties sudarymą kitomis sąlygomis, nei nustatyta ginčo finansinės nuomos sutartimi. Konstatavus, kad teismai pagrįstai sprendė nesant galimybės perkelti pirkėjo teises ir pareigas ieškovui, šio kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus ir teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad naikinti ar keisti jų kasacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl kasaciniai skundai atmestini, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus kasacinius skundus, kasatorių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Kasacinis teismas patyrė 7,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinių skundų ir palikus galioti apeliacinės  instancijos teismo nutartį, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorių ieškovo ir atsakovo lygiomis dalimis, t. y. po 3,86 Eur iš kiekvieno (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiaulių banko lizingas“ (j. a. k. 145569548) po 3,86 Eur (tris Eur 86 ct) iš kiekvieno išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Apie priimtą nutartį pranešti VĮ Registrų centrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Virgilijus Grabinskas

                                                                      Gintaras Kryževičius

                                                                      Donatas Šernas